Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų L. Č. ir S. B. (S. B.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal BK 228 str. 1 d. 500 MGL dydžio (18 830 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, L. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė 500 dydžio (18 830 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 68² str. 1 d., 2 d., L. Č. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejiems) metams.

S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 str. 1 d. 250 MGL dydžio (9 415 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., 4 d. 1 p., nuspręsta konfiskuoti vilkiką „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę – šaldytuvą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl nustatytų bylos aplinkybių

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų įvertinimo ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

8. Pagal BPK 20 str. 5 d. reikalavimus teismas privalo įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

10. Pagal BK 199 str. 1 d. atsako tas, kas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabendamas privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, nepateikė jų muitinės kontrolei ar kitaip šios kontrolės išvengė arba neturėdamas leidimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus. BK 199 str. numatytos kontrabandos veikos objektyvusis požymis apibūdinamas kaip neteisėtas daiktų gabenimas per valstybės sieną. Gabenimas suprantamas kaip bet koks daiktų transportavimas per valstybės sieną – per muitinę ar ją apeinant. Tai gali būti daiktų vežimas bet kokiomis transporto priemonėmis, siuntimas paštu, nešimas pėsčiomis ir panašiai. Ši nusikalstama veika gali būti padaryta tik tiesiogine tyčia.

12. Teismų praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306-895/2016 ir kt.) piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Kita alternatyvi piktnaudžiavimą apibūdinanti veika – tarnybos įgaliojimų viršijimas gali pasireikšti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kurių atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų. Šiuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste.

Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu.

Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014).

Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).

Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.). Neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu.

13. Šioje byloje išnagrinėti įrodymai jau buvo išdėstyti ir skundžiamame pirmosios instancijos teismo, ir šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiuose. Visuma išnagrinėtų įrodymų, t. y. kaltę visiškai pripažinusio nuteistojo S. B., nuteistojo L. Č., liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūrų protokolai, dokumentai dėl prekių muitinės vertės nustatymo bei kiti įrodymai patvirtina, kad S. B. nuosprendyje aprašytomis aplinkybėmis, vairuodamas vilkiką „R. M.“ su puspriekabe – šaldytuvu, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno privalomus pateikti muitinės kontrolei daiktus, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą ir nepateikė jų muitinės kontrolei. Per X teritorinės muitinės G kelio postą iš R. F. į Lietuvos Respubliką nurodytoje puspriekabėje – šaldytuve įrengtose slėptuvėse jis gabeno cigaretes, nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiais buvo 183 554,62 Eur ir viršijo 250 MGL dydžio sumą. Išnagrinėti įrodymai neginčijamai patvirtina S. B. kaltę. Teismas pagrįstai pripažino jį kaltu padarius kontrabandą ir jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 199 str. 1 d. Šios nuosprendžio dalies apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis S. B..

14. Tuo tarpu pripažindamas L. Č. kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. ir pagal BK 228 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, įrodymus įvertino pažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, nuosprendyje dėstomos išvados nebuvo pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, ir apkaltinamasis nuosprendis šioje dalyje grindžiamas prielaidomis. Dar kartą įvertinusi išnagrinėtus įrodymus ir jų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog neįrodyta, kad L. Č. dalyvavo padarant kontrabandą, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria L. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Taip pat teisėjų kolegija daro išvadą, kad pripažindamas L. Č. kaltu pagal BK 228 str. 1 d., teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas ir L. Č. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 228 str. 1 d. į BK 229 str.

15. Šioje byloje išnagrinėti įrodymai tikrai neabejotinai patvirtina, kad S. B. puspriekabėje – šaldytuve įrengtose slėptuvėse paslėptas cigaretes gabeno per X teritorinės muitinės G kelio postą. L. Č., būdamas valstybės tarnautoju – X teritorinės muitinės Y inspektoriumi, mobilia rentgeno kontrolės sistema tikrino nurodytą puspriekabę – šaldytuvą, tačiau kontrabandinio krovinio nenustatė ir muitinės Elektroninių žurnalų informacinėje sistemoje (EŽIS) nurodė, kad neatitikimų nenustatyta, be to, neišsaugojo puspriekabės – šaldytuvo skenavimo rentgenografinio vaizdo nuotraukos. Kontrabandines cigaretes S. B. vilkiko tempiamoje puspriekabėje – šaldytuve pakartotinio patikrinimo metu surado ir paėmė kiti to paties muitinės posto pareigūnai.

16. Visos šios aplinkybės jokių abejonių nekelia ir jas pripažįsta pats nuteistasis L. Č.. Tačiau nustatyta, kad viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu L. Č. neprisipažino kaltu nei dėl dalyvavimo cigarečių kontrabandoje, nei dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Visų apklausų metu jis vienodai parodė, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė tyčia. Parodė, kad nei su S. B., nei su jokiu nenustatytu asmeniu dėl to, kad padės padaryti kontrabandą, nesitarė. Pripažįsta, kad mobilia rentgeno kontrolės sistema tikrino puspriekabę – šaldytuvą ją skenuodamas, tačiau jokių įtarimų jam nekilo ir apie tai jis pažymėjo EŽIS sistemoje. Apklausų metu L. Č. labai tiksliai negalėjo prisiminti ir nurodyti visų smulkių transporto priemonės skenavimo aplinkybių, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl jam nepavyko išsaugoti skenavimo rentgenografinio vaizdo nuotraukų. Tačiau visų apklausų metu nurodė ir apie tai nurodo apeliaciniame skunde, kad tikslo padėti padaryti kontrabandą neturėjo, tikrinimo metu kontrabandinio krovinio nematė ir jo galėjo nepastebėti tik dėl neatsargumo. Nurodo, kad darbo metu buvo pervargęs, norėjo miego, šis patikrinimas vyko naktį, o prieš tai, dirbęs 8 val. ryto, jau buvo patikrinęs daug kitų transporto priemonių.

17. Pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti ne tik įrodymai, kuriais grindžiamas teismo išvados, bet ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš šioje byloje priimto skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas neišdėstė išsamių motyvų, dėl kurių atmetė L. Č. parodymus, taip pat neišdėstė ir įrodymų, neabejotinai paneigiančių L. Č. nurodomas aplinkybes.

18. Šioje byloje L. Č. kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. tuo, kad kontrabandos padaryme dalyvavo bendrininkaudamas ir atlikdamas padėjėjo vaidmenį. Kaltinime, be kitų aplinkybių, nurodyta, kad L. Č. 2016 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Lietuvos Respublikos teritorijoje susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kad padės padaryti kontrabandą, mobilia rentgeno kontrolės sistema patikrinęs puspriekabę – šaldytuvą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatęs, kad joje įrengtose slėptuvėse yra gabenamos paslėptos cigaretės, muitinės Elektroninių žurnalų informacinėje sistemoje (EŽIS) pažymės, kad neatitikimų nerasta, t. y. sudarys galimybę vykti transporto priemonei iš R. F. į Lietuvos Respubliką su joje gabenamomis paslėptomis prekėmis, kuriomis bus neteisėtai disponuojama Lietuvos Respublikos teritorijoje. Toliau kaltinime nurodoma, kad L. Č., veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu ir S. B., S. B. per X teritorinės muitinės G kelio postą vilkiko „R. M.“ puspriekabėje – šaldytuve įrengtose slėptuvėse gabenant paslėptas cigaretes, jis tą puspriekabę – šaldytuvą nuskenavo mobiliąja rentgeno kontrolės sistema, skenavimo rentgenografiniame vaizde matydamas, kad puspriekabės – šaldytuvo ertmėse yra paslėpta draudžiamų daiktų, tyčia neišsaugojo puspriekabės skenavimo rentgenografinio vaizdo nuotraukos ir muitinės Elektroninių žurnalų informacinėje sistemoje (EŽIS) neteisingai nurodė, kad neatitikimų nenustatyta. Taip ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir S. B. padėjo neteisėtai gabenti kontrabandą. Kaltinime pagal BK 228 str. 1 d. dėl piktnaudžiavimo nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės. Papildomai nurodyta, kad L. Č. veikė priešingai tarnybos interesams, o atlikęs jau aprašytus veiksmus, kuriais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir S. B. padėjo padaryti kontrabandą, taip pažeidė kaltinime išvardintus Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo bei X teritorinės muitinės Y posto inspektoriaus pareigybės aprašymo reikalavimus ir taip savo neteisėtais veiksmais sumenkino valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos muitinės – prestižą, tuo padarydamas didelę žalą valstybei.

19. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad išnagrinėti įrodymai nurodytų kaltinimų L. Č. nepatvirtina. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad jokie įrodymai nepatvirtina kaltinimo dalies apie tai, kad dėl kontrabandos ar bent kokių kitų nusikalstamų veikų darymo L. Č. iš anksto buvo susitaręs su S. B. arba kažkokiu nenustatytu asmeniu. Pats nuteistasis S. B. parodė, kad cigarečių kontrabandą suorganizavo ir jam nurodė, kur, kada ir per kokį muitinės postą gabenti cigaretes, kažkoks jam tik iš matymo pažįstamas vyriškis vardu CCC. S. B. nurodė tik apie jo išvaizdą, apytikslį amžių, tačiau jokių konkrečių duomenų nenurodė. Iš bylos matosi, kad kaltinime nurodomas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo ne tik nebuvo nustatytas, bet ir nebuvo imtasi jokių veiksmų jo nustatymui. Pati kaltinimo dalis apie tai, kad su tuo asmeniu L. Č. susitarė 2016 metais, tiksliau nenustatytu laiku ir Lietuvos Respublikos teritorijoje, labai nekonkreti ir byloje nėra jokių tai patvirtinančių duomenų. Nuteistasis S. B. parodė, kad iš R. F. vilkiku važiuojant į Lietuvą, muitinės poste rentgenu jo transporto priemonę visada tikrindavo, jo nuomone, tas pats muitinės pareigūnas, kuris tikrino ir 2016 m. rugpjūčio 30 d., t. y. L. Č.. S. B. parodė, kad su puspriekabe, kurioje buvo įrengtos slėptuvės, per tą muitinės postą važiavo iš viso 4 kartus. Jo nuomone, pirmi du kartai buvo tik bandymai, cigaretės gabenamos nebuvo, trečią kartą, jo nuomone, gabeno mažesnį cigarečių kiekį, o įvykio dieną gabeno jau didesnį paslėptų cigarečių kiekį, apie tai jis sprendžia iš to, kad vyriškis vardu CCC šį kartą jam buvo pažadėjęs didesnį atlyginimą. Tačiau nuteistasis S. B., kurio parodymais pirmosios instancijos teismas patikėjo ir netgi pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., taip pat parodė, kad jis pats su L. Č. pažįstamas nebuvo, neturėjo su juo jokių ryšių ir dėl pagalbos darant cigarečių kontrabandą su juo nesitarė. S. B. parodė ir apie tai, kad ir vyriškis vardu CCC nei apie L. Č., nei apie jokį kitą muitinės pareigūną, apie galimo susitarimo su tais pareigūnais aplinkybes nieko jam nepasakojo. CCC jam sakė tik apie tai, kad „muitinėje reikalai sutvarkyti“ ir nurodydavo tik laiko tarpus, kada reikia privažiuoti muitiniam patikrinimui. Nuteistasis L. Č., nors ir parodė, kad vilkiko vairuotojas S. B. jam kažkiek matytas, tačiau visų apklausų metu paneigė bet kokį savo ryšį ir su S. B., ir su kitais asmenimis, paneigė ir kokį nors susitarimą dėl padėjimo padaryti kontrabandą.

20. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad jokių duomenų apie L. Č. ryšius su S. B., kaltinime nurodytu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, o juo labiau apie jo susitarimus dėl padėjimo padaryti kontrabandą ar kitas nusikalstamas veikas, nebuvo surinkta. Byloje nėra jokių duomenų, kad dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios dėl tokių L. Č. ryšių ar susitarimų būtų buvusi gauta kokia nors žvalgybinė informacija ir kad dėl to būtų atliekami KŽĮ numatyti veiksmai. Nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik muitinės poste pakartotinai patikrinus prieš tai jau L. Č. tikrintą S. B. vairuojamą transporto priemonę ir apžiūros metu suradus slėptuvėse paslėptas cigaretes. Šis pakartotinis transporto priemonės patikrinimas buvo atliktas muitinės posto viršininko pavaduotojui A. K. atlikus duomenų analizę ir kilus įtarimams, kad muitinės poste gali būti tikrinamos dvi skirtingos puspriekabės su tuo pačiu valstybiniu numeriu. Nustatyta, kad jau pradėjus ikiteisminį tyrimą, patenkinus prokuroro prašymą, teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi leido 2 mėn. laikotarpiu klausytis L. Č. telefoninių pokalbių, daryti jų įrašus, taip pat kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti (2 t., 19-20 b.l.). Nors ši procesinė prievartos priemonė buvo taikoma, kontrolės metu jokių ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų nebuvo užfiksuota (2 t., 27-28 b.l.).

21. Nustatyta, kad teisiamajame posėdyje teismas išnagrinėjo ir kitus kaltinamajame akte nurodytus bylos duomenis, tačiau jie, kolegijos nuomone, nei L. Č. susitarimo su kitais asmenimis padėti padaryti kontrabandą, nei kitos kaltinimo dalies apie jo tyčinius veiksmus dalyvaujant kontrabandoje, taip pat ir apie tyčinius veiksmus piktnaudžiaujant tarnyba, nepatvirtina.

23. Vertindama šiuos bylos duomenis, teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į nuteistojo L. Č. apeliaciniame skunde dėstomas aplinkybes. Apeliantas nurodo, kad R. J. tarnybiniame pranešime apie ankstesnius atvejus, kai buvo nerasti tos pačios transporto priemonės skenavimo vaizdai, tie atvejai nepagrįstai siejami su juo, t. y. su L. Č.. Nurodo, kad tuos ankstesnius patikrinimų aktus yra pasirašę skirtingi muitinės pareigūnai, kurių kodai irgi skirtingi ir nesutampa su jo kodu Nr. (duomenys neskelbtini) Teisme apklaustas liudytojas R. J. tokius nuteistojo argumentus paneigė parodęs, kad patikrinimo aktus pildo ne transporto priemones skenuojantys, o visai kiti muitinės pareigūnai. Nepaisant to, duomenys, kuriuos R. J. nurodė savo tarnybiniame pranešime apie ankstesnius tos pačios transporto priemonės patikrinimus ir kuriuos, kaip jis pats nurodo, „atsekė pagal elektroninį žurnalą“, kelia kai kurių abejonių. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visi tie 11 ankstesnių atvejų, kai tikrinant tą pačią transporto priemonę, informacinėje sistemoje nebuvo rasti skenavimo vaizdai, detaliau nebuvo ištirti, dėl kokių priežasčių nebuvo išsaugoti vaizdai, nebuvo aiškinamasi ir dėl to nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai. Todėl paminėtame pranešime nurodyti skenavimo vaizdų neišsaugojimo atvejai, net ir darant prielaidą, kad tų vaizdų neišsaugojo būtent L. Č., patvirtinti L. Č. tyčios neišsaugoti skenavimo vaizdo nuotraukos tikrinant puspriekabę – šaldytuvą būtent 2016 m. rugpjūčio 30 d. naktį. Šie duomenys, juo labiau, nepatvirtina L. Č. susitarimo su kitais asmenimis dėl pagalbos darant kontrabandą.

27. Išnagrinėjusi šioje byloje išnagrinėtų įrodymų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei tiesioginiai, nei netiesioginiai įrodymai nepatvirtina kaltinimo dalies dėl to, kad L. Č. dėl dalyvavimo (padėjimo) kontrabandoje buvo susitaręs su S. B. ir (ar) su kaltinime nurodomu nenustatytu asmeniu. Išnagrinėti įrodymai nepatvirtina ir kaltinimo dalies, kad L. Č., tikrindamas transporto priemonę, matė joje slėptuves ir tyčia apie tai nenurodė sistemoje EŽIS ir kad tyčia neišsaugojo rentgenografinio vaizdo nuotraukų. Teisėjų kolegijos nuomone, taip L. Č. veikė ne tyčia, o dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Jau buvo nurodyta apie tai, kad kontrabanda (BK 199 str.) gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Šioje byloje nenustačius L. Č. tyčios, jis negalėjo būti pripažintas kaltu ir dėl padėjimo padaryti kontrabandą. Dėl to, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria L. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d., naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Šioje byloje įrodyta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 199 str. 1 d., buvo padaryta ir ją padarė nuteistasis S. B.. Tuo tarpu L. Č. dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, išnaudojus visas galimybes, išnagrinėti įrodymai nepatvirtina. Todėl L. Č. pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. išteisinamas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kasacinėje praktikoje pabrėžiama, kad tokio pobūdžio bylose didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala vertinama kaip didelė ir kodėl padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip drausminis pažeidimas. Didelė žala valstybei galėtų būti konstatuojama nustačius, kad dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginamo asmens poelgio sutriko normali valstybės institucijų veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valstybės valdymo tvarka ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262/2011). Nustatant didelės žalos požymį neabejotinai svarbiais kriterijais tampa pačios veikos pobūdis, pažeistos įstatymo saugomos vertybės, veiklos sritis ir kaltininko einamos pareigos. Žalos turinį sudaro tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala (fizinė, moralinė, organizacinė ir kt).

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. Č. veika atitinka būtent tarnybos pareigų neatlikimo, t. y. nusikalstamos veikos požymius. Išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje L. Č., būdamas valstybės tarnautoju – X teritorinės muitinės Y posto inspektoriumi, pažeisdamas tų pačių kaltinime nurodytų teisės aktų reikalavimus, t. y. pažeisdamas 2004-04-27 Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 20 str. 4 d. 1 p., 4 d. 2 p. reikalavimus, numatančius, kad Y posto inspektorius privalo vykdyti muitų teisės aktų reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka įvesti į muitinės informacines sistemas <...> kitus šių sistemų apdorojamus duomenis, taip pat šiuos duomenis tvarkyti, analizuoti, perduoti (2004 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. IX-2183, įsigali. 2004-05-01 (Žin., 2004, Nr. 73-2517), redakcija), ir 2016 m. balandžio 21 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1B-305 patvirtinto X teritorinės muitinės Y posto inspektoriaus pareigybės aprašymo Nr. 2 7 d. 4 p., 7 d. 5 p. reikalavimus, numatančius, kad Y posto inspektorius privalo užtikrinti XXYY pareigūnų kompetencijai priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą, pagal nustatytus rizikos požymius naudojantis XXYY <...> atlikti muitinį tikrinimą teritorinės muitinės veiklos zonoje <...> ir nustatyta tvarka fiksuoti tikrinimo rezultatus, dėl neatsargumo, t. y. veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, netinkamai atliko savo pareigas mobilia rentgeno kontrolės sistema patikrinęs S. B. vairuojamo vilkiko „R. M.“ puspriekabę – šaldytuvą, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rentgenografiniame vaizde nepastebėdamas, kad puspriekabės – šaldytuvo ertmėse yra paslėpta draudžiamų daiktų ir muitinės Elektroninių žurnalų informacinėje sistemoje (EŽIS) nurodydamas, kad neatitikimų nenustatyta, taip pat neišsaugodamas puspriekabės skenavimo rentgenografinio vaizdo nuotraukos. Dėl tokio netinkamo pareigų atlikimo buvo sumenkintas valstybės institucijos – Lietuvos Respublikos muitinės prestižas ir valstybei padaryta didelė žala, nes dėl L. Č. veiksmų buvo sudarytos sąlygos tęsti nusikalstamą veiką S. B., per Lietuvos Respublikos valstybės sieną puspriekabėje – šaldytuve įrengtose slėptuvėse gabenusiam paslėptas cigaretes, kurių bendra muitinė vertė su privalomais sumokėti mokesčiai yra 183 554,62 Eur, ir šią nusikalstamą veiką, t. y. kontrabandą, tik pakartotinio transporto priemonės patikrinimo metu nutraukė kiti muitinės posto pareigūnai.

32. Apie galimybę, kad L. Č. nusikalstama veika gali būti perkvalifikuota iš BK 228 str. 1 d. į BK 229 str., BPK 256 str. nustatyta tvarka nuteistajam buvo pranešta apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Papildomai apklaustas nuteistasis L. Č. savo kaltę pagal BK 229 str. faktiškai pripažino. Jis parodė apie tokias pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs ankstesnių apklausų metu. Nuteistasis vėl kategoriškai nesutiko tik su kaltinimais, kad tarėsi su kitais asmenimis dėl padėjimo jiems padaryti kontrabandą ir kad atliko bet kokius neteisėtus tyčinius veiksmus. Dėl netinkamo savo pareigų atlikimo L. Č. parodė, kad dirbo vienas, nors nustatyta, kad tikrinant transporto priemones turi dalyvauti mažiausia du asmenys. Nurodo, kad kaltinime nurodyto įvykio metu buvo pervargęs, sirgo, tačiau pripažįsta, kad tikrintoje transporto priemonėje kontrabandinio krovinio „nesužiūrėjo“.

33. Kad L. Č. jau išdėstytomis aplinkybėmis dėl neatsargumo, t. y. dėl nusikalstamo nerūpestingumo, netinkamai atliko savo tarnybos pareigas, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir kitų teisme išnagrinėtų įrodymų visuma. Šie įrodymai jau buvo aptarti, įvertinti ir teisėjų kolegija jau padarė išvadas dėl L. Č. kaltės šio nuosprendžio dalyje, kurioje buvo motyvuojama teismo išvada dėl L. Č. išteisinimo pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. Dar kartą dėstyti tuos pačius įrodymus ir kartoti tas pačias išvadas nėra reikalo. Tačiau teisėjų kolegija atmeta kai kuriuos L. Č. argumentus, kuriuos jis išdėstė papildomos apklausos metu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje išnagrinėtos Mobilios automobilinių konteinerių/transporto priemonių patikros sistemos naudojimo instrukcijos (5 t., 73-176 b.l.) 2.2.2 p. tikrai nurodoma, kad darbui su sistema (duomenys neskelbtini) bei jos aptarnavimui reikalingas ne vienas, o tam tikras darbuotojų skaičius, kuris užtikrintų normalų darbą. Kita vertus, šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta apie tai, kad 2,3 ar dar didesnis darbuotojų skaičius siejamas su darbo saugos užtikrinimu ir galimybe atlikti kuo operatyvesnius patikrinimus. Šioje byloje nustatyta, kad L. Č. dirbo vienas, galima sutikti, kad savo tarnybos pareigas jam atlikti buvo sunkiau, tačiau tai neatleido jo nuo pareigos savo tarnybines pareigas atlikti tinkamai ir negalėjo sukliudyti tai jam padaryti. Tai, kad nuteistasis buvo pavargęs, norėjo miego ar blogai jautėsi, irgi neatleidžia jo nuo tų pačių pareigų. Tačiau jau aptarti įrodymai patvirtina, kad savo tarnybos pareigas L. Č. dėl neatsargumo atliko netinkamai. Teisėjų kolegijos nuomone, L. Č. veika negali būti vertinama tik drausminiu pažeidimu ir tai yra būtent nusikalstama veika, nes valstybei buvo padaryta didelė neturtinė žala. Didele šią žalą, kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija vertina todėl, kad dėl L. Č. netinkamo pareigų atlikimo patikrinimo metu S. B. vairuojamo vilkiko puspriekabėje nebuvo aptiktas kontrabandinis krovinys ir taip nebuvo nutraukta nusikalstama veika, numatyta BK 199 str. 1 d. Šis nusikaltimas buvo nutrauktas ir išaiškintas tik tada, kai tą pačią transporto priemonę pakartotinai patikrino kiti muitinės pareigūnai. Dėl visų aptartų aplinkybių teisėjų kolegija L. Č. pagal BK 228 str. 1 d. ne išteisina, o perkvalifikuoja jo nusikalstamą veiką į BK 229 str.

Dėl L. Č. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

34. Šią bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismas gavo nuteistojo L. Č. sesers R. Č. prašymą taikyti jos broliui L. Č. BK 40 str. nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo posėdyje kaip alternatyvius prašymus, prašymą taikyti BK 40 str. pareiškė ir pats nuteistasis L. Č. bei jo gynėjas.

35. Prašymas tenkinamas.

36. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi norint taikyti laidavimą būtina nustatyti visų šių sąlygų visumą. Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-196-697/2018) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

37. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir konstatuojama, kad L. Č. padarė tik vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 str., ir tai yra neatsargus nusikaltimas. L. Č. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, iš esmės visiškai pripažino savo kaltę, o jo parodymai ir elgesys teisminio nagrinėjimo metu rodo, kad jis tikrai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Jo neatsargiu nusikaltimu turtinė žala niekam nepadaryta, civiliniu ieškinys nepareikštas. Tai, kad L. Č. nusikalto būdamas valstybės tarnautoju – muitinės pareigūnu ir tai, kad padarė ne tyčinį nusikaltimą, o nusikaltimą dėl neatsargumo, leidžia pagrįstai manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prie bylos pridėtose dvejose charakteristikose iš L. Č. dabartinės darbovietės ir jo gyvenamosios vietos seniūnijos jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai (3 t., 155, 156 b.l.). Taigi L. Č. atitinka visas sąlygas, numatytas BK 40 str. 1 d., 2 d., dėl kurių jam gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių toks atleidimas būtų negalimas. Prašymą atleisti L. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui pateikė jo sesuo R. Č.. Ji pilnametė, neteista, dirbanti, turinti nuolatinę gyvenamąją vietą ir seniūnijos taip pat gerai charakterizuojama (5 t., 49-54 b.l.). Apklausta teismo posėdyje R. Č. papildomai nurodė, kad šiuo metu su savo broliu L. Č. dar ir kartu gyvena. Ji patvirtino savo prašymą perduoti brolį jos atsakomybei pagal laidavimą, užtikrino teismą, kad galės atlikti laiduotojo funkcijas ir stebėti, kad brolis daugiau nepadarytų jokių teisės pažeidimų. Teisėjų kolegijos nuomone, R. Č. yra asmuo, kuris yra vertas teismo pasitikėjimo. Todėl, įvertinus jau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija L. Č., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 str., taikant BK 40 str., atleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoda jį jo sesers R. Č. atsakomybėn be užstato.

38. Skundžiamu nuosprendžiu teismas L. Č., vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 68² str. 1 d., 2 d., paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 metams. Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos ne tik kartu su bausmėmis, bet ir taikomos asmenims, atleistiems nuo bausmės BK VI skyriuje numatytais pagrindais. L. Č. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, tačiau šis nusikaltimas padarytas jo darbinės veiklos srityje. Todėl, nors ir atleisdama jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisėjų kolegija skiria L. Č. mažesnės trukmės, tačiau tokios pačios rūšies baudžiamojo poveikio priemonę.

Dėl nuteistajam S. B. paskirtos bausmės

40. Jo apeliacinį skundą teisėjų kolegija tenkina iš dalies. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nors ir lakoniškai, tačiau išdėstė gana išsamius bausmės skyrimo S. B. motyvus. Nuosprendyje pažymėta, kad teismas nustatė vieną S. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 1 p. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad S. B. padarė vieną sunkų nusikaltimą, kad veikė kaip nusikaltimo vykdytojas, kad reali žala tuo nusikaltimu valstybės ekonomikai nebuvo padaryta, atsižvelgta ir į tai, kad S. B. neteistas.

41. Galima sutikti su tuo, kad skirdamas bausmę, teismas nuosprendyje tikrai nepaminėjo kai kurių aplinkybių, nurodomų nuteistojo apeliaciniame skunde: kad nuteistasis turi nedirbančią žmoną, mažametį vaiką, o taip pat – kad pats jis serga ŽIV. Byloje tikrai yra tai patvirtinančios gydymo įstaigos pažymos (4 t., 96-98 b.l.). Tačiau net ir atsižvelgiant į šias aplinkybes, daryti išvadą, kad teismas paskyrė S. B. aiškiai per griežtą bausmę, nebūtų pagrindo. BK 199 str. 1 d. sankcija numato baudą arba laisvės atėmimą iki 8 metų. Tuo tarpu pagal S. B. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos BK 47 str. 3 d. 4 p. už sunkų nusikaltimą įstatymas numatė baudą iki 1 500 MGL dydžio. Taigi teismas paskyrė S. B. ne laisvės atėmimo, o sankcijoje numatytą švelnesnės rūšies bausmę. Taip pat paskyrė jam 250 MGL dydžio baudą, kuri ženkliai mažesnė už šios bausmės vidurkį.

42. Laikyti tokią bausmę aiškiai per griežta, kaip jau paminėta, nebūtų pagrindo. Tačiau teisėjų kolegija iš dalies tenkina nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl kelių šiame skunde nepaminėtų aplinkybių.

43. Pirmiausia teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai pripažino S. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 str. 1 d. 1 p., t. y. tai, kad S. B. veiką padarė bendrininkų grupe. Pagal BK 24 str. 1 d. ir 2 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. Tuo tarpu BK 25 str. 2 d. nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Šioje byloje ne tik skundžiamame nuosprendyje, bet ir kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad BK 199 str. 1 d. nusikalstamą veiką S. B. padarė veikdamas bendrininkų grupe su L. Č. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu. Kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nusikaltimo aplinkybės aprašytos taip, kad kontrabandos nusikaltimo vykdytoju yra tik vienintelis S. B.. L. Č. vaidmuo buvo aprašytas ir netgi kvalifikuotas tik kaip padėjėjo. Tuo tarpu kaltinime nurodyto nenustatyto asmens vaidmuo buvo šio nusikaltimo organizatoriaus. Taigi S. B. buvo vienintelis nusikalstamos veikos vykdytojas, o pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė gali būti nustatoma tik tada, kai yra bent du vykdytojai. Šioje byloje nustatyta, kad S. B. bendrininkavo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tačiau šis asmuo nebuvo nusikaltimo vykdytojas. Dėl šios priežasties skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir naikinama jo dalis, kuria pripažinta S. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 str. 1 d. 1 p. Į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes pagal BK 54 str. 2 d. 7 p. teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę. Todėl, panaikinus teismo nepagrįstai pripažintą S. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, vien dėl to jam paskirta bausmė švelninama, nors ir ne tiek, kiek to prašo apeliantas.

Dėl BK 72 str. taikymo ir kitų nuosprendžio klausimų

45. Nuteistojo S. B. apeliacinis skundas dėl nuosprendžio dalies, kuria nuspręsta konfiskuoti vilkiką „R. M.“, taip pat tenkinamas iš dalies.

46. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 str. 5 d. nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, parduotas ar dėl kitų priežasčių dingęs ir dėl to jo negalima paimti natūra, teismas iš kaltininko, jo bendrininkų ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 72 str. 2 d. nurodytais nusikalstamos veikos įrankiais ir priemonėmis pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai ar kitas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Tuo tarpu nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudota tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, kelių ar kitokio transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-2007 ir kt.). Tačiau pagal galiojančią teisminę praktiką turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Pvz., transporto priemonė laikoma panaudota BK 199 str. numatytai nusikalstamai veikai daryti ir tada, kai ji tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, teismų praktikoje pagrįstai išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės, pvz., įvertinamas gabenamo nusikalstamos veikos dalyko kiekis ir kt. Pvz., kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-124/2007 buvo nurodyta, kad žemesnės instancijos teismo argumentas, kad transporto priemonė laikoma panaudota BK 201 str. numatytai veikai daryti tik tuo atveju, kai joje įrengta slėptuvė nusikaltimo dalykui gabenti, yra nepagrįstas. Kasacinėje nutartyje pažymėta, kad šis požymis nagrinėjamu atveju nėra būtinas. Nurodyta, kad tuo konkrečiu atveju be transporto priemonės panaudojimo nusikalstamos veikos dalyko gabenimas būtų neįmanomas, todėl padaryta išvada, kad transporto priemonė turi būti pripažinta nusikalstamos veikos priemone, o tuo pačiu ir konfiskuotinu turtu. Analogiškos praktikos pavyzdžiai išdėstyti ir kitose kasacinėse nutartyse bylose Nr. 2K-30/2005, 2K-5-2007, 2K-50/2007 ir kt. Kita vertus, nenustačius, kad su nusikalstama veika siejamas turtas buvo pritaikytas nusikalstamai veikai daryti ar jo panaudojimas labai palengvino jos padarymą, šis turtas nusikalstamos veikos priemone nepripažįstamas, todėl negali būti konfiskuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-346/2004 ir kt.).

48. Teisėjų kolegijos nuomone, pati teismo išvada, kad nusikalstamos veikos priemonėmis, o tuo pačiu – ir konfiskuotinu turtu šioje byloje yra abi transporto priemonės, t. y. ir vilkikas, ir puspriekabė – šaldytuvas, yra pagrįsta. Tokią išvadą kolegija daro įvertinusi konkrečias bylos aplinkybes. Pagal galiojančią teismų praktiką, kaip jau minėta, transporto priemonė laikoma panaudota nusikalstamai veikai daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta, arba jeigu ji tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Šioje byloje nustatyta, kad kontrabandos dalykas (cigaretės) buvo gabenos ir surastos puspriekabėje – šaldytuve tam specialiai sumontuotose slėptuvėse. Vilkike „R. M.“ jokia slėptuvė įrengta nebuvo, tačiau šiuo vilkiku buvo velkama puspriekabė – šaldytuvas ir be šio vilkiko kontrabandos dalyko gabenimas nebūtų buvęs įmanomas. Būtina atsižvelgti ir į kai kurias kitas bylos aplinkybes. Būtina atsižvelgti į tai, kad S. B. kontrabandos dalyką gabeno neatsitiktinai, o tam specialiai ir iš anksto ruošėsi. Buvo gabenamas labai didelis paslėptų cigarečių kiekis, kontrabandos dalyko vertė keletą kartų viršijo 250 MGL dydžio sumą. S. B. buvo nusikaltimo vykdytojas, pats vairavo vilkiką, kuriuo tempė puspriekabę – šaldytuvą su paslėptomis cigaretėmis. Įvertinus šias aplinkybes, daroma išvada, kad šiuo atveju vilkikas „R. M.“, nors jame ir nebuvo įrengtos slėptuvės ir cigaretės jame nebuvo slepiamos, buvo tiesiogiai panaudotas nusikalstamos veikos dalyko gabenimui ir šis gabenimas be vilkiko šiuo atveju nebūtų galimas. Todėl pirmosios instancijos teismas šioje byloje ne tik puspriekabę – šaldytuvą, bet ir patį vilkiką pagrįstai pripažino konfiskuotinu turtu.

49. Tačiau šioje byloje taip pat nustatyta, kad vilkikas „R. M.“ priklausė ne nuteistajam S. B., o juridiniam asmeniui – R., K. srityje registruotai ribotos atsakomybės bendrovei (RAB) „XXX“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (1 t., 46 b.l.). Pirmosios instancijos teismas jokių motyvų, kodėl ne S. B. priklausantį vilkiką nusprendė konfiskuoti perimant jį valstybės nuosavybėn, nuosprendyje neišdėstė, o nurodė tik apie tai, kad vadovaujasi BK 72 str. 4 d. 1 p. nuostatomis. BK 72 str. 4 d. 1 p. nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Kodėl teismas padarė būtent tokią išvadą šioje byloje, kaip jau buvo nurodyta, nuosprendyje motyvai neišdėstyti, tačiau nustatytos bylos aplinkybės, kolegijos nuomone, tokią išvadą kaip tik paneigia. Pirmiausia pažymėtina, kad apie tuo pačiu vilkiku velkamas dvi skirtingas puspriekabes – šaldytuvus su tais pačiais numeriais, duomenis surinko patys muitinės posto pareigūnai. R. registruotos RAB „XXX“ generalinis direktorius A. T. apklaustas liudytoju teisme parodė, kad S. B. jo įmonėje dirba vairuotoju. Parodė, kad sulaikytas vilkikas priklauso jo įmonei, tačiau apie sulaikytą puspriekabę – šaldytuvą su joje įrengtomis slėptuvėmis nieko nežino, nes tikroji puspriekabė su tais pačiais numeriais ir be jokių slėptuvių šiuo metu yra jo bazėje. Apie tai, kad S. B. puspriekabėje gabeno kontrabandines cigaretes, nieko nežinojo. Bandė su juo tai aiškintis, bet šis šiuo metu serga, gulėjo ligoninėje ir net negalėjo suvokti, ką kalba. Nuteistasis S. B. teisme parodė, kad puspriekabę – šaldytuvą su slėptuvėmis ir cigaretėmis, kuri buvo sulaikyta muitinio patikrinimo metu, jam davė vyriškis vardu CCC. Kita priekaba su tokiais pačiais numeriais priklausė įmonei „XXX“, kurioje jis dirbo vairuotoju. Parodė, kad įmonės „XXX“ vadovas A. T. apie tai, jo nuomone, nežinojo. Puspriekabę su slėptuvėmis, grįždamas į R., jis palikdavo ne įmonės „XXX“ teritorijoje, o aikštelėje, kur tą puspriekabę jam palikdavęs CCC. Įvertinus visus bylos duomenis ir nuteistojo S. B. bei liudytojo A. T. parodymus, nors jie ir sukelia kai kurių abejonių, tačiau juos paneigti ir atmesti pagrindo taip pat nėra. Todėl nėra ir konkrečiais bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo manyti, kad A. T. jo įmonei priklausantį vilkiką perleido įmonės vairuotojui S. B., žinodamas arba turėdamas ir galėdamas žinoti, kad tas vilkikas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. Todėl nuosprendžio dalis, kuria išspręstas vilkiko „R. M.“ konfiskavimo klausimas, keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., 4 d. 1 p., vilkiką „R. M.“ nuspręsta konfiskuoti, naikinama ir ši transporto priemonė grąžinama jos savininkui RAB „XXX“. Tačiau teisėjų kolegija, nustačius, kad šis vilkikas priklauso tretiesiems asmenims, šiuo atveju vadovaujasi BK 72 str. 5 d. nuostatomis ir nusprendžia iš nuteistojo S. B. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Vilkiko „R. M.“ vertė, remiantis Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prie bylos pridėtu sulaikytų prekių perdavimo aktu (1 t., 117 b.l.), yra 7 500 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ši transporto priemonė sena, pagaminta X m., tokia dokumentuose nurodoma jos vertė yra reali ir būtent tokia pinigų suma turi būti išieškota iš nuteistojo S. B.. Vertinant šioje byloje turto konfiskavimą proporcingumo aspektu, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad S. B. kontrabandos dalyką gabeno ne atsitiktinai, o tam iš anksto ruošėsi, neteisėtai gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikdamas muitinės kontrolei ne bet kokias, o akcizines prekes, kurių bendra muitinė vertė daug kartų didesnė už konfiskuotino turto vertę ir S. B. skiriamos bausmės, t. y. baudos, dydį. Todėl konfiskuojamo turto vertė ir iš S. B. išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus proporcingos šio nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai.

50. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. B. prašo tik panaikinti vilkiko „R. M.“ konfiskavimą ir grąžinti jį teisėtam savininkui A. T.. Tačiau iš dalies patenkinant šį prašymą ir priimant sprendimą ne tik panaikinti vilkiko konfiskavimą, bet ir išieškoti iš nuteistojo to vilkiko vertę atitinkančią pinigų sumą, toks teismo sprendimas, kolegijos nuomone, nepablogins nuteistojo S. B. padėties ir neprieštaraus BPK 320 str. 4 d. nuostatoms. Tokia išvada daroma dėl to, kad turto konfiskavimas yra ne bausmė, o tik viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, bet to toks sprendimas priimamas iš dalies tenkinant paties nuteistojo S. B. apeliacinį skundą. Iš dalies tenkinant šį skundą, skundžiamas nuosprendis keičiamas dar ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų. Naikinama nuosprendžio dalis dėl vilkiko „R. M.“ registracijos liudijimo perdavimo prie konfiskuotino turto ir šio vilkiko raktų (2 vnt.) sunaikinimo. Priimamas sprendimas vilkiko registracijos liudijimą ir raktus grąžinti tai pačiai įmonei RAB „XXX“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 1 p., 2 p., 327 str. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria L. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. 200 MGL dydžio (7 532 eurų) bauda, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

L. Č. pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nuteistojo L. Č. nusikalstamą veiką iš BK 228 str. 1 d. perkvalifikuoti į BK 229 str.

L. Č., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 229 str., taikant BK 40 str. nuostatas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį R. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn be užstato. Nustatyti 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

L. Č. baudžiamąją bylą nutraukti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės L. Č. ir laiduotojai R. Č. išaiškinti, kad pagal BK 40 str. 6 d., 7 d., 8 d.:

- laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

- jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo L. Č. pakeisti. Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 2 d. 3 p., 68² str. 1 d., 2 d., paskirti L. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę dirbti darbą valstybės tarnyboje 2 (dvejiems) metams.

L. Č. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.

Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį, pašalinant iš jos kaltinimo dalį, kurioje nurodyta, kad S. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su L. Č. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu ir kad tą nusikalstamą veiką padarė padedant L. Č..

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistojo S. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe.

Pakeisti nuosprendžio dalį dėl nuteistajam S. B. paskirtos bausmės.

S. B. pagal BK 199 str. 1 d. paskirti bausmę 200 MGL dydžio, t. y. 7 532 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų trisdešimt dviejų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d., į paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2016 m. rugpjūčio 30 d. iki 2016 m. rugsėjo 6 d. vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę S. B. paskirti 184 MGL dydžio, t. y. 6 929, 44 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt devynių eurų ir 44 euro centų) baudą. Nustatyti 12 (dvylikos) mėnesių šios baudos sumokėjimo terminą.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria išspręstas vilkiko „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo ir daiktinių įrodymų likimo klausimas.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 str. 1 d., 2 d., 4 d. 1 p., nuspręsta konfiskuoti vilkiką „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio vilkiko registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti prie konfiskuojamų transporto priemonių, o vilkiko raktus (2 vnt.) sunaikinti.

Vilkiką „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šio vilkiko raktus (2 vnt.) grąžinti ribotos atsakomybės bendrovei (RAB) „XXX“.

Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš nuteistojo S. B. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 500 Eur (septynis tūkstančius penkis šimtus eurų) valstybei.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.