Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Aušros Vingilės,

asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – L. D. gynėjui advokatui Aivarui Alimui,

viešame teismo posėdyje, apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. D., padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduota laiduotojos B. D. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsnio 5 dalimi, L. D. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – 2 (dvejus) metus uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d., ir konfiskuota motorinės transporto priemonės – ,,JAGUAR XJL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalį vertės atitinkanti suma – 2000 Eur (du tūkstančiai eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (2 000 Eur) L. D. įpareigota sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. L. D., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2019 m. liepos 20 d. apie 10.45 val. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį ,,Jaguar XJL“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai alkoholio kiekio nustatymo matuokliu „Drager Alcotest 6810“ nustatyta 1,56 promilių alkoholio koncentracija, t. y. vidutinis girtumo laipsnis.

2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras Mindaugas Šukys apeliaciniu skundu (toliau – Skundas) prašo šį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 9 d. nuosprendį pakeisti – panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. D. išaiškinta, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumos dalį, t. y. 2 000 Eur ji turi sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2.1. Skunde nurodo, jog nei BK 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui. Priešingai, vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, t. y., įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, asmuo, kuriam skirtas turto konfiskavimas, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje. Šiuo atveju teismas nepagrįstai, nesant pagrindo nustatė L. D. terminą, per kurį turi būti sumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

4. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino L. D. padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei baudžiamąją bylą nutraukė. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, tačiau nuosprendyje teismas nepagrįstai nustatė konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimo terminą, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

7. BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numato tik bausmės – baudos išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje 1A-781-813/2019 ir kt.).

8. Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

9. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad priimant nuosprendį, kuriuo L. D. buvo taikytas turto konfiskavimas, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nustatyti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) ji privalo sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tuo teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendžio vykdymo metu L. D., neturėdama galimybės iš karto sumokėti visos iš jos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį prašydama išdėstyti skolos sumokėjimą dalimis.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. D. išaiškinta, jog konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (2 000 Eur) ji turi sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.