Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą (toliau-byla), kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilnius, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba VŠĮ ,, (duomenys neskelbtini)", vadovas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, o būtent:

jis, 2021 m. spalio 10 d. 12:51 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,61 promilės etilo alkoholio koncentracija (b.l. 54, 87).

Vilniaus apskrities VPK KP NVRS tyrėjo tarnybinio pranešimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-35187-21 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2021-10-10 apie 12:51 adresu (duomenys neskelbtini), A. P., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1.61 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais A. P. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-2).

2021-10-12 neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad A. P. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. A. P. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 12 val. buvo atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0203, patikros Nr. 1486802 ir 12.511 val. nustatytas 1,61 prom. girtumas, antro tikrinimo metu 13.13 val. nustatytas 1,69 prom. girtumas. A. P. su tikrinimo rezultatais sutiko (b.l. 18).

2021-10-12 13.13 val. alkoholio matuokliu Alcotest 6810, Nr. ARZJ-0203, patikros Nr. 1486802, A. P. nustatytas 1,69 promilių girtumas (b.l. 19).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis Toyota, v/n (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išorinių transporto priemonės sugadinimo požymių nenustatyta. (b. l. 21-25). Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte, nurodoma, kad 2021-10-10 automobilis Toyota, v/n (duomenys neskelbtini), buvo nuvežtas į aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilnius (b.l. 26). 2021-10-11 automobilio savininko UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovui išduotas leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę - Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(b.l. 31).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ( b.l. 29).

Pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis nustatyta, kad automobilio Toyota, kategorija M1-AC, pasirinkti metai 2017, kaina Lietuvoje su PVM 11660 eurų, be PVM 9637 (b.l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 3-5, 20, 21-28, 30-31, 33-46, 49-51, 60).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14. punktas nustato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad A. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. P. prisipažino važiuojant vartojęs alkoholinius gėrimus. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. Pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Įrodymų visuma yra pakankama kaltinamojo A. P. atliktiems objektyviems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Teismas, pagal byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

D. J. (toliau-laiduotoja) teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą.

Ji 2022-01-05 prašyme nurodė ir teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos geras draugas. Jų draugiški santykiai susiklostė labai seniai, ir juos palaiko nuolat, pastoviai bendrauja. Jų sieja ir bendra, o nuo 2021-11-30 ir bendra darbinė veikla. Nors kaltinamasis yra jos vadovas, tačiau jis tiek darbinėje veikloje, tiek visuomeninėje veikloje, tiek asmeniniame gyvenime dažnai klausia jos patarimo, išklauso jos nuomonė, priimdamas sprendimus atsižvelgia į ją. Kalbėjosi su A. P. apie šį įvykį, tokį jo elgesį vertina blogai. Galės ateityje kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, kad jis taip daugiau nesielgtų. Niekada nėra ji bausta dėl to, kad vairavo girta. Prašo atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018).

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę bei laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. J. laidavimą.

A. P. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą. A. P. dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad A. P. iki nusikalstamos veikos padarymo administracine nebaustas už analogiškus veiksmus, t. y. vairavimą išgėrus, taip pat jis, nėra baustas ir už kitus administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu ir individualioje įmonėje „Sveikatos mokymai“ įgijo sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimą 2021-12-29 serija A Nr. 003150, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamasis tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek po jos dirba ir yra VŠĮ ,, (duomenys neskelbtini)", kuri sukurta paremti, vaikų ir suaugusiųjų neįgaliųjų centrus, skurdžiai besiverčiantiems senjorams bei nepasiturinčias šeimas, vadovas, kas patvirtina tamprius kaltinamojo darbinius ir socialinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamojo nusikalstamo elgesio.

Neigiamai A. P. charakterizuojančių duomenų nei byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus.

Pažymėtina, kad ir valstybinis kaltintojas-prokurorė Jūratė Žvironienė neprieštaravo, kad kaltinamojo atžvilgiu būtų taikomas laidavimo institutas. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai A. P. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą padarytą nusikaltimą vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip A. P. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą.

Nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jis nėra piktybinis teisės normų reikalavimų pažeidėjas, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti A. P. pasitikėjimą.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad yra tinkama būti laiduotoja.

D. J. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek prašyme dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį, prisiimti jai teksiančią atsakomybę bei nurodė, kad kaltinamasis pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką.

D. J. praeityje neteista, administracine tvarka ne bausta.

Tiek kaltinamasis, tiek D. J. parodė, kad jie kaip draugai palaiko labai artimus gerus ryšius. Visas iškilusias problemas sprendžia bendrai, palaiko vienas kitą, puikiai sutaria. Nuolatinis tarpusavio bendravimas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad D. J. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja D. J. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti A. P. elgesį. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad D. J. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja.

Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie D. J. asmenybę, tiek jos bei A. P. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad D. J. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką A. P., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoja, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos D. J. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. P. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų terminui bus pakankama poveikio priemonė A. P.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį A. P. elgesį bei jo asmenybę, yra pakankamas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad A. P. padarydamas nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimą, todėl jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo jis pats ir yra kaltas, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020).

Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam A. P. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, būdamas neblaivus, sėdo prie transporto priemonės vairo suvokdamas savo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Teismas konstatuoja, jog A. P., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis.

Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės kai jo girtumo laipsnis yra vidutinis bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajam 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021-10-11. Minėta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka teisingą pusiausvyrą ir nagrinėjamu atveju taikant šią priemonę bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad taikant konfiskuotino turto vertės išieškojimą turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat turėtų būti įvertinamas tokio išieškojimo (tiek viso, tiek dalies turto) proporcingumas. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, vertintinos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo aplinkybes, nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurias iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis A. P. padarė tyčinį nusikaltimą, kurio metu vairavo automobilį Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį ne jam pačiam, o priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš byloje pateiktų VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad transporto priemonės vidutinė kaina su PVM nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 11 660 eurų (b.l. 32).

Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo materialinę padėtį (byloje nėra duomenų dėl lėšų iš kurių gali būti sumokėta konfiskuotos transporto priemonės vertė), padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir konfiskuotino turto 11 660 eurų vertę, daro išvadą, kad kaltinamojo materialinė padėtis nėra tokia gera, kad jis galėtų sumokėti visą automobilio kainą, todėl visos automobilio vertės konfiskavimas iš kaltinamojo neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo bei teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkraunama per didelė finansinė našta, žlugdytų jį finansiškai, todėl iš kaltinamojo teismas konfiskuoja mažesnę nei konfiskuotino turto (automobilio ) vertę atitinkančią sumą – 3000 eurų, kas labiau atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek ir turto konfiskavimo proporcingumo ir teisingumo principus (b.l. 64-82, 98-107, 109-112).

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (b. l. 57-58) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai (voke prie bylos viršelio, b.l. 57-59).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinis diskas su vaizdo įrašu paliktinas saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (voke prie bylos viršelio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi BPK 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos D. J. laidavimą ir baudžiamąją bylą Nr. 1-140-269/2022 nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laiduotojos D. J. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2021 m. spalio 11 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, konfiskuoti automobilio Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų).

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, o kompaktinį diską su vaizdo įrašu palikti saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. P. ir laiduotojai D. J., kad: laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo.

Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.