Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Beatričei Žabarauskaitei, Agnei Valentukonei, Gretai Tarasevičiūtei, Indrei Benetytei, Indrei Grublienei, Saturninai Kazbaraitytei,

išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovei Viktorijai Licei, Vaidilutei Stalmokienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. patikslintą ieškinį atsakovei J. T. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalinimo, tretieji asmenys N. T., E. O. T., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir atsakovės priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, sutuoktinio išlaikymo, santuokoje įgyto turto bei prievolių padalinimo, institucija teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys ir priešieškinys tinkintini iš dalies.

Dėl buvusio sutuoktinio išlaikymo.

56. Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas yra darbingos, gauna pajamas, duomenų apie turimas sveikatos problemas nepateikta. Be to, ieškovas ir neprašo priteisti išlaikymą jam. Įvertinus nurodytas aplinkybes, bylos duomenis darytina išvada, jog pagrindo priteisti išlaikymą ieškovui iš atsakovės nėra, nes jis yra dirbantis ir pajėgūs save išlaikyti.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos.

64. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog atsakovė elgiasi netinkamai vaiko atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių bendro vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove atitinka vaiko interesus, atsakovė sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, todėl darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti šalių nepilnametės dukros E. gyvenamąją vietą nustačius su atsakove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).

69. Šalių teikti paaiškinimai, vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada, leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju, tikslios, aiškios ir konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, todėl siekiant užkirsti kelią galimam konfliktinių situacijų kilimui ateityje, teismas sprendžia, jog reikalinga nustatyti ieškovo bendravimo su dukra tvarką.

70. Kiekvienu konkrečiu atveju nustatant skyriumi gyvenančio tėvo ir vaiko bendravimo tvarką būtina įvertini vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos užtikrinti, atsižvelgti vaikų amžių, įprastą gyvenimo būdą, tėvų gyvenimo sąlygas, užimtumą ir t. t. Teismo vertinimu ieškovo pateikta bendravimo su dukra tvarka yra konkreti ir aiški, leidžia ieškovui dalyvauti vaiko gyvenime tiek ieškovui būnant Lietuvoje, tiek ir išvykus iš Lietuvos, taip pat aptartas bendravimas per valstybines šventes, tėvo bei vaiko atostogų metu, ir tokios tvarkos nustatymas užtikrina vaiko ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Duomenų apie tai, kad ieškovas su dukra netinkamai elgtųsi ar ieškovas bendraudamas su dukra darytų jai neigiamą poveikį ar kokią nors žalą, byloje nėra.

71. Ieškovas prie bendravimo tvarkos nurodo, kad ieškovas ir atsakovė turėtų informuoti apie dukros lavinimą, ugdymą, sveikatos būklę, sudaryti sąlygas dalyvauti dukrai svarbiuose įvykiuose, ieškovas turi gauti visą informaciją apie dukros sveikatą, gydymą, gali dalyvauti tėvų susirinkimuose, ugdymo įstaigos renginiuose, pareikšti pastabas, pageidavimus dėl vaiko auklėjimo, gauti prieigą prie elektroninio dienyno. Teismas nurodo, kad tokio pobūdžio klausimai reglamentuoja ne bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku, tačiau sprendžia tėvo ir motinos santykius. Išaiškintina, kad tėvų gyvenimas skyriumi, niekaip neriboja jų teisės ir pareigos auklėti savo vaikus, be to, pats ieškovas turi teisę bei pareigą domėtis vaiko ugdymu bei jo sveikata, domėtis apie renginius ir juose dalyvauti. Visi klausimai susiję su vaiko auklėjimu, ugdymu ir kt. privalo būti sprendžiami tarpusavio tėvų sutarimu ir teismas sprendimu negali daryti įtakos šioms tėvų pareigoms. Dėl minėtų aplinkybių teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje dėl ieškovo ir atsakovės vienas kitam nustatomų pareigų bei dėl nepilnamečio auklėjimo ir pan. nėra nurodytina.

74. Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

76. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Šie kriterijai nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010-01-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010-06-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

77. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

78. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš jo dukrai išlaikymą po 300,00 Eur, teigia, jog per mėnesį dukros išlaikymui reikalinga 600,00 Eur, taip pat pažymi, jog esant galimybei ir poreikiui jis papildomai prisidės prie vaiko poreikių tenkinimo, apmokės vaiko pramogas, lavinimo bei gydymo išlaidas, šiuo metu taip pat apmoka dukros telefono sąskaitas, į jos sąskaitą kiekvieną mėnesį perveda po 50 Eur, atsakovė nesutinka su šia išlaikymo suma ir priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo po 400,00 Eur dukros išlaikymui, teigdama, jog ieškovas gauna žymiai didesnes pajamas, nei ji, todėl jis didesne dalimi turėtų prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo, dukrai būtinas dantų gydymas.

79. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Nuo 2024-01-01 minimali mėnesinė alga yra 924,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius – 708,00 Eur.

80. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020). Pagal galiojančius teisės aktus nuo 2024-01-01 universali išmoka vaikui sudaro 96,25 Eur.

81. Bylos duomenimis šalių nepilnametei dukrai šiuo metu yra 12 metų, ji mokosi progimnazijoje, mergaitė turi problemų su dantimis, jai skirtas gydymas, turi alergiją, tačiau specialiųjų poreikių neturi. Šalių dukra lanko Klaipėdos vaikų laisvalaikio centrą, keramikos, dailės, anglų ir rusų kalbos būrelius. Šalių dukra lankosi pas psichologą Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Nei viena iš šalių nepateikė konkrečių duomenų apie vaiko poreikius bei jų tenkinimui būtinas sumas. Ieškovas įvardijo, jog dukros poreikiams būtina 600,00 Eur suma, atsakovė nenurodė, kokia konkreti suma būtina dukros poreikiams tenkinti, tik teigia, jog ieškovas turėtų prie vaiko poreikių tenkinimo prisidėti didesne suma, nei ji pati. Įvertinus tai, jog vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga, avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir higienai ir nei vienai iš šalių neįrodinėjant konkrečių bei specialių vaiko poreikių ir jiems būtinų sumų, teismas sprendžia, kad šalių dukros būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį yra pakankama minimali mėnesinė alga – 708,00 Eur, ši suma per mėnesį būtiniems poreikiams patenkinti yra reali, būtina, jog būtų patenkinti augančio vaiko poreikiai - maistui, vaistams, drabužiams, sveikatai ir pan., bei papildomi poreikiai - lavinimui, pramogoms ir pan., taip pat atsižvelgus, jog ieškovas nurodė, jog esant būtinybei apmokės papildomai dukros pramogas, lavinimą bei gydymą, taip pat šiuo metu apmoka sąskaitas už dukros telefoną (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

82. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

83. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas yra įgijęs išsilavinimą, dirba (duomenys neskelbtini), bendras gaunamas atlyginimas pagal terminuotą sutartį sudaro 6700,00 Eur, asmeninės nuosavybės teise jam priklauso nekilnojamasis turtas - butas, kitų išlaikytinių neturi. Ieškovas nepateikė duomenų, jog turi sveikatos problemų. Atsakovė yra įgijusi išsilavinimą bei profesiją, 2023-11-16 pažyma patvirtina, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamos vidutinės pajamos per mėnesį sudaro apie 240,95 Eur, atsakovė nurodė, jog ketina teikti grožio paslaugas, tačiau dar jų neteikia, atsakovės vardu nėra registruotino jokio nekilnojamojo turto, atsakovės sūnus jau pilnametis, duomenų apie kitus turimus išlaikytinius atsakovė nepateikė. Duomenų, jog atsakovė turi sveikatos problemų teismui nėra pateikta. Įvertinus šių aptartų duomenų visumą, darytina išvada, jog ieškovo turtinė padėtis yra žymiai geresnė nei atsakovės.

84. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgus į vaiko amžių, jo kasdienius poreikius, kuriems patenkinti būtina 708,00 Eur suma, abiejų tėvų turtinę padėtį, valstybės vaikui mokamą išmokos dydį – 96,25 Eur, kuri skirta vaiko poreikiams patenkinti, taip pat vaikui, besimokančiam bendro ugdymo mokykloje, valstybė skiria lėšų neformalaus vaiko švietimo programoms ir iš šių lėšų apmokamas vienas vaiko lankomas būrelis, įvertinus, tai jog abu tėvai yra darbingi, tačiau ieškovo šiuo metu gaunamos pajamos yra akivaizdžiai didesnės nei atsakovės, kita vertus būtina įvertinti ir tai, jog ieškovas apmoka dukros telefono sąskaitas, taip pat nurodė, jog esant būtinybei apmokės gydymo išlaidas, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose konstatuoja, jog yra pagrindas tik minimaliai nukrypti nuo lygių dalių principo ir iš ieškovo priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Teismo įsitikinimu, atsakovės mokamas 261,75 Eur dydžio išlaikymas kartu su ieškovo skiriama 350,00 Eur dydžio išlaikymu, taip pat valstybės vaikui mokama 96,25 Eur išmoka yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

85. Atsižvelgiant į tai, iš ieškovo priteistinas išlaikymas šalių dukrai periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2022-04-04 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnis, 3.196 straipsnis).

86. Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir ieškovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

87. Dėl santuokos metu dalintino turto balanso.

88. Spręsdamas santuokos nutraukimą, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, kartu ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.

89. Bylos duomenimis, ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,52 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės įregistravimo pagrindas 2018-08-31 pirkimo pardavimo sutartis. VĮ „Regitra“ duomenimis atsakovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių, o ieškovo vardu įregistruota transporto priemonė – „Mitsubishi Pajero, Montero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

90. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), butas įgytas iki santuokos 2005-07-16 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Ieškovo vardu registruotas turtas laikytinas jo asmenine nuosavybe, todėl į dalintino turto balansą neįtraukiamas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto padalijimo.

91. Teismas, nustatęs dalijamą sutuoktinių turtą, turi nustatyti ir jo vertę (CK 3.118, 3.119 straipsniai) bei sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), ir esant galimybei padalinti turtą natūra abiem sutuoktiniams (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

92. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena iš esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad dalijant turtą būtų nustatyta jo tikroji vertė. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Dėl dalijamo turto vertės gali susitarti pačios šalys. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Šalims papildomų įrodymų dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nepateikus, teismas dalytino turto vertę nustato pagal byloje esančius įrodymus, kuriais jis suformuluoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

93. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 0,52 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 2018-10-25 buvo 25 000,00 Eur, 2023-01-06 vidutinė rinkos vertė 27 400,00 Eur. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog šio žemės sklypo vertė 26 600,00 Eur. Atsakovė teigia, jog žemės sklypo vertė 34 000,00 Eur, nes jame iškastas tvenkinys. Iš antstolės Vidos Daugirdienės 2023-01-11 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog adresu (duomenys neskelbtini) žemės sklype išpilti pamatai, iškastas vandens telkinys. Ieškovas nurodo, jog tvenkinys buvo iškastas santuokos metu, o pamatai įrengti šalims jau gyvenant skyrium, šias aplinkybes patvirtina ir ieškovo pateiktos nuotraukos, jog 2022-08-27 žemės sklype buvo pasiruošta pamatų įrengimui, o pamatai buvo įrengti 2022-09-12. Teismas, įvertinęs įrodymus apie žemės sklype atliktus darbus (vandens telkinio iškasimą, pamatų išpylimą), šių darbų atlikimo laiką, tai, jog nei viena iš šalių nepateikė duomenų, kiek buvo išleista šių darbų atlikimui bei kokią įtaką jie turi žemės sklypo vertei, taip pat atsižvelgdamas į tai, jog teismas pripažino, jog turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai šalims atsirado nuo 2022-01-01, tačiau šalims nepateikus duomenų kokia buvo tuo metu žemės sklypo vertė, dalytino turto vertę nustato atsižvelgdamas į byloje esančius VĮ Registrų centro duomenis, jog 2018-10-25 rinkos vertė buvo 25 000,00 Eur, žemės sklype buvo įrengtas vandens telkinys, todėl neabejotina, jog žemės sklypo vertė padidėjo, 2023-01-06 žemės sklypo vertė VĮ Registrų centro duomenimis buvo jau 27 400,00 Eur, tačiau byloje nustatyta, jog pamatai buvo įrengti šalims jau gyvenant skyrium, todėl laiko, jog dalintino turto vertė yra ieškovo nurodoma 26 600,00 Eur vertė.

94. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 3 dalis). Byloje nenustatyta pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl laikytina, jog šalių dalys yra lygios.

95. Nustačius bylos šalių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nutraukiant santuoką svarbu nustatyti ir turto padalijimo būdą. Ieškovas ieškiniu prašo žemės sklypą priteisti jam, atsakovė priešieškiniu sutinka, jog žemės sklypas būtų priteistas ieškovui, jai išmokant kompensaciją. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė žemės sklypą tarp šalių padalinti natūra, t. y. po 1/2 dalį, pateikė UAB „Gistamos projektai“ parengtą žemės sklypo padalinimo planą, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės merui pateiktus atsakymą dėl žemės sklypo padalinimo ir nurodžius, jog žemės sklypo padalyti negalima, nes neatitiktų Bendrojo plano pagrindinių tekstinių reglamentų nuostatų, atsakovė priešieškinio reikalavimo nebetikslino ir sutiko, jog žemės sklypas natūra atitektų ieškovui, jai priteisiant kompensaciją.

96. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

97. Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių ginčo dėl turto padalinimo būdo nekilo, taip pat įvertinus tai, jog turto natūra padalinti negalima, taip pat šalių santykius, akivaizdu, jog abiem šalims paliekant dalintiną turtą naudoti natūra tarp jų kiltų ginčai dėl jo valdymo bei naudojimo, todėl nekilnojamasis turtas - 0,52 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) priteistinas ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteistina 13 300 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį (26 600,00 Eur /2) (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

98. Šalys santuokos metu įgijo transporto priemonę – „Mitsubishi Pajero, Montero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini.) Internetinio portalo autoplius.lt pateikti skelbimai patvirtina, jog tokia transporto priemonė parduodama už 3 900,00 Eur, 4 350,00 Eur, 5 350,00 Eur. Ieškovas nurodo, jog transporto priemonės vertė 4 533,00 Eur, atsakovė sutinka su šia verte, todėl nesant tarp šalių ginčo dėl transporto priemonės vertės, teismas laiko, jog dalintinos transporto priemonės vertė 4 533,00 Eur.

100. Atsižvelgiant į tai, jog transporto priemonė savo esme nėra dali, ji negali būti padalinta natūra abiem šalims po lygiai, todėl įvertinus šalių paaiškinimus dėl transporto priemonės reikalingumo ateityje, tai, jog šiuo metu transporto priemone naudojasi būtent ieškovas, o tai rodo, jog atsakovei ji nereikalinga, todėl transporto priemonė priteistina ieškovui, o atsakovei iš ieškovo priteistina 2 266,50 Eur kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį (4533,00 Eur /2) (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl piniginės kompensacijos priteisimo už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto remontą, ieškovo išlaikymą, baldus ir kitus daiktus.

101. Atsakovė nurodo, jog pradėjus gyventi kartu su ieškovu jam nuosavybės teise priklausančiame bute, butas buvo suremontuotas iš jos asmeninių lėšų (turėtų santaupų), nupirko duris, baldus, taip pat apmokėjo ieškovo mokslus ir tokiu būdu į ieškovo būtą investavo savo asmenines lėšas 20 000,00 Eur, kurias buvo uždirbusi užsienyje. Be to, iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už ieškovo bute įstatytus langus – 1030,00 Eur, nupirko dulkių siurblį - 161,99 Eur, lovą – 1035,00 Eur, čiužinį – 1340,00 Eur, todėl ieškovas jai turi kompensuoti 891,75 Eur. Viso iš ieškovo prašo priteisti 20 891,75 Eur kompensaciją. Ieškovas su tokiais atsakovės reikalavimais nesutinka, nurodo, jog jo buto remontas buvo atliktas iki santuokos sudarymo, iš jo bei tėvų paskolintų lėšų, santuokos metu buvo įstatyta tik pora langų ir vidinės durys, taip pat įsigyta komoda, spinta, virtuvinis, tačiau ne iš atsakovės lėšų, bet iš jo ir jo tėvų skolintų lėšų, spintos įsigijimui pinigų davė jo tėvai, o pardavęs jam priklausantį automobilį nupirko virtuvinį, sutinka, jog atsakovės nurodomi daiktai buvo įsigyti santuokos metu, tačiau jie yra nusidėvėję, be to pirkti ne iš atsakovės asmeninių lėšų, ji jokių santaupų neturėjo.

102. Pagal kasacinio teismo praktiką tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis (ar (ir) bendromis santuokinėmis) lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus. Toks sutuoktinio, prisidėjusio prie kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimo, teisių gynimo būdas reiškia sutuoktinių turtinių interesų pusiausvyros atkūrimą ir neleidžia vienam iš jų nepagrįstai praturtėti kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011; 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015; kt.). Taigi įstatymas numato galimybę gauti kompensaciją iš kito sutuoktinio, kai yra pagerinamas kitam sutuoktiniui asmenine nuosavybes teise priklausantis turtas.

103. Ieškovas teigia, jog buto remonto darbai buvo atlikti iki santuokos, iš ieškovo asmeninių lėšų, taip pat jo tėvų paskolintų lėšų, atsakovė nesutinka ir teigia, jog į buto remontą investavo 20 000,00 Eur asmeninių lėšų. Byloje tarp šalių nėra ginčo, jog ieškovo bute buvo atlikti remonto darbai, taip pat pakeisti langai, tačiau tarp šalių kilo ginčas kada buvo atlikti darbai ir už kieno lėšas ieškovui priklausantis butas asmeninės nuosavybės teise buvo pagerintas, ieškovas teigia, jog iš jo asmeninių bei jo tėvų paskolintų lėšų ir buto remonto darbai buvo atilikti iki santuokos sudarymo, o atsakovė teigia, jog buto remonto darbai buvo atlikti santuokos metu ir atlikti už jos asmenines lėšas (santaupas).

104. Byloje nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateiktos nuotraukos patvirtina, kaip atrodė butas 2012 metais vasario mėnesį, kai buvo atlikti esminiai buto remonto darbai, atsakovės pateikti duomenys patvirtina, jog santuokos metu 2015-08-16 buvo pirkti langai, kurie kainavo 1030,00 Eur, ieškovas pripažino, jog santuokos metu buvo pakeista pora langų. Teismas nurodo, jog atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie bute atliktus remonto darbus, nenurodė konkrečiai kokie darbai buvo atlikti, kokios medžiagos pirktos, kas darbus atliko, o ieškovo paaiškinimai, trečiųjų asmenų, veikiančių ieškovo pusėje, paaiškinimai, liudytojo A. G. parodymai patvirtina, jog buto remonto darbai buvo atlikti iki santuokos, be to ir teisme apklaustas atsakovės sūnus nurodė, jog bute buvo tik apdirbta siena su akmenukais, įsigytas virtuvinis. Atsakovė pateikė duomenis, jog į ieškovo sąskaitą 2013-10-30 įnešė 1158,48 Eur (4000,00 Lt), 1940,45 Eur (6700,00 Lt), teigia, jog tai jos asmeninės lėšos, ieškovas neigia šias aplinkybes ir nurodo, jog šios lėšos buvo gautos už jo automobilio pardavimą. Ieškovo pateikti duomenys paneigia atsakovės nurodomas aplinkybes, jog tai jos asmeninės lėšos buvo pervesto į ieškovo sąskaitą, nes būtent tuo metu, atsakovė, turėdama ieškovo išduotą įgaliojimą, pardavė ieškovui asmeninės nuosavybėse teise prikalsiančią transporto priemonę „VolvoXC90“, o gautas lėšas ir įnešė į ieškovo sąskaitą. Ieškovas ir tretieji asmenys nurodė, jog iš šių lėšų buvo nupirktas virtuvinis. Byloje nustatyta, jog atsakovė iki santuokos dirbo Lietuvoje ir užsienyje, tačiau atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog santuokos sudarymo metu ji turėjo 20 000,00 Eur santaupų ir jas investavo į ieškovo buto remontą, todėl atsakovės reikalavimas dėl 20 000,00 Eur kompensacijos priteisimo iš ieškovo atmestinas kaip nepagrįstas.

105. Kaip minėta santuokos metu atsakovė niekur nedirbo, visos šeimos gaunamos pajamas sudarė ieškovo gaunamas darbo užmokesti, kuris buvo skirtas šeimos, būsto išlaikymui. Atsakovė taip pat nepateikė duomenų, jog ji iš asmeninių lėšų santuokos metu sumokėjo už langus, tai jog sutartis sudaryta su ja, neįrodo, jog lėšos, kurias atsakovė sumokėjo priklausė jai asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas pripažino, jog santuokos metu buvo įdėti keli langai, nupirkti atsakovės nurodomi daiktai (dulkių siurblys, lova, čiužinys). Pažymėtina, jog tarp šalių buvo susitarimas, jog atsakovė niekur nedirbs, prižiūrės vaikus ir būstą, o dirbs tik ieškovas, todėl ieškovo gaunamas darbo užmokestis priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir labiau tikėtina, jog būtent iš šių lėšų buvo perkami langai, dulkių siurblys, lova, čiužinys, kurie po santuokos nutraukimo lieka ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, todėl yra pagrindas iš ieškovo priteisti atsakovei kompensaciją. Atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteista pusę daiktų įsigijimo sumos, tačiau įvertinus jų įsigijimo laiką, tai, jog įsigyti daiktai buvo naudojami kasdiena, todėl neabejotina, jog jie nusidėvėjo ir jų vertė nebeatitinka jų įsigijimo kainos, todėl įsigytų daiktų kaina mažintina 50 procentų daiktų įsigijimo vertės (1030,00 Eur už langus, 161,99 Eur už dulkių siurblį, 1035,00 Eur lova, 1340,00 Eur čiužinys, viso 3566,99 Eur/2) - 1783,50 Eur ir atsakovei priteistina 876,75 Eur kompensacija už ieškovui atitenkantį kilnojamąjį turtą (langai, dulkių siurblys, lova, čiužinys) įgytą santuokos metu ir kuris po santuokos nutraukimo lieka ieškovui priklausančiame bute.

Dėl sutuoktinių prievolių ir jų pobūdžio

106. Ieškovas teigia, jog šalys turi du bendrus kreditorius, t. y. ieškovo tėvai N. T. ir E. O. T., ir Luminor Bank AS Lietuvos skyrius ir ieškiniu prašo pripažinti kreditoriams N. T. ir E. O. T. prievolę 8000,00 Eur žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui, kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui prievoles pagal 2019-12-06 kreditavimo sutartį Nr. 9502-2019-148398 dėl 6000,00 Eur vartojimo kredito ir pagal 2021-03-24 kreditavimo sutartį Nr. 9502-2021-155483 dėl 7000,00 Eur vartojimo kredito solidariomis ieškovo ir atsakovės prievolėmis. Atsakovė nesutinka ir teigia, jog su ieškovo tėvais yra atsiskaityta, o apie vartojimo kreditus, kuriuos paėmė ieškovas iš banko, nieko nežino, sutikimo dėl jų paėmimo nedavė, iš banko jai niekas neskambino, tai asmeninės ieškovo prievolės ir ieškovas turi pats jas vykdyti po santuokos nutraukimo.

107. CK 6.6. straipsnio 1 dalyje numatyta, jog solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos šios prievolės: prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys).

108. Teismas, įvertinęs šalių bei trečiųjų asmenų teiktus paaiškinimus dėl 8000,00 Eur paskolintų pinigų, rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog tretieji asmenys, ieškovo tėvai, 2018-08-27 suteikė šalims 8000,00 Eur paskolą žemės sklypo įsigijimui, paskola buvo suteikta pervedant 8000,00 Eur sumą į ieškovo sąskaitą. Byloje nustatyta, jog šalys 2018-10-25 įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, atsakovė, disponuodama ieškovo banko sąskaita ir jose esančiomis lėšomis, periodiškai trečiajam asmeniui pervesdavo po 1000,00 Eur. Tretieji asmenys teigia, jog paskola jiems nėra grąžinta, o iš pervestų 5000,00 Eur buvo dengiamos kitos ieškovo turimos skolos, nes ieškovo šeimai nuolat paskolindavo pinigų, o sūnus, kai tik turėdavo, tada ir grąžindavo. Pirmiausia teismas pažymi, jog ieškiniu pareikštas tik reikalavimas pripažinti, jog prievolė kreditoriams yra solidari, kreditoriai N. T. ir E. O. T. savarankiškų reikalavimų šioje byloje nėra pareiškę, todėl šioje byloje sprendžiamas tik turimų prievolių pobūdis ir kaip bus jos toliau vykdomos po santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, teismas pasisako tik dėl ieškinio reikalavimo dėl turtinės prievolės pobūdžio ir skolininkų atsakomybės po santuokos nutraukimo.

109. Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog 8000,00 Eur paskola buvo imta šeimoms poreikiams, šalims siekiant įgyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, šalys įsigijo žemės sklypą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, taip pat šalys santuokos metu iš bendrų šeimos pajamų dengė paskolą ieškovo tėvams, pervesdami atitinkamas sumas kreditoriui N. T., todėl pripažintina, jog prievolė kreditoriams yra solidari ieškovo ir atsakovės, ir po santuokos nutraukimo, jie lieka solidariai atsakingais prieš kreditorius N. T. ir E. O. T..

110. Byloje nustatyta, jog santuokos metu, tarp Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir ieškovo 2019-12-06 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9502-2019-148398, suteiktas 6000,00 Eur kreditas, kurio paskirtis vartojimo reikmėms; taip pat tarp Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus ir ieškovo 2021-03-24 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9502-2021-155483, suteiktas 7000,00 Eur vartojimo kreditas, kurio paskirtis vartojimo reikmėms. Šias prievoles ieškovas prašo pripažinti solidariomis sutuoktinių prievolėmis, nurodydamas, jog apie sudaromas kredito sutartis atsakovei buvo žinoma, nes sutartyse ji taip pat pasirašydavo ir/ar būdavo informuojama banko pareigūnų, šios lėšos panaudotos šeimos poreikiams, atsakovės grožio procedūros. Atsakovė nesutinka ir nurodo, jog apie šių kreditų suteikimą nieko nežinojo, sutikimo dėl jų paėmimo nedavė, iš banko niekas jai neskambino.

111. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius procesiniuose dokumentuose nurodė, jog pagal vartojimo kredito sutartis, kreditai buvo paimti asmeniškai ieškovo asmeniniams poreikiams, banko žiniomis 2019-12-06 prievolės pagal Vartojimo kredito sutartį paskirtis buvo asmeniniams poreikiams, o 2021-03-25 prievolės pagal Vartojimo kredito sutartį paskirtis buvo remontui, Vartojimo kredito sutartys buvo pasirašytos/sudarytos ieškovui patvirtinus elektroniniu paštu.

112. Įvertinus šalių teiktus paaiškinimus, trečiojo asmens nurodytas aplinkybes, pateiktas kreditų ėmimo paraiškas, vartojimo kredito sutartis, sutarčių pasirašymą ir kredito išmokėjimą bei šalių elgesį imant vartojimo kreditus, taip pat įvertinus šalių elgesį imant kreditą 2015-11-17 pagal kreditavimo sutartį Nr. 2300-2015-108086, kai buvo suteiktas vartojimo kreditas 7970,00 Eur, paskirtis – vartojimo reikmėms ir kaip matyti ši kredito sutartis pasirašyta abiejų šalių, prievolė pagal kredito sutartį solidari, santuokos nutraukimo metu kreditas jau grąžintas, darytina išvada, jog ieškovas kreditus pagal 2019-12-06 ir 2021-03-25 vartojimo kredito sutartis ėmė asmeniniams poreikiams, sutartis pasirašė asmeniškai, atsakovės sutikimo nėra, ji sutarčių nepasirašė, apie jų paėmimą atsakovei nebuvo žinoma. Taigi ieškovas neįrodė, jog atsakovė davė sutikimą šių kreditų paėmimui, taip pat neįrodė, jog paimti kreditai buvo panaudoti konkrečių šeimos poreikių tenkinimui, laikytina, jog šios prievolės yra ieškovo asmeninės, todėl pagrindo modifikuoti jas ir pripažinti jas solidariomis nėra, todėl ieškinio reikalavimas dėl šių prievolių pripažinimo solidariomis atmestinas ir po santuokos nutraukimo ieškovas lieka asmeniškai atsakingas prieš kreditorių pagal minėtas kredito sutartis.

113. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2022,56 Eur už kreditoriui Luminor Bank AS Lietuvos skyriui sumokėtas įmokas pagal kreditavimo sutartis Nr. 9502-2019-148398, Nr. 9502-2021-155483 nuo 2022-01-01 iki 2023-05-15. Atsižvelgiant į sprendimo 114 punkte padarytas išvadas, t. y. jog prievolės pagal kredito sutartis yra ieškovo asmeninės, todėl ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovės grąžinti jo sumokėtų įmokų ir ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovui lėšas už atsakovės sūnaus M. išlaikymą.

114. Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 9000,00 Eur sumą, kurią atsakovė laikotarpį nuo 2019-01-10 iki 2022-01-10 panaudojo išlaikyti savo sūnų M. L.. Šį reikalavimą ieškovas grindžia tuo, jog santuokos metu išlaikė ne tik bendrą šalių vaiką, bet išlaikė ir sutuoktinės sūnų M. L., nes atsakovė nedirbo, o M. L. tėvas sūnui išlaikymo neteikė. Kadangi iš savo lėšų išlaikė atsakovės sūnų, todėl atsakovė turi grąžinti 9 000,00 Eur už M. L. išlaikymui panaudotas ieškovo lėšas. Atsakovė su tokiu ieškinio reikalavimu nesutinka, nurodo, jog ji pati išlaikė sūnų, taip pat sūnui išlaikymą teikė ir sūnaus tėvas A. L..

115. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė turi sūnų M. L., kurio tėvas A. L.. Šalims sudarius santuoką, atsakovės sūnus M. apsigyveno kartu. Atsakovės banko sąskaitos išrašai už laikotarpiu nuo 2019-03-21 iki 2022-07-16 patvirtina, jog A. L. kiekvieną mėnesį pervesdavo atsakovei po 365,00 Eur išlaikymą sūnui M., todėl ieškovo argumentai, jog M. tėvas neprisidėjo prie savo sūnaus M. išlaikymo atmestini kaip nepagrįsti. Ieškovas teigia, jog jis iš asmeninių lėšų išlaikė atsakovės sūnų, nes atsakovė niekur nedirbo. Pirmiausia pažymėtina, jog byloje nustatyta, jog šeimoje buvo susitarimas, jog ieškovas dirbs, o atsakovė rūpinsis namais bei vaikais. Byloje nėra ginčo, jog atsakovės sūnui gyvenant ieškovo ir atsakovės šeimoje, vaikas buvo materialiai aprūpintas ir išlaikomas. Tačiau svarbu pažymėti tai, jog pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovo gautas darbo užmokestis santuokos metu buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir pusė ieškovo gautų lėšų priklausė atsakovei, kas leido atsakovei iš šios gautos sumos teikti išlaikymą savo sūnui, taip pat prie berniuko išlaikymo materialiai prisidėjo ir jo tėvas A. L.. Ieškovas nepateikė duomenų, jog jis atsakovės sūnų išlaikė iš savo asmeninių lėšų. Be to, svarbu pažymėti ir tai, jog pats ieškovas atsakovės sūnų priėmė į savo šeimą, juo rūpinosi ir savo laisva valia prisidėjo ir prie jo išlaikymo, o tai rodo, jog tarp ieškovo ir atsakovės buvo susitarimas, jog ieškovas padės atsakovei išlaikyti ir auginti jos sūnų M.. Taigi ieškovas, sudaręs santuoką su atsakove, laisva valia materialiai padėjo atsakovei išlaikyti sūnų bei tenkinti jo būtinuosius poreikius, šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo M. teisme duoti parodymai. Tačiau šiame kontekste svarbu pažymėti, jog vaiko poreikiai bei jų patenkinimui skirtos lėšos yra įrodinėtinos aplinkybės, ieškovas nepateikė jokių duomenų kokių konkrečių vaiko poreikių tenkinimui ir kiek konkrečiai išleido savo asmeninių lėšų. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 9 000,00 Eur už M. L. išlaikymui panaudotas ieškovo lėšas, atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

116. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys (priešieškinis) patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

117. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015-03-16 raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas.

118. Ieškovas pateikė duomenis, jog patyrė 1789,30 Eur bylinėjimosi išlaidų (753,00 žyminis mokestis, 36,30 Eur už dokumentų, kuriuos teikė teismui, vertimą į lietuvių kalbą, 1000,00 Eur už suteiktas teisines paslaugas).

119. Atsakovę byloje atstovavo advokatė, kurią paskyrė Klaipėdos valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir buvo priimtas sprendimas suteikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą, valstybei garantuojant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos apmokėjimą. 2023-08-07 pažyma „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ patvirtina, jog atstovaujant atsakovę valstybė patyrė 720,00 Eur išlaidų. Taip pat atsakovė pateikė duomenis, jog už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą sumokėjo 130,00 Eur, už vertimo paslaugas - 61,00 Eur, viso atsakovė patyrė 191,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

120. Nagrinėjamu atveju šalių reikalavimai tenkinti iš dalies, ieškovo ieškinys tenkintas 80 proc., nes pripažinta, jog santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės (100 proc.), ieškovo reikalavimas dėl turto padalijimo tenkintas iš dalies (50 proc.), reikalavimas dėl prievolių pobūdžio nustatymo tenkintas iš dalies (50 proc.), reikalavimas dėl įmokų priteisimo atmestas, reikalavimas dėl 9 000,00 Eur už vaiko išlaikymą priteisimą atmestas, įvertinus, jog ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatyto ir bendravimo tvarkos su ieškovu nustatymo nebuvo, be to šie reikalavimai nutraukiant santuoką yra išvestiniai, taip pat įvertinus tai, jog ieškovas sutiko teikti išlaikymą dukrai, todėl sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo dalies į juos neatsižvelgiama.

121. Vertinant atsakovės pareikšto priešieškinio reikalavimus, atsižvelgtina į tai, kurie atsakovės pareikšti reikalavimai buvo priešpriešiniai ieškinio reikalavimams ir kaip jie buvo išspręsti, t. y. atsakovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės atmestas, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos reikalavimai išvestiniai bei ginčo dėl to tarp šalių nekilo, reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo tenkintas iš dalies (88 proc.), reikalavimas dėl turto padalinimo tenkintas (100 proc.), reikalavimas dėl išlaikymo atsakovei priteisimo atmestas, reikalavimas dėl kompensacijos už atsakovės panaudotas lėšas ieškovo buto remontui, ieškovo išlaikymo ir daiktų įsigijimo tenkintas iš dalies (30 proc.). Viso tenkinta – 44 proc. reikalavimų.

122. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, iš atsakovės priteistina ieškovui 1431,44 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovo atsakovei priteistina 84,04 Eur bylinėjimosi išlaidų CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos pagal teismui pateiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos pažymą apie valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, t. y. 318,56 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

123. Ieškovas prašo atsakovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti baudą, nes atsakovė, turėdamas duomenis, jų nepateikė laiku arba atsisakė juos pateikti, be to davė melagingus paaiškinimus, o tai rodo, jog atsakovė sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą.

125. Kaip žinoma, civilinio proceso principai nustato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).

126. CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

127. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, jog atsakovė visą bylos nagrinėjimo laikotarpį teikė įrodymus, kurių pateikimui teismas buvo nustatęs terminą, sutiktina, jog kai kuriuos duomenis atsakovė pateikė prieš pat teismo posėdį, tačiau atsakovė ir jos atstovė paaiškino, kodėl duomenys pateikti pavėluotai, ieškovo teisės dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos nebuvo pažeistos, ieškovui ir jo atstovui buvo suteiktas laikas su jais susipažinti, taip pat nustatytas terminas pateikti ieškovui papildomus duomenis, jog galėtų atsikirsti į atsakovės pateiktus papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismo vertinimu negalima laikyti, jog atsakovė teismo procese elgėsi nesąžiningai ir sąmoningai piktnaudžiavo procesu.

128. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio ir faktinio pagrindo atsakovei taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis ir ieškovo prašymas atmestinas (CPK 95 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 385 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovės J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės.

Ieškovui R. T. ir atsakovei J. T. santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo 2022-01-01.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: R. T. – „T.“, J. T. – „T.“.

Nustatyti, kad nei vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka.

Nustatyti nepilnamečio vaiko E. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. T..

Nustatyti ieškovo R. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. T. tvarką, pagal kurią:

1. Kai ieškovas R. T. yra Lietuvoje, su dukra bendrauja šia tvarka:

1.1.R. T. įsipareigoja SMS trumpąja žinute arba el. paštu prieš 5 dienas informuoti J. T. apie savo grįžimo į Lietuvą tikslią datą;

1.2. Pirmą sekmadienį po R. T. grįžimo į Lietuvą tėvas pasiima dukrą E. T. 10 val. iš jos gyvenamosios vietos ir bendrauja su dukra keturiolika dienų, grąžindamas vaiką antros savaitės sekmadienį iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

1.3. Trečią ir ketvirtą savaitę tėvas pasiima dukrą E. T. penktadieniais 16 val. iš jos gyvenamosios vietos arba iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo užsiėmimams ir grąžina vaiką sekmadieniais iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

1.4. Trečią, ketvirtą savaitę antradieniais ir ketvirtadieniais R. T. bendrauja su dukra E. T. pasirinktomis telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) nuo 19 val. iki 20 val. 00 min. J. T. privalo šiuo laikotarpiu užtikrinti dukrai prieigą prie telekomunikacijos įrenginių ir planuoti dukros dienotvarkę taip, kad ji galėtų nustatyta tvarka bendrauti su tėvu telekomunikacijų įrenginiais;

1.5. Tuo atveju, jei ieškovo R. T. buvimo Lietuvoje laikas darbdavio nurodymu būtų trumpesnis nei 2 savaitės, R. T. įsipareigoja SMS trumpąja žinute arba el. paštu nedelsiant apie tai informuoti J. T., o J. T. įsipareigoja nepriklausomai nuo nustatyto grafiko leisti tėvui bendrauti su dukra nepertraukiamai ne trumpiau kaip septynias dienas iki išvykimo.

2. Kai ieškovas R. T. yra išvykęs iš Lietuvos, su dukra bendrauja šia tvarka:

2.1. R. T. bendrauja su dukra E. T. pasirinktomis telekomunikacijų priemonėmis (telefonu, internetu) kiekvieną antradienį, ketvirtadienį ir sekmadienį nuo 18 val. iki 20 val. 00 min. J. T. privalo šiuo laikotarpiu užtikrinti dukrai E. T. prieigą prie telekomunikacijos įrenginių ir planuoti dukros dienotvarkę taip, kad ji galėtų nustatyta tvarka bendrauti su tėvu telekomunikacijų įrenginiais.

3. Nepriklausomai nuo patvirtinto grafiko, jei R. T. yra Lietuvoje:

3.1. Kiekvienais neporiniais metais R. T. su dukra praleidžia Šv. Kūčias ir pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos, dukrą paimant išjos gyvenamosios vietos gruodžio 24 d. 10 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val., poriniais metais tėvas su dukra praleidžia pusę pirmos Šv. Kalėdų dienos ir antrą Šv. Kalėdų dieną, paimant dukrą gruodžio 25 d. 15 val. iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant į jos gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 20 val.

3.2. Kiekvienais neporiniais metais tėvas R. T. su dukra praleidžia Naujuosius Metus, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos gruodžio 30 d. 10 val. arba pasibaigus užsiėmimams ugdymo įstaigoje ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą sausio 1 d. 12 val., poriniais metais tėvas su dukra praleidžia pirmą Naujųjų metų dieną, paimant dukrą sausio 1 d. 12 val. išjos gyvenamosios vietos ir grąžinant iki 20 val. į jos gyvenamąją vietą;

3.3. Kiekvienais neporiniais metais tėvas su dukra praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą antrąją Šv. Velykų dieną 10 val., poriniais metais tėvas su dukra praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.;

3.4. Kiekvienais metais tėvas su dukra praleidžia Tėvo dieną, dukrą paimant iš jos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžinant dukrą į jos gyvenamąją vietą 20 val.;

3.5. Kiekvienais metais tėvas su dukra praleidžia tėvo gimtadienius. Jeigu tėvo gimtadienis yra nedarbo ar poilsio dieną, tėvas paima vaiką išjos gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Jeigu tėvo gimtadienis yra darbo dieną, tėvas paima vaiką iš jos gyvenamosios vietos ar kitos su motina suderintos vietos 17 val. ir grąžina dukrą į jos gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.;

3.6. Kiekvienais metais tėvas per dukros gimtadienį, jei dukros gimtadienis yra nedarbo ar poilsio dieną, su dukra bendrauja poriniais metais nuo 10 val. iki 16 val., neporiniais metais nuo 16 val. iki 20 val., pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą. Jei dukros gimtadienis yra darbo dieną, tokiu atveju poriniais metais tėvas su dukra bendrauja per dukros gimtadienį nuo 17 val. iki 20 val., pasiimdamas iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas dukrą į jos gyvenamąją vietą, neporiniais metais - tėvas su dukra bendrauja kitą dieną po dukros gimtadienio nuo 17 val. iki 20 val.

4. J. T. išvykti su nepilnamete dukra E. T. į užsienį ilgesniam nei 30 dienų laikotarpiui turi teisę tik gavusi raštišką R. T. sutikimą, o išvykti į užsienį trumpesniam laikui prieš 7 darbo dienas raštu informavusi R. T. apie kelionės tikslą, trukmę ir nurodžiusi tikslias vaiko gyvenamosios vietos užsienyje vietas bei kontaktinius telefonus.

5. R. T. ir J. T. susitarus, tėvas gali pasiimti dukrą iš darželio ar kitos ugdymo įstaigos ir kitu nei šioje bendravimo tvarkoje nustatytu laiku, įsipareigodamas ją grąžinti motinai aptartu laiku arba suderinęs su motina ir gavęs leidimą, pasilikti dukrą nakčiai, pasirūpinant, kad dukra laiku būtų pristatyta į darželį ar kitą ugdymo įstaigą kitą dieną.

Priteisti iš ieškovo R. T. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), mokamą periodinėmis išmokomis po 350,00 Eur per mėnesį nuo 2022-04-04 iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaikui E. T., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J. T..

Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir priteisti ieškovui R. T. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 0.52 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir kilnojamąjį turtą – transporto priemonę „Mitsubishi Pajero Montero“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovei J. T. iš ieškovo R. T. 16 443,25 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį.

Pripažinti, kad prievolė kreditoriams N. T. ir E. O. T. dėl 8000,00 Eur paskolos yra solidari ieškovo R. T. ir atsakovės J. T..

Pripažinti, kad prievolės kreditoriui Luminor Bank AB pagal 2019-12-06 vartojimo kredito sutartį Nr. 9502-2019-148398 ir pagal 2021-03-24 vartojimo kredito sutartį Nr. 9502-2021-155483 yra asmeninė ieškovo R. T. prievolės.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti iš atsakovo J. T. 1431,44 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui R. T..

Priteisti iš ieškovo R. T. 84,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei J. T..

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją per vieną darbo dieną išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimui įsiteisėjus jo kopiją išsiųsti VĮ „Registrų centras“ ir VĮ „Regitra“.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.