Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-05-16 · Civilinė byla Nr. e2A-459-889/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2024-01-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2024-05-16Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-05-16
Bylos Nr.
e2A-459-889/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02169-2022-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kristina Domarkienė, Larisa Šimanskienė, Milda Skersienė
Ieškovas
R. T.
Atsakovas
J. T.
Trečiasis asmuo
N. T., E. O. T., Luminor Bank
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-459-889/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02169-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.7; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. T. (T.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. T. patikslintą ieškinį atsakovei J. T. dėl santuokos nutraukimo esant vieno sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys: N. T., E. O. T., Luminor Bank, AS, veikianti per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, ir atsakovės J. T. priešieškinį ieškovui R. T. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, sutuoktinio išlaikymo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, prašydamas: 1) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovės sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) nustatyti, kad turtiniai teisiniai santuokos nutraukimo padariniai šalims atsirado nuo 2022 m. sausio 1 d.; 3) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti turėtą pavardę, o atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę – „K“; 4) nustatyti nepilnametės dukters E. T. gyvenamąją vietą su atsakove jos gyvenamojoje vietoje; 5) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnametei dukrai po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jos pilnametystės, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę; nustatyti, kad išlaikymo lėšos yra indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; 6) nustatyti ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; 7) pripažinti, kad prievolės kreditoriams: N. T. ir E. O. T. – 8 000 Eur; Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, – 6 000 Eur pagal 2019 m. gruodžio 6 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 7 000 Eur pagal 2021 m. kovo 24 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra solidarios ieškovo ir atsakovės prievolės; 8) po santuokos nutraukimo atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 9) po santuokos nutraukimo ieškovui asmenine nuosavybės teise priteisti 0,52 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); 10) priteisti iš atsakovės 2 022,56 Eur už kreditorei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, sumokėtas įmokas pagal kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 15 d.; 11) priteisti iš atsakovės 9 000 Eur sumą, kurią atsakovė panaudojo išlaikyti sūnų M. L. iš ieškovo gaunamų lėšų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 10 d.; 12) priteisti atsakovei 3 681,26 Eur dydžio kompensaciją už ieškovui atitenkantį didesnės vertės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Pagrindiniai ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta santuoka. Šalys susilaukė dukters E. T., gimusios (duomenys neskelbtini) Ieškovo teigimu, šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Ieškovui išvykus darbo reikalais keturiems mėnesiams, atsakovė tuo metu gyvendavo savo asmeninį gyvenimą, neribodama sau pramogų ir naujų pažinčių. Atsakovė negerbė ieškovo, nesistengė kurti tvirtos šeimos santykių, nesirūpino šeimos gerove, išlaidavo, buvo neištikima, palaikė intymius ryšius su kitais vyrais ir tokiais veiksmais pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas, nesugebėjo išsaugoti pagarbos ir lojalumo tiek ieškovui, tiek šeimos nariams.

1.2. Pažymėjo, kad dėl darbo specifikos didesnę dalį laiko praleidžia jūroje ir neturi galimybės fiziškai bendrauti su dukra, todėl būtina nustatyti maksimalią ieškovo ir jo dukros bendravimo telekomunikacijų įrenginiais tvarką.

1.3. Mano, jog nepilnametės dukros išlaikymui 600 Eur suma yra pakankama, todėl sutinka dukros išlaikymui mokėti po 300 Eur kas mėnesį. Atsakovė nedirbo, M. L. tėvas sūnaus neišlaikė, todėl iš savo lėšų išlaikė atsakovės sūnų ir atsakovė turi grąžinti 9 000 Eur sumą už M. L. išlaikymui panaudotas ieškovo lėšas.

1.4. Nurodė, kad santuokoje įgijo 26 600 Eur vertės 0,52 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir 4 533 Eur vertės automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendra turto vertė – 31 133 Eur, neįvykdyti kreditiniai įsiskolinimai – 14 714,49 Eur (6 714,49 Eur kredito įstaigoms ir 8 000 Eur už žemės sklypą), kredito ir debeto santykis yra 16 418,51 Eur.

1.5. Santuokos metu šeimos poreikiams tenkinti buvo sudaromos kredito sutartys su Luminor Bank, AS, veikiančia per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, ir ieškovo tėvais. Apie sudaromas kredito sutartis atsakovei buvo žinoma, nes sutartyse ji taip pat pasirašydavo ir (ar) būdavo informuojama banko pareigūnų, todėl šios prievolės pripažintinos solidariomis. 2018 m. rugpjūčio 27 d. E. O. ir N. T. į ieškovo sąskaitą pervedė 8 000 Eur žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigyti. Paskolintos lėšos negrąžintos. 2019 m. gruodžio 6 d. kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas 6 000 Eur vartojimo kreditas. 2023 m. gegužės 15 d. negrąžinto kredito dalis – 2 163,93 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. yra sumokėjęs 2 048,33 Eur. 2021 m. kovo 24 d. kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas 7 000 Eur vartojimo kreditas. 2023 m. gegužės 15 d. negrąžinto kredito dalis – 4 550,56 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. yra sumokėjęs 2 356,80 Eur. Laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. yra sumokėjęs 4 405,13 Eur (2 048,33 Eur +2 356,80 Eur), todėl atsakovė turi grąžinti pusę šios sumos – 2 202,56 Eur.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, nurodė, kad su reiškiamais reikalavimais sutinka iš dalies. Nesutinka, kad santuoka nutrūko dėl jos kaltės, taip pat nesutinka su išlaikymo dukrai dydžiu, turto padalijimu ir prievolių kreditoriams, iš dalies nesutinka su bendravimo tvarka. Sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Gyvenant kartu su ieškovu buvo užguita, neturėjo teisės mokytis, dirbti, nes ieškovas buvo nurodęs jai būti namuose ir auginti vaikus. Visus uždirbtus pinigus Airijoje investavo į ieškovo butą – jį įrengė. Tik 2020 metais baigė 12 klasę, mokosi, išsilaikė vairavimo teises, dirba mokymo centre – teikia apmokamas paslaugas, tvarko butus, saugo vaikus, tad prie šeimos išlaikymo visada prisidėjo. Kai tekėjo už ieškovo, neturėjo jokios specialybės, todėl iš ieškovo jai turi būti priteistas išlaikymas, iki kol pabaigs mokslus. Mato tėvas A. L. teikė sūnui išlaikymą. Teigia, kad kreditorių neturi. Nesutinka, kad yra skolinga ieškovo tėvams, nes paskola jiems jau grąžinta – ji pati atliko pavedimus. Buvo paėmę dvi paskolas, jos yra grąžintos. Jos žiniomis, ieškovas skolinosi savo asmeniniams poreikiams, jokio sutikimo ji niekam nebuvo davusi. Santuokos metu įgytas žemės sklypas turėtų būti padalytas lygiomis dalimis. Nesutinka, kad automobilis būtų priteistas jai, prašo jį priteisti ieškovui, o jai išmokėti kompensaciją.

3. Atsakovė pareiškė priešieškinį, juo prašė: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) nustatyti nepilnametės dukros E. T. gyvenamąją vietą su motina; 3) priteisti iš ieškovo nepilnametės dukros E. T. išlaikymui po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavesti lėšas uzufrukto teise tvarkyti J. T.; 4) nenustatyti bendravimo su vaiku ir jo auklėjimo tvarkos; 5) priteisti iš ieškovo atsakovei išlaikymą – vienkartine 1 600 Eur pinigų suma; 6) santuokos metu įgytą turtą – 0,52 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui, atsakovei išmokant piniginę kompensaciją nuo vidutinės rinkos kainos – 17 000 Eur; priteisti ieškovui automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovei išmokant piniginę kompensaciją – 2 266,50 Eur; už lėšas, investuotas į ieškovui asmenine nuosavybės teise priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovo išlaikymą, už pirktus baldus ir kt. daiktus priteisti 20 891,75 Eur; 7) po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę.

4. Atsakovė priešieškinio pagrindu nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir atsiliepime į patikslintą ieškinį, papildomai nurodė, kad kelia reikalavimą dėl jos išlaikymo. Kai tekėjo už ieškovo, neturėjo jokios specialybės, buvo baigusi tik 10 klasių. Kadangi ieškovas jai neleido nei mokytis, nei dirbti, todėl iš ieškovo jai turi būti priteistas išlaikymas, kol pabaigs mokslus ir bent 3 mėnesius po baigimo, kol įsitvirtins darbo rinkoje, tai būtų 1 600 Eur. Dukros išlaikymui iš ieškovo turi būti priteista didesnė suma, t. y. po 400 Eur kas mėnesį, nes ieškovo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės. Kadangi ieškovas daug laiko praleidžia jūroje, o jam grįžus dukra bendrauja su juo be jokių apribojimų, todėl netikslinga nustatyti ieškovo ir dukros bendravimo tvarką.

5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Skyrius) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovo ir atsakovės šeimai Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje Klaipėdos mieste nėra taikomas atvejo vadybos procesas, vaiko teisių pažeidimai šeimoje nenustatyti. Skyriaus specialistė 2022 m. balandžio 20 d. lankėsi atsakovės gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė su nepilnamete dukra E. T. šiuo metu gyvena jos draugės tetai nuosavybės teise priklausančiame bute. Bute yra vienas kambarys, namuose sudarytos sąlygos būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Nepilnametė E. T. specialistei nurodė, kad su mama gyventi jai yra gerai ir naujoje gyvenamojoje vietoje, su tėčiu bendrauja telefonu (vaizdo skambučiais), santykiai su tėčiu yra nepasikeitę. Nesant duomenų apie tai, kad atsakovė negalėtų tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukterimi, neprieštarauja, kad šalių dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Ieškinyje išdėstyta bendravimo tvarka nediskriminuoja vaiko tėvo ir jo teisės dalyvauti dukters gyvenime, nepažeidžia prioritetinių vaiko interesų. Ieškovo ketinama skirti nepilnametės dukters išlaikymui 300 Eur suma atitinka mergaitės interesus ir galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Papildomai pateikti duomenys rodo, kad šalių dukrai nenustatyti specialieji poreikiai ar sveikatos problemos, ji lanko keramikos, dailės, anglų ir rusų kalbos būrelius. Vaikas lankosi pas psichologą Klaipėdos pedagoginėje psichologinėje tarnyboje.

Atsiliepimas

6. Trečiasis asmuo Luminor Bank, AS, veikiantis per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą, papildomus paaiškinimus. Nurodė, jog ieškovas su banku sudarė dvi 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2021 m. kovo 25 d. greitojo vartojimo sutartis (toliau – Vartojimo kredito sutartys). Pagal minėtas Vartojimo kredito sutartis jos buvo paimtos asmeniškai ieškovo asmeniniams poreikiams. Bankas sutiktų su patikslinto ieškinio reikalavimu, kad prievolės pagal Vartojimo kredito sutartis liktų solidariosios ieškovo ir atsakovės prievolės bankui, nemodifikuojant Vartojimo kredito sutarčių. Banko žiniomis, 2019 m. gruodžio 6 d. prievolės pagal vartojimo kredito sutartį paskirtis buvo asmeniniams poreikiams, o 2021 m. kovo 25 d. prievolės pagal vartojimo kredito sutartį paskirtis buvo remontui. Vartojimo kredito sutartys buvo pasirašytos / sudarytos ieškovui patvirtinus elektroniniu paštu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir dalį priešieškinio: 1) nutraukė tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; 2) ieškovui ir atsakovei santuokos nutraukimo teisines pasekmes nusprendė taikyti nuo 2022 m. sausio 1 d.; 3) po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes: R. T. – „T.“, J. T. – „T.“; 4) nustatė, kad nė vienam buvusiam sutuoktiniui kitas sutuoktinis išlaikymo nemoka; 5) nustatė nepilnamečio vaiko E. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina J. T.; 4) nustatė ieškovo R. T. bendravimo su nepilnamečiu vaiku E. T. tvarką sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu; 5) priteisė iš ieškovo R. T. išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. T., mokamą periodinėmis išmokomis po 350 Eur per mėnesį nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki jos pilnametystės, priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė atsakovę J. T.; 6) padalijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir priteisė ieškovui R. T. asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: 0,52 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir kilnojamąjį turtą – transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini); 7) priteisė atsakovei J. T. iš ieškovo R. T. 16 443,25 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnę santuokos metu įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto dalį; 8) pripažino, kad prievolė kreditoriams N. T. ir E. O. T. dėl 8 000 Eur paskolos yra solidari ieškovo R. T. ir atsakovės J. T. prievolė; 9) pripažino, kad prievolės kreditoriui Luminor Bank, AS, veikiančiam per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagal 2021 m. kovo 24 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninės ieškovo R. T. prievolės. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis teismas atmetė. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo argumentai (aprašytini tik tie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, dėl kurių teisėtumo ir pagrįstumo pasisakoma apeliaciniame skunde):

7.1. Dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo teismas pripažino, kad šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, tačiau CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis, jei sutuoktiniai turi bendrų vaikų, suteikiama teisė pasilikti santuokinę pavardę. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčo šalys būtent ir turi bendrą vaiką – nepilnametę dukrą, taikė įstatymo išimtį ir po santuokos nutraukimo atsakovei nusprendė palikti santuokinę pavardę „T.“, o ieškovui – jo prigimtinę pavardę „T.“.

7.2. Dėl sutuoktinių prievolių ir jų pobūdžio, teismas, įvertinęs šalių teiktus paaiškinimus, trečiojo asmens Luminor Bank, AS, veikiančio per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, nurodytas aplinkybes, pateiktas kreditų ėmimo paraiškas, vartojimo kredito sutartis, sutarčių pasirašymą ir kredito išmokėjimą, šalių elgesį imant vartojimo kreditus, padarė išvadą, kad ieškovas kreditus pagal 2019 m. gruodžio 6 d. ir 2021 m. kovo 25 d. vartojimo kredito sutartis ėmė asmeniniams poreikiams, sutartis pasirašė asmeniškai, atsakovės sutikimo nėra, ji sutarčių nepasirašė, apie jų paėmimą atsakovei nebuvo žinoma. Taigi ieškovas neįrodė, jog atsakovė davė sutikimą šiems kreditams paimti, taip pat neįrodė, jog paimti kreditai buvo panaudoti konkretiems šeimos poreikiams tenkinti. Teismo vertinimu, šios prievolės yra ieškovo asmeninės, todėl nėra pagrindo jas modifikuoti ir pripažinti solidariomis, po santuokos nutraukimo ieškovas lieka asmeniškai atsakingas kreditorei pagal minėtas kredito sutartis.

7.3. Teismas, konstatavęs, kad prievolės pagal kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) yra ieškovo asmeninės, netenkino ieškovo prašymo priteisti iš atsakovės 2 022,56 Eur už kreditorei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, sumokėtas įmokas.

7.4. Dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovui lėšas už atsakovės sūnaus M. L. išlaikymą teismas nurodė, kad priešingai, nei teigia ieškovas, atsakovės banko sąskaitos išrašai už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2022 m. liepos 16 d. patvirtina, kad A. L. kiekvieną mėnesį pervesdavo atsakovei po 365 Eur išlaikymą sūnui M. L.. Teismas pažymėjo, kad ieškovo gautas darbo užmokestis santuokos metu buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir pusė ieškovo gautų lėšų priklausė atsakovei, tai leido atsakovei iš šios gautos sumos teikti išlaikymą savo sūnui, taip pat prie berniuko išlaikymo materialiai prisidėjo ir jo tėvas A. L.. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis atsakovės sūnų išlaikė iš savo asmeninių lėšų. Be to, pats ieškovas atsakovės sūnų priėmė į savo šeimą, juo rūpinosi ir savo laisva valia prisidėjo ir prie jo išlaikymo, todėl reikalavimą priteisti iš atsakovės 9 000 Eur už M. L. išlaikymą panaudotas ieškovo lėšas teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimo dalis dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo; prievolės solidarumo kreditorei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalavimo dėl 2 202,456 Eur priteisimo iš J. T. už kreditorei sumokėtas įmokas pagal 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartį; dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovui lėšas už atsakovės sūnaus Mato išlaikymą ir dėl šių dalių priimti naują sprendimą: 1) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti iki santuokos turėtą pavardę „K“; 2) pripažinti solidaria prievolę kreditorei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priteisti iš J. T. 2 202,56 Eur už kreditorei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, sumokėtas įmokas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gegužės 15 d.; 4) priteisti iš atsakovės J. T. 9 000 Eur sumą, kurią atsakovė panaudojo išlaikyti sūnų M. L. iš ieškovo gaunamų lėšų už laikotarpį nuo 2019 m. sausio l d. iki 2022 m. sausio l d.; 5) priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

8.1. Apeliantas kategoriškai nesutinka dėl atsakovei paliktos pavardės „T.“. Jis nepageidauja, kad būtų siejamas su atsakove bendra pavarde. Nurodo, kad atsakovė posėdžio metu neigiamai atsiliepė apie apelianto tėvus, patį apeliantą. Santuoka nutrūko dėl atsakovės kaltės, todėl ir pavardė jai turėtų likti ta, kurią atsakovė turėjo iki santuokos.

8.2. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis dėl prievolės solidarumo kreditorei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsisakymo priteisti sumokėtas įmokas. Ieškovas teigia, kad bylą nagrinėjęs teismas nevertino pateikto sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2020 m. ir baigiamosiose kalbose nurodytų aplinkybių. Apeliantas akcentuoja, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. birželio 4 d. vien tik J. T. pervestų lėšų suma sudarė 6 148 Eur, t. y. jis ne tik mokėdavo „einamąsias sąskaitas“, bet ir pervesdavo lėšas šeimos poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad J. T. nebuvo žinoma apie kredito sutarties sudarymą, yra nepagrįsta. Gyvenant kartu jai neabejotinai buvo žinoma šeimos finansinė padėtis, priežastys, dėl kurių buvo sudarytos paskolų sutartys. Nors 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kredito paskirtis yra asmeninėms vartotojo reikmėms, tačiau kreditas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti.

8.3. Dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovui lėšas už atsakovės sūnaus M. L. išlaikymą, apelianto manymu, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad M. L. buvo išlaikomas išimtinai ieškovo lėšomis, nes atsakovė niekur nedirbo. Nors apelianto gaunamos pajamos laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe, tačiau apelianto gaunamo darbo užmokesčio lėšomis buvo išlaikomas atsakovės sūnus, nes biologinio tėvo mokamas išlaikymas sūnaus nepasiekdavo, atsakovė savarankiškų lėšų negaudavo. Visas išlaikymo išlaidas dengė apeliantas. Ieškovo vertinimu, jei M. L. tėvas skyrė sūnui 365 Eur išlaikymą, atitinkamai tokia pat suma prie išlaikymo turėjo prisidėti ir J. T.. Nagrinėjamu atveju vaiko išlaikymui skirtos lėšos buvo atsakovės dispozicijoje, nors turėjo būti panaudotos sūnaus M. L. išlaikymui. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad J. T. ir toliau sėkmingai naudojasi vaikams skirtomis piniginėmis lėšomis.

Atsiliepimas

9. Atsakovė pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama ieškovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimą, priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

9.1. Atsakovė pažymėjo, kad kartu su apeliantu turi dukrą E. T., kuri turi tėvo pavardę, todėl atsakovės pavardė negali būti keičiama prieš atsakovės ir dukros valią. Sprendimas turi būti priimamas išimtinai žiūrint į vaiko interesus, siekiant išvengti nepatogumų, netgi patyčių mokykloje.

9.2. Nesutinka, kad kreditorei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, prievolė pagal 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) būtų pripažinta solidaria ir iš atsakovės priteista 2 202,56 Eur už kreditorei sumokėtas įmokas. Pažymi, kad apie apelianto ketinimus imti iš šio banko vartojamąsias paskolas nebuvo informuota, nedavė jokio sutikimo, negavo šių pinigų, jų nematė, jais nesinaudojo. 6 000 Eur paskola buvo imta apelianto asmeniniams poreikiams tenkinti. Apeliantas nepateikė įrodymų, kur tie pinigai buvo panaudoti, neaišku, į kokią sąskaitą atlyginimas ir vartojamoji paskola buvo pervesta, iš kurios sąskaitos buvo išlaikoma šeima. Atsakovės nuomone, kredito lėšos galėjo būti naudojamos žemės sklype kasamam tvenkiniui, betonuojamiems pamatams arba skolos grąžinimui tėvams. Ji iš ieškovo jokių pretenzijų dėl panaudojamų pinigų nėra gavusi, nesigilino, kokios ieškovo pajamos, pinigų netrūko. Pati pervesdavo ieškovo tėvams skolą.

9.3. Atsakovės nuomone, nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovui lėšas už atsakovės sūnaus M. L. išlaikymą. Ieškovas pats M. L. priėmė kartu su atsakove, M. L. byloje patvirtino, kad apeliantą vadino tėčiu. M. L. išlaikė jo tėtis A. L., byloje yra pavedimai, kiek kada jis yra pervedęs pinigų. Teismas teisingai motyvavo, kad pusė apelianto santuokoje gaunamų pinigų yra ir atsakovės, tad iš savo dalies pajamų ji ir skyrė likusią dalį sūnaus ir dukros išlaikymui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliantas su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus: banko sąskaitos išrašą siekdamas įrodyti, kad J. T. naudojasi dukrai skiriamomis lėšomis. Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsisako priimti su apeliaciniu skundu naujai pateiktus įrodymus. Kolegijos nuomone, jie yra pertekliniai ir iš esmės nepagrindžia jokių naujų reikšmingų bylai aplinkybių.

13. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovo ieškinys ir atsakovės priešieškinis, dalies dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo; prievolės solidarumo kreditorei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir reikalavimo dėl 2 202,456 Eur priteisimo iš atsakovės už kreditorei sumokėtas įmokas pagal minėtą vartojimo kredito sutartį; dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovui lėšas už atsakovės sūnaus M. L. išlaikymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl santuokinės atsakovės pavardės

14. Ieškovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl buvusių sutuoktinių pavardžių ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovei paliko santuokinę pavardę „T.“. Apeliantas nenori būti siejamas su atsakove bendra pavarde. Be to, ieškovo teigimu, atsakovė posėdžio metu neigiamai atsiliepė apie apelianto tėvus, patį apeliantą.

15. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad ji kartu su apeliantu turi nepilnametę dukrą E. T., siekiant geriausių vaiko interesų, taip pat siekiant išvengti nepatogumų, netgi patyčių mokykloje, atsakovei turėtų būti paliekama santuokinė pavardė.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.69 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad po santuokos nutraukimo sutuoktinis gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. CK 3.69 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų.

17. CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatyta sutuoktinio teisė pareikšti reikalavimą dėl uždraudimo pasilikti santuokinę pavardę kitam sutuoktiniui, kaltam dėl santuokos iširimo, siejama su aplinkybe, kad santuoka yra nutraukiama dėl kito sutuoktinio kaltės. Nagrinėjamu atveju byloje pripažinta, kad šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovės kaltės, tačiau CK 3.69 straipsnio 2 dalyje numatytas šios nuostatos taikymo apribojimas tai atvejais, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Šiuo atveju sutuoktiniai turi nepilnametį vaiką E. T..

18. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai šalys turi bendrų vaikų, ginčo šalis, prašanti teismo uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, turėtų tinkamai pagrįsti tokį reikalavimą, t. y. nurodyti pakankamai motyvų ir argumentų, kurie teiktų pagrindą nuspręsti, jog, kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui palikus santuokinę pavardę, būtų pažeisti nekalto sutuoktinio interesai. Nagrinėjamoje byloje nors ieškovas pažymi, kad atsakovei nepaliktina santuokinė pavardė, kadangi ji nepagarbiai atsiliepė apie ieškovo tėvus ar patį ieškovą, tačiau ieškovas nepagrindė, kaip pasireiškė nepagarbūs atsakovės teiginiai būtent dėl santuokinės pavardės. Be to, nors ieškovas teigia, kad jis nenori, jog jo pavardė būtų siejama su atsakove, tačiau nenurodo jokių argumentų ir nepaaiškina, kaip konkrečiai galėtų būti pažeisti jo teisėti interesai, jeigu atsakovei būtų palikta santuokinė pavardė. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.69 straipsnio 2 dalį ir pagrįstai tenkino atsakovės prašymą po santuokos nutraukimo palikti atsakovei jos santuokinę pavardę „T.“.

Dėl prievolės solidarumo kreditorei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)

19. Byloje nustatyta, jog santuokos metu 2019 m. gruodžio 6 d. tarp Luminor Bank, AS, veikiančios per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, ir ieškovo buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas 6 000 Eur kreditas. Minėtoje sutartyje nurodyta kredito rūšis – vartojimo kreditas, kredito paskirtis – asmeninėms vartojimo reikmėms.

20. Ieškovas byloje prašė teismo šią prievolę pripažinti solidaria sutuoktinių prievole, nurodydamas, jog apie sudaromą kredito sutartį atsakovei buvo žinoma, gautos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams, atsakovės grožio procedūroms. Atsakovė, nesutikdama su tokiu ieškovo reikalavimu, nurodė, kad apie kredito suteikimą nieko nežinojo, sutikimo nedavė, iš banko niekas jai neskambino. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas prievolės pobūdį, skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog paimtas kreditas buvo panaudotas konkretiems šeimos poreikiams tenkinti, teismas laikė, jog šios prievolės yra ieškovo asmeninės, todėl pagrindo modifikuoti jas ir pripažinti jas solidariomis nėra.

21. Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuojama CK trečiosios knygos VII skyriuje. Pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalį, iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, be kita ko, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis (2 punktas); atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (5 punktas); solidariosios sutuoktinių prievolės (6 punktas).

22. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prievolės, atsirandančios iš vieno iš sutuoktinių sudaryto sandorio, solidarumas gali būti konstatuotas nustačius, kad tas sandoris yra būtinas šeimos namų ūkiui išlaikyti ir vaikų auklėjimui bei švietimui užtikrinti, sandorio kaina nėra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2, 3 dalys). Sprendžiant klausimą, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidarioji, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis (specialusis įstatymas) taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Nurodyta teisės norma sistemiškai turi būti taikoma su CK 3.109 straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-701/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018, 57 punktas).

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad tik teismas pagal savo kompetenciją gali vertinti ir išspręsti, ar vieno sutuoktinio vardu sudarytas sandoris buvo būtinas šeimos poreikiams tenkinti ir tik nuo vertinimo išvados priklauso, kas bus atsakingas už prievoles, kilusias iš tokio sandorio – jį sudaręs sutuoktinis ar sutuoktiniai solidariai. Nusprendžiant dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio nustatymo vadovaujamasi CPK 185 straipsnio nuostatomis. Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole. Be to, kad prievolė būtų vykdoma iš bendro turto, galimybės įrodyti kito sutuoktinio bendrus veiksmus ar sutikimą sudarant paskolos sutartį yra labai ribotos, nes kreditorius dažniausiai niekaip nėra susijęs kitais santykiais su sutuoktiniais, todėl apie paskolos panaudojimą šeimos reikmėms galima spręsti tik iš jo turimų dokumentų ir duomenų. Dėl to tokiu atveju patikimesniais įrodymais laikytini ne šalių paaiškinimai, o pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. finansiniai sutuoktinių pajamų ir išlaidų dokumentai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-126-313/2019 20 punktą).

24. Atsižvelgiant į aptartą kasacinio teismo praktiką, nagrinėjamoje byloje būtent ieškovui teko procesinė pareiga įrodyti, kad ieškovo su kreditore Luminor Bank, AS, veikiančia per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, 2019 m. gruodžio 6 d. sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti (CPK 178 straipsnis).

25. Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad po kredito suteikimo jis išvyko iš Lietuvos (2020 m. sausio 25 d. apeliantas jau buvo (duomenys neskelbtini) uoste, laive) ir, teikdamas banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą, siekia įrodyti, kad jis ne tik apmokėdavo „einamąsias sąskaitas“, bet ir pervesdavo lėšas atsakovei šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. birželio 4 d. vien tik J. T. pervestų lėšų suma sudaro 6 148 Eur. Šios aplinkybės, ieškovo teigimu, įrodo, kad nors 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad kredito paskirtis – asmeninėms vartotojo reikmėms, tačiau kreditas panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus vertina kritiškai.

26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pagal byloje pateiktus duomenis (jūrininko knygelės įrašus, pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių), ieškovas minėtu laikotarpiu dirbo ir gavo darbo užmokestį, todėl ieškovo apeliaciniame skunde nurodyti pinigų pervedimai tiek atsakovei J. T., tiek už paslaugas (UAB „Balticum TV“, UAB „Tele2“, UAB „Viena sąskaita“) nepatvirtina, kad jie buvo atlikti panaudojant būtent pinigines lėšas, gautas pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kredito sutartis sudaryta 2019 m. gruodžio 6 d., o atsakovei 600 Eur pervesti tik 2020 m. vasario 4 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams po vartojimo kredito sutarties sudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pakankamai ilgas laiko tarpas nuo kredito sutarties sudarymo iki atlikto pinigų pervedimo atsakovei taip pat nesuteikia pagrindo teigti, kad minėtą ir vėlesnius pinigų pervedimus atsakovei ieškovas atliko iš gautų lėšų pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė davė sutikimą šiam kreditui paimti, taip pat neįrodė, jog paimtas kreditas buvo panaudotas konkretiems šeimos poreikiams tenkinti. Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat neįrodė, kad konkretiems šeimos poreikiams patenkinti buvo būtina sudaryti minėtą vartojimo kredito sutartį, t. y. apeliantas nepagrindė poreikio skolintis 6 000 Eur konkretiems šeimos poreikiams. Vien ieškovo subjektyvus teiginys, kad iš gautų lėšų pagal 2019 m. gruodžio 6 d. sudarytą kredito sutartį, o ne iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio buvo tenkinami šeimos poreikiai ir atsakovei apie minėtą kredito sutartį buvo žinoma, nesant jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti prievolės solidarumo kreditorei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 178 straipsnis).

28. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad, priešingai nei nagrinėjamu atveju, ieškovui sudarant kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dar 2015 m. lapkričio 17 d. ieškovas ir atsakovė kartu buvo sudarę kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7 970 Eur vartojimo kreditui gauti, tuomet minėta kredito sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių. Ši aplinkybė suteikia pagrindą teigti, kad, esant poreikiui, atsakovė aiškiai išreiškia valią sudaryti kredito sutartį, tai patvirtindama savo parašu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu tai, kad vartojimo kredito sutartis buvo pasirašyta / sudaryta ieškovui patvirtinus elektroniniu paštu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dalyvavo pasirašant minėtą sutartį, t. y., žinojo apie imamą kreditą ir tam pritarė.

29. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad jokie bylos duomenys, išskyrus paties ieškovo paaiškinimus, nepatvirtina, jog iš kreditorės Luminor Bank, AS, veikiančios per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, pagal 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gautos lėšos buvo panaudotos ar buvo būtinos konkretiems šeimos poreikiams tenkinti, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, prievolė pagal 2019 m. gruodžio 6 d. vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra asmeninė ieškovo prievolė. Priešingų duomenų byloje nebuvo pateikta (CPK 178 straipsnis). Po santuokos nutraukimo ieškovas lieka asmeniškai atsakingas kreditorei pagal minėtą kredito sutartį.

30. Apeliacinės instancijos teismui nenustačius pagrindo modifikuoti asmeninę ieškovo prievolę ir pripažinti ją solidaria, daroma išvada, kad nėra pagrindo ir tenkinti ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės ieškovui 2 022,56 Eur už kreditorei Luminor Bank, AS, veikiančiai per Luminor Bank, AS, Lietuvos skyrių, sumokėtas įmokas pagal kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Tokį ieškinio reikalavimą pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl atsakovės pareigos grąžinti ieškovui lėšas už atsakovės sūnaus M. L. išlaikymą

31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame procesiniame sprendime, netenkindamas ieškinio reikalavimo dėl 9 000 Eur sumos priteisimo iš atsakovės, kurią, ieškovo teigimu, atsakovė laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 10 d. iki 2022 m. sausio 10 d. panaudojo išlaikyti savo sūnų M. L., nurodė, kad šeimoje buvo susitarimas, jog ieškovas dirbs, o atsakovė rūpinsis namais ir vaikais. Teismas pažymėjo, kad ieškovo gautas darbo užmokestis santuokos metu buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir pusė ieškovo gautų lėšų priklausė atsakovei, tai leido atsakovei iš šios gautos sumos teikti išlaikymą savo sūnui, taip pat prie berniuko išlaikymo materialiai prisidėjo ir jo tėvas A. L..

32. Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodė, kad atsakovė jos sūnui M. L. skiriamo išlaikymo (kurį pervesdavo vaiko tėvas A. L.) neskyrė vaikui išlaikyti, o išleisdavo savo reikmėms, o sūnų M. L. išlaikė išimtinai iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio. Ieškovo teigimu, susidarė situacija, kad biologinio tėvo mokamas išlaikymas sūnaus nepasiekdavo, atsakovė savarankiškų lėšų negaudavo, o visas išlaikymo išlaidas dengdavo apeliantas. Ieškovas prašomą priteisti iš atsakovės 9 000 Eur sumą apskaičiavo tokiu būdu: po 250 Eur per mėnesį už 3 metus už atsakovės sūnaus M. L. išlaikymą.

33. Apeliacinės instancijos teismas tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma svarbu yra tai, kad ieškovas, sudarydamas santuoką su atsakove, žinojo, kad ji turi nepilnametį sūnų, priėmė jį į šeimą ir, kaip nurodo pati atsakovė, jokių pretenzijų dėl kartu šeimoje gyvenančio sūnaus M. L. ieškovas jai nereiškė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. L. patvirtino, kad ieškovas su juo elgėsi kaip su sūnumi, jis taip pat laikė ieškovą tėvu ir kreipdavosi į jį kaip į tėvą. M. L. patvirtino, kad ieškovas nupirkdavo jam rūbus, maistą, tačiau išlaikymą jam teikė ir biologinis tėvas, pervesdamas pinigus motinai. Aplinkybę, kad M. L. buvo teikiamas išlaikymas po 365 Eur kiekvieną mėnesį, patvirtina byloje pateikti duomenys (atsakovės banko sąskaitos išrašai) apie vaiko biologinio tėvo A. L. atliktus pinigų pervedimus. Antra, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, o ieškovas apeliaciniame skunde to neginčijo, šeimoje buvo susitarimas, jog ieškovas dirbs, o atsakovė rūpinsis namais ir vaikais. Taigi, besirūpindama namais ir vaikais, atsakovė šalių susitarimu turėjo teisę gauti dalį ieškovo darbo užmokesčio. Trečia, svarbu pažymėti yra tai, kad, pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, pritariant pirmosios instancijos teismo argumentams, konstatuojama, kad ieškovo gautas darbo užmokestis santuokos metu buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir pusė ieškovo gautų lėšų priklausė atsakovei, o tai leido atsakovei iš šios gautos sumos teikti išlaikymą savo sūnui. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikdamas apeliacinį skundą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kokiems konkrečiai M. L. poreikiams patenkinti ir kiek konkrečiai ieškovas išleido savo asmeninių lėšų.

34. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė CK 3.98 straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su šio kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip minėta anksčiau, esant tarp šalių susitarimui, kad atsakovė rūpinsis buitimi, vaikais, o ieškovas uždirbs pinigus, nėra pagrindo teigti, kad atsakovė, skirdama dalį ieškovo darbo užmokesčio sūnaus M. L. išlaikymui, panaudojo turtą ne šeimos poreikiams tenkinti, juolab, kad pats ieškovas laisva valia rūpinosi M. L., tenkino būtinuosius vaiko poreikius.

35. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 9 000 Eur už M. L. išlaikymui panaudotas ieškovo lėšas atmetė kaip nepagrįstą.

36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis teisėta ir pagrįsta, pagrindo pakeisti ją apeliacinio skundo motyvais nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo

38. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas.

39. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

40. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. kovo 19 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba pagal 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 200 Eur. Apeliacinį skundą atmetus, ši suma priteistina valstybei iš ieškovo R. T..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš ieškovo R. T. (T.) 200 Eur (du šimtus eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą (nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Teisėjos Kristina DomarkienėMilda SkersienėLarisa Šimanskienė