Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „OPEK“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas pripažinti likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ bankrotą tyčiniu, suinteresuotas asmuo A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Wipsi“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „OPEK“ (toliau – ir nemokumo administratorė). Nutartis įsiteisėjo 2023 m. kovo 13 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

23. Teismas nustatė, kad UAB „Wipsi“ ir UAB „Lekoda“ nuolat bendradarbiavo tarpusavyje ir esant poreikiui viena kitai suteikdavo reikalingas paslaugas. Bendrovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad UAB „Lekoda“ atlikdavo mokėjimus už darbus, todėl teiginį, jog UAB „Lekoda“ fiktyviai suteiktais darbais stengėsi išvengti prievolės UAB „Wipsi“ įvertino kaip nepagrįstą. Teismo vertinimu, paslaugų kainų skirtumas, kaip ir nurodo suinteresuotas asmuo, tikėtina, kad susidarė dėl to, jog UAB „Wipsi“ įmonių, su kuriomis galėtų bendradarbiauti, ieškodavo skubiai, siekdama įgyvendinti projektus sutartyse numatytais terminais.

24. Teismas atmetė nemokumo administratorės argumentus, kad sudaryti reikalavimo perleidimo sandoriai pažeidė kreditorių teises. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens paaiškinimai patvirtina aplinkybes, kodėl buvo perleistos reikalavimo teisės. Bendrovė tapo nemoki 2022 m. gale – 2023 m. pradžioje, vadinasi sudarant reikalavimo perleidimo sutartis, tikėtina, kad bendrovei buvo pradėję trūkti lėšų, o nustačius, jog skolininkai yra nemokūs, kad jiems yra iškeltos bankroto bylos, bendrovė priėmė pagrįstą sprendimą parduoti reikalavimo teises taip siekiant atgauti bent dalį finansinio reikalavimo. Nemokumo administratorė nenurodė, kaip šių sandorių sudarymas padarė žalos kreditoriams, nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, jog būtų buvusi galimybė išsiieškoti skolas iš bankrutavusių įmonių. Jeigu nemokumo administratorė mano, kad šie sandoriai prieštarauja bendrovės interesams, ji gali šiuos sandorius ginčyti. Aplinkybė, kad skolininkai neatsiskaitė pagal sudarytas reikalavimų perleidimų sutartis nepagrindžia sandorių neteisėtumo. Teismo vertinimu, atgauti skolas iš nemokaus skolininko yra sudėtinga, nors ir nėra neįmanoma, tačiau tokios skolos atgavimas dažniausiai užtrunka ilgą laiką, todėl suinteresuoto asmens sprendimas perleisti šiuos reikalavimus negali būti vertinamas ekonomiškai nepagrįstu ir pažeidžiančiu bendrovės interesus.

25. Teismas nurodė, kad nemokumo administratorės paminėtos aplinkybės, susijusios su 2022 m. rugsėjo 21 d. UAB „Wipsi“ atliktu bankiniu pavedimu Popoil Sp.zo.o.o., nėra pakankamos konstatuoti JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytam tyčinio bankroto požymiui. Ginčo mokėjimas atliktas 2022 m. rugsėjo 21 d., kai bendrovė dar buvo moki. Nors teismas pritarė pareiškėjos pozicijai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių suteiktų paslaugų realumą, tačiau, anot suinteresuoto asmens, visi dokumentai, patvirtinantys bendradarbiavimą, yra pas nemokumo administratorę. Nemokumo administratorė nurodė, kad toks pavedimas buvo skirtas finansinių lėšų išėmimui iš bendrovės sąskaitų, tačiau nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, jog Popoil Sp.zo.o.o. būtų kaip nors susijusi su LUAB „Wipsi“ ar jos vadovu, tokių duomenų nenustatė ir teismas. Teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio. Be to, jeigu nemokumo administratorė laikytų, kad toks sandoris yra tariamas, ji turi galimybę ginčyti tokį sandorį.

26. Teismas kritiškai įvertino nemokumo administratorės nurodytas aplinkybes, kad bendrovė į finansinę atskaitomybę įtraukė ir eilę prekių ir paslaugų, kurios nėra susijusios su vykdyta veikla, nebuvo apskaitytos pardavimo aktuose, nebuvo nurašytos. Teismas nurodė, kad A. B. pateiktas detalus pirktų medžiagų, paslaugų sąrašas, kuriame paaiškinama, kur buvo panaudotos pirktos priemonės, patvirtina bendrovės patirtas išlaidas, todėl nėra pagrindo teigti, jog minėtos prekės ir paslaugos nesusijusios su bendrovės veikla. Teismo vertinimu, nemokumo administratorė nepateikė duomenų, kad paslaugos ar prekės buvo naudojamos ne bendrovės, o suinteresuoto asmens reikmėms, taip bloginant bendrovės finansinę padėtį.

27. Teismas įvertino, kaip deklaratyvius nemokumo administratorės teiginius, kad LUAB „Wipsi“ galėjo būti vykdomas nelegalus ir (ar) neapskaitytas darbas, ar yra požymių dėl galimo verslo perkėlimo. Teismas nustatė, kad nuo 2022 m. rugsėjo mėn. bendrovės darbuotojų skaičius nuosekliai mažėjo, iš 13 dirbusiųjų iki 2023 m. balandžio mėn. neliko nė vieno darbuotojo, o UAB „Lekoda“ darbuotojų skaičiuos nuo 2022 m. spalio mėn. didėjo – nuo 2 darbuotojų iki 24 darbuotojų iki 2023 m. liepos mėn. Teismo vertinimu, tai neduoda pagrindo teigti, jog bendrovės veikla buvo perkelta į UAB „Lekoda“. Nemokumo administratorė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad UAB „Lekoda“ dirba tie patys darbuotojai, kurie dirbo BUAB „Wipsi“. Teismas nemokumo administratorės teiginius apie nelegalų darbą įvertino kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstus rašytiniais įrodymais.

28. Teismas netenkino A. B. prašymo skirti nemokumo administratorei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Teismo vertinimu, nemokumo administratorė pasinaudojo jai suteikta teise pareikšti pareiškimą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, manydama, kad A. B. veiksmuose yra tyčinio bankroto požymių. Nepaisant to, kad nemokumo administratorės reikalavimai byloje atmesti kaip nepagrįsti, tačiau jie negali būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

29. Pareiškėjos LUAB „Wipsi“ nemokumo administratorė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pripažinti LUAB „Wipsi“ bankrotą tyčiniu, nustatyti, kad LUAB „Wipsi“ bankrotą sukėlė jos buvęs direktorius A. B.. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

29.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad bendrovė tapo nemoki 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje. Nuo 2019 m. bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršijo turtą. Teismas, fiksuodamas bendrovės pelningą veiklą 2021 m., nevertino aplinkybių visumos, t. y. tai, kad jos finansiniai įsipareigojimai viršijo turtą, kad 2020 ir 2022 m. veikla taip pat nuostolinga, kad nuolat blogėjo turto ir finansinių įsipareigojimų santykis, kad nuo 2019 iki 2022 m. antros pusės bendrovė turėjo turto, kurio realizavimas bankroto proceso metu būtų leidęs tenkinti bent dalį pagrįstų kreditorių lūkesčių. Bankroto iškėlimo dieną bendrovės turtą besudarė tik nelikvidūs skolininkų debitoriniai įsiskolinimai, kurių išieškojimo įmonė nebesugebėjo atlikti. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nemokumo administratorės pateiktą kreditorių reikalavimų sandarą su pastabomis apie mokėjimo terminus, kurie yra gerokai ankstesni nei 2019 m. Nors teismas pripažino, kad 2019 m. bendrovės finansiniai įsipareigojimai viršijo turtą, tačiau paliko neišnagrinėtą akivaizdų finansinių reikalavimų bendrovės pateiktame balanse (257 109 Eur) ir kreditorių sąraše, kuriame nurodoma tik maža dalis kreditorių (66 106,84 Eur), nesutapimą. Teismo išvada dėl nemokumo momento nepagrįsta ir dėl to, kad bendrovė nemoki buvo jau negalėdama atsiskaityti pagal antstolio Mindaugo Dabkaus nuo 2022 m. spalio 26 d. vykdomąją bylą dėl 16 658 Eur skolos išieškojimo iš atsakovės išieškotojai UAB „Energus“. Teismas neatsižvelgė į vykdomus VMI ir VSDFV skolos biudžetui administravimo veiksmus, bei buvusią skolos sandarą bendrovės darbuotojams. Iš teismui pateikto kreditorių sąrašo akivaizdu, kad didelė dalis neapmokėtų finansinių įsipareigojimų yra kilusi iki 2019 m., o 2021 m. gautas pelno dydis negali būti laikomas bendrovės gyvybingumo atkūrimu. Bendrovė, vykdydama nuostolingą veiklą ir gebėdama vykdyti atskirų kreditorių finansinius reikalavimus, kartu mažino realų turtą bei skolų naštą perkėlė esamiems kreditoriams. Bendrovės neeilinis akcininkų susirinkimas jau 2022 m. gruodžio 16 d. pripažino, kad bendrovė yra nemoki.

29.2. Bendrovės ilgalaikis turtas sudaro 1 966 Eur, tačiau vadovas nemokumo administratorei turto neperdavė, nurodydamas, kad jis yra sulūžęs, utilizuotas, išmestas, automobilių buvimo vieta neaiški. Utilizavimo (nurašymo, nudėvėjimo) buhalterinių dokumentų vadovas neperdavė. Be to, nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. bendrovė įsigijo turtą, kuris nebuvo įtrauktas į ilgalaikio turto sąrašą, nebuvo parduotas ir negalėjo per šį laikotarpį amortizuotas: elektrinis vandens šildytuvas, kompiuteris, mobilus telefonas. Daugeliui nurodytų daiktų turėtų dar galioti garantinis aptarnavimas, o tai turėtų užtikrinti jų gerą stovį, esant rūpestingam eksploatavimui. Nemokumo administratorės vertinimu, turtas yra nuslėptas ir (ar) neatsakingai eksploatuojant prarastas, neišsaugotas.

29.3. 2022 m. sausio 1 d. A. B. bendrovė buvo skolinga 26 666,54 Eur. Bankroto bylos įsiteisėjimo dieną A. B., kaip atsakingas asmuo, šią skolą jau buvo išsimokėjęs. Be to, 2022 m. lapkričio 4 d. iš bendrovės kasos A. B. buvo išmokėta 4 900 Eur. Vadovas, turėdamas tik jam skirtus įgalinimus atlikti atsiskaitymus, ignoravo kitų kreditorių lūkesčius, atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su savo reikalavimų tenkinimu. Tai panaikino galimybę kitiems kreditoriams turėti lūkestį į sąžiningą kreditorinių reikalavimų visą arba dalinį patenkinimą.

29.4. Nemokumo administratorė kreipėsi į UAB „Pickvibe“ (buvusi UAB IT Ranga) su raginimu sumokėti 3 170,20 Eur skolą pagal 2020 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini), pagal kurį bendrovės vadovas sumokėjo į UAB IT Ranga kasą 5 438,95 Eur. 2023 m. rugpjūčio 14 d. nemokumo administratorė iš UAB „Pickvibe“ gavo paaiškinimą ir 2020 m. spalio 26 d. išrašyto kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) kopiją, pagal kurį A. B. įneša į UAB IT Ranga minėtą 5 438,95 Eur sumą, bet tik 2 268,75 Eur, o UAB IT Ranga atstovė priima šiuos pinigus. Palyginus šį orderį su bendrovės buhalterinėje apskaitoje esančiu orderiu nustatytas 3 170,20 Eur skirtumas. Apeliantės vertinimu, A. B. galėjo suklastoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje rastą kasos pajamų orderį ir pasisavino 3 170,20 Eur, padarydamas bendrovei turtinę žalą. Negavus pagrindžiančio atsakymo nemokumo administratorė ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą.

29.5. Bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratorei sandorių, kurie buvo sudaryti nuo 2020 m. kovo 13 d. iki 2023 m. kovo 13 d., sąrašo, todėl nemokumo administratorė organizavo sandorių tikrinimą jai perduotų pirminės buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu. Bendrovės veikla buvo elektros instaliacijos montuotojo darbo paslauga, kurios kiekio vienetas buvo darbo valanda, o suminis dirbtų valandų kiekis dauginamas iš valandų kiekio ir išrašoma sąskaita faktūra. Vertinant 2022 m. birželio 30 d. sutartį su UAB „Lekoda“ ir darant prielaidą, kad darbai buvo vykdomi po sutarties pasirašymo, akivaizdu, jog šis sandoris yra apsimestinis, nes UAB „Lekoda“ darbuotoju iki 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo tik A. B., o iki 2022 m. spalio 13 d. – 2 asmenys. Įvertinus tai, kad ir vadovas visą darbo dieną dirbo elektros montuotoju, vis tiek gaunasi tik 600 darbo valandų (deklaruojama 1 670 valandų). Byloje turėjo būti išnagrinėtos nemokumo administratorės nustatytos faktinės aplinkybės (atliktų darbų apimtys, darbuotojų skaičius, darbų atlikimo fiksavimas, įkainiai ir pan.), tačiau pirmosios instancijos teismas to neatliko.

29.6. Bendrovė į finansinę atskaitomybę įtraukė ir prekes bei paslaugas, kurios nėra susijusios su vykdyta veikla, nebuvo apskaitytos pardavimo aktuose ir nebuvo nurašytos: statybinės plokštės, lentos, šaligatvio dangos, skaldymo kirvis, stogo dangos, augalai, spąstai kurmiams, savaitgalis Stambule, vytintas kumpis, kanalizacijos vamzdynų valymas ir pan. Vadovo teiginiai nepaaiškina kelionės, augalų ir kt. įsigijimo. Be to, buhalterinėje apskaitoje nėra duomenų apie užfiksuotus darbų brokavimo faktus ir (ar) papildomų medžiagų panaudojimą. Labiau tikėtina, kad tokiu būdu įsigyjant prekes ir paslaugas buvo tenkinami vadovo asmeniniai poreikiai ar tai panaudojama uždirbant neapskaitytas pajamas.

29.7. 2022 m. rugsėjo 30 d. bendrovė pirko elektros instaliacijos darbus iš UAB „Lekoda“ ir už valandą mokėjo 12 Eur atlyginimą. Apeliantės vertinimu, labiau tikėtina, kad UAB „Lekoda“ nesuteikė minimų paslaugų susijusiai bendrovei UAB „Wipsi“. Buvo atliktas „žongliravimas“ sąskaitomis, siekiant išvengti pareigos UAB „Lekoda“ padengti įsiskolinimą bei A. B. išimant 3 700 Eur iš bendrovės kasos. UAB „Lekoda“ pareiškė 15 093,86 Eur finansinį reikalavimą, tačiau nemokumo administratorė neteikė teismui tvirtinti UAB „Lekoda“ finansinio reikalavimo, nes ji nepateikė skolą įrodančių dokumentų. 2022 m. rugsėjo 21 d. bendrovė bankiniu pavedimu sumokėjo Popoil Sp.zo.o.o 10 500 Eur už Google reklamos ir paieškos paslaugas, suteiktas 3-4 metų laikotarpiu. Dėl paslaugų teikimo nebuvo sudaryta sutartis, nėra pateiktas paslaugų pristatymas ar pasiūlymas, nebuvo fiksuojami darbų pridavimai ar aprašymai. Labiau tikėtina, kad šis tariamas sandoris buvo tik finansinių lėšų išėmimas iš bendrovės sąskaitos kai yra fiksuojami A. B. galimai nusikalstami veiksmai.

29.8. Atlikti reikalavimo perleidimo sandoriai (2022 m. spalio 10 d., 2023 m. sausio 25 d. ir 2023 m. sausio 25 d.) pažeidė kreditorių teises. 2023 m. sausio 25 d. UAB „Togevita“ ir UAB „Tradeks power“ nebuvo bankrutavusios, todėl reikalavimo teisių suminė išraiška buvo didesnė nei šiuo metu pareikšti finansiniai reikalavimai, turtas buvo perleistas negaunant realių pajamų, turtas perleistas į kitą A. B. įmonę. Tik vėliau UAB „Togevita“ ir UAB „Tradeks power“ buvo iškeltos bankroto bylos, tačiau nemokumo administratorei buvo panaikintos galimybės dalyvauti šiuose bankroto procesuose ginant BUAB „Wipsi“ kreditorių interesus. Byloje nėra nustatyta, kokių veiksmų ėmėsi UAB „Lekoda“ administruodama įsigytas skolas ir siekdama išieškoti skolas bei tinkamai atsiskaityti su UAB „Wipsi“. Negali būti vertinama ir sutapatinama turto vertė sandorio sudarymo dieną su to turto verte šiandien.

29.9. Kvestionuotini UAB „Wipsi“ komerciniai ūkiniai santykiai su bendrovės debitoriumi UAB „Kereta“, kurioje dirba tik A. B.. Nepaisant ankstesnės UAB „Kereta“ skolos fakto, A. B. iš bendrovės kasos papildomai skyrė finansines lėšas šiai įmonei 2022 m. rugpjūčio 8 d. – 2 250 Eur, 2022 m. rugpjūčio 12 d. – 2 250 Eur, 2022 m. spalio 7 d. – 60 Eur. Tai akivaizdus finansinių lėšų perkėlimas į kitą valdomą ūkio subjektą.

29.10. Darbuotojų skaičius bendrovėje nuo 2022 m. liepos 26 d. nuolat mažėjo. Susijusioje įmonėje UAB „Lekoda“ darbuotojų skaičius augo. Tai žymi galimą verslo perkėlimą. Be to, bendrovės darbuotojų skaičius negalėjo fiziškai atlikti tų darbų apimties, kuris buvo aktuojamas darbų perdavimo aktu.

30. Suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o LUAB „Wipsi“ nemokumo administratorės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo tokius argumentus:

30.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nors bendrovė ir buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau vykdė veiklą, todėl negalima teigti, jog ji buvo nemoki 2019 m. Faktiškai pradelstų įsipareigojimų 2019–2021 m. bendrovė neturėjo. Nustatant nemokumo momentą reikšminga ir tai, kad 2020–2021 m. buvo Covid-19 ribojimai ir moratoriumas. Bankroto byloje patvirtinti finansiniai reikalavimai sudaro 37 321,95 Eur, o ši suma 5 kartus mažesnė už balanse bankroto dieną užfiksuotą turto vertę. Bankroto bylos iškėlimo metu bendrovė turėjo tik vieną kreditorių, kuris buvo kreipęsis dėl priverstinio skolos išieškojimo – antstolis Mindaugas Dabkus, kuris tik nuo 2022 m. spalio 26 d. vykdė vykdomąją bylą dėl 16 658 Eur skolos išieškojimo išieškotojai UAB „Energus“ (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Tik 2022 m. pabaigoje – 2023 m. pradžioje tapo aišku dėl bendrovės nemokumo, o A. B. laiku inicijavo bankroto bylos iškėlimo klausimą. Skolų likučiai valstybinėms institucijoms liko sąlyginai nedideli ir susiformavo dėl darbuotojų atleidimo nusprendus stabdyti bendrovės veiklą.

30.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visi piniginių srautų judėjimai buvo fiksuojami apskaitoje. Tą patvirtina tiek bendrovės didžiojoje knygoje esantys duomenys, tiek byloje pateikta specialisto išvada. Nors nemokumo administratorė teigia, kad 4 900 Eur buvo išimti iš kasos, tačiau bendrovės didžiosios knygos sąskaitų aktyvumas „sąskaita 2720“ patvirtina, jog minėta suma buvo įdėtą į bendrovės kasą, o ne paimta iš kasos. Minėta suma įrašyta į sąskaitą „debetas“. Be to, 17 780 Eur yra apskaityti A. B., kaip atskaitingo asmens kortelėje, pagal buhalterinę sąskaitą 2435. 19 450 Eur išimti per banką – įnešti į bendrovės kasą (kasos knygos išklotinė, balansinė sąskaita 2 720).

30.3. Nors nemokumo administratorė teigia, kad bendrovė į finansinę atskaitomybę įtraukė prekes ir paslaugas, kurios nėra susijusios su vykdyta veikla, nebuvo apskaitytos pardavimo aktuose ir nebuvo nurašytos (statybinės plokštės, lentos, šaligatvio dangos, skaldymo kirvis, stogo dangos, augalai, spąstai kurmiams, savaitgalis Stambule, vytintas kumpis ir pan.), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog suinteresuoto asmens A. B. pateikti duomenys pagrindžia minėtų išlaidų tikslingumą ir ekonominę naudą bendrovei.

30.4. Nepagrįsti nemokumo administratorės teiginiai, kad A. B. siekė paslėpti bendrovės turtą nuo kreditorių bei jį perkelti į kitas savo įmones. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atgauti skolas iš nemokaus skolininko yra sudėtinga, todėl sprendimas perleisti šią skolą taip pat negali būti vertinamas ekonomiškai nepagrįstu. Aplinkybė, kad skolininkai neatsiskaitė pagal sudarytas reikalavimų perleidimų sutartis, nepagrindžia sandorių neteisėtumo.

30.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš LUAB „Wipsi“ didžiosios knygos išrašo nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 10 d. visas turtas buvo registruojamas, registruojamas jo nusidėvėjimas. Tą patvirtina ir 2022 m. gruodžio 31 d. balansas, iš kurio matyti, jog bendrovės ilgalaikį turtą sudarė transporto priemonė, kurios įsigijimo savikaina 1 960 Eur, nusidėvėjimas 1 615,16 Eur, ir kita įranga, kurios įsigijimo savikaina 5 686,75 Eur, nusidėvėjimas – 4 065,24 Eur. 2023 m. birželio 12 d. A. B. pateikė atsakymą į nemokumo administratorės klausimus, paaiškindamas, jog jis kreipėsi į policiją dėl automobilio grąžinimo, dėl lėšų neteisėto pasisavinimo.

30.6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bendradarbiavimas tarp šalių nėra draudžiamas, o apeliantė nepagrindė ir neįrodė teiginių apie tai, jog bendradarbiavimas su UAB „Lekoda“ įtakojo UAB „Wipsi“ nemokumą bei apie tariamą nelegalų darbą.

30.7. Nors nemokumo administratorė teigia, kad A. B. galėjo suklastoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje rastą kasos pajamų orderį ir pasisavino 3 170,20 Eur, tačiau šis klausimas nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-17626-592/2023. Minėtoje byloje A. B. dėl nepagrįsto reikalavimo prašė teismo skirti rašysenos ekspertizę tam, kad nemokumo administratorė negalėtų šia aplinkybe spekuliuoti kitose bylose.

30.8. Bendrovė iki 2022 m. pabaigos tęsė veiklą, todėl Popoil Sp.zo.o.o teikė paslaugas, ieškojo darbuotojų Lenkijoje, reklamavo bendrovės paslaugas ieškodama naujų užsakymų. Sąskaita faktūra buvo apmokėta tada, kai bendrovė buvo moki, sąskaita faktūra yra galiojanti ir privalėjo būti apmokėta. Pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad nemokumo administratorė nepateikė į bylą duomenų, patvirtinančių, jog Popoil Sp.zo.o.o. būtų kaip nors susijusi su bendrove ar jos vadovu A. B..

30.9. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad bendrovė prieš bankrotą būtų perleidusi ar kitaip perdavusi tretiesiems asmenims pelningus užsakymus ar perkėlusi veiklą. Teiginiai apie nelegalų darbą yra deklaratyvaus pobūdžio ir nėra pagrįsti rašytiniais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

32. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

33. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas nemokumo administratorės prašymas pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu, taip pat nustatyti, kad suinteresuotas asmuo A. B. yra asmuo, kurio veiksmai sukėlė tyčinį bankrotą.

Dėl ginčui taikytino teisinio reglamentavimo

34. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio. Todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu, todėl taikytinas teisinis reglamentavimas turi būti nustatomas pagal veiksmų (neveikimo), kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32–33 punktai, 2021 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-221-378/2021 51 punktas).

35. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartimi bendrovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas 2023 m. rugpjūčio 11 d. Taigi, bankroto procesas buvo inicijuotas ir prašymas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu pateiktas galiojant JANĮ nuostatoms. Vis dėl to, bendrovės nemokumo momentas, kurį siekia įrodyti nemokumo administratorė, susidarė 2019 m., buvusio bendrovės vadovo veiksmai (neveikimas), kuriais grindžiamas reikalavimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti galiojant tiek ĮBĮ, tiek JANĮ nuostatoms, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai taikė tiek ĮBĮ, tiek JANĮ numatytą teisinį reguliavimą (JANĮ 155 straipsnis).

Dėl tyčinio bankroto požymių

39. Iki JANĮ įsigaliojimo suformuota kasacinio teismo praktika bylose dėl bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat išlieka aktuali. Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki įmonė negali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau bloginama. Todėl, net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 29 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

40. Nemokumo administratorė prašymą dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu grindė tokiais esminiais argumentais: 1) nors bendrovė jau nuo 2019 m. buvo nemoki ir negalinti vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų, tačiau bendrovės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (kreipėsi tik 2023 m. sausio 13 d.); 2) bendrovės vadovas neperdavė nemokumo administratorei viso bendrovės ilgalaikio turto, o dalį turto nuslėpė ir (ar) prarado; 3) bendrovės vadovas išsimokėjo sau pinigines sumas, kuomet bendrovė iš esmės jau buvo nemoki; 4) bendrovė į finansinę atskaitomybę įtraukė prekes ir paslaugas, kurios nėra susijusios su bendrovės vykdyta veikla, nebuvo apskaitytos pardavimo aktuose ir nebuvo nurašytos; 5) buvo sudaryti nuostolingi ir ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, kurie, labiau tikėtina, buvo tariami ir skirti išimti iš bendrovės sąskaitos turimas lėšas (pirkti elektros instaliacijos darbai iš UAB „Lekoda“ už 20 040 Eur; pervestos UAB „Kereta“ piniginės lėšos); 6) buvo pažeista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka, nes bankiniu pavedimu sumokėta 10 500 E. P. Sp.zo.o.o už Google reklamos ir paieškos paslaugas; 7) bendrovės vadovas perleido bendrovės trumpalaikį turtą (debitorinius reikalavimus) ne tik už mažesnę kainą, bet ir nurodant, jog apmokėjimas už tai bus atliktas tik išieškojus skolas (2022 m. spalio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, 2023 m. sausio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartis ir 2023 m. sausio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartis); 8) bendrovės vadovas, nepaisant ankstesnio UAB „Kereta“ įsiskolinimo, iš bendrovės kasos papildomai skyrė finansines lėšas, nors skolos išieškojimas iš UAB „Kereta“ yra apsunkintas ar iš viso neįmanomas; 8) galėjo būti vykdomas nelegalus ir (ar) neapskaitytas darbas, o bendrovės darbuotojų skaičiaus sumažėjimas ir UAB „Lekoda“ darbuotojų skaičiaus padidėjimas suteikia pagrindą spręsti apie galimą verslo perkėlimą į susijusią įmonę.

41. Taigi, nemokumo administratorės argumentai ir siekis pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu yra siejamas su JANĮ 70 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1–5 punktuose numatytais požymiais.

Dėl bendrovės nemokumo momento ir bendrovės vadovo pareigos laiku inicijuoti bankroto procesą

42. Nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą, kadangi tiek ĮBĮ, tiek JANĮ tyčinio bankroto kriterijaus taikymą sieja su bendrovės nemokumo būkle. Todėl tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

43. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis apibrėžia, kad įmonės nemokumas – būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

44. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame JANĮ juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).

45. Taigi, pagal ĮBĮ nuostatas įmonės nemokumas nustatomas vertinant jos pradelstų įsipareigojimų santykį su puse į balansą įrašyto turto verte (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis), o pagal JANĮ nuostatas – visų įmonės įsipareigojimų (ne tik pradelstų) santykį su į balansą įrašyto turto verte (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos, reglamentuojančios įmonės nemokumo nustatymo kriterijus, yra materialiosios teisės normos, nustatant konkrečios įmonės tapimo nemokia momentą, remiamasi teisės normomis, kurios galiojo tuo metu, kai įmonė tapo faktiškai nemoki.

46. Kasacinio teismo praktikoje juridinio asmens nemokumas aiškinamas kaip reiškiantis, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme aiškinami kaip reiškiantys prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Sprendžiant klausimą dėl juridinio asmens mokumo reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu, retrospektyvomis, perspektyvomis ir pan. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas, sistemiškai vertinant visus nurodytus kriterijus ir sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

58. Taigi, visuma byloje nustatytų aplinkybių sudaro pagrindą spręsti, kad bendrovė jau 2022 m. gruodžio 16 d. buvo nemoki. Tą aiškiai patvirtina 2022 m. gruodžio 16 d. UAB „Wipsi“ akcininkų susirinkimo protokolas, todėl pirmosios instancijos teismas nevisiškai aiškiai apibrėžė nemokumo momentą.

Dėl turto neperdavimo nemokumo administratorei

63. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovė turi ilgalaikį turtą, kurio likutinė vertė 2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis siekia 1 966,35 Eur. Be to, bendrovė nuo 2022 m. gegužės 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. įsigijo: mobilų telefoną už 475 Eur (2022 m. rugsėjo 26 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)), kompiuterį už 999,99 Eur (2022 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini)), elektrinį vandens šildytuvą už 280,20 Eur (2022 m. gegužės 12 d. (duomenys neskelbtini)).

66. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įmonės dokumentų ir turto neperdavimas jau iškėlus įmonei bankroto bylą savaime nepagrindžia tyčinio bankroto požymio egzistavimo. Tuo atveju, jei nėra įrodymų, kad turto įmonėje apskritai buvo arba įrodoma, kad dokumentai bei turtas nemokumo administratorei yra neperduoti dėl objektyvių, ne nuo vadovo valios priklausančių priežasčių arba turtas tebėra, nors dokumentai ir prarasti, arba turto nebėra dėl objektyvių priežasčių, bankrotas šiuo pagrindu negali būti pripažintas tyčiniu, nes nemokumą sukėlė ne turto ir dokumentų neperdavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-79-1120/2022 35 punktas). Turto neperdavimas nemokumo administratoriui nėra susijęs su kilusia atsakovės nemokumo būkle ar esminiu nemokios įmonės padėties pabloginimu, todėl negali būti vertinamas kaip pagrindžiantis suinteresuoto asmens sąmoningą siekį privesti atsakovę prie bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-773-1120/2021 39 punktas). Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 31 punktas).

68. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bendrovės Didžiosios knygos išrašas patvirtina, jog nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2023 m. kovo 10 d. visas bendrovės turtas buvo registruojamas, registruojamas jo nusidėvėjimas. Nors nemokumo administratorė akcentuoja bendrovės nerūpestingumą administruojant turtą, kai ši nurašė daiktus, kuriems dar turėjo galioti garantija, taip pat dėl automobilio dingimo, tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės tyčinio bankroto, o nemokumo administratorė dėl paminėtų veiksmų turi teisę inicijuoti vadovo civilinės atsakomybės klausimą (pvz. reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo).

69. Taigi, įvertinant tai, kad šios bylos dalykas – klausimas dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, atsižvelgiant tiek į pirmiau nurodytą teismų praktiką, tiek į teisinį reguliavimą, pažymėtina, jog šioje dalyje aptarti veiksmai nesudaro pagrindo juos pripažinti, kaip lėmusius tyčinį bankrotą, tačiau jie gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (pvz. civilinę atsakomybę, turto išreikalavimą ir pan.).

Dėl sandorių, prieštaraujančių bendrovės kreditorių interesams

71. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką tyčinio bankroto bylose, yra nurodęs, kad, aiškinantis, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia visų bylos aplinkybių kontekste nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, jog įmonė faktiškai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nėra būtina nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą, bet reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste visumą. Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai taip pat gali būti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę. Taip bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019 ir kt.).

72. Nemokumo administratorė nurodė, kad, susipažinus su perduotais dokumentais, buvo nustatyta, jog bendrovės veikla yra susijusi su elektros instaliacijos montavimu, kurios kiekio vienetas buvo darbo valanda, o suminis dirbtų valandų kiekis yra dauginamas iš valandų kiekio ir išrašoma sąskaita faktūra. Bendrovė 2022 m. rugsėjo 30 d. pirko iš UAB „Lekoda“ elektros instaliacijos darbus ir už valandą mokėjo 12 Eur atlyginimą. Nemokumo administratorės vertinimu, labiau tikėtina, kad UAB „Lekoda“ nesuteikė minimalių paslaugų bendrovei. Be to, UAB „Lekoda“ darbuotojų skaičius iki 2022 m. rugsėjo 15 d. buvo 1 asmuo, iki 2022 m. spalio 13 d. – 2 asmenys. Nuo sutarties pasirašymo iki darbų pridavimo, įvertinus aplinkybę, kad bendrovės vadovas dirba visą darbo dieną, vis tiek gaunasi tik 600 valandų. Tik darbuotojui dirbant 24 valandas per parą bendrovė galėtų fiksuoti darbų atlikimo akte numatytas darbo valandas. Nemokumo administratorės nuomone, esamas darbuotojų skaičius fiziškai negalėjo atliktų tų darbų apimties, kuris buvo aktuojamas darbų perdavimo aktu, įmonės darbus atliko su tais pačiais objektais tik tarp savęs keisdamos užsakovo ir rangovo statusą.

73. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 30 d. UAB „Lekoda“ išrašė bendrovei PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) 20 040 Eur (24 248 Eur su PVM) pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. liepos 2 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog buvo atlikti statybos darbai, 1 670 valandų po 12 Eur. Byloje pateiktas A. B. 2023 m. rugpjūčio 3 d. paaiškinimas, kad UAB „Wipsi“ elektrikai nesugebėjo laiku sumontuoti šviestuvų, todėl UAB „Lekoda“ ir UAB „Ledira“ sutiko padėti, jog laiku būtų įvykdyti užsakymai, nes finansiškai yra geriau sumokėti šiek tiek brangiau, bet darbus baigti laiku ir gauti visą apmokėjimą. UAB „Lekoda“ atlikti darbus samdė keletą subrangovų, kadangi darbai negalėjo būtų pabaigti dėl projektinės dokumentacijos vėlavimo ir nebuvimo, todėl į vieną (a.d.a.) buvo įtrauktas kelių mėnesių ir subrangovų rezultatas (paaiškinimų 4.5 punktas).

74. Byloje pateiktos bendrovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros UAB „Lekoda“: 2022 m. birželio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 4 410,45 Eur už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. birželio 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. birželio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 1 843,13 Eur už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. birželio 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. birželio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 16 340,45 Eur už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2022 m. birželio 2 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); 2022 m. birželio 30 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 272,25 Eur už darbus pagal atliktų darbų aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2021 m. gruodžio 27 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog UAB „Wipsi“ taip pat nuolat teikė paslaugas UAB „Lekoda“. Iš UAB „Wipsi“ sąskaitos išrašo matyti, kad UAB „Lekoda“ už bendrovės suteiktas paslaugas atliko mokėjimus. UAB „Lekoda“ direktorė nemokumo administratorei nurodė, jog bendrovė atsiskaitydavo užskaitomis arba dalimis. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinant bylos dalyką, teiginys, kad UAB „Lekoda“ fiktyviai suteiktais darbais stengėsi išvengti prievolės bendrovei, yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, byloje nustatytų įrodymų visuma suteikia pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad bendrovė ir UAB „Lekoda“ bendradarbiavo ir atitinkamai esant poreikiui suteikdavo reikiamas paslaugas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad tarp bendrovės ir UAB „Lekoda“ 2022 m. gegužės 10 d. buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis.

75. Byloje esančios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad sandoris su UAB „Lekoda“, kurio pagrindu buvo išrašyta 2022 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas bendrovei. Bendrovės vadovas, siekdamas tęsti bendrovės veiklą ir subalansuoti finansinę situaciją, bendradarbiavo su kitomis įmonėmis, vykdė rangos darbus ir atitinkamai gavo pajamas. Apeliantės abejonės dėl skaičiuojamo darbo laiko valandų nesudaro pagrindo tyčiniam bankrotui konstatuoti.

78. Taigi, byloje nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie netinkamus bendrovės vadovo veiksmus, neteisėtus mokėjimus ar sandorius, kurie pažeistų kitų kreditorių interesus. Apeliantės nurodytos aplinkybės yra nepagrįstos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino bendrovės bankroto tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Dėl lėšų išmokėjimo Lenkijos įmonei Popoil Sp.zo.o.o.

79. Pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

80. Kasacinis teismas yra pripažinęs, kad CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019). Sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, jog ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia sąmoningą blogą įmonės valdymą ir gali būti teisiniu pagrindu bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau tokiai teisinei išvadai turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-219/2019).

81. Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl tyčinio bankroto pareiškusi apeliantė privalėjo įrodyti, kad vadovas, pažeisdamas atsiskaitymo tvarką, tyčia siekė išvengti atsiskaityti su kreditoriais, esmingai pabloginti bendrovės turtinę padėtį ir sukelti bankrotą.

Dėl bendrovės vadovo veiksmų, padengiant savo finansinius reikalavimus

87. Nemokumo administratorė, siekdama pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytomis sąlygomis, savo argumentus, be kita ko grindė ir tuo, kad bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, išsimokėjo sau sumas, taip sukeldamas bendrovei bei jos kreditoriams žalą. Apeliantė teigia, kad 2022 m. sausio 1 d. bendrovė A. B. buvo skolinga 26 666,54 Eur, tačiau pasibaigus 2022 m. A. B. šią skolą jau buvo išsimokėjęs. Be to, A. B. 2022 m. lapkričio 4 d. iš įmonės kasos išsimokėjo 4 900 Eur. Nemokumo administratorės vertinimu, tokie bendrovės vadovo veiksmai laikytini neteisėtais ir žalingais bendrovei bei jos kreditoriams.

88. Iš bendrovės Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumo nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. matyti, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitoje (atskaitingi asmenys) laikotarpio pradžioje bendrovė A. B. buvo skolinga 26 666,54 Eur, laikotarpio pabaigoje A. B. skolos likutis siekia 28,71 Eur.

89. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad bendrovė iki bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą, mokėjo mokesčius, turėjo debitorinių įsiskolinimų, kuriuos susigrąžinus arba gavus užsakymus su užtikrintais mokėjimais, veikla būtų vykdoma ir toliau. Bendrovės veiklai reikėjo grynųjų pinigų kurui, automobilių remontui ir kitoms einamosioms išlaidoms. Bendrovėje per 5 metus nusistovėjo tokia statybinės veiklos specifika: sąskaitos faktūros ir kasos čekiai už praėjusį kalendorinį mėnesį buvo perduodami bendrovės buhalterijai iki kito mėnesio 15 d., mėnesio pradžioje pinigus iš kasos gaudavo atskaitingas asmuo, tai yra bendrovės vadovas, o iki kito mėnesio 15–20 d. buhalterijai turėjo būti pateikti dokumentai, pagrindžiantys panaudotas lėšas. Suinteresuotas asmuo atkreipė dėmesį, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2022 m. atliko bendrovės patikrinimą – priekaištų dėl to neturėjo.

91. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendžia, kad neįrodytos pirmiau minėtos sąlygos (žr. šios nutarties 80 punktą), kad dėl lėšų mokėjimo vadovui, kurių suma sudaro 26 637,83 Eur (26 666,54 Eur - 28,71 Eur), buvo pažeistas CK 6.930¹ straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Taigi, nors apeliantė kelia abejones dėl išmokėtų sumų atskaitingam asmeniui (bendrovės vadovui), bet nepateikia konkrečių duomenų, turimų buhalterinės apskaitos dokumentų analizės, iš kurių galima būtų spręsti, kad buvo sąmoningai pažeidinėjamas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, 178 straipsnis).

92. Pasisakant dėl argumentų, kurie susiję su 4 900 Eur išsimokėjimu, visų pirma, kaip matyti iš byloje pateiktos bendrovės Didžiosios knygos sąskaitų aktyvumo nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. liepos 31 d., 4 900 Eur įtraukti į skiltį „debetai“. Antra, Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1293-592/2024, kurioje, be kita ko, sprendžiamas klausimas dėl minėtų 4 900 Eur panaudojimo bendrovės veikloje, neteisėtų A. B. veiksmų, šią sumą pasisavinant ir atitinkamai padarant bendrovei tokią žalą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo dalyką, nurodyta aplinkybė nelemia tyčinio bankroto konstatavimo, o plačiau kitu aspektu byloje nepasisakoma, nes yra nagrinėjama minėta byla.

Dėl galimo kasos pajamų orderio suklastojimo ir 3 170,20 Eur pasisavinimo

93. Nemokumo administratorė nurodo, kad bendrovės vadovas galėjo suklastoti bendrovės buhalterinėje apskaitoje rastą 2020 m. spalio 26 d. kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) ir tokiu būdu pasisavino 3 170,20 Eur, padarydamas bendrovei tokio dydžio turtinę žalą. Taigi, pati nemokumo administratorė įrodinėja, kad dėl pirmiau paminėtų veiksmų buvo padaryta žala.

94. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės nėra paremtos konkrečiais įrodymais. Be to, dokumentų klastojimas yra nusikalstama veika (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnis), tačiau į bylą nėra pateikta duomenų kurie patvirtintų tokios nusikalstamos veikos konstatavimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1293-592/2024 yra sprendžiamas minėtas klausimas dėl žalos padarymo bendrovei, o tokia aplinkybė nelemia tyčinio bankroto konstatavimo.

Dėl debitorinių reikalavimų perleidimo

95. JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į tai, ar turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis.

96. Nemokumo administratorė teigia, kad bendrovės vadovas perleido bendrovės trumpalaikį turtą (debitorinius reikalavimus) ne tik už mažesnę kainą, bet ir nurodant, jog apmokėjimas už tai bus atliktas tik išieškojus skolas (2022 m. spalio 10 d. Reikalavimo perleidimo sutartis, 2023 m. sausio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartis ir 2023 m. sausio 25 d. Reikalavimo perleidimo sutartis).

97.1. 2022 m. spalio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patikslinta 2022 m. spalio 19 d. Susitarimu dėl 2022 m. spalio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, UAB „Wipsi“ perleido UAB „Ledira“ reikalavimo teisę į skolininkės UAB „ELVO“ 11 234,50 Eur skolą už 8 500 Eur, kurią UAB „Ledira“ sumokėjo 2022 m. rugsėjo 15 d. į pradinės kreditorės (UAB „Wipsi“) banko sąskaitą. Suinteresuotas asmuo 2023 m. liepos 13 d. paaiškinimuose papildomai nurodė, kad UAB „ELVO“ buvo skolinga UAB „Wipsi“ 11 234,50 Eur, skola priteista teismo sprendimu, tačiau skolininkas taip ir neatsiskaitė, todėl buvo priimtas sprendimas parduoti reikalavimo teises į skolininką. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „ELVO“ iškelta bankroto byla. Nutartyje nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 22 d. nutartimi iškėlė UAB „ELVO“ restruktūrizavimo bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „Kitoks sprendimas“ (1 punktas). Vilniaus apygardos teismas 2023 m. balandžio 14 d. nutartimi pagal nemokumo administratorės prašymą buvo pratęstas restruktūrizuojamos UAB „ELVO“ restruktūrizavimo plano pateikimo terminas vienam mėnesiui, t. y. iki 2023 m. birželio 8 d. Iki nurodyto termino yra likę dvi savaitės, tačiau restruktūrizuojamos UAB „ELVO“ vadovo prašymas patvirtina, kad restruktūrizuojama įmonė nerengia ir neketina rengti bei kreditoriams teikti tvirtinimui UAB „ELVO“ restruktūrizavimo plano. Dėl pareiškėjo pareikšto prašymo nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą nei vienas iš byloje dalyvaujančių trečiųjų asmenų, įmonės kreditorių ar jos dalyvių nepareiškė prieštaravimų (7 punktas). Nesant objektyvaus pagrindo tikėtis, kad restruktūrizavimo procesu siekiami tikslai bus pasiekti ateityje, nuspręsta, kad, laiku nepašalinus nemokaus rinkos dalyvio iš rinkos, bus daroma žala kreditoriams ir bendrovei bei didinami jos įsiskolinimai. Dėl to konstatuota, kad pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 1 punktą UAB „ELVO“ restruktūrizavimo byla nutraukiama (9 punktas). Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 19 d. nutartimi UAB „ELVO“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto (civilinė byla Nr. eB2-583-803/2024) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

97.2. 2023 m. sausio 25 d. reikalavimo teisių sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Wipsi“ perleido UAB „Lekoda“ reikalavimo teisę į skolininkės BUAB „Togevita“ 43 837 Eur skolą už 21 000 Eur, susitariant, jog suma bus sumokėta, kai naujasis kreditorius išieškos skolą iš skolininko. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad UAB „Togevita“ buvo skolinga 43 837 Eur, 2022 m. vasario mėn. jai iškelta bankroto byla, todėl buvo priimtas sprendimas parduoti reikalavimo teises į nemokų skolininką, reikalavimo teisės buvo parduotos už 21 000 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi UAB „Togevita“ iškelta bankroto byla, 2022 m. liepos 18 d. nutartimi UAB „Togevita“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, 2023 m. gruodžio 11 d. nutartimi buvo priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos (civilinė byla Nr. eB2-534-779/2023). Nurodyta, kad BUAB „Togevita“ bankroto procedūrų metu gautos lėšos yra 3 377,34 Eur. Bendra išlaidų suma sudaro 3 377,34 Eur. Baigus likvidavimo procedūras liko pilnai nepadengtas bazinis atlygis administratorei (1 022,82 Eur), taip pat administratorė savo lėšomis dengs dokumentų perdavimo archyvui išlaidas. Baigus likvidavimo procedūras administratorei neskirtas kintamasis atlygis, taip pat lėšų atsiskaityti su kreditoriais nėra (6 punktas). Iš administratorės į bylą pateikto BUAB „Togevita“ balanso, parengto 2023 m. lapkričio 21 d. duomenimis, nustatyta, kad įmonė neturi turto ar piniginių lėšų (9 punktas) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

97.3. 2023 m. sausio 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Wipsi“ perleido UAB „Lekoda“ reikalavimo teisę į skolininkės UAB TRADEKS POWER 17 874 Eur skolą už 8 500 Eur. Sutartimi naujasis kreditorius įsipareigojo pradiniam kreditoriui atsiskaityti kai tik bus išieškota skola iš skolininko. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad UAB TRADEKS POWER buvo skolinga 17 874 Eur, 2022 m. rugsėjo mėn. jai iškelta bankroto byla, todėl buvo priimtas sprendimas parduoti reikalavimo teises į nemokų skolininką. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartimi UAB TRADEKS POWER iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka. Nutartyje pažymėta, kad pagal byloje pateiktus bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus už 2021 metus, bendrovės turtas turto vertė – 9 031 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 82 477 Eur. Pagal ieškovų pateiktus duomenis, bendras įsiskolinimas valstybei ir darbuotojams sudaro 33 348,90 Eur. Viešai skelbiamais duomenimis bendrovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui sudaro 7 299,80 Eur. Byloje pateiktais duomenimis, bendrovė registruotino turto neturi. Nutarties priėmimo dieną nustatyta, kad juridinio asmens turto gali nepakakti bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti. Nuo teismo nutarties bankroto procesą vykdyti supaprastinta tvarka įsiteisėjimo dienos pradedamas juridinio asmens likvidavimas, asmuo įgyja likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens teisinį statusą; kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus sprendžia teismas, kreditorių susirinkimai nešaukiami (civilinė byla Nr. eB2-428-866/2024); 2023 m. kovo 28 nutartimi BUAB TRADEKS POWER patikslinti reikalavimai sudaro 109 138,60 Eur (tarp jų pirmosios eilės 10 425,11 Eur; UAB „Lekoda“ 18 626,82 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

98. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bendrovės vadovas sudarė nenaudingus sandorius, kurie sukėlė didelius materialinius nuostolius bendrovei ir(ar) ją privedė prie bankroto. Pirma, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad vien bankroto bylos iškėlimo faktas skolininkėms savaime nereiškia, jog skolos (nors dalies) išieškojimas nebus galimas. Antra, skolos išieškojimas iš bendrovės skolininkių tapo iš esmės negalimas ne dėl sudarytų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių, bet dėl skolininkių nemokumo. Atitinkamai nėra pagrindo konstatuoti, kad tokios reikalavimo teisių perleidimo sutartys pažeidė kreditorių interesus ar sukėlė bendrovei finansinius sunkumus, kurie privedė bendrovę prie nemokumo. Juolab kad bendrovė 2022 m. spalio 10 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu gavo 8 500 Eur, o tai reiškia, kad bendrovė atgavo dalį UAB „ELVO“ buvusios skolos, todėl suinteresuoto asmens sprendimas perleisti šiuos reikalavimus negali būti vertinamas ekonomiškai nepagrįstu ir pažeidžiančiu bendrovės interesus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-826-798/2023 45 punktas ir jame nurodyta teismų praktika). Trečia, reikalavimo teisės į UAB „Togevita“ ir UAB TRADEKS POWER buvo parduotos, kai minėtos skolininkės buvo nemokios, o tai savaime sąlygoja apsunkintą skolų ieškojimo (ne)galimumą bei ilgus skolos išieškojimo procesus. Kaip minėta pirmiau (žr. nutarties 97.2 punktą) jau yra priimtas sprendimas dėl BUAB „Togevita“ pabaigos, o bankroto procedūrų metu gautų lėšų net nepakako padengti bazinio atlygio administratorei; UAB TRADEKS POWER iškelta bankroto byla supaprastinta tvarka (žr. nutarties 97.3 punktą), o įvertinant turto vertės ir įsipareigojimų santykį didelė tikimybė, kad skola nebūtų padengta.

Dėl (ne)tinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo

101. Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Būtent dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-710-370/2017). Tačiau, nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės vadovui gali būti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiškia tyčinį bankrotą. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamas pagrindas manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu siekiama nuslėpti įmonės turto iššvaistymą ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylą nagrinėjančiu teismu gali būti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia išvados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1136-823/2018 32 punktas).

103. Tuo pačiu kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018 29 punktas).

106. Nors atsižvelgiant į teiktą sąrašą dėl medžiagų panaudojimo (žr. e. b. 2 t., b. l. 131), bendrovės vykdytą veiklą ir suinteresuoto asmens paaiškinimus, būtų galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad statybinės medžiagos, lentos, šaligatvio dangos, skaldymo kirvis, stogo dangos, augalai, kanalizacijos vamzdynų valymas ir galėjo būti susiję su bendrovės veikla, tačiau įvardijamos išlaidos dėl kelionės į susitikimą su verslo partneriais iš Kirgizijos, Kazachstano, Uzbekijos (1 434 Eur vertės), vytintas kumpis nėra pagrįstos pakankamais įrodymais, kurie leistų daryti išvadą, jog atitinkamos lėšos buvo susijusios būtent su bendrovės veikla. Tuo pačiu pažymėtina, kad tokios aplinkybės, įvertinant ir pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, nesudaro pagrindo konstatuoti bendrovės tyčinio bankroto, tačiau sudaro pagrindą svarsti dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės iniciavimo.

Dėl veiklos ir(ar) turto (ne)perkėlimo į kitą juridinį asmenį

111. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad darbuotojų skaičiaus sumažėjimas bendrovėje ir atitinkamai darbuotojų skaičiaus augimas UAB „Lekoda“ sudaro pagrindą spręsti apie galimą verslo perkėlimą iš bendrovės į su ja susijusią įmonę UAB „Lekoda“.

112. Byloje iš esmės neginčijama, kad suinteresuotas asmuo A. B. buvo bendrovės ir yra UAB „Lekoda“ vadovas, jog minėtų įmonių veiklos iš esmės sutampa, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad konkretūs bendrovės darbuotojai šiuo metu dirba UAB „Lekoda“, taip pat byloje nėra duomenų apie tai, jog UAB „Lekoda“ ar UAB „Ledira“ perėmė bendrovės nebaigtas vykdymo sutartis, perleido pelningus užsakymus, perkėlė savo veiklą. Tiek UAB „Ledira“, tiek UAB „Lekoda“ dirbo lygiagrečiai bendradarbiaudamos su bendrove.

113. Taigi, byloje nesant duomenų, kad UAB „Lekoda“ būtų perėmusi vykdyti bendrovės sutartinius įsipareigojimus, reikalavimo teises, jog bendrovės vadovas būtų siekęs visus skolinius įsipareigojimus palikti šioje įmonėje, o vykdytą veiklą perkelti kitai (susijusiai) bendrovei UAB „Lekoda“, nėra pagrindo pripažinti, jog bendrovės veikla buvo perkelta į kitą įmonę, tokiu būdu eliminuojant bendrovės kreditorių galimybes patenkinti savo reikalavimus iš jos turto. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu minėtu teisiniu pagrindu.

114. Apeliantės teiginiai, kad bendrovėje galimai buvo vykdomas nelegalus ir (ar) neapskaitytas darbas yra tik subjektyvi nuomonė, neparemta objektyviais įrodymais ar kitų institucijų pripažintais faktais.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

115. Apeliantė atskirajame skunde, be kita ko, nurodo, kad UAB „Verus auditus“ pateikta išvada gali būti tik informacinio pobūdžio nuomonę išreiškiantis rašytinis dokumentas ir juo remtis kaip pagrindiniu įrodymu nėra teisinga.

116. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrovės vadovas savo iniciatyva kreipėsi į UAB „Verus auditus“ dėl specialisto išvados pateikimo. Pagal 2023 m. rugpjūčio 16 d. sutartį, sudarytą tarp bendrovės vadovo ir UAB „Verus auditus“, buvo atliktas tyrimas ir pateikta išvada suinteresuoto asmens užduotais klausimais: nustatyti, ar 2023 m. rugpjūčio 10 d. LUAB „Wipsi“ pareiškimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu yra ekonomiškai pagrįstas. Tyrimą atlikęs UAB „Verus auditus“ specialistas, įvertino jam pateiktus bendrovės finansinius duomenis ir pateikė išvadas, susijusias su bendrovės finansine būkle, bendrovės mokumu, taip pat vertino bendrovės tyčinio bankroto požymius.

117. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). CPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties straipsnio 2 dalyje išvardytas įrodinėjimo priemonių sąrašas, kuris nėra baigtinis.

118. Teisinis reguliavimas nustato, kad teismo eksperto išvados turi atitikti jo srities specialias žinias. Su specialiomis teismo eksperto žiniomis nesuderinamos jo išvados negali turėti įrodomosios reikšmės. Teisinės žinios teismo ekspertizėje nelaikomos specialiomis žiniomis. Teismo ekspertai negali teikti išvadų teisiniais klausimais (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 25 straipsnio 1–2 dalys).

119. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo vadovautis byloje pateiktomis specialisto išvadomis, susijusiomis su bendrovės tyčinio bankroto požymių vertinimu, nes tai yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bendrovės tyčinio bankroto požymius, negalėjo vadovautis specialisto išvadoje nurodytomis teisinėmis išvadomis, tačiau, kita vertus, pažymi, jog šios išvados buvo paremtos pirminiais bendrovės finansiniais duomenimis.

120. Atsižvelgiant į tyčinio bankroto tikslą, galima teigti, kad šis bankroto teisės institutas yra skirtas įmonės valdymo organų veiksmų teisėtumo patikrai pagal įstatyme nustatytus pagrindus (ĮBĮ 20 straipsnio 2–3 dalys). Tačiau savaime įmonės bankroto pripažinimas tyčiniu nėra susijęs su pagrindinio bankroto proceso tikslo – patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus – pasiekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

Dėl bylos procesinės baigties

121. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)pagrįstumui ir (ne)teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.

122. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo nutarties) motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022 29 punktas).

123. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytas aplinkybes, nutaria, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį dėl bendrovės bankroto nepripažinimo tyčiniu, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.