Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1825-661/2022

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-10-20
Bylos Nr.: e2A-1825-661/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas (pran.), Andrius Ignotas, Rūta Latvelė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“

Civilinė byla Nr. e2A-1825-661/2022

Teisminio proceso 2-68-3-26718-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.9.2; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Andriaus Ignoto ir Rūtos Latvelės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Wipsi“ dėl skolos (permokos) priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieškovės 9761 Eur dydžio reikalavimo be pagrindo atsakovės įgytų lėšų priteisimo (CK 6.237 straipsnis).

Šalies argumentai

2. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – RUAB) „Energus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi, prašo priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Wipsi“ 9 761 Eur skolą/permoką, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodo, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 5 d. sudarė Paslaugų sutartį Nr. ENER2020/03/05 (toliau – sutartis, ginčo sutartis), pagal kurią atsakovė įsipareigojo laikinai paskirti ieškovės prašomą kvalifikuotų elektrotechnikos sistemų montavimo (vidaus ir lauko elektros darbų) specialistų, dirbančių pas atsakovę, skaičių ieškovės organizuojamiems ir vykdomiems elektrotechnikos sistemų montavimo darbams atlikti ieškovės naudai, o ieškovė įsipareigojo priimti minėtus specialistus, užtikrinti tinkamą jų instruktavimą, darbų organizavimą, priežiūrą bei kontrolę, ir atsiskaityti už specialistų paskyrimą sutartyje nustatyta tvarka.

4. Ieškovė įrodinėjo, jog ji atsakovei pagal ginčo sutartį yra sumokėjusi bendrą 155 871 Eur sumą, tačiau ginčas kyla dėl dalies atsakovės išrašytų sąskaitų faktūrų ieškovei pagrįstumo. Ieškovė nesutiko su šiomis sąskaitomis faktūromis, kurios išrašytos pagal atsakovės sudarytus, bet ieškovės atstovų nepasirašytus, nepagrįstus aktus: 1) 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-407 ir aktas Nr. 19 6 168 Eur sumai; 2) 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-408 ir aktas Nr. 20 1 150 Eur sumai; 3) 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-462 ir aktas Nr. 33 1 000 Eur sumai; 4) 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-526 ir aktas Nr. 34 2 456 Eur sumai.

Šalies argumentai

5. Ieškovė nurodė, kad minėtas sąskaitas eliminavus iš atsakovės pateiktų visų sąskaitų sąrašo, atsakovė galimai pagrįstai yra išrašiusi sąskaitas faktūras tik už bendrą 146 110 Eur sumą, atitinkamai skirtumas tarp ieškovės sumokėtos sumos ir atsakovės pagrįstai išrašytų sąskaitų sudaro būtent prašomą priteisti 9 761 Eur sumą. Kita vertus, pažymi, kad patikrinusi savo buhalterinės apskaitos duomenis nustatė, jog ieškovė yra apmokėjusi aukščiau nurodytas ginčo sąskaitas, t. y. atlikta permoka, kurią ir prašoma priteisti.

Atsiliepimas

6. Atsakovė UAB „Wipsi“ atsiliepime į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti; priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendradarbiavimas tarp šalių truko pakankamai ilgą laikotarpį – dar 2016 m. sausio 13 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. W17/02; 2018 m. rugpjūčio 1 d. tarp šalių buvo sudaryta dar viena paslaugų teikimo sutartis Nr. W08/01, o 2020 m. vasario 5 d. sudaryta ginčo paslaugų teikimo sutartis Nr. ENER2020/03/05. Anot atsakovės, naujos sutarties pasirašymo būtinybę iš esmės lėmė tai, jog ieškovė dėl jai iškelto restruktūrizavimo proceso ir didelio buvusių kontrahentų skaičiaus nebuvo pajėgi tinkamai tvarkyti gausų jai išrašytų ir išrašomų sąskaitų faktūrų srauto. Teigia, kad naujos sutarties pasirašymo tikslas buvo išvengti tarp atsakovės ir ieškovės klasikiniu (popieriniu) būdu pasirašomų atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų, kurie arba pasimesdavo pas ieškovę arba ieškovės darbų vadovų nebuvo pateikiami ieškovės buhalterijai, o visi atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros bei susirašinėjimai būtų užfiksuoti ir išliktų elektroninėje erdvėje siekiant išvengti galimų nesusipratimų bei ginčų tarp šalių.

7. Atsakovė nurodė, kad atsakovės specialistai (darbuotojai) buvo ieškovės žinioje, vykdydama savo sutartinius įsipareigojimus pagal naują sutartį, ieškovė pateikdavo atsakovei duomenis (sumų dydžius, atliktų elektrotechnikos sistemų montavimo darbų kiekius ir adresus), kurių pagrindu atsakovė parengdavo, pasirašydavo ir išsiųsdavo ieškovei atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras, o pastaroji jas apmokėdavo (pasirašytas tik atsakovės), taip patvirtindama jai suteiktų paslaugų gavimą. Atsakovės teigimu, per visą bendrovių bendradarbiavimo laikotarpį abipusiai pasirašyti atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros dažniausiai pateikiami nebuvo; abipusiai pasirašytų atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų atsakovė ieškovės reikalaudavo tik tais atvejais, kai ieškovė vėlavo atsiskaityti pagal atsakovės sąskaitose faktūrose nurodytus ir abipusiai suderintus terminus. Atsakovė taip pat nurodė, kad į bylą pateikti susirašinėjimai patvirtina, jog viso bendradarbiavimo tarp šalių metu atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros buvo derinami, taisomi ir persiunčiami, tačiau niekur ieškovė nenurodė atsakovei anuliuoti 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 19 ir sąskaitos faktūros Nr. WIP-407, 2020 m. birželio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 20 ir sąskaitos faktūros Nr. WIP-408, bei 2020 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų akto Nr. 33 ir sąskaitos faktūros Nr. WIP-462, o jas faktiškai apmokėjo.Be to, atsakovė nurodė, kad ieškovei 2020 m. liepos 7 d. buvo išrašyta ir išsiųsta 2020 m. liepos 7 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-405 ir atliktų darbų aktas Nr. 18 už suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, 2 456 Eur sumai, tačiau ieškovės atstovui G. Š. per Viber programą paprašius, nesant ieškovės finansinių galimybių atsiskaityti su atsakove, minėti dokumentai buvo anuliuoti ir atsakovė laikinai jų apmokėjimui nepateikinėjo. Atsakovės teigimu, kadangi ieškovė atsakovės suteiktas paslaugas pripažino, 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovė išrašė 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. WIP-526 ir atliktų darbų aktą Nr. 34, bei 2021 m. gruodžio 2 d. pranešimu išsiuntė ją atsakovei apmokėjimui. Pažymi, kad 2020 m. liepos 7 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-405 nesidubliuoja su 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-526, ji nėra ir nebuvo įtraukta nei į 2020 m. gruodžio 31 d. didžiosios knygos sąskaitų aktyvumo balansą, nei į 2020 m. gruodžio 30 d. skolų suderinimo aktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai.

9. Teismas nustatė, jog Ginčas byloje kilo dėl keturių sąskaitų ir aktų: 1) 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-407 ir akto Nr. 19 6 168 Eur sumai; 2) 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-408 ir akto Nr. 20 1 150 Eur sumai; 3) 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-462 ir akto Nr. 33 1 000 Eur sumai; 4) 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-526 ir akto Nr. 34 2 456 Eur sumai.

10. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė 2021 m. sausio 15 d. kreipėsi į atsakovę su pretenzija dėl 11 593 Eur permokos grąžinimo, tačiau atsakovė el. laišku informavo, kad iš esmės nesutinka su nurodoma permokos suma (teigė turinti sulaukti jos buhalterinę apskaitą tvarkančios bendrovės informacijos); pateikė savo sudarytą didžiosios knygos sąskaitų išrašą, kuriame nurodyta ieškovės 2 593 Eur permoka. Ieškovė 2021 m. kovo 2 d. pateikė atsakovei pakartotinę pretenziją, kurioje prašė pateikti tam tikrus papildomus dokumentus, į kurią atsakovė atsakė, jog prašomus dokumentus pateiks iki 2021 m. kovo 19 d. Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu pakartotinai prašė pateikti tam tikrus dokumentus (sąskaitas, aktus), į kurį atsakovė atsakė, jog toks prašymas neatitinka ginčo sutarties nuostatų (iš esmės kad visi dokumentai ieškovei buvo pateikti anksčiau). Teismas taip pat nustatė, kad 2020 m. liepos 15 d. atsakovės vadovas A. B. siuntė ieškovės atstovui (G. Š.) sąskaitas faktūras ir atliktų darbų aktus su pataisytomis datomis: 1) WIP402 (06-01) į WIP408 (07-14); 2) WIP403 (06-01) į WIP409 (07-14); 3) WIP405(06-01) į WIP410 (07-14); 4) WIP407(06-01) į WIP411 (07-14); 5) WIP408 (06-01) į WIP 412 (07-14); taip pat nurodė, jog kitu laišku atsiųs projektų vadovų suderinimus.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė (ir ginčo dėl to nėra), kad atsakovei pagal ginčo sutartį (teikiant atlygintines paslaugas; CK 6.716 straipsnis) iš viso sumokėjo 155 871 Eur sumą, tačiau ginčija keturias atsakovės išrašytas sąskaitas faktūras, todėl būtent atsakovei teko pareiga įrodyti gautų lėšų pagal ginčijamas sąskaitas pagrįstumą, ko, teismo vertinimu, atsakovė nepadarė (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, šalių, liudytojų paaiškinimus, iš esmės pritarė ieškovės pozicijai, kad 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-407 6 168 Eur sumai, išrašyta pagal aktą Nr. 19, labiausiai tikėtina, dubliuojasi su 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-411 ir tuo pačiu aktu Nr. 19 6 168 Eur sumai. Tai pagrindžia aplinkybės, jog minėtos sąskaitos Nr. WIP-407 ir Nr. WIP-411 išrašytos pagal tą patį aktą Nr. 19. Nors minėto akto Nr. 19 datos nurodomos skirtingos – atitinkamai 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 14 d., tačiau jų turinys yra identiškas (771 val. objekte Dominikonų g. 11, Vilniuje). 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-411 ir prie jos pridėtas aktas Nr. 19 (datuotas 2020 m. liepos 14 d.) 6168 Eur sumai yra pasirašyti ieškovės atstovo (T. M.), o 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-407 ir aktas Nr. 19 ieškovės nepasirašyti. Be to, atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog buvo sudaryti ir ieškovės atstovų patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai šiems darbams, kaip tai numatyta ginčo sutarties 4.3 punkte. Pagal šį sutarties punktą atsakovės deleguoti darbuotojai turėjo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį (kiekvieną dirbtą dieną), kurį kiekvieną savaitę (ginčo sutarties 3.14 punktas) ir kiekvieną mėnesį (sutarties 4.3 punktas) turėjo raštiškai patvirtinti ieškovės atstovai, taip patvirtindami paslaugų priėmimą-perdavimą. T. y. faktiškai buvo sudaryti skirtingi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai tiek 2020 m. birželio 30 d., tiek 2020 m. liepos 14 d. aktams Nr. 19. Ši aplinkybė (dėl dviejų žiniaraščių egzistavimo ir atitinkamai skirtingų darbų) mažai tikėtina ir atsižvelgiant į nurodytą valandų kiekį – 771 val. (kuris yra pakankamai didelis, t. y. kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 30 d. iki 2020 m. liepos 14 d. atsakovės deleguoti darbuotojai būtų spėję išdirbti nurodytą valandų kiekį tame pačiame objekte). Nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina ir atsakovės vadovo 2020 m. liepos 15 d. elektroninis laiškas, kuriame buvo siunčiamos (pdf formato dokumentai) ieškovės atstovui G. Š. sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai su pataisytomis datomis, be kita ko, nurodant „WIP407(06-01) į WIP411 (07-14)“.

13. Taigi, atsakovė už tuos pačius darbus (už 771 val. objekte Dominikonų g. 11, Vilniuje) pareikalavo susimokėti du kartus – pateikdama vieną aktą Nr. 19 prie dviejų sąskaitų faktūrų Nr. WIP-407 ir WIP-411 (byloje nekilo ginčo dėl to, kad pagal vieną aktą turėjo būti išrašoma viena sąskaita), nors, labiausiai tikėtina, 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-407 ir šios datos aktas Nr. 19 turėjo būti anuliuoti ir pakeisti būtent 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-411 ir minėtos datos aktu Nr. 19 (kurie ieškovės atstovų buvo priimti ir pasirašyti) (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Atsiliepimas

14. Atsakovė įrodinėjo, kad 2020 m. liepos 7 d. ieškovės atstovas N. Š. nurodė atsakovės atstovui A. B. išrašyti atliktų darbų aktą adresui Lukšio g. ir sąskaitą faktūrą 6 168 Eur sumai (vėliau objektas neva buvo pakeistas į Dominikonų g. 11, Vilnius), tačiau teismas sprendė, kad atsakovė jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė, neprašė iškviesti liudytoju minėtą asmenį, todėl šias atsakovės nurodytas aplinkybes teismas vertino kaip deklaratyvias ir neįrodytas; tuo labiau, kad jas paneigė kiti byloje esantys įrodymai ir šalių/liudytojų paaiškinimai.

Žemesnės instancijos teismas

15. Dėl 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-408 ir akto Nr. 20 1 150 Eur sumai teismas spręndė, kad ši sąskaita faktūra ir aktas taip pat dubliuojasi – šiuo atveju su 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-412 ir analogišku aktu Nr. 20 1 150 Eur sumai. Tai, teismo vertinimu, pagrindžia aplinkybės, jog minėtos sąskaitos Nr. WIP-408 ir Nr. WIP-412 išrašytos pagal tą patį aktą Nr. 20. Nors minėto akto Nr. 20 datos nurodomos skirtingos – atitinkamai 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 14 d., tačiau jų turinys yra identiškas (143,75 val. objekte Elektrėnai, Orlen degalinė). Nors tiek sąskaita Nr. WIP-408 (bei prie jos pridėtas aktas Nr. 20, datuotas 2020 m. birželio 30 d.), tiek Nr. WIP-412 (ir prie jos pridėtas aktas Nr. 20, datuotas 2020 m. liepos 14 d.) yra pasirašyti ieškovės atstovo A. U. (kuris posėdžio metu patvirtino jų pasirašymą, t. y. savo parašų tikrumą), tačiau tuo pačiu A. U., be kita ko, nurodė, kad pagal vieną aktą turėjo būti išrašoma viena sąskaita; negalėjo paaiškinti kodėl buvo išrašytos ir pasirašytos dvi sąskaitos pagal tą patį aktą Nr. 20, tačiau pažymėjo, jog jis numeracijos dažniausiai netikrindavo ir galėjo būti taip, jog atsakovė keitė sąskaitų numerius ir jis per neapsižiūrėjimą pasirašė ant abiejų sąskaitų. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina minėtas atsakovės vadovo 2020 m. liepos 15 d. elektroninis laiškas, kuriame buvo siunčiamos ieškovės atstovui sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai su pataisytomis datomis, be kita ko, nurodant „WIP408(06-01) į WIP412 (07-14)“. Be to, šiuo atveju atsakovė taip pat nepateikė į bylą jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog buvo sudaryti ir ieškovės atstovų patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai šiems darbams (kaip tai numatyta ginčo sutarties 4.3 punkte), t. y. kad faktiškai buvo sudaryti skirtingi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai tiek 2020 m. birželio 30 d., tiek 2020 m. liepos 14 d. aktams Nr. 20.

16. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė už tuos pačius darbus (už 143,75 val. objekte Elektrėnai, Orlen degalinė) pareikalavo susimokėti du kartus – pateikdama vieną aktą Nr. 20 prie dviejų sąskaitų faktūrų Nr. WIP-408 ir WIP-412 (kurias dėl, labiausiai tikėtina, neapsižiūrėjimo/nežinojimo dėl numeracijos keitimo pasirašė ieškovės atstovas), nors, labiausiai tikėtina, 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-408 ir šios datos aktas Nr. 20 turėjo būti anuliuoti ir pakeisti būtent 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-412 ir minėtos datos aktu Nr. 20 (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismas taip pat įvertino ir kitus darbus bei sąskaitas faktūras ir konstatavo, kad atsakovei nepateikus įrodymų dėl ieškovės nurodomos 9 761 Eur sumos įgijimo pagrįstumo, o ieškovei įrodžius nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 9 761 Eur be pagrindo atsakovės įgytų lėšų priteisimo tenkintinas (CK 6.237 straipsnis; CPK 12, 178, 185 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17. Apeliantė (atsakovė) UAB Wipsi“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo RUAB „Energus“ ieškinį dėl be teisinio pagrindo įgytos permokos grąžinimo, atmesti. Apeliantė nurodė šiuos argumentus:

17.1. Dėl 2020-06-30 ir 2020-07-14 sąskaitų - faktūrų Nr. 407 ir 411 ieškovei išrašymo nurodė, kad 2020-08-17 ieškovės atstovas G. Š. išsiuntė atsakovei prašymą išrašyti sąskaitą - faktūrą su numeriais 409 ir 407 (turima omenyje sąskaitą - faktūrą 6 168 Eur sumai), kuriame nurodoma, kad Povilas, o ne Tadas darbus priėmė, o atsakovė atrašė, kad dar yra neapmokėta sąskaita su numeriu 411 (turima omenyje sąskaita - faktūra su analogiška 6 168 Eur suma), būtent kurioje yra ieškovės atstovo T. M. parašas (I b. t. 127 psl.). Tuo tarpu po 10 dienų, t. y. 2020-08-27 d., ieškovės atstovas G. Š. atsakovei atrašė, jog šią savaitę bus padarytas pavedimas už vėluojančius mokėjimus nenurodydamas jokių pastabų ar prašymų panaikinti atitinkamą galimą perteklinę sąskaitą - faktūrą 6 168 Eur sumai (I b. t. 127 psl.). Dėl šių priežasčių manytina, jog 2020-06-30 ir 2020-07- 14 sąskaitos - faktūros Nr. 407 ir 411 6168 Eur sumoms yra dvi skirtingos sąskaitos - faktūros, kurios išrašytos už du skirtingus darbus ir dvejoms analogiškoms sumoms, ir kurios buvo išsiųstos ieškovei bei jo apmokėtos.

17.2. Dėl 2020-07-15 atsakovės ieškovei siųstame pranešime dėl galimo sąskaitų - faktūrų datų ir numerių pakeitimo (I b. t. 39 psl.) pastebėtina, kad visų pirma šiame pranešime nėra priedų – sąskaitų - faktūrų su pakeistomis datomis ir numeriais. Antra, sąskaitų - faktūrų numerių keitimas yra nelogiškas, kadangi ant kai kurių sąskaitų - faktūrų yra skirtingos sumos, pvz., 2020-06-01 d. Nr. 402 ir 2020-06-30 d. sąskaitos - faktūros Nr. 408. 2020-06-01 d. sąskaitos - faktūros Nr. 402 suma yra 8 000 Eur, o 2020-06-30 d. sąskaitos - faktūros Nr. 408 - 1 150 Eur. Taigi, modeliuojant situaciją, kad buvo keičiami sąskaitų - faktūrų datos ir numeriai, tai atitinkamai turėjo būti keičiamos ir sąskaitų - faktūrų sumos tą nurodant pačiame pranešime. Trečia, į šį pranešimą atsakovė nebuvo gavusi jokio ieškovės patvirtinimo. Ketvirta, ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų nurodžiusi atsakovei pakeisti sąskaitų - faktūrų datas ir numeraciją, nors tokia praktika paslaugų teikimo santykiuose tarp ieškovės ir atsakovės buvo susiklosčiusi, pvz., 2020-11-18 d. ieškovė nurodė atsakovei perrašyti jos dukterinei bendrovei UAB „Energusgroup“ išrašytas sąskaitas - faktūras ant UAB „Energus“ (I b. t. 130 - 131 psl.). Šios aplinkybės patvirtina, kad minėtų sąskaitų - faktūrų datų ir numeracijos keitimas nebuvo tarp šalių suderintas ir jo, kaip tokio, apskritai nebuvo. Kaip nustatyta byloje, didžiausia dalis atsakovės išrašytų sąskaitų - faktūrų ir atliktų darbų aktų nėra pasirašyta abiejų šalių ir dėl to jokių abejonių ar pretenzijų ieškovei nekilo. Pavyzdžiui ieškovė 2021-09-27 d. pradiniame ieškinyje ginčijo 2020-06-01 d. sąskaitą - faktūrą Nr. 402 ir atliktų darbų aktą Nr. 16, 8 000 Eur sumai, kuri nebuvo ieškovės pasirašyta, netgi nebuvo ieškovės įtraukta į 2020-12-31 d. skolų suderinimą aktą (I b. t. 15 psl.), tačiau jau vėliau ieškovei pateikus 2022-01-10 d. patikslintą ieškinį, ieškovo minėta sąskaita - faktūra ieškovės apskritai ginčijama nebuvo (III b. t. 53 psl.). Taip pat, 2020-07-14 d. sąskaita - faktūra Nr. 409 ir atliktų darbų aktas Nr. 19, 17 000 Eur sumai nepasirašyti ieškovės, nėra ginčijami ir atsakovės buvo išrašyti bei pateikti pagal to paties 2020-08-17 d. ieškovės atstovo G. Š. pranešimą, kuriame jau yra minima ginčijama 2020-07-14 d. sąskaita - faktūra Nr. 407 6 168 Eur (I b. t. 127 psl.). Be to, apmokėtų, neginčytinų ir abiejų šalių pasirašytų sąskaitų - faktūrų ieškovė nepateikė teismui, nors ieškovės atstovas G. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jeigu atitinkama vienos šalies pasirašyta atsakovės sąskaita - faktūra buvo apmokėta, vėliau ji buvo pasirašoma ir ieškovo, tačiau ieškovė į bylą pateikė tik dalį abiejų šalių pasirašytų sąskaitų – faktūrų.

17.3. Dėl atsakovės dalies darbo laiko apskaitos žiniaraščių atsakovė pažymėjo, jog jos specialistai (darbuotojai) dirbo skirtingose ieškovės statybos objektuose ir jiems vadovavo skirtingi ieškovės statybos darbų vadovai. Kai kurie ieškovės statybos darbų vadovai rengdavo UAB „Wipsi“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pvz., A. U., Š. M. ir kiti, kiti - nerengdavo apskritai arba atsiųsdavo tik konkrečius skaičius. Iš tų ieškovės statybos darbų vadovų, kurie rengdavo UAB „Wipsi“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, dalis jų pateikė atsakovei jo darbo laiko apskaitos žiniaraščius, dalis ne. Kaip jau minėta atsakovės procesiniuose dokumentuose, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai tarp šalių abipusiai buvo pasirašomi labai retais atvejais. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, atsakovė pirmos instancijos teismui pateikė tik tuos UAB „Wipsi“ darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuos turėjo savo žinioje ir kuriuos pateikti galėjo. Dėl atsakovės atliktų darbų aktuose nurodytos numeracijos nesutapimo, pvz., prie 2020-06- 30 d. ir 2020-07-14 d. sąskaitų - faktūrų Nr. 407 ir 411 nurodytų tokiu pačiu numeriu 19 numeruojami atliktų darbų aktai, atsakovė pažymi, kad numeracijų nesutapimai atsakovės buhalterijoje yra viso labo rašymo apsirikimas, ir tokia tikimybė yra labai didelė, ypač, kai ieškovė buvo viena didžiausių atsakovės kontrahentų tuo metu, ir tą pačią dieną buvo išrašomos kelios sąskaitos - faktūros ir atliktų darbų aktai, todėl tokia suklydimo tikimybė yra labai didelė.

17.4. Kaip patvirtino bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu apklausti ieškovės atstovai G. Š. ir Š. M., rašymo apsirikimų pasitaikydavo ir pas ieškovę (posėdžio garso įrašų 1:23 min. ir 32 min. 46 sek.), todėl sąskaitos - faktūros keliavo į ieškovės bendrovės bendrą sistemą. Papildomai atsakovė pažymi, kad apklausiamas bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovės atstovas A. U. parodė, jog ieškovės bendrovėje jo pasirašytos sąskaitos buvo tikrinamos kitų bendrovės atstovų (posėdžio garso įrašo 45 min. 40 sek.).

17.5. Pirmos instancijos teismas, vertindamas ieškovės atstovo A. U. parodymus dėl to jog neva galėjo būti taip, kad atsakovė keitė sąskaitų - faktūrų numerius ir jis per neapsižiūrėjimą pasirašė ant abiejų sąskaitų - faktūrų, padarė nepagrįstą ir prielaidomis grįstą išvadą, jog viena iš dvejų ieškovės atstovo pasirašytų sąskaitų - faktūrų buvo išrašyta be teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

18. Ieškovė RUAB „Energus“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodė, kad teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino pateiktus įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantė (atsakovė) neįrodė, jog egzistavo pagrindas gauti ieškovės lėšas pagal 4 sąskaitas-faktūras. Apeliantė nepateikė nei vieno darbo laiko apskaitos žiniaraščio dėl ginčijamų sąskaitų. Rašymo apsirikimai dėl atliktų darbų aktų numeracijos yra tik niekuo nepagrįsta apeliantės gynybinė pozicija. Apeliantė neįrodė, kad Sąskaita WIP-408 ir 2020-07-14 sąskaita Nr. WIP-412, su tuo pačiu aktu Nr. 20, yra išrašytos už skirtingus atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Apeliantė neįrodė, kad atliko darbus ar suteikė paslaugas pagal išrašytą Sąskaitą WIP-462. Apeliantė neįrodė, kad Sąskaita WIP-526 ir 2020-07-14 sąskaita Nr. WIP-410 yra išrašytos už skirtingus atliktus darbus ar suteiktas paslaugas. Ieškovė nurodydama kitus argumentus iš esmės rėmėsi savo ankstesne pozicija išdėstyta ieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalies normą bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas turi teisę peržengti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jeigu to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

20. Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl ieškovės 9761 Eur dydžio reikalavimo be pagrindo atsakovės įgytų lėšų priteisimo (CK 6.237 straipsnis). CK 6.237 straipsnyje nustatyta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nurodant, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis.

21. Nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo laikoma ne tik atvejis, kai absoliučiai nėra teisinio pagrindo ir, nepaisant to, asmuo nepagrįstai, nesąžiningai gauna tiesioginės turtinės naudos, bet ir toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą, t. y. teismo patvirtintą kreditoriaus reikalavimą. Tokiu atveju suma, gauta didesnė, negu priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008).

22. Kasacinis teismas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo yra suformavęs teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką. Iš nuoseklios kasacinio teismo praktikos matyti, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, o CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2014 m. sausio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2016 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016 41 punktą; 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016 15 punktą; 2017 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-313/2017 31 punktą; 2018 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018 42 punktą ir kt.).

23. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 5 d. sudarė Paslaugų sutartį Nr. ENER2020/03/05, pagal kurią atsakovė įsipareigojo laikinai paskirti ieškovės prašomą kvalifikuotų elektrotechnikos sistemų montavimo (vidaus ir lauko elektros darbų) specialistų, dirbančių pas atsakovę, skaičių ieškovės organizuojamiems ir vykdomiems elektrotechnikos sistemų montavimo darbams atlikti ieškovės naudai, o ieškovė įsipareigojo priimti minėtus specialistus, užtikrinti tinkamą jų instruktavimą, darbų organizavimą, priežiūrą bei kontrolę, ir atsiskaityti už specialistų paskyrimą sutartyje nustatyta tvarka. Taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė išrašydavo ir pateikdavo ieškovei apmokėjimui sąskaitas faktūras (laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 28 d. iki 2021 m. lapkričio 24 d.) pagal išrašytus atliktų darbų aktus. Nustatyta ir byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovė atsakovei pagal ginčo sutartį bendrai sumokėjo 155 871 Eur sumą. Ginčas byloje kilo dėl keturių sąskaitų ir aktų: 1) 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-407 ir akto Nr. 19 6 168 Eur sumai; 2) 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-408 ir akto Nr. 20 1 150 Eur sumai; 3) 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-462 ir akto Nr. 33 1 000 Eur sumai; 4) 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-526 ir akto Nr. 34 2 456 Eur sumai.

24. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

25. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-421/2019 40 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

26. Apeliantė nurodė, kad Sąskaita WIP-407 ir 2020-07-14 sąskaita-faktūra Nr. 411 yra išrašytos už du skirtingus darbus ir dvejoms analogiškoms sumoms. Tokią išvadą apeliantė grindžia iš ginčo laikotarpiu šalių vykdyto susirašinėjimo, nes, anot apeliantės, ieškovės atstovai nepareikalavo panaikinti susidubliavusios sąskaitos. Tačiau toks apeliantės argumentas yra nepagrįstas, ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Kaip nustatyta bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme 2020 m. liepos 14 d. sąskaita Nr. WIP-411 ir prie jos pridėtas aktas Nr. 19 yra pasirašyti ieškovės atstovo ir ieškovė šios sąskaitos ir akto neginčija. Tuo tarpu, ieškovės ginčijama Sąskaita WIP-407 ir identiškas aktas Nr. 19 ieškovės atstovų nėra pasirašyti. Apeliantė bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nepateikė Sąskaitos WIP-407 darbo laiko apskaitos žiniaraščio, kurį pagal ginčo sutarties 4.3. punktą ir liudytojų parodymus turėjo rengti apeliantės atstovas ir patvirtinti ieškovės atstovai. Apeliantė nepateikė skirtingų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, kurie pagrįstų, kad Sąskaitos WIP-407 ir akto Nr. 19 bei 2020-07-14 sąskaitos Nr. WIP-411 ir prie jos pridėto akto Nr. 19 pagrindu buvo atlikti skirtingi darbai ar suteiktos skirtingos paslaugos.

27. Byloje nustatyta, kad susidubliavusių sąskaitų aktuose Nr. 19 įrašytas valandų kiekis – 771 val. Kaip pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks didelis paslaugų valandų kiekis negalėjo būti suteiktas per tokį trumpą laikotarpį. Neįmanoma, kad apeliantės deleguoti darbuotojai būtų spėję išdirbti nurodytą 771 val. kiekį tame pačiame objekte per laikotarpį nuo 2020-06-30 iki 2020-07-14, t. y. 14 dienų. Viso 14 dienų sudaro tik 336 val. (14 val. x 24 val.). 336 val. skaičiuojant be poilsio valandų. Todėl neįmanoma, kad apeliantės darbuotojai būtų išdirbę 771 val. per 14 dienų laikotarpį. Byloje nebuvo ginčo, kad pagal 1 (vieną) aktą buvo išrašoma 1 (viena) sąskaita-faktūra, todėl 2020- 07-15 Apeliantės vadovo el. laišku nurodant ir keičiant sąskaitas „WIP407(06-01) į WIP411 (07-14)“, turėjo būti anuliuota senoji Sąskaita WIP-407. Tačiau apeliantė to nepadarė ir sąskaitų apyvartoje iki šiol yra palikusi Sąskaitą WIP-407 ir nenori grąžinti be pagrindo gautų piniginių lėšų. Taigi, Sąskaita WIP-407 buvo keičiama į 2020-07-14 sąskaitą Nr. WIP-411 ir prie jos pridėtą tą patį aktą Nr. 19 ir Ieškovės atstovas patvirtino (pasirašė) būtent keičiamą naują sąskaitą ir aktą, o senoji Sąskaita WIP-407 ir aktas turėjo būti anuliuota. Apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi ginčo laikotarpiu šalių vykdytu susirašinėjimu, kuris, apeliantės nuomone, leidžia daryti išvadą, jog Sąskaita WIP-407 ir 2020-07-14 sąskaita Nr. WIP-411 yra už skirtingus darbus, nes Ieškovės atstovai nepareikalavo anuliuoti Sąskaitos WIP407. Taigi, šioje dalyje sprendimas laikytinas pagrįstu.

28. Apeliantė apeliaciniame skunde neigia, kad apeliantės vadovo 2020 m. liepos 15 d. el. laiške nurodytas sąskaitų numeracijos pakeitimas įvyko. Šie argumentai yra nepagrįsti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, priešingai nei apeliantė nurodo, jog 2020 m. liepos 15 d. el. laiške nebuvo priedų, t. y. sąskaitų-faktūrų, tačiau šiame el. laiške buvo prisegtos pataisytos sąskaitos-faktūros, kurių failas (prisegtas prie el. laiško) pavadintas „pataisytos sask.pdf“ (žr. Ieškovės 2022-01-10 patikslinto ieškinio priedas Nr. 48, t. y. 2020-07-15 el. laiškas su eilute „Attachments: pataisytos sask.pdf“). Pačios pataisytos sąskaitos iš failo „pataisytos sask.pdf“ yra byloje pateiktos kartu su ieškovės dubliku kaip priedas Nr. 4. Taip pat kartu su dubliku pateiktose „pataisytos sask.pdf“ failo sąskaitose ir yra naujai išrašytos ir ieškovės atstovų priimtos (pasirašytos) sąskaitos: 2020-07-14 sąskaita WIP-412 ir aktas Nr. 20 su 1150 Eur suma; 2020-07-14 sąskaita WIP-411 ir aktas Nr. 19 su 6168 Eur suma; 2020-07-14 sąskaita WIP-410 ir aktas Nr. 18 su 2456 Eur suma. Visos šios sąskaitos ir turėjo keisti senąsias sąskaitas, kurios turėjo būti anuliuotos. Pateiktos naujos sąskaitos faile „pataisytos sask.pdf“ ir turėjusios būti anuliuotos sąskaitos buvo nurodytos ir 2020-07-15 el. laiško pozicijose 3-5: „3. WIP405(06-01) į WIP410(07-14) 4. WIP407(06-01) į WIP411(07-14) 5. WIP408(06-01) į WIP412(07-14)“. Tokiu atveju, sąskaitos WIP405, WIP407 ir WIP408 turėjo būti anuliuotos, o jos pakeitusios sąskaitos WIP410, WIP411 ir WIP412 buvo priimtos (pasirašytos) ir buvo apmokėtos.

29. Apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog buvo sudaryti ir ieškovės atstovų patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai darbams (kaip tai numatyta ginčo sutarties 4.3 punkte – pagal minėtą punktą ir liudytojų parodymus nustatyta, kad atsakovė, jos deleguoti darbuotojai, turėjo pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraštį (kiekvieną dirbtą dieną), kurį kiekvieną savaitę (ginčo sutarties 3.14 punktas) ir kiekvieną mėnesį (sutarties 4.3 punktas) turėjo raštiškai patvirtinti ieškovės atstovai, taip patvirtindami paslaugų priėmimą-perdavimą, t. y. kad faktiškai buvo sudaryti skirtingi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai tiek 2020 m. birželio 30 d., tiek 2020 m. liepos 14 d. aktams Nr. 19, tiek 2020 m. birželio 30 d., tiek 2020 m. liepos 14 d. aktams Nr. 20 ir kt. taigi šiuo atveju, konstatuotina, jog apeliantė byloje nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad susidubliavusių sąskaitų pagrindų buvo atlikti skirtingi darbai ar suteiktos skirtingos paslaugos.

30. Apeliantės argumentas, kad atliktų darbų aktuose nurodytos numeracijos nesutapimai, pvz., prie 2020-06-30 d. ir 2020-07-14 d. sąskaitų-faktūrų Nr. 407 ir 411 nurodytų tokiu pačiu numeriu 19 numeruojami atliktų darbų aktai yra rašymo apsirikimas, laikytinas nepagrįstu. Apeliantė, teikdama, kad yra įsivėlusi buhalterinė klaida, bylos nagrinėjimo metu jos neištaisė ir nepateikė jokių įrodymų.

31. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai pasisakė dėl 2020 m. birželio 30 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-408 ir akto Nr. 20 1150 Eur sumai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog ši sąskaita faktūra ir aktas taip pat dubliuojasi – šiuo atveju su 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-412 ir analogišku aktu Nr. 20 1 150 Eur sumai. Tai, teismo vertinimu, pagrindžia aplinkybės, jog minėtos sąskaitos Nr. WIP-408 ir Nr. WIP-412 išrašytos pagal tą patį aktą Nr. 20. Nors minėto akto Nr. 20 datos nurodomos skirtingos – atitinkamai 2020 m. birželio 30 d. ir 2020 m. liepos 14 d., tačiau jų turinys yra identiškas (143,75 val. objekte Elektrėnai, Orlen degalinė). Nors nagrinėjamu atveju tiek sąskaita Nr. WIP-408 (bei prie jos pridėtas aktas Nr. 20, datuotas 2020 m. birželio 30 d.), tiek Nr. WIP-412 (ir prie jos pridėtas aktas Nr. 20, datuotas 2020 m. liepos 14 d.) yra pasirašyti ieškovės atstovo A. U. (kuris posėdžio metu patvirtino jų pasirašymą, t. y. savo parašų tikrumą), tačiau tuo pačiu A. U., nurodė, kad pagal vieną aktą turėjo būti išrašoma viena sąskaita; negalėjo paaiškinti kodėl buvo išrašytos ir pasirašytos dvi sąskaitos pagal tą patį aktą Nr. 20, pažymėjo, jog jis numeracijos dažniausiai netikrindavo ir galėjo būti taip, jog atsakovė keitė sąskaitų numerius ir jis per neapsižiūrėjimą pasirašė ant abiejų sąskaitų. Šią aplinkybę iš esmės patvirtina atsakovės vadovo 2020 m. liepos 15 d. elektroninis laiškas, kuriame ieškovės atstovui buvo siunčiamos sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai su pataisytomis datomis, be kita ko, nurodant „WIP408(06-01) į WIP412 (07-14)“. Be to, šiuo atveju apeliantė (atsakovė) taip pat nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, jog buvo sudaryti ir ieškovės atstovų patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai šiems darbams (kaip tai numatyta ginčo sutarties 4.3 punkte), t. y. kad faktiškai buvo sudaryti skirtingi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai tiek 2020 m. birželio 30 d., tiek 2020 m. liepos 14 d. aktams Nr. 20. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantė už tuos pačius darbus (už 143,75 val. objekte Elektrėnai, Orlen degalinė) pareikalavo susimokėti du kartus – pateikdama vieną aktą Nr. 20 prie dviejų sąskaitų faktūrų Nr. WIP-408 ir WIP-412 (kurias dėl, labiausiai tikėtina, neapsižiūrėjimo/nežinojimo dėl numeracijos keitimo pasirašė ieškovės atstovas), nors, labiausiai tikėtina, 2020 m. birželio 30 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-408 ir šios datos aktas Nr. 20 turėjo būti anuliuoti ir pakeisti būtent 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-412 ir minėtos datos aktu Nr. 20 (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Nors atsakovė teigia, kad 2020 m. liepos 15 d. ieškovės atstovas G. Š. nurodė atsakovės atstovui išrašyti atliktų darbų aktą adresui Elektrėnai, Orlen degalinė ir sąskaitą faktūrą 8 000 Eur sumai, kuri vėliau buvo pakeista iš 8 000 Eur į 1 150 Eur sumą, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų; šios aplinkybės nepatvirtino ir liudytojas G. Š..

32. Vertinant kitą ieškovės ginčijamą sąskaitą ir aktą – 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr.WIP-462 ir aktą Nr. 33 1000 Eur sumai, pažymėtina, kad pagal ginčo sutarties 4.3 punktą darbo laiko apskaitos žiniaraštis turėjo būti patvirtintas (pasirašytas) ieškovės atstovų ir tik tada galėjo būti išrašyta sąskaita faktūra, tačiau, anot ieškovės, tokio ieškovės atstovų pasirašyto darbo laiko apskaitos žiniaraščio (akto) atsakovė nepateikė; tokio žiniaraščio atsakovė nepateikė ir bylos nagrinėjimo metu, todėl darytina išvada, kad atsakovė neįrodė ir 1 000 Eur sumos gavimo pagrįstumo pagal jos nurodytą 2020 m. lapkričio 30 d. sąskaitą faktūrą Nr. WIP-462 ir aktą Nr. 33, kurie, be kita ko, nebuvo pasirašyti ieškovės atstovų.

33. Dėl ieškovės ginčijamų 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-526 ir akto Nr. 34 2 456 Eur sumai. Nagrinėjamu atveju labiausiai tikėtina, kad ši sąskaita ir aktas dubliuojasi su 2020 m. liepos 14 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-410 ir aktu Nr. 18 2 456 Eur sumai. Šią aplinkybę, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, netiesiogiai pagrindžia tai, jog minėtos sąskaitos Nr. WIP-410 ir WIP-526 išrašytos tai pačiai sumai – 2 456 Eur, aktai (nors ir skirtingų numeracijų (Nr. 18 ir Nr. 34) ir datų (2020 m. liepos 14 d. ir 2021 m. lapkričio 24 d.)) išrašyti tam pačiam objektui – Lukšio g. 22, Vilnius, TV3, tokių pačių darbų kiekiui. Pažymėtina, kad sąskaita Nr. WIP-410 ir aktas Nr. 18 yra pasirašyti ieškovės atstovo, o sąskaita Nr. WIP-526 ir aktas Nr. 34 – ne. Be to, apeliantė (atsakovė) nepateikė jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog buvo sudaryti ir ieškovės atstovų patvirtinti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai šiems darbams (kaip tai numatyta ginčo sutarties 4.3 punkte), t. y. kad faktiškai buvo sudaryti skirtingi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai aktams Nr. 18 ir Nr. 34.

34. Atsakovė taip pat įrodinėjo, kad ieškovei 2020 m. liepos 7 d. buvo išrašyta ir išsiųsta 2020 m. liepos 7 d. sąskaita faktūra Nr. WIP-405 ir atliktų darbų aktas Nr. 18 už suteiktas paslaugas adresu Lukšio g. 23, Vilnius, 2 456 Eur sumai, tačiau ieškovės atstovui G. Š. per Viberprogramą paprašius, nesant ieškovės finansinių galimybių atsiskaityti su atsakove, minėti dokumentai buvo anuliuoti ir atsakovė laikinai jų apmokėjimui nepateikinėjo; jau bylos nagrinėjimo metu pastebėjus šią aplinkybę, 2021 m. lapkričio 24 d. atsakovė išrašė 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitą faktūrą Nr. WIP-526 ir atliktų darbų aktą Nr. 34, bei 2021 m. gruodžio 2 d. pranešimu išsiuntė ją atsakovei apmokėjimui. Tačiau atsakovė nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 12, 178 straipsniai). Kolegija laiko pagrįstą pirmosios instancijos teismo argumentą, jog šiuo atveju, labiausiai tikėtina, atsakovės nurodoma sąskaita Nr. WIP-405 (pagal aktą Nr. 18) buvo pakeista į sąskaitą Nr. WIP-410 (kuri, kaip minėta, ieškovės atstovų buvo pasirašyta), paliekant prie sąskaitos tą patį aktą Nr. 18, todėl atsakovei nebuvo pagrindo, jau nutrūkus šalių santykiams ir iškėlus bylą teisme, išrašyti ginčijamos 2021 m. lapkričio 24 d. sąskaitos faktūros Nr. WIP-526 ir akto Nr. 34 bendrai 2 456 Eur sumai dėl darbų objekte Lukšio g. 22, Vilniuje, nes jie buvo apskaityti ir ieškovės apmokėti pagal nurodytą sąskaitą Nr. WIP-410 ir aktą Nr. 18.

Dėl bylos baigties

35. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

37. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės (apeliantės) apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovei iš apeliantės priteistinas išlaidų teisinei pagalbai atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 1452 Eur. Ši suma neviršija maksimalios sumos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, numatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose. Dėl šios priežasties iš atsakovės ieškovei priteisiama 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Wipsi“, j. a. k. 302848451, ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Energus“, j. a. k. 302571367, 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Alvydas BarkauskasAndrius IgnotasRūta Latvelė