Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Viktoro Preikšo ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Š. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2 - ame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tomas Š. K. apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 str. 2 d., 260 str. 2 d. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Anksčiau teistas Kelmės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 215 str. 1 d., 182 str. 3 d., 22 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. 182 str. 3 d. Vadovaujantis BK 63 str., paskirta subendrinta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 29 d.

Skundžiama nutartimi teismas netvirtino Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi šiuo metu jis nedaro pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nėra pagrindo konstatuoti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals.

T. Š. su tokia teismo išvada nesutinka ir apygardos teismo prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė eilę jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir mano, jog jų visuma sudaro pagrindą priešingai išvadai nei padarė apylinkės teismas nutartyje. Apelianto nuomone, nesudarė bei nesudaro pagrindo netenkinti Komisijos nutarimo ir konkretesnės nuorodos apylinkės teismo nutartyje apie tai, kad šiuo metu nuteistojo T. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik vienu balu, kad T. Š. buvo pažeidęs pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo nubaustas drausminėmis nuobaudomis. Dėl to pažymi, jog svarbiausia yra tai, kad T. Š. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo. O dėl minėtų drausmės pažeidimų, tai jie buvo seniai ir galiojančių nuobaudų seniai neturi, be to jis du kartus skatintas.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.

Nuteistojo skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus teismui pateiktą medžiagą, konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija, svarstydama nuteistojo T. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos darant išvadas apie tai, ar yra pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti BVK 157 str. nuostatas. Spręsdama klausimą dėl T. Š. lygtinio paleidimo, Komisija atsižvelgė į tai, jog jis bausmės atlikimo metu įvykdė ir šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taip pat įvertino tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 17 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, buvo atsižvelgta į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis, bausmės atlikimo vietoje skatintas 2 kartus, nors 4 kartus nesilaikė režimo reikalavimų ir nubaustas drausminėmis nuobaudomis, kurios šiuo metu negaliojančios, tačiau atsižvelgiant į nuobaudų ir paskatinimų santykį, galimai leidžiama nuteistojo elgesį vertinti kaip koreguojantį pažangos aspektu. Nuteistasis dalyvauja įvairiose programose, sporto renginiuose, pats rodo iniciatyvą būti įdarbintam, dėl darbo kreipėsi du kartus, tačiau dėl darbo stokos nebuvo įdarbintas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai atitinka jo amžių, išsilavinimą, nors ir ne visuomet apgalvoja savo veiksmų pasekmes, bet stengiasi sprendimus priimti atsakingai, apie savo tikslus kalba konkrečiai, turi realistinius ilgalaikius bei trumpalaikius tikslus. Nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina nusikalstamą veiką, žalingų įpročių atliekant bausmę nepastebėta. Kriminogeniniai veiksmai pasireiškia gyvenimo stiliumi ir draugais, mąstymu ir elgesiu, tačiau nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai įgyvendinami per tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, sutikimą, kad bus taikoma intensyvi priežiūra, teigiamą darbinės motyvacijos ir darbinės veiklos planų turėjimo pusę, artimųjų palaikymą. Be to kaip veiksnys yra numatytas ir tai, kad nuteistajam nepriteista civilinių ieškinių bei nenustatytos problemos dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo.

Sėkmingam nuteistojo resocializacijos procesui svarbu ir tai, kad bausmės atlikimo metu T. Š. atvyko turėdamas 10 klasių išsilavinimą be specialybės, o šiuo metu yra baigęs VŠĮ Elektrėnų profesinio mokymo centrą bei įgijęs baldžiaus specialybę, taip pat buvo pateikęs prašymą dėl priėmimo į mokymus, siekiant įgyti staliaus specialybę, tačiau nebuvo priimtas. Šiuo metu mokosi Kaišiadorių suaugusiųjų jaunimo mokykloje 11 klasėje. Taip pat šiuo metu lanko neformalaus ugdymo programą „Staklės. Raštai. Juostos“. Nuteistasis iki nusikaltimo padarymo dirbo ir turėjo nuolatinį pajamų šaltinį. Laisvėje bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvens pas mamą Vilniuje. Socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, yra lankomas pataisos įstaigoje.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, dalyvavimą elgesio pataisos programose, įvykdytas Komisijos skirtas rekomendacijas. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Be to, skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos – tai nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, jam skiriami įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.

Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina ir dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl T. Š. lygtinio paleidimo patvirtintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. Š. su intensyvia priežiūra.

Pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, iki bausmės atlikimo pabaigos taikyti T. Š. pareigą:

- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.