Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. O. (P. O.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2018 m. balandžio 20 d. nutarimą taikyti P. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. O. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 29 d.Komisija 2018 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. LK-58 nutarė nuteistajam P. O. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Marijampolės apylinkės teismas 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų P. O. skirtos bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Nuteistasis P. O. skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis teigia, kad skundžiama nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucijai), įstatymo leidėjo valiai, Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai, todėl turi būti panaikinta. Skunde nuteistasis nesutinka su nutartyje išdėstytais prokuroro atsiliepimo argumentais, teigia, kad iš nutarties turinio neaišku, ar teismas jiems pritaria, ar ne. Skundo autoriaus nuomone, įstatymo leidėjas teismui suteikė teisę tikrinti tik Komisijos nutarimo teisėtumą, bet ne jo pagrįstumą. Juo labiau neturi būti vertinami tokie veiksniai kaip bausmės tikslų, teisingumo įgyvendinimas, kadangi tai yra bausmę už padarytą nusikalstamą veiką skiriančio teismo kompetencija. Nuteistasis nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra žema (31 balas) ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą, o priešingas teismo sprendimas pažeidžia Konstitucijos nuostatas, diskriminuoja skundo autorių kitų nuteistųjų, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikymas net ir esant didesnei nusikalstamo elgesio rizikai, atžvilgiu. Kadangi jo nusikalstamo elgesio rizika žema, yra skatintas 11 kartų, drausminių nuobaudų neturi, mano, jog nėra jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymą patvirtinti teisėtą ir teisingą Komisijos nutarimą. Be to, pažymi, kad taikant lygtinį paleidimą asmuo nėra atleidžiamas nuo bausmės, o tik sušvelninama jo teisinė padėtis. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas nepagrįstai vertino padarytų nusikaltimų pavojingumą, jo neprisipažinimą padarius nusikalstamas veikas, kadangi šios aplinkybės jau įvertintos skiriant bausmę, o vertinant tai pakartotinai yra pažeidžiami Konstitucijoje įtvirtinti principai. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Agnė Kubiliūtė atsiliepime į nuteistojo skundą siūlo skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartį. Nuteistojo P. O. skundas atmestinas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje ar 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Komisijos nutarime padarytos išvados ir prokuroro atsiliepime išdėstyti argumentai teismo nesaisto, tačiau tiek Komisijos, tiek prokuroro nuomonė padeda teismui suformuoti nuomonę apie lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. O. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (pakankamą nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos), kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos taikymui nepakanka. Būtina sąlyga taikyti lygtinį paleidimą – nuteistojo elgesio, nuostatų pokyčiai, kurie lemia žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, jos ryškų, akivaizdų sumažėjimą, ir kurie leidžia pagrįstai manyti, kad laisvėje nuteistasis nebedarys naujų nusikalstamų veikų, sugebės laikytis jam taikomų apribojimų, nepažeidinės įstatymų ir gerbs visuomenines elgesio taisykles. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais, jog tokiai išvadai šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys, kaip ir minėta, patvirtina, kad P. O. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema (31 balas). Tačiau pažymėtina, kad pagrindinis vertinamasis kriterijus yra ne konkreti pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, išreikšta balais pagal OASys metodiką, o manymas, kad nuteistasis, būdamas lygtinai paleistas, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, ši išvada, toks manymas, turi būti pagrįstas. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, kad jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Iš tiesų P. O. pataisos įstaigoje paskutiniu metu charakterizuojamas teigiamai – šiuo metu bausmę atlieka lengvojoje grupėje, išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus. Bausmės atlikimo metu mokėsi, įgijo suvirintojo, staliaus, statybininko – apdailininko specialybes, atliko socialinės reabilitacijos plane numatytus gerbūvio darbus. Jis lanko socialinės reabilitacijos programas, aktyviai dalyvauja įstaigoje organizuojamuose sporto renginiuose. Skatintas 11 kartų, 1 kartą baustas drausmine tvarka, nuobauda negaliojanti. Tačiau šios aplinkybės sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, priešingai nei kad skunde teigia nuteistasis, taip pat turi būti įvertinos ir BVK 8 straipsnio nuostatų kontekste. BVK 8 straipsnyje nustatyta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę, elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat įvertinamas nuteistojo pavojingumas bei pavojingumas ir pobūdis nusikalstamos veikos, už kurią jis atlieka bausmę. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su skundo argumentais, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino P. O. padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, taip pat ankstesnius teistumus, kadangi sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos, už kurias P. O. šiuo metu atlieka bausmę, padarytos veikiant bendrininkų grupėje, bendravimas su kriminalinį elgesį propaguojančiais asmenimis vis dar išlieka jo kriminogeniniu veiksniu. Nuteistasis kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažįsta. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad savo elgesį linkęs pateisinti, lygindamas jį su kitų nusižengimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundo autorius ne tik penkis kartus teistas (iki nuosprendžio, už kurį atlieka bausmę, priėmimo), bet ir, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Panevėžio apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, kurioje P. O. kaltinamas padaręs BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.Abejonių pakankama P. O. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo darbinė motyvacija. Šių duomenų įvertinimas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę ir anksčiau yra teistas už nusikaltimus, susijusius su finansinės naudos siekimu (nusikaltimai nuosavybei, disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti), yra aktualus. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo. Nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad dirbti neatsisakytų, tačiau taip pat pažymėta, jog dirbtų ne be kokį darbą. Pataisos namuose finansiškai yra remiamas artimųjų. Šios aplinkybės rodo, kad jo požiūris į darbinę veiklą pataisos namuose nėra pozityvus, o įvertinus tai, kad kaip minėta, P. O. daromi nusikaltimai buvo susiję su finansinės naudos siekimu, leidžia abejoti skundo autoriaus pastangų nuosekliai keisti savo elgesį vien teigiama linkme nuoširdumu, pokyčių tvirtumu bei stabilumu. Todėl vien ta aplinkybė, kad jis lygtinio paleidimo atveju ketina įsidarbinti, dar nepatvirtina jo teigiamos darbinės motyvacijos ir nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal OASys metodiką P. O. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema – 31 balas. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 20 balų, o tai reiškia, kad kiti 11 balų yra kintantys ir jų pokytis priklauso išimtinai nuo teigiamo nuteistojo elgesio ir mąstymo, t. y. gali būti mažinami priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką.Dėl išdėstytų priežasčių teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad šiuo metu nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo tikėtis, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir iškilusias problemas spręs tik visuomenei priimtinu būdu. Manyti priešingai aukštesniajam teismui neleidžia ir P. O. teiginiai, jog priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aukštesniojo teismo formuojama praktika, kadangi teismo sprendimas taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti, sietinas ne tik su „OASys“ rezultatais (kaip kad tai suvokia nuteistasis), bet, kaip minėta, ir kitomis nuteistojo elgesį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi iš esmės (ne visi nuteistieji, atlikdami bausmę pataisos namuose, elgiasi vienodai, ne visų jų mąstymas dėl jiems paskirtos bausmės pasikeičia vienodai teigiama linkme ir pan.), todėl nuteistojo minima diskriminacija šiuo konkrečiu atžvilgiu neįžvelgiama. Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nepažeidė nei nacionalinės, nei tarptautinės teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo P. O. skundas atmetamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis paliekama galioti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo P. O. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.