Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus atstovei Beatai Petkūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo T. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorės 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta panaikinti Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriaus (toliau – Vilniaus probacijos skyrius) 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu T. Š. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu aštuoneriems metams šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė T. Š. paskirta laisvės atėmimas aštuoneriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi buvo patvirtintas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. gegužės 16 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. Š. su intensyvia priežiūra bei nustatyta pareiga per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Vilniaus probacijos skyrius 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu nesuteikė nuteistajam leidimo 2017 m. balandžio 20 d. dvidešimčiai kalendorinių dienų išvykti į Italiją.

Skunde pažymima, jog, jeigu nuteistajam nebus leista vykti į komandiruotes užsienyje, darbdavys turės visas prielaidas atleisti jį iš darbo, dėl ko jis praras pajamas, negalės išlaikyti šeimos.

T. Š. tvirtina, kad negalima daryti prielaidos, jog išvykęs į užsienį, jis vėl padarys teisės pažeidimus. Teigia, kad jis gerai supranta visas lygtinio paleidimo iš pataisos namų sąlygas ir atsakomybę, o jo prašymas išvykti į užsienį yra susijęs tik su tinkamu darbo funkcijų vykdymu. Dėl Vilniaus apygardos probacijos tarnybos atstovų sprendimų didėja socialinio konflikto galimybė, kadangi yra ribojamos nuteistojo galimybės dirbti, jis gali prarasti darbą.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. Todėl probacijos tarnyba privalo rasti priemones, kaip, davus leidimą išvykti iš Lietuvos darbo reikalais, probuojamajam asmeniui suteikti tinkamą taikomų įpareigojimų priežiūrą.

Nuteistasis pažymi, jog Lietuvos Respublikos ir tarptautiniai teisės aktai numato galimybę pavesti probuojamojo priežiūrą laikinai vykdyti kitos valstybės institucijai.

Vilniaus probacijos skyriaus atstovė ir prokurorė prašė T. Š. skundo netenkinti. Nuteistasis prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Š. skundas atmestinas.

Iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog T. Š. Vilniaus probacijos skyriui pateikė 2017 m. kovo 16 d. prašymą, kuriame prašė leisti jam nuo 2017 m. balandžio 20 d. dvidešimčiai kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo pirmos išvykimo dienos, darbo reikalais išvykti į komandiruotę Italijoje. Taigi iš nuteistojo prašymo turinio matyti, jog jis prašė leisti jam išvykti į vieną konkrečią komandiruotę. Vilniaus probacijos skyrius 2017 m. balandžio 12 d. sprendimu neleido nuteistajam išvykti į minėtą komandiruotę. Nuteistasis T. Š. apskundė Vilniaus probacijos skyriaus 2017 m. balandžio 12 d. sprendimą ir skunde prašė šį sprendimą panaikinti, tenkinti jo prašymą išvykti į pastovias komandiruotes užsienyje. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorė 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu netenkino nuteistojo skundo ir skundžiamo sprendimo nepanaikino. Teismas pažymi, jog nuteistojo T. Š. skunde išdėstytus argumentus vertina tik tiek, kiek jie susiję su pirminiu jo prašymu, pateiktu Vilniaus probacijos skyriui, t. y. tik dėl sprendimo neleisti nuteistajam išvykti konkrečiu metu į komandiruotę Italijoje, kadangi klausimas dėl leidimo išvykti į pastovias komandiruotes užsienyje teisės aktų nustatyta tvarka net nebuvo svarstomas, nuteistasis tokio prašymo Vilniaus probacijos skyriui nebuvo pateikęs ir jis nebuvo svarstomas.

Teismas konstatuoja, jog Vilniaus probacijos skyrius priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl nuteistojo 2017 m. kovo 16 d. prašymo, o Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorė priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl nuteistojo skundo.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – Lietuvos Respublikos PĮ) 16 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad probuotojai turi teisę tikrinti, kaip probuojamasis vykdo probacijos sąlygas, Lietuvos Respublikos PĮ 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog probuotojai privalo užtikrinti probuojamųjų priežiūros vykdymą. Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi T. Š. buvo nustatyta pareiga per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Vilniaus probacijos skyrius nagrinėjamu atveju privalo užtikrinti tinkamą T. Š. priežiūrą, t. y. kontroliuoti, jog nuteistasis tinkamai vykdytų teismo jam nustatytą pareigą bei kitas teisės aktuose numatytas pareigas, o nustačius pareigų nevykdymo arba netinkamo vykdymo atvejus reaguoti teisės aktuose nustatyta tvarka. Teismo įsitikinimu, Vilniaus probacijos skyrius gali leisti nuteistajam išvykti į užsienį darbo reikalais, tačiau toks leidimas turi būti pagrįstas objektyviu nuteistojo poreikiu laikinai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kitą valstybę, kurioje nebus įmanoma vykdyti jo priežiūros, bei tokį poreikį patvirtinančiais konkrečiais duomenimis, kuriuos privalo pateikti pats nuteistasis.

Kaip jau buvo minėta, T. Š. į Vilniaus probacijos skyrių kreipėsi prašydamas leisti jam išvykti į komandiruotę užsienyje. Vis tik nuteistasis prašyme nenurodė, kur konkrečiai jis ruošiasi vykti (nurodė tik valstybę), kiek jis praleis laiko konkrečiose vietose, kur ruošiasi komandiruotės metu gyventi, kokiu būdu jis ruošiasi vykti į kitą valstybę, kokias konkrečias darbines užduotis jam yra pavesta atlikti komandiruotės metu, kodėl jų nėra galimybės atlikti naudojantis ryšio bei kitomis techninėmis priemonėmis, taip pat nuteistasis nepateikė tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Teismui pateiktoje medžiagoje yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės pranešimas, kuriame nurodoma, jog direktorės sprendimu T. Š. yra siunčiamas atstovauti įmonės į Italiją. Čia pažymėtina, jog toks įmonės direktorės sprendimas apskritai nebuvo pateiktas Vilniaus probacijos skyriui. Aptariamame pranešime nurodoma, jog T. Š. komandiruotės tikslas yra naujų partnerių paieška, jis siunčiamas atstovauti įmonės interesus susitikimuose su potencialiais tiekėjais, be to, komandiruotė yra būtina, kadangi nuotoliniu būdu neįmanoma įvertinti norimos įsigyti produkcijos kokybės, partneriai nėra linkę aptarinėti sutarčių sąlygų nuotoliniu būdu, nustatyti lanksčių nuolaidų sistemų, priklausančių nuo prekių įsigijimo kiekio. Pastebėtina, kad T. Š. tokių aplinkybių, kurios nurodomos įmonės direktorės pranešime, savo skunde teismui nenurodė, jis tik tvirtino, kad yra vienintelis įmonės darbuotojas, kuris gali vežti prekes iš užsienio. Taigi iš aptariamo pranešimo turinio matyti, jog jame yra nurodoma tik bendro pobūdžio, abstrakti informacija, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, jame nenurodoma, kur konkrečiai bus ieškoma naujų tiekėjų, su kuriais nuteistasis neva turėtų ir susitikti, nenurodomi „partneriai“, su kuriais yra sudarytos sutartys ar ruošiamasi sudaryti sutartis ir t. t. Esant aptartiems faktams, teismas konstatuoja, jog nuteistasis nepagrindė būtinybės darbiniais reikalais išvykti tam tikram terminui, kurio metu reali jam nustatytų pareigų vykdymo kontrolė bus neįmanoma, iš Lietuvos Respublikos teritorijos. Konstatuotina, jog nuteistojo skundo teiginiai, kad, jam neleidus išvykti į komandiruotę, įmonė turi samdyti kitą darbuotoją arba pervežimų įmonę, leidžia daryti išvadą, jog iš tikrųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovai turi galimybę įsigyti norimą produkciją užsienyje, derėtis dėl sutarčių sąlygų, jas sudaryti ir t. t., o reali problema kyla tik dėl nelabai didelio kiekio prekių (nuteistasis teismo posėdyje nurodė, jog į užsienį vyktų lengvuoju automobiliu arba mikroautobusu) transportavimo. Tuo pačiu tokie teiginiai leidžia daryti išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės anksčiau aptarto pareiškimo turinys yra deklaratyvaus pobūdžio, juo buvo siekiama tik sudaryti įvaizdį, kad T. Š. siuntimas į komandiruotes yra neišvengiama būtinybė.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, jog T. Š. nuo 2016 m. liepos 20 d. iki 2016 m. spalio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbines funkcijas atliko beveik vien tik Vilniaus mieste. Ši aplinkybė verčia abejoti tuo, kad poreikis išvykti į užsienio valstybę yra nulemtas realaus siekio atlikti darbines funkcijas, o ne kitų priežasčių. Ši aplinkybė taip pat iš dalies patvirtina, kad T. Š. darbines funkcijas puikiausiai gali atlikti Lietuvos Respublikoje. Nuteistasis teigė, jog neturėdamas galimybės išvykti į užsienį, jis gali prarasti darbą, tuo pačiu ir pajamas, be kurių negalės rūpintis savo šeima. Vis tik teismas čia pastebi, kad įmonės, kurioje dirba T. Š., direktorė, kaip pats nuteistasis nurodė, yra jo sutuoktinė, su kuria jis gyvena bei, kaip galima suprasti iš nuteistojo teiginių, išlaiko. Taigi teismo vertinimu, nuteistojo nuogąstavimai, kad jis bus atleistas iš darbo, yra gerokai perdėti ir mažai tikėtini.

Čia dar kartą pabrėžtina, jog nuteistajam išvykus į užsienio valstybę, nebūtų užtikrinta reali Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi nustatytos pareigos vykdymo priežiūra. Nuteistasis privalo jam nustatytą pareigą vykdyti viso lygtinio paleidimo metu arba iki tol, kol ji nebus pakeista. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad teisės aktai nenumato galimybės pavesti probuojamojo priežiūrą laikinai vykdyti kitos valstybės institucijai, kita vertus, asmeniui keliaujant iš vienos valstybės į kitą, skirtingose valstybėse būnant trumpus laiko tarpus (pavyzdžiui, kelias dienas), ilgesniam laikui neapsistojant vienoje vietoje, nuteistojo priežiūra realiai yra neįmanoma nei vienoje iš tų valstybių.

Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog naikinti skundžiamo Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorės 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo, nėra pagrindo, tuo labiau, kad planuotą komandiruotę nuteistasis turėjo vykti 2017 m. balandžio 20 d. Pastebėtina, jog prašymo, leisti neribotai darbo reikalais nuteistajam išvykti į užsienio valstybes, patenkinimas iš esmės reikštų Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartimi paskirtos pareigos panaikinimą.

Lietuvos Respublikos PĮ 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad probacijos tarnybos gali kreiptis į teismą dėl probacijos sąlygų pakeitimo, jeigu kitos sąlygos darytų teigiamą įtaką probuojamojo elgesiui ir (ar) padėtų užtikrinti nukentėjusio asmens interesus arba jeigu probuojamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų probacijos sąlygų. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nuteistojo elgesį probacijos metu, jo pakartotinio nusikalstamumo riziką bei kitas reikšmingas aplinkybes (dirba, turi šeimą), yra pagrindo manyti, kad T. Š. yra tikslinga keisti probacijos sąlygas, kurios padėtų efektyviau pasiekti probacijos tikslus. Iš tikrųjų skundą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių, ar šiuo metu T. Š. nustatyta pareiga realiai padeda pasiekti probacijos tikslus. Taigi teigtina, jog probacijos tarnyba turėtų svarstyti galimybę pasinaudoti Lietuvos Respublikos PĮ 29 straipsnio 1 dalyje numatyta teise.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362, 364 straipsniais,

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. Š. skundą dėl Vilniaus apygardos probacijos tarnybos direktorės 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.