Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. O. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. lapkričio 13 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) nutarimą Nr. LK-199 taikyti nuteistajam P. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. O. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį ir 260 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, atliekama pataisos namuose. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2012 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 29 d. Nutarimo priėmimo dieną – 2017 m. lapkričio 13 d. – likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 16 dienų. Komisijos 2017 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas sprendimas nuteistajam P. O. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti 2017 m. lapkričio 13 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skundžia Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde prašoma patikrinti, ar nebuvo pažeistas teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą keturis kartus iš eilės ir atmetant nuteistojo prašymą bei panaikinant komisijos nutarimus.Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (31 balas), jis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, įgijo specialybes, intensyviai ieškojo ir nevengia darbo, charakterizuojamas labai gerai, prisideda prie vidaus gerbūvio, per visą bausmės atlikimo laikotarpį baustas tik vieną kartą, o už nepriekaištingą elgesį skatintas net 11 kartų, laukiamas artimųjų, turi gyvenamąją vietą, turės legalias pajamas pragyvenimui. Kaip nurodo pats nuteistasis ir patvirtina pataisos įstaigos administracija, nuteistasis yra ramaus būdo, neieškantis konfliktinių situacijų, nepalaikantis neformaliųjų nuteistųjų bendrijos taisyklių, labai išgyvena dėl savo artimųjų, su kuriais palaiko nuolatinį ryšį, pasiryžęs daugiau nebenusikalsti, nes visiškai suprato nusikalstamos veikos pasekmes ir ydingumą jam pačiam bei jo artimiesiems. Finansiškai jam padeda tik artimieji. Teigiama, kad veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri jį paveiktų, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Lygtinio paleidimo tikslas – padidinti asmens galimybes integruotis į visuomenę, sudarant jam sąlygas išsaugoti šeimos, kalbinius, kultūrinius ir kitus ryšius. Nuteistojo skundas atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistasis P. O. yra atlikęs minimalią įstatyme numatytą laivės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą spręsti dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors P. O. nustatoma žema (31 balo) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ją sudaro ne tik 20 statinių, bet ir 11 dinaminių balų, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti (sumažinti). Todėl būtent jo pastangos šią riziką mažinant svarbios, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Nustačius pakankamai didelį dinaminių svertinių balų skaičių, nuteistojo pažanga turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Todėl nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais dėl galimo apylinkės teismo šališkumo, keturis kartus atsisakius patvirtinti Komisijos nutarimus dėl jo lygtinio paleidimo. Pažymėtina, jog teismas, vertindamas Komisijos nutarimo teisėtumą, turi pareigą atsižvelgti ne tik į formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, bet ir į nuteistojo elgesį bei pažangą pataisos proceso metu. Lygtinio paleidimo institutas yra sąlyginė išlyga iš bendrosios nuostatos, jog asmuo, kuriam apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu paskirta bausmė, turi ją įvykdyti tiksliai ir be išlygų. Todėl, jeigu iš socialinio tyrimo išvadoje nustatytų duomenų nėra pagrindo spręsti, jog asmuo, neatlikęs visos jam paskirtos bausmės, gali tęsti bausmės vykdymą neizoliuotas nuo visuomenės, lygtinio paleidimo institutas jam negali būti taikomas. Nagrinėjamu atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad P. O. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jis įgijo suvirintojo, staliaus, statybininko-apdailininko specialybes, atliko pataisos įstaigos gerbūvio remonto darbus, išklausė paskaitas apie sveiką gyvenseną bei rūkymo žalą, laikosi pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir nepažeidinėja elgesio taisyklių, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Kaip teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, teigiamai jo elgesį pataisos proceso metu apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta galimybė išvykti trumpalaikėms išvykoms į namus. Be to, nuteistasis pataisos proceso metu 11 kartų skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Vis tik šios aplinkybės, teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals. BVK 111 straipsnyje nurodyta, kad nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės. Jomis siekiama sudaryti sąlygas nuteistiesiems po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Tačiau BVK 125 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis, nors pataisos įstaigoje mokėsi, aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programoje, tačiau bausmę atlikdamas nuo 2012 m. kovo 29 d., nedirbo. Pataisos įstaigoje jo pajamas sudaro tik piniginės lėšos, gaunamos iš artimųjų. Nors skunde nuteistasis teigia aktyviai siekiantis įsidarbinimo, tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, jis yra išrankus darbo pobūdžiui, sutiktų dirbti ne bet kokį darbą. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo požiūris į darbinę veiklą nėra pozityvus, o pataisos proceso metu nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos. Juolab, kad ankstesniais nuosprendžiais nuteistasis pripažintas kaltu dėl turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, o nuosprendžiu, pagal kurį jis bausmę atlieka šiuo metu, nuteistas už didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandą, taipogi, siekiant jas parduoti ar kitaip platinti. Nuteistasis taip pat teigia lygtinio paleidimo atveju įsidarbinsiąs UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro duomenų, šios bendrovės adresas (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu nuteistasis nurodo gyvensiantis tėvų namuose (duomenys neskelbtini), kur jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, tai yra apie 200 km atstumu nuo nurodomos galimos darbo vietos. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis socialinio tyrimo išvadą rengusiems specialistams nurodė, jog būdamas laisvėje jis pragyvendavo iš santaupų, be to, kaip ir pataisos įstaigoje, jam padėdavo artimieji. Todėl kritiškai vertintini byloje esantys duomenys apie galimą nuteistojo įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ lygtinio paleidimo atveju. Vien informacijos apie galimybę įsidarbinti pateikimas pataisos įstaigos administracijai neužtikrina, kad asmuo iš tikrųjų nurodytoje įmonėje įsidarbins. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo teigiama darbinė motyvacija bei ateities darbinės veiklos turėjimas gali būti vertinami kaip P. O. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai.Kolegijos vertinimu, nepakankamą nuteistojo pažangą pataisos proceso metu rodo ir jo nuostatos bei mąstymas ir elgesys. Kaip pagrįstai pažymima skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje, P. O. teistas šešis kartus, šiuo metu atlieka bausmę už dviejų sunkių nusikaltimų padarymą, jo veiksmuose stebimas nusikalstamų veikų, siekiant gauti turtinės naudos, modelis. Nors nusikalstamos veikos pavojingumas bei ankstesni teistumai negali būti laikomi esminėmis aplinkybėmis, sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, įvertinus tai, kad ankstesnė probacija bei švelnesnės bausmės nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti buvo nepakankamos, priešingai, paskutiniuoju nuosprendžiu jis nuteistas už sunkesnių nusikaltimų padarymą, tai sudaro pagrindą aukštesnės instancijos teismui griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu bei galimybes savo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis savo kaltės dėl nusikaltimų, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, P. O. iki šiol linkęs savo elgesį pateisinti, lygindamas jį su kitų nusižengimais. Tame, ką jis vertina kaip turimą problemą, ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Be to, jam vis dar nustatomas kriminogeninis veiksnys – bendravimas su kriminalinį elgesį propaguojančiais asmenimis, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika po paskutinio jo vertinimo išlieka nepakitusi. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pakartotinai svarstant lygtinio paleidimo taikymo P. O. galimybę, jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką neturi kelti jokių pagrįstų abejonių, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis nebenusikals.Aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo pažanga pataisos proceso metu ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl, pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems argumentams, negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais priimant individualius, kitų asmenų neįtakojamus, sprendimus, įvertinant ankstesnį patyrimą bei užsitikrinant legalų pragyvenimo šaltinį, sprendimo įgūdžius bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kadangi dalis nuteistojo nusikalstamo elgesio susijusi su nusikaltimų darymu, siekiant turtinės naudos, jis pataisos proceso metu turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas sumažinti galimų finansinių sunkumų išėjus iš pataisos įstaigos riziką. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Nuteistojo P. O. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.