Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-26 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. O. (P. O.), gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 8 d. nuosprendžiu P. O. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Apeliacinio teismo 2013 m. liepos 22 d. nutartimi, paskirta bausme ir P. O. paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės atlikimo laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendį (šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę P. O. šiuo metu atlieka).

Bausmės pradžia: 2012 m. kovo 29 d.

Bausmės pabaiga: 2020 m. rugsėjo 29 d.

2/3 bausmės atliko: 2019 m. kovo 29 d.

Neatliktos bausmės dalis 2020 m. vasario 27 d. – 7 mėnesiai ir 2 dienos.

(duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2020 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 59-26, atsižvelgdama į nuteistojo P. O. žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 37 taškus (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 17), į tai, jog skatintas 13 kartų, paskutinė nuobauda skirta 2014 m., nuteistasis geba laikytis keliamų reikalavimų, yra disciplinuotas, motyvuotas, pataisos įstaigos administracijos buvo įvertintas paskatinimo priemonėmis, nuosekliais leidimais parvykti trumpalaikėms išvykoms į namus – sąlygų nepažeidė, nuteistajam likusi maža neatliktos bausmės dalis, lygtinio paleidimo iš pataisos namų atveju yra patvirtinta galimybė įsidarbinti bei gyventi pasirinktoje vietoje, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos posėdžio interviu su Komisijos nariais metu nuteistasis motyvuotai išreiškė savo ateities planus mokytis, apsiginti kūno kultūros bakalauro baigiamąjį darbą ir įgyti aukštąjį išsilavinimą bei dirbti, nutarė taikyti nuteistajam P. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriuo vadovaudamasi Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą, numatyta, kad teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šią minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.

Iš teismui pateiktos medžiagos, matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – per bausmės atlikimo laikotarpį baigė dalyvavimą „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“, įgijo suvirintojo, staliaus, statybininko apdailininko specialybes, atlikinėjo gerbūvio darbus remontuojant nuteistųjų būrio virtuvę, yra išklausęs paskaitą apie sveiką gyvenseną ir rūkymo žalą, atvykęs į (duomenys neskelbtini) pataisos namus nuteistasis nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. dalyvavo psichologinio konsultavimo programoje „Krizių psichologija“. Laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis 12 kartų buvo išleistas trumpalaikėms trijų dienų išvykoms į namus, aplankyti tėvų. Nustatytų taisyklių bei įpareigojimų išvykų metu nepažeidė. P. O. 13 kartų skatintas už gerą ir nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą sportiniuose renginiuose. Šiuo metu P. O. išsikelia socialiai priimtinus ateities tikslus – šeimos kūrimas, savęs realizavimas darbinėje veikloje. Teismas teigiamai vertina tokį nuteistojo elgesį būnant pataisos namuose.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, tačiau tai yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne absoliutus lygtinio paleidimo pagrindas. Pažymėtina, kad net ir atitinkantį formalius BVK 157 straipsnyje numatytus kriterijus nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Tačiau tiek komisijos nutarime, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės – nuteistasis dalyvauja įvairiose programose, palaiko glaudžius socialinius santykius, įgijo kelias skirtingas specialybes, laikosi nustatytų pataisos namuose taisyklių nors ir rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę, tačiau nėra nulemiantys lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę.

Sprendžiant dėl P. O. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybės, būtina įvertinti nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad jis pripažintas kaltu padaręs sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei kontrabanda (BK 199 straipsnio 2 dalis, 260 straipsnio 2 dalis). Pirmą kartą ne tik su policijos pareigūnais susidūrė, bet ir buvo nuteistas būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka antrą kartą, todėl galima daryti išvadą, jog ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad dabartiniame teismo nuosprendyje savo kaltės nepripažįsta. Interviu metu nėra linkęs neigti savo kaltės dėl įvykdytų nusikaltimų. Analizuojant nuteistojo teisės pažeidimų ypatumus, galima pastebėti, kad jiems yra būdinga panaši veiklos kryptis bei motyvacija – finansinės naudos siekimas neteisėtais būdais, vykdant vagystes, plėšimą, disponavimą narkotinėmis medžiagomis ir pan. Socialinio tyrimo išvadoje atkreiptas dėmesys į tai, kad nusikaltimai sunkėja. Teikimo nagrinėjimo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau bausmės atlikimo laikotarpiu 1 kartą baustas drausmine tvarka, nuobauda nuteistajam skirta 2014 m. sausio 22 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje, nes nuteistasis buvo patalpoje, kurioje nepaskirtas gydytis, negyvena ir nedirba.

Pabrėžtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Abejonių tinkamu P. O. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, o bausmės atlikimo metu (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre įgijo staliaus, apdailininko ir suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikacijas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad laisvės atėmimo metu (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nedirbo, teigė, kad nebuvo darbų pasiūlos, tačiau pats dėl įdarbinimo nesikreipė. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, taipogi, nedirba. Nuteistojo teigimu iki pilnametystės jį išlaikydavo tėvai, vėliau apie tris metus dirbo mašinistu ir gaudavo atlyginimą, nedarbo metu lėšų prasimanydavo perparduodamas automobilius. Gautus pinigus išleisdavo automobilių pirkimui ir savoms reikmėms. Atkreipiamas dėmesys, kad nepaisant esamos materialinės padėties, P. O. nuosekliai vykdė nusikalstamas veikas, kurios daugeliu atveju yra siejamos su finansinės gerovės užsitikrinimu neteisėtais būdais. Dabartiniu metu jam finansiškai padeda tėvai ir sesuo, nes pats nuteistasis nedirba. Teismo manymu, nuteistasis nerodo noro ir pastangų pradėti dirbti ar įsidarbinti – nuo (duomenys neskelbtini) metų atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę nė karto nedirbo, todėl nededa pakankamų pastangų tam, jog išėjęs į laisvę galėtų greitai integruotis visuomenėje. Nors nuteistasis paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (pateikė minėtos bendrovės direktoriaus M. L. 2020 m. sausio 28 d. išduotą pažymą, kurioje pastarasis pažymi, kad gali suteikti P. O. nuolatinę darbo vietą jo vadovaujamoje bendrovėje įdarbinant jį vairuotoju), tačiau akivaizdu, jog iki sulaikymo jis yra dirbęs (nuteistojo teigimu (duomenys neskelbtini) mašinisto padėjėju, vertėsi automobilių perpardavinėjimu), vadinasi gaudavo atitinkamą atlygį, nors tai jo nesulaikė daryti nusikaltimus, susijusius būtent su finansinių lėšų neteisėtu gavimu, vadinasi, oficialiai gaunamo atlyginimo jam neužtekdavo asmeninių poreikių tenkinimui.

P. O. socialinius ryšius palaiko su tėvais, sese, skambindamas telefonu, rašydamas laiškus. Pasimatymų metu nelankomas, teigia, kad artimiesiems labai tolima kelionė. Savo santykius su šeimos nariais apibūdina kaip nekritikuojančius bei palaikančius. Turi draugę, su kuria draugauja apie keturis metus. 2020 m. sausio 23 d. gauta pažyma iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato veiklos skyriaus, kurioje nurodoma, buvo bendrauta su nuteistojo motina L. O., kuri nurodė, kad priims savo sūnų gyventi adresu, (duomenys neskelbtini). Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei į tai, jog šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog P. O. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

Nors nuteistojo nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatai, naudojant OASys metodiką, rodo, jog P. O. priklauso žemai rizikos grupei, atitinkamai 2020 m. vasario 20 d. buvo nustatyti 37 taškai (statinių veiksnių taškai – 20, dinaminių – 17), kas lyginant su 2019 m. rugpjūčio 30 d. atliktu vertinimu rodo, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nepakitusi – tiek buvusio, tiek naujojo vertinimo rezultatai yra vienodi, t. y. nustatyti 37 taškai, vadinasi nuteistasis nesiėmė pakankamų priemonių, jog dar labiau sumažintų rizikos taškus.

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad šiuo metu P. O. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra pakankamo pagrindo, todėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-26, kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netvirtinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 59-26 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam P. O. (P. O.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.