Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria patvirtintas Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. kovo 27 d. priimtas nutarimas Nr. LK-76 taikyti nuteistajam P. O. (P. O.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. P. O. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, P. O. paskirta subendrinta 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga – 2020 m. rugsėjo 29 d.

3. Komisija 2019 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. LK-76 nutarė nuteistajam P. O. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priimdama nutarimą, Komisija atsižvelgė į tai, kad nuteistasis vykdo individualiame plane numatytas priemones, yra lengvojoje grupėje, jo darbinė motyvacija yra teigiama, nuteistasis turi tinkamas gyvenimo sąlygas, palaiko ryšius su artimaisiais, turi aukštą motyvaciją ateityje nenusikalsti ir laikyti teismo skirtų įpareigojimų, o jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

4. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi Komisijos nutarimą patvirtino, motyvuojant tuo, kad P. O. žino ryšį tarp savo veikos ir nusikalstamo elgesio, nėra baustas pataisos namuose už alkoholio vartojimą, asmens sveikatos istorijoje įrašų apie priklausomybę nėra, nėra pažeidęs lygtinio paleidimo ar bausmės atidėjimo sąlygų. Taip pat, pažymėjo, kad P. O. lanko socialinės reabilitacijos programas, pataisos įstaigoje mokėsi ir įgijo specialybę. Per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausmine tvarka baustas 1 kartą, nuobauda šiuo metu nėra galiojanti, skatintas 13 kartų. Padaryta išvada, kad nuteistasis palyginus didelė dalį bausmės atliko nepriekaištingai, todėl tikslinga patvirtinti Komisijos nutarimą, nes tai palengvins jo integraciją į visuomenę, padės spręsti bendravimo ir elgesio problemas.

5. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – nuteistajam P. O. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde prokuroras nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas netinkamai įvertino nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, nuteistojo asmenybę, ankstesnius teistumus, savo sprendimą motyvavo išskirtinę reikšmę suteikdamas nuteistąjį teigiamai apibūdinantiems duomenims. Pažymėjo, kad skundžiamojoje teismo nutartyje aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neabejotinai rodo, kad P. O. deda pastangas pasitaisyti, tačiau šių duomenų nepakanka daryti išvadai, jog nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

5.2. Prokuroras skunde pažymi, kad nuteistasis nusikaltimus pradėjo daryti būdamas pilnametis, iš viso teistas šešis kartus. Šiuo metu bausmę atlieka už kontrabandą bei disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turint tikslą jas platinti. Dėl paskutinių padarytų nusikaltimų P. O. kaltu neprisipažino. Nuteistajam taikant lygtinį paleidimą, būtų iškreipta bausmių sistema, nes pakartotinis nusikaltimų darymas rodo, jog ankstesni nuteisimai P. O. teigiamos įtakos neturėjo, o paskirtos bausmės nepasiekė savo tikslų. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis supranta, jog turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų.

5.3. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo likusi neatlikta bausmės dalis – 1 metai 6 mėnesiai, yra didelė. Įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, paskirtos ir atliktos bausmės balansą, vertintina, kad atlikta bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, kurių siekė teismas, skirdamas nuteistajam tokios trukmės laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras pažymėjo, kad nors lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, tačiau bausmę atliekant laisvėje, nuteistasis patiria žymiai mažesnius suvaržymus, o tai jam gali suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už sunkius tyčinius nusikaltimus.

6. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą patenkinti.

7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundas tenkinamas.

8. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali tik įvertinusios šio klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

9. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir Socialinio tyrimo išvadoje pateiktos aplinkybės, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytas nukentėjusiojo atsiliepimas, jeigu jis buvo gautas (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals, tik visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, elgesį laisvės atėmimo vietoje, socialinius ryšius, galimybę sėkmingai integruotis į visuomenę ir kitas svarbias aplinkybes.

10. Nuteistasis P. O. yra atlikęs 1/2 paskirtosios bausmės laiko (BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktas), jis taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą programą (mokėsi Profesinio rengimo centre, įgijo suvirintojo, staliaus, statybininko – apdailininko specialybes, už mokymąsi ne kartą skatintas, atliko gerbūvio darbus, išklausė paskaitas apie sveiką gyvenseną bei rūkymo žalą, laikosi nustatytos tvarkos, nepažeidinėja nustatytų elgesio taisyklių, neturi galiojančių nuobaudų), jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (30 balų pagal OASys metodiką). Todėl konstatuotina, jog nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau, kaip teisingai skunde pažymėjo prokuroras, vien to nepakanka nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Turi būti nustatytas ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, kuris yra vertinamojo pobūdžio.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai padarė išvadą dėl materialaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui buvimo. Teismas netinkamai, vienpusiškai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, asmens charakteristiką, Socialinio tyrimo išvados duomenis, nuteistojo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas, kitas reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistojo bausmės atlikimo metu gautus paskatinimus, mokymąsi Profesinio rengimo centre, pateiktą pažymą apie būsimą įdarbinimą laisvėje, šeimos turėjimą ir glaudžių ryšių su ja palaikymą. Nors tai nėra pirmasis nuteistojo svarstymas dėl lygtinio paleidimo taikymo galimybės, tačiau tai nereiškia, jog nėra būtina itin kruopščiai įvertinti visų aukščiau minėtų vertintinų aplinkybių visumą, neteikiant kuriai nors aplinkybei išskirtinumo, kadangi nuteistojo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu, o ne kuriuo nors konkrečiu laikotarpiu.

12. Bylos medžiaga patvirtina, kad P. O. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir sunkaus nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, įvykdymą. P. O. anksčiau teistas penkis kartus, jo daromų nusikaltimų pobūdis sunkėja, be to, dėl paskutinio nusikaltimo jis savo kaltės nepripažįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo atžvilgiu anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau tai jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo nesulaikė. Be to, šiuo metu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama dar viena P. O. baudžiamoji byla, kurioje jis yra kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį dėl to, kad turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno didelį narkotinės medžiagos kiekį. Procesinio sprendimo paskelbimas šioje byloje numatytas 2019 m. liepos 8 d. Šie duomenys liudija, kad nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą sprendžiantis teismas privalo vertinti, ar P. O. nutraukė ryšius su kriminalines nuostatas palaikančiais asmenimis, kokios jo nuostatos į darbinį užimtumą bei kokios yra realios galimybės jam įsidarbinti laisvėje tam, kad nekiltų poreikio ar paskatos grįžti prie ankstesnių nusikalstamų įpročių.

13. Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, teigia, kad dirbti neatsisakytų, tačiau dirbtų ne bet kokį darbą. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad P. O. bausmę atlieka nuo 2012 m. kovo 29 d., per šį laikotarpį, kuris trunka jau daugiau nei septynis metus, nuteistasis pataisos įstaigoje nedirbo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pozityviu darbiniu užimtumu turi būti suinteresuotas pats nuteistasis, t. y. turi pats sistemingai domėtis, ar yra galimybė įsidarbinti pataisos įstaigoje, tačiau duomenų, kad P. O. siektų darbinio užimtumo, bylos medžiagoje nėra. Tai tik sustiprina Socialinio tyrimo išvados teiginį, kad nuteistasis anksčiau turėjo nusikalstamumą pateisinančias nuostatas ir, nors šiuo metu supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra objektyvu daryti išvadą, jog P. O. esmingai pakeitė savo elgesį bei mąstyseną teigiama linkme. Po galimo lygtinio paleidimo jis grįžtų gyventi pas tėvus, t. y. ten pat kur gyveno ir iki suėmimo, tačiau nuteistojo kriminalinė praeitis liudija, jog tėvai jam nėra autoritetas bei apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamumo.

14. Skunde prokuroras pagrįstai atkreipia dėmesį, kad P. O. elgesys bausmės atlikimo atitinka nuteistojo elgesio standartus. Skundžiamoje teismo nutartyje aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neabejotinai rodo, kad P. O. deda pastangas pasitaisyti, tačiau šių duomenų nepakanka daryti išvadai, jog nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Teisėjų kolegija įvertina ir tą aplinkybę, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nors ji ir laikoma žema, sudaro ir dinaminiai veiksniai, kuriuos savo elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti. Šios išvados nepaneigia ir nuteistajam nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, kurie iš esmės yra tik tikėtini ir neaišku, ar pasiteisintų nuteistajam būnant laisvėje.

15. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų mokymąsi ir pan. Todėl skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje išvardintos teigiamai P. O. charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

16. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis nėra teisėta ir pagrįsta visapusiška bylos medžiagos analize, bausmės tikslai P. O. atžvilgiu dar nėra pasiekti, todėl prokuroro skundas tenkinamas, o apylinkės teismo nutartis naikinama.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. balandžio 17 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. kovo 27 d. priimtą nutarimą Nr. LK-76 taikyti nuteistajam P. O. (P. O.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.