Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė bausmė – 8 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2012-03-29, jos pabaiga – 2020-09-29.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. lapkričio 23 d. nutarimą taikyti nuteistajam T. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. Š. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad didžiąją individualaus socialinės reabilitacijos plano dalį T. Š. vykdo – pataisos įstaigoje mokosi, įgijo specialybę, pateikė prašymus įsidarbinti, tačiau nebuvo įdarbintas dėl darbo vietų stokos, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą. Individualiame socialinės reabilitacijos plane T. Š. nustatyta ir pareiga laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau, kaip matyti iš pažymos apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus, atlikdamas bausmę nuteistasis keturis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, o skatintas tik du kartus. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip pavyzdingas.

Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. Š. priklauso žemos rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 18 balų. Tačiau pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nors nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad nuteistojo elgesys ir socialinės reabilitacijos plano vykdymas sudaro pagrindą manyti, jog T. Š. laikysis įstatymų ir nebenusikals, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta. Nuteistajam būdingi kriminogeniniai veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai (susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje) bei mąstymas ir elgesys (apgalvodavo kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas). Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog T. Š. yra linkęs greitai veikti, sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet apgalvoja visas savo veiksmų pasekmes, taigi akivaizdu, kad mąstymas ir elgesys, kaip kriminogeninis veiksnys, yra vis dar būdingas nuteistajam.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

Nuteistojo T. Š. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.