Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. O. (P. O.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namuose (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. LK-107 taikyti nuteistajam P. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. O., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 metams 6 mėnesiams.Bausmės pradžia – 2012 m. kovo 29 d., bausmės pabaiga ­– 2020 m. rugsėjo 29 d.Komisija 2017 m. birželio 1 d. nutarimu Nr. LK-107 nutarė P. O. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir nustatyti baudžiamojo poveikio priemones. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. LK-107 taikyti nuteistajam P. O. lygtinį paleidimą iš pataisos. Teismas konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Skunde nuteistasis P. O. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. birželio 1 d. nutarimą Nr. LK-107. Nurodo, kad įstatymas numato vienintelį vertinamąjį kriterijų nagrinėjant lygtinio paleidimo klausimą – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą. Šis vertinimas pas nuteistąjį yra žemas, 31 balas pagal OASys vertinimo metodiką, todėl sudaro pakankamą pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Be to, nuteistasis yra 10 kartų skatintas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Teismų praktikoje lygtinis paleidimas taikomas asmenims, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra didesnis, todėl netaikant lygtinio paleidimo P. O. yra diskriminuojamas. Nuteistasis nurodo ir tai, jog byloje nukentėjusių asmenų nėra, o prokuroras prieštaravimų dėl lygtinio paleidimo nėra pateikęs. Teigiama, jog skundžiamos nutarties motyvas, jog nuteistojo atžvilgiu yra nagrinėjama baudžiamoji byla negali būti vertinama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, kadangi tai reiškia nekaltumo prezumpcijos pažeidimą. Iš esmės visos pirmos instancijos teismo nutartyje paminėtos aplinkybės įeina į vienintelio vertinimo kriterijaus – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal aprobuotą OASys metodiką – rezultatą. Šis vertinimas apima ir asmens ankstesnių teistumų skaičių, ir asmens gyvenimo sąlygų vertinimą, išsilavinimą, galimybę įsidarbinti, lėšų tvarkymą ir t.t. Nagrinėjamu atveju teismas ne tikrino Komisijos nutarimo teisėtumą, o ėmėsi dubliuoti Komisijos darbą, taip neigdamas įstatymų leidėjo Komisijai suteiktą kompetenciją ir ją pasisavindamas. Nuteistojo P. O. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam P. O. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta skundžiamoje Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartyje. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis P. O. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, todėl yra formalus pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Tačiau atkreipiamas dėmesys, jog taikant BVK 157 straipsnio normas vien formalaus pagrindo nepakanka. Spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, aukštesnysis teismas vertina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, šio elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius, mąstysenos adekvatumą, dedamas pastangas mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitą rašytinę bylos medžiagą, padedančią įvertinti nuteistojo asmenybės polinkius, puoselėjamas vertybes ir panašiai. Nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas pagal OASys vertinimo metodiką yra žemas (31 balas iš 168 galimų), tačiau vien to nepakanka. Pažymima, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis. Tuo tarpu šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nuo paskutinio vertinimo yra sumažėjusi nuo 32 balų iki 31 balo, t. y. tik 1 balu. Šiame kontekste pažymima, jog 11 balų iš minėtų 31 yra dinaminiai, todėl nuteistasis gali dar labiau sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką.Socialinio tyrimo išvada ir kiti bylos duomenys liudija, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nors ir buvo skatintas, tačiau jis taip pat 1 kartą buvo baustas drausmine tvarka. Bylos medžiaga liudija, kad P. O. yra nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – bendravimas su kriminalinį elgesį propaguojančiais asmenimis ir nusikalstamo elgesio pasekmių sumenkinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių veiksnių rizika galimam pakartotiniam nusikalstamumui nėra aktyviai mažinama. Socialinio tyrimo išvada liudija, jog nuteistasis laivės atėmimo bausmės atlikimo metu pataisos namuose mokėsi, tačiau nedirbo, nors kaip vienas iš pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančių veiksnių yra nustatytas darbinės motyvacijos turėjimas. Visa tai rodo, jog nuteistasis savo pastangomis gali dar labiau mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvada taip pat liudija, kad P. O. supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime, yra prieštaravimų. Spręsdamas iškilusias problemas nuteistasis yra pernelyg susirūpinęs trumpalaikėmis sąnaudomis ir nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais. Šiuo metu apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau dar ne visas. Nuteistasis yra linkęs savo elgesį pateisinti lygindamas jį su kitų nusižengimais, šis bruožas atsispindi ir aukštesniajam teismui pateiktame skunde.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad iš nuteistojo asmens bylos matyti, jog jis iš viso teistas 6 kartus, seniau teistas už nusikaltimus nuosavybei, dokumento klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Šiame kontekste pažymima, jog nors ankstesni teistumai negali būti vertinami sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką/veikas padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos/veikų sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pagrindo išvadai, kad nuteistasis P. O. padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, nėra. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Skundžiama Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo P. O. (P. O.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.