- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-29
- Bylos Nr.
- e2S-295-524/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00506-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Misiūnienė
- Pareiškėjas
- D. V.
- Atsakovas
- D. V.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Hiruna“ ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo, suinteresuotas asmuo likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Hiruna“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, įsiteisėjusiu 2023 m. birželio 22 d., tenkino ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Hiruna“ ieškinį atsakovei D. V. ir priteisė iš atsakovės ieškovei 67 562,67 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei – 1 238 Eur žyminio mokesčio, 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja D. V. (toliau – ir pareiškėjas, atsakovė) 2023 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023. Nurodė, kad yra pagrindas bylos atnaujinimui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Buvo pažeistos tiek proceso teisės normos, tiek materialiosios teisės normos. Teismas neatliko tinkamo atsakovės informavimo apie procesą pareigos, t. y. nedėjo pakankamai pastangų, numatytų CPK (inter allia 130 straipsnyje), tam, kad tinkamai informuotų atsakovę apie jai pradėtą civilinį procesą. Nurodo, jog teismas tik vieną kartą bandė siųsti procesinius dokumentus atsakovės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pranešimui grįžus neįteiktam, buvo priimtas sprendimas už akių. Pažymi, jog teismo vaidmuo informuojant bylos dalyvius apie pradėtą procesą yra aktyvus, kuris reikalauja maksimalių pastangų, numatytų įstatymuose. Teismas tokio rūpestingumo neparodė, todėl buvo pažeista atsakovės teisė į tinkamą teismo procesą. Be to, ieškinys pareikštas dėl žalos, susijusios su pareigos nevykdymu siekiant inicijuoti juridinio asmens bankrotą laiku. Ieškinyje tik formaliai remtasi faktu, jog atsakovė, būdama ieškovės vadove, laiku nesikreipė dėl bankroto procedūros pradėjimo ir tokiu būdu padarė žalą, kurios atlyginimą prašoma priteisti. Nebuvo laikytasi pareigos įrodinėti žalą pagal visus tris žalos įrodinėjimo elementus: a) neteisėtus veiksmus; b) pasekmes; c) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, kurios būtų lėmusios žalos atsiradimą. Įmonės vadovo atsakomybę gali lemti neteisėti veiksmai. Šiuo atveju ieškovė niekaip neįrodo, kokie veiksmai buvo atlikti, todėl į šią sąlygą atsikirsti nėra galimybės. Be to, ieškovė siekia įrodyti, jog atsakovė neįvykdė pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau vadovo atsakomybę lemia ne jo priimti sprendimai apskritai, o tokie sprendimai, kurie pažeidžia rūpestingumo reikalavimą. Vadovo atsakomybė kyla ne už verslo nesėkmę, bet už verslo sprendimų priėmimą pažeidžiant fiduciarines pareigas ir (ar) viršijant įgaliojimus. Dėl to žalos atlyginimo siekiančiam asmeniui nepakanka įrodyti padarytos žalos faktą, tačiau būtina įrodyti ir įmonės valdymo organų narių fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimą, akivaizdų protingos ūkinės komercinės rizikos peržengimą, aiškų aplaidumą arba jiems suteiktų įgaliojimų viršijimą. Pagrindas, kuriuo remdamasi ieškovė reiškia ieškinį, yra atsakovės nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo laiku, įmonei tapus nemokia. Tokiu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kada įmonė tapo nemoki ir vadovui kilo pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto. Tokių įrodymų teismui nepateikta. Be to, aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė įstatyme nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (pvz., pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą ir kt.). Teismui nebuvo pateikti duomenys apie įmonės veiklą nuo jos įsteigimo, kurie būtų parodę, jog įmonė patyrė trumpalaikį nuosmukį, kuris laikui bėgant galėjo kisti į teigiamą pusę. Ieškinys pareikštas formaliai, neįrodinėjant aplinkybių, kurios šios kategorijos byloms būdingos ir kurias privaloma įrodinėti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Hiruna“ atsiliepimu į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Nurodė, jog procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjos nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija proceso atnaujinimo pagrindu, byloje priimti teismo procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Byloje buvo įrodytos visos sąlygos, būtinos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. O atsakovė nenurodė jokių pirmosios instancijos teismo sprendime padarytų aiškių teisės normos taikymo klaidų, kurios galėjo turėti įtakos priimant sprendimą. Tokių klaidų teismo sprendime ir nebuvo. Pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, pateiktas siekiant vilkinti bylą ir išvengti atsakomybės už įmonei ir jos kreditoriams padarytą žalą. Nagrinėjant bylą procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, buvo priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos D. V. 2023 m. rugsėjo 22 d. prašymo netenkino ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023.
5. Teismas nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 procesiniai dokumentais (ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo) atsakovei D. V. 2023 m. kovo 22 d. buvo išsiųstas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) (atsakovė yra EPP vartotoja, jos paskyra EPP sistemoje aktyvuota, tai reiškia, jog yra davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje) ir atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Pašto siunta buvo saugoma 7 dienas, tačiau atsakovė siuntos pašte per saugojimo terminą neatsiėmė. Pašto siuntai grįžus neįteiktai, teismui patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, buvo gauta informacija, jog atsakovė yra asmuo, auginantis vaiką iki trejų metų. Duomenų apie kokią nors atsakovės darbovietę gauta nebuvo. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, pakartotinai procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini). Ši pašto siunta buvo saugoma 30 dienų, tačiau atsakovė siuntos pašte per saugojimo terminą ir vėl neatsiėmė. Atsakovė nenurodė absoliučiai jokių objektyvių aplinkybių (liga, ilgalaikis išvykimas iš gyvenamosios vietos, pranešimo apie siuntą negavimas ir pan.), kodėl ji du kartus neatsiėmė siuntos, kokios priežastys tai sutrukdė jai padaryti. Atsakovė nebuvo išviešinusi jokio kito būdo, kaip būtų galima jai įteikti procesinius dokumentus. Teismui buvo žinomas vienintelis atsakovės adresas, kuris yra tiek jos faktinis, tiek deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Tą patį adresą ji nurodo ir prašyme dėl bylos atnaujinimo. Atsakovė buvo ir yra ir EPP vartotoja, ji EPP sistema naudojasi (prašymą dėl bylos atnaujinimo pateikė per EPP sistemą), kad negavo teismo siųstų civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 procesinių dokumentų per EPP sistemą, nenurodo. Atsakovė nenurodo, kad ji tuo metu, kai buvo siunčiami procesiniai dokumentai iš teismo, negyveno nurodytu adresu, buvo išvykusi, dėl svarbių priežasčių negalėjo pasiimti pašto siuntos, negavo pranešimo apie siuntą, negavo pranešimo per EPP ir pan. CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas paskelbiant viešai naudojamas tada, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos. Nagrinėjamu atveju atsakovės gyvenamoji vieta teismui buvo žinoma, todėl įteikinėti procesinius dokumentus CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka nebuvo jokio teisinio pagrindo. Kokias dar kitas maksimalias pastangas teismas turėjo įdėti, kad įteiktų vengiančiai procesinius dokumentus priimti atsakovei, nenurodoma.
6. Teismas pažymėjo, kad, priešingai negu nurodo atsakovė, teismas civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 vertino ir nustatė, nuo kada įmonė tapo nemoki ir vadovei kilo pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto. Teismas taip pat nustatė ir įvardijo visas įmonės vadovės atsakomybei kilti būtinas sąlygas (neteisėtus veiksmus, padarytą žalą, tiesioginį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir pasekmių). Kaip nurodė teismas, nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra. Tačiau atsakovė teikdama prašymą dėl civilinės bylos Nr. e2-3811-904/2023 atnaujinimo teismui nepateikė absoliučiai jokių įrodymų, kurie leistų manyti, kad jos kaltės šiuo atveju nėra, kurie keltų bent minimalias abejones dėl sprendimo už akių neteisėtumo ir nepagrįstumo. Šiuo atveju atsakovė nesutinka būtent su įrodymų vertinimu civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 ir tuo, kad teismas įrodymus įvertino ne jos naudai, o ne kad buvo padaryta kokia nors aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą už akių. Naujų įrodymų, kurie leistų teismui abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu ir kurie būtų pagrindas atnaujinti civilinę bylą, atsakovė nepateikė. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės normų taikymu priimant sprendimą už akių, neatitinka aiškiai ir esminei teisės normos taikymo klaidai taikomų kriterijų ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėja D. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį ir, jeigu byla bus išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme, ieškinį atmesti.
8. Atskirajame skunde nurodoma, kad susipažinus su teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimu už akių, kuris įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d., matyti, jog yra pagrindas civilinės bylos atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Pagrindinis momentas, kuriuo ieškovė reiškė ieškinį, yra atsakovės nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos inicijavimo laiku įmonei tapus nemokia. Kasacinis teismas pasisako, jog turi būti nustatytas momentas, nuo kada įmonė tapo nemoki ir vadovui kilo pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto. Tokių įrodymų teismui nepateikta, todėl neįmanoma atsikirsti ar paaiškinti aplinkybių, kurios šioje byloje būtų laikomos kaip svarbios nustatant nemokumo momentą. Aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. Teismui nebuvo pateikti duomenys apie įmonės veiklą nuo jos įsteigimo, kurie būtų parodę, jog įmonė pagal savo pobūdį patyrė trumpalaikį nuosmukį, kuris, laikui bėgant, galėjo kisti į teigiamą pusę. Ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovė veikė prieš verslo logiką priimdama ypač rizikingus sprendimus, kurie sukėlė nepagrįstą riziką verslo eigai atsižvelgiant į verslo pobūdį, tačiau tokių skaičiavimų byloje nėra. Ieškinyje tik formaliai remtasi faktu (kuris turėjo būti vertinamas), jog atsakovė, būdama ieškovės vadove, laiku nesikreipė dėl bankroto procedūros pradėjimo ir tokiu būdu tariamai padarė žalą, kurios atlyginimą buvo prašoma priteisti. Ieškinyje, o ir galutiniame sprendime bei skundžiamojoje nutartyje nėra laikytasi materialinės pareigos įrodinėti žalą pagal visus tris žalos įrodinėjimo elementus: a) neteisėtus veiksmus; b) pasekmes; c) priežastinį ryši tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, kurios būtų lėmusios žalos atsiradimą.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo likviduojama dėl bankroto UAB „Hiruna“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad atskirajame skunde atsakovė iš esmės nenurodo jokių argumentų ir pagrindų, kodėl 2023 m. gruodžio 19 d. teismo nutartis turėtų būti panaikinta, o tik pakartoja prašyme dėl proceso atnaujinimo pateiktus argumentus, kurie teismo yra jau atmesti kaip nepagrįsti. Susipažinus su perduotais likviduojamos dėl bankroto UAB „Hiruna“ dokumentais nustatyta, kad UAB „Hiruna“ dar 2020 m. gruodžio 31 d. tapo nemoki, kadangi įmonė jau negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (pradelsti įmonės įsipareigojimai buvo 49 663 Eur, jie viršijo įmonės turto vertę, o vėliau įmonės įsipareigojimai tik didėjo). Į bylą kartu su ieškiniu yra pateiktas įmonės balansas, įrodantis pradelstų įmonės įsipareigojimų sumą nemokumo atsiradimo dieną. Teisme įmonės bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra 117 225,67 Eur. Byloje yra pateikti įrodymai, pagal kuriuos nustatytas konkretus momentas, nuo kada įmonė tapo nemoki ir nuo kada atsakovei, kaip įmonės vadovei, kilo įstatymų numatyta pareiga pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo imperatyvią normą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi atsakovė nevykdė įstatymų numatytos pareigos esant įmonei nemokiai pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tokiu būdu žala kreditoriams padidėjo 67 562,67 Eur (117 225, Eur – 49 663 Eur), tai yra laikytina žala dėl nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovės, kaip įmonės vadovės, neteisėti veiksmai yra labai aiškiai įvardyti ir konstatuoti – jie pasireiškė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos vadovaujamai įmonei, jai tapus nemokiai, iškėlimo nevykdymu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu ir kurie būtų pagrindas atnaujinti civilinę bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
V. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos, todėl atskirasis skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka.
13. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos D. V. 2023 m. rugsėjo 22 d. prašymas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Hiruna“ ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
14. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi susipažinus su teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, kuris įsiteisėjo 2023 m. birželio 22 d., matyti, jog yra pagrindas civilinės bylos atnaujinimui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, įsiteisėjusiu 2023 m. birželio 22 d., tenkino ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Hiruna“ ieškinį atsakovei D. V. ir priteisė iš atsakovės ieškovei 67 562,67 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei – 1 238 Eur žyminio mokesčio, 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu. Pareiškėja D. V. 2023 m. rugsėjo 22 d. kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023. Skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi pareiškėjos D. V. 2023 m. rugsėjo 22 d. prašymas netenkintas ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Hiruna“ ieškinį atsakovei D. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.
16. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams ir argumentams iš esmės pritaria.
17. CPK 142 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 227 straipsnio 3 dalis). CPK 285 straipsnio 1 dalis nustato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Sprendimą už akių sudaro įžanginė ir rezoliucinė dalys bei sutrumpinti motyvai (CPK 286 straipsnio 1 dalis). Sprendimo už akių priėmimas ir paskelbimas gali būti atidėtas ne ilgiau kaip septynioms dienoms; sprendimo dėl atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priėmimo už akių klausimas išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis).
18. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
19. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai: 1) neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą; 2) iš neatvykusios šalies gautas prašymas atidėti parengiamąjį ar teismo posėdį ir jame nurodytos neatvykimo į posėdį priežastys, jeigu teismas šias priežastis pripažino svarbiomis; 3) atsakovui tinkamai pranešta tik dėl dalies ieškovo reikalavimų ir juos pagrindžiančių aplinkybių, tačiau kitų ieškinio reikalavimų negalima išnagrinėti skyrium; 4) atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių; 5) kitais CPK numatytais atvejais, kai priimti sprendimo už akių neleidžiama (CPK 285 straipsnio 3 dalis).
20. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 285 straipsnio 5 dalis). CPK 287 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių; dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą, gali būti duodamas atskirasis skundas; prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be kita ko, turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, o šios dalies 4 punkte – aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas turi teisę: 1) pareiškimo netenkinti; 2) panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalis). Išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
21. Pareiškėja D. V. tiek 2023 m. rugsėjo 22 d. prašyme nurodė, tiek atskirajame skunde nurodo, kad yra pagrindas atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-3811-904/2023, kurioje 2023 m. birželio 1 d. priimtas sprendimas už akių, procesą vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu.
22. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK XVIII skyriuje „Proceso atnaujinimas“ nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašyme atnaujinti procesą, be kita ko, turi būti nurodomi proceso atnaujinimo pagrindas, proceso atnaujinimo motyvai, aplinkybės, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 2–4 punktai). Prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis).
23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013). Šios civilinio proceso stadijos tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Proceso atnaujinimo institutu siekiama, kad nebūtų palikti galioti galimi neteisingi ir nepagrįsti teismų procesiniai sprendimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1415-464/2017). Teismų praktikoje, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, pripažįstama, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017).
24. Be kita ko, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, įstatymų leidėjas numatė, kad asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą, yra viena iš sąlygų atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015). Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019).
25. Pažymėtina, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, kurios procesą pareiškėja prašė atnaujinti, pareiškėjai deklaruotos ir faktinės gyvenamosios vietos adresu paštu išsiųstas 2023 m. birželio 1 d. Pareiškėja 2023 m. rugsėjo 22 d., t. y. lygiai po trijų mėnesių nuo sprendimo už akių įsiteisėjimo (nuo 2023 m. birželio 22 d.), pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą prašymą atnaujinti bylos procesą. Vadinasi tam, kad konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju nėra praleistas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas, pareiškėja teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo pagrįsti, jog apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo ne anksčiau kaip 2023 m. birželio 22 d. Tačiau pareiškėja nei 2023 m. rugsėjo 22 d. prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), neteikė jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Taigi, pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 22 d. prašymas dėl proceso atnaujinimo neatitinka CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktu nustatytų tokiam prašymui keliamų turinio reikalavimų ir tai nustatęs pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą tokių trūkumų pašalinimui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 2 dalis). Nors šis procesinės teisės normų pažeidimas gali būti pašalintas tik pirmosios instancijos teisme (CPK 296 straipsnio 2 dalis), tačiau, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog vien dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis), pareiškėjos atskirąjį skundą nagrinėja toliau.
26. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Be to, siekiant apsaugoti byloje dalyvaujančių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių nekintamumą, užkertant galimybę formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu atnaujinti procesą į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2013).
27. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.
28. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir remiantis tokia analize daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015, 2018 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018, 2021 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-378/2021). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški tiek materialiosios, tiek proceso teisės normos taikymo klaida (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).
29. Pareiškėja D. V. 2023 m. rugsėjo 22 d. prašyme, be kita ko, nurodė, jog teismas civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, kurios procesą pareiškėja prašė atnaujinti, 2023 m. birželio 1 d. priimdamas sprendimą už akių padarė proceso teisės normos taikymo klaidą, kadangi teismas neinformavo atsakovės apie procesą.
30. Teismo teisė priimti sprendimą už akių glaudžiai susijusi su asmens teisių dalyvauti pradėtoje byloje ir išreikšti savo poziciją užtikrinimu. Sprendimo už akių civilinėje byloje pasyviai besielgiančios šalies atžvilgiu priėmimo prielaida yra tinkamas šios šalies informavimas apie vykstantį teismo procesą, kitaip tariant, tinkamas procesinių dokumentų įteikimas jai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
31. EŽTT praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnis reikalauja ir leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2017 m. vasario 16 d. sprendimą byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).
32. EŽTT yra nurodęs, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (žr. 2015 m. spalio 8 d. sprendimą byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12). Sprendžiant klausimą dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08).
33. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad teismas civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 procesinius dokumentus atsakovei išsiuntė per EPP 2023 m. kovo 22 d. (atsakovė yra EPP vartotoja, jos paskyra EPP sistemoje aktyvuota). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas nesutinka tik su skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu argumentu, kad atsakovė yra EPP, jos paskyra EPP sistemoje aktyvuota, todėl tai reiškia, jog atsakovė yra davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Priešingai – tai, kad asmuo vieną kartą sukūrė Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir VEP) paskyrą, nereiškia, jog jis duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Priešingas aiškinimas prieštarautų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y. jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).
34. Vis dėl to, pareiškėja nei 2023 m. rugsėjo 22 d. prašyme, nei atskirajame skunde nepaneigė byloje esančiais įrodymais pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog teismas civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 procesinius dokumentus du kartus (2023 m. kovo 22 d. ir 2023 m. balandžio 11 d.) registruota pašto siunta siuntė atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris yra ir atsakovės faktinis gyvenamosios vietos adresas, taip pat jog atsakovė niekur tuo metu nedirbo. Atsakovė nenurodė ir negrindė (CPK 369 straipsnio 2 dalis) jokių priežasčių, dėl ko negalėjo 7 dienas, o antrą kartą 30 dienų atsiimti saugomos siuntos. Todėl sutiktina, kad teismas, vadovaudamasis CPK 122 straipsnio 1 dalimi, 123 straipsnio 3 dalimi, ėmėsi visų priemonių tinkamai informuoti atsakovę. Taip pat sutiktina, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog atsakovės gyvenamoji vieta teismui buvo žinoma, todėl įteikinėti procesinius dokumentus CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu – nebuvo jokio teisinio pagrindo. Taigi sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pačios atsakovės pasyvumas, nesant jokių svarbių priežasčių, lėmė, jog ji galbūt nežinojo apie pradėtą teismo procesą, tačiau tai nereiškia, kad būtent teismas netinkamai informavo atsakovę apie pradėtą teisminį procesą. Darytina išvada, jog atsakovė sprendimo už akių priėmimo metu galėjo būti laikoma atsisakiusia savo teisės civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 stoti prieš teismą ir gintis.
35. Kita vertus, pareiškėja atskirajame skunde pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų ir argumentų, susijusių su atsakovės informavimu apie procesą civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, apskritai neginčija, todėl laikytina, kad iš esmės su jais sutinka. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos motyvams ir argumentams ir plačiau šio klausimo neanalizuoja ir dėl jo nepasisako.
36. Pareiškėja tiek 2023 m. rugsėjo 22 d. prašyme, tiek atskirajame skunde nurodė, jog teismas civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, priimdamas 2023 m. birželio 1 d. sprendimą už akių, padarė ir materialinės teisės normos taikymo klaidą. Pareiškėja nurodė, kad aplinkybė, jog įmonės būsena pasiekė nemokumo kriterijų, turėtų būti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pvz., pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. Pareiškėja teigė, kad teismui nebuvo pateikti duomenys apie įmonės veiklą nuo jos įsteigimo, kurie būtų parodę, jog įmonė pagal savo pobūdį patyrė trumpalaikį nuosmukį, kuris, laikui bėgant, galėjo kisti į teigiamą pusę. Pareiškėjos nuomone, ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovė veikė prieš verslo logiką priimdama ypač rizikingus sprendimus, kurie sukėlė nepagrįstą riziką verslo eigai atsižvelgiant į verslo pobūdį, tačiau tokių skaičiavimų byloje nėra. Pareiškėja teigė, kad ieškinyje tik formaliai remtasi faktu (kuris turėjo būti vertinamas), jog atsakovė, būdama ieškovės vadovė, laiku nesikreipė dėl bankroto procedūros pradėjimo ir tokiu būdu tariamai padarė žalą, kurią buvo prašoma priteisti. Pareiškėjos nuomone, ieškinyje, o ir galutiniame sprendime bei skundžiamojoje nutartyje nėra laikytasi materialinės pareigos įrodinėti žalą pagal visus tris žalos įrodinėjimo elementus: a) neteisėtus veiksmus; b) pasekmes; c) priežastinį ryši tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, kurios būtų lėmusios žalos atsiradimą.
37. Kaip minėta, Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. birželio 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, įsiteisėjusiu 2023 m. birželio 22 d., tenkino ieškovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Hiruna“ ieškinį atsakovei D. V. ir priteisė iš atsakovės ieškovei 67 562,67 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, valstybei – 1 238 Eur žyminio mokesčio, 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų teikimu.
38. Bendrovės (įmonės, juridinio asmens) vadovo civilinė atsakomybė savo teisine prigimtimi yra deliktinė, civilinės atsakomybės prievolei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė (išskyrus įstatyme ar sutartyje nustatytas išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246–6.249 straipsniai). Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 12, 178 straipsniai). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).
39. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą (JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Juridinio asmens vadovas privalo atlyginti žalą, kuri atsirado dėl šiame įstatyme nustatytų pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo (JANĮ 13 straipsnio 1 dalis).
40. Kaip matyti iš Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023, teismas vertino byloje pateiktus įrodymus ir aplinkybes, kad atsakovė nuo 2020 m. liepos 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo 2022 m. sausio 10 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2022 m. vasario 15 d., buvo UAB „Hiruna“ vadovė. Teismas taip pat vertino, kad UAB „Hiruna“, turto balanso duomenimis, tapo nemoki 2020 m. gruodžio 31 d., nes įmonės įsipareigojimai (49 663 Eur) viršijo turto vertę, tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas 67 562,67 Eur priteistiną žalos atlyginimą vertino kaip skirtumą tarp bankroto byloje įsiteisėjusiomis teismo nutartimis patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (117 225,67 Eur) ir įsipareigojimų sumos, buvusios nemokumo atsiradimo metu (49 663 Eur).
41. Taigi nesutiktina su pareiškėja, kad teismas neįrodinėjo civilinės atsakomybės sąlygų. Priešingai nei nurodo pareiškėja, aplinkybė, kada įmonės būsena pasiekė teisės akte nustatytą nemokumo kriterijų, gali būti (tačiau neprivalo būti) įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais ūkines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymą, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Taip pat, priešingai nei teigia pareiškėja, vadovaujantis JANĮ 2 straipsnio 7 dalimi, 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kai juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę, t. y. juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą ir negali nesiimti jokių veiksmų, manant, jog tai yra laikini finansiniai sunkumai, nesėkmės laikotarpis ar pan., tikintis, jog juridinio asmens situacija pagerės.
42. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja prašydama atnaujinti procesą apkritai neteikė jokių įrodymų, įskaitant pagrindžiančių proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis), t. y. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes ir paneigiančių civilinėje byloje Nr. e2-3811-904/2023 2023 m. birželio 1 d. priimtame sprendime už akių nustatytas aplinkybes. Pareiškėja nei pirmosios instancijos teismui teiktame prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos konkrečiai neįvardijo ir tik nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės normų taikymu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos deklaratyvios aplinkybės neatitinka aiškiai ir esminei teisės normos taikymo klaidai taikomų kriterijų ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kaip minėta, proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui abejoti sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu ir kurie būtų pagrindas atnaujinti civilinę bylą.
43. Įvertinęs anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta.
Dėl bylos procesinės baigties
44. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.