Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Svetlana Panina, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl baudos skyrimo, suinteresuoti asmenys R. C. bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, bei pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).

16. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas antstolės prašymas dėl baudos skolininkui paskyrimo už privalomojo nurodymo neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl esminių bylos aplinkybių

18. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018, nutraukė civilinės bylos dalį dėl R. C. ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu Inspekcijos surašytą Savavališkos statybos aktą, ir atmetė R. C. reikalavimus dėl 2018 m. sausio 26 d. privalomųjų nurodymų panaikinimo. Šis sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 7 d., Klaipėdos apygardos teismui palikus jį nepakeistą nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-407-642/2019. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartimi netenkino R. C. prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-4206-901/2018 (civilinė byla Nr. e2-1074-991/2021). Šią nutartį Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-311-513/2021, taip pat paliko nepakeistą.

19. Suinteresuotam asmeniui R. C. neįvykdžius privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius iki 2018 m. spalio 26 d., šio privalomojo nurodymo pagrindu antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės kontoroje buvo pradėta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 23 d. antstolė surašė Sprendimo neįvykdymo aktą ir 2020 m. liepos 31 d. kreipėsi į teismą dėl privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodytų pasekmių taikymo bei baudos R. C. skyrimo.

20. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-375-911/2021, patenkino antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-180126-00010 neįvykdymo. Teismas nutarė taikyti privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodytas pasekmes – leido Inspekcijai pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti Tvorą, išieškant patirtas išlaidas iš R. C.; paskyrė R. C. 5 Eur baudą valstybės naudai už kiekvieną uždelstą įvykdyti Inspekcijos privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 24 d. iki visiško nurodymo įvykdymo dienos. Šios nutarties dalis dėl baudos R. C. paskyrimo buvo pakeista Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartimi Nr. 2S-909-889/2021, nurodant, kad R. C. skirta bauda skaičiuotina nuo 2020 m. birželio 24 d. iki 2021 m. kovo 2 d.

21. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-88-1048/2024, netenkino antstolės A. Rimaitės Žičkuvienės pakartotinio pareiškimo (vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl periodinės iki 300 Eur baudos R. C. paskyrimo už privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-180126-00010 neįvykdymą. Teismas, konstatavęs, kad R. C. paskirta bauda yra neefektyvi, nurodė, kad po 2021 m. liepos 5 d. nutarties priėmimo Inspekcijai atsirado pagrindas pradėti savavališkai pastatytos tvoros griovimo darbus, tačiau ji jų nevykdė daugiau kaip dvejus metus. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas konstatavo, kad Inspekcijai kilo pareiga kuo operatyviau vykdyti Tvoros griovimo darbus, o ne antstolei pakartotinai kreiptis į teismą dėl baudos R. C. skyrimo. Šią nutartį Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi Nr. 2S-743-459/2024 paliko nepakeistą.

23. 2024 m. liepos 16 d. Inspekcija surašė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-240716-00094, kuriame nurodoma, kad R. C. neįvykdė šio privalomojo nurodymo, taip pat konstatuota, kad faktinė situacija pasikeitė nuo 2018 m. sausio 23 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-109 ir nuo 2020 m. birželio 9 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-20060900063 fiksuotos situacijos, nes perstatytos tvoros konstrukcijos: išardyti betoniniai blokeliai vietomis iki 3 eilių, betoninių stulpų viršutinės dalies apdailos detalės, sumontuotos metalinės apdailos detalės (skardos lankstiniai) ant betoninių blokelių stulpų, taip pat fiksuota, kad permontuotos / perstatytos metalinių segmentų konstrukcijos ir jų tvirtinimo vietos. Tai patvirtina ir šiame akte pateiktos Tvoros nuotraukos, padarytos 2020-2024 m., iš kurių matyti, kad dėl skolininko atliktų veiksmų Tvora tapo žemesnė.

25. Patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas skolininkui išsiųsti registruotomis siuntomis adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) (2024 m. rugpjūčio 12 d. lydraštis S-24-75-22498). Iš vykdomojoje byloje pateiktos siuntos sekimo informacijos matyti, kad siunta Nr. (duomenys neskelbtini), išsiųsta skolininkui adresu (duomenys neskelbtini), skolininkui įteikta 2024 m. rugpjūčio 16 d. Iš R. C. byloje pateiktos AB „Lietuvos paštas“ informacijos matyti, kad registruotos siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žmogiškosios klaidos buvo pristatytos (įdėtos) nurodytu gavėjo adresu į gaunamų laiškų dėžutę, nepaėmus gavėjo parašo bei įteikimą įforminant informacinėje sistemoje.

26. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis 2025 m. rugsėjo 18 d. R. C. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, be kita ko, prašydamas ex officio (teismo iniciatyva) pripažinti ab initio (nuo pradžių) neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005 (civilinė byla Nr. e2-132-440/2025). Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. lapkričio 17 d. nutartimi priėmė R. C. prašymą dėl ieškinio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Inspekcijai atsisakymo ir nutraukė civilinę bylą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

29. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – ir Priežiūros įstatymas) yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.

30. Pagal Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, privalomasis nurodymas – tai teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.

31. Pagal Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statybos valstybinės priežiūros pareigūnas privalomuoju nurodymu sustabdo statybą, kai nustatoma, kad statyba yra savavališka ir surašomas savavališkos statybos aktas. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad savavališkos statybos atveju surašomas privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdomas, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka privalomasis nurodymas perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, Inspekcijos vadovo nustatyta tvarka perduodamas vykdyti antstoliui įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo. Pagal šio straipsnio 6 dalį privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK nustatyta tvarka. Statytojas turi teisę tęsti statinio (jo dalies) statybą tik pašalinęs statybos sustabdymo priežastis ir gavęs Inspekcijos leidimą tęsti sustabdytą statybą (Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 7 dalis).

32. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, tais atvejais, kai yra sprendžiamas klausimas dėl CPK 771 straipsnyje nustatytų privalomojo nurodymo neįvykdymo padarinių taikymo, visų pirma, turi būti nustatytas tokio nurodymo neįvykdymo faktas bei neįvykdymo priežastys, o pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204-378/2021, 15 punktas; 2022 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022, 29 punktas).

33. CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-1120/2023, 27 punktas; 2024 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-684/2024, 25 punktas; 2024 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-378/2024, 32 punktas).

34. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad Inspekcija kreipėsi į antstolę dėl privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šią aplinkybę bei susipažinęs su skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties motyvais, sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl to, ar privalomasis nurodymas nevykdyti jokių statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 buvo įvykdytas, ar buvo aplinkybių, sudarančių pagrindą atleisti skolininką nuo teisės aktuose nustatytų pasekmių. Pirmosios instancijos teismas, nevertindamas privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-180126-00009 nevykdymo priežasčių, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (žr. šios nutarties 31, 32 punktus). Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantės argumentui, jog aplinkybė, kad savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti pačios Inspekcijos, savaime nepaneigia privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statybos darbų nevykdymo fakto. Todėl byloje turi būti pasisakyta dėl to, ar suinteresuoto asmens R. C. atlikti Tvoros laikančiųjų konstrukcijų (stulpų) matmenų pakeitimo darbai gali būti priskirti statybos darbams, kurie buvo draudžiami atlikti privalomuoju nurodymu Nr. PNSD-30-180126-00009.

35. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 straipsnio 85 punktą, statyba – tai veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Pagal šio straipsnio 51 punktą, statinio griovimas – statybos rūšis, kurios tikslas – suardyti (išmontuoti) visas statinio konstrukcijas (išskyrus statinio rekonstravimui ar kapitaliniam remontui priskirtinus statybos darbus). Statinio rekonstravimas – statyba, kurios tikslas – perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.; Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 punktas).

36. Sistemiškai aiškinant Statybos įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad statyba teisine prasme apima ne tik naujo statinio statymą, bet ir rekonstravimą, kapitalinį remontą bei griovimą. Statinio rekonstravimas, perstatant statinį, t. y. pakeičiant jo laikančiąsias konstrukcijas, keičiant statinio išorės matmenis, taip pat yra statyba (Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 straipsnio 72, 85 dalys). Atlikti statybos darbai gali būti priskirti griovimo darbams tik, jei suardomos / išmontuojamos visos statinio konstrukcijos (Statybos įstatymo 2 straipsnio 51 punktas).

37. Byloje nustačius, kad suinteresuotas asmuo R. C. pakeitė (sumažino) Statinio laikančių konstrukcijų (stulpų) aukštį, negalima konstatuoti, kad jis vykdė / įvykdė privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti Tvorą). Byloje nebuvo paneigta, kad Tvoros aukštis pakito dėl suinteresuoto asmens R. C. veiksmų. Iš vykdomojoje byloje esančių Tvoros 2020-2024 m. nuotraukų matyti, kad R. C. akivaizdžiai siekė būtent perstatyti, bet ne griauti Tvorą. Iš minėtų nuotraukų matyti, kad skolininkas būtent perstatė Tvorą, nes šis statinys atrodė kaip užbaigtas, tinkamas eksploatuoti. Nebuvo Tvoros griovimo (kryptingo siekio sunaikinti visas Tvoros konstrukcijas) požymių. Todėl negalima daryti išvados, kad R. C. iš dalies sugriovė (išardė) Tvorą. Šiuo atveju svarbu, kad R. C. nenurodė objektyvių priežasčių, pateisinančių Tvoros rekonstravimo (laikančiųjų konstrukcijų aukščio sumažinimo, t. y. matmenų pakeitimo) darbus. Nustačius šias aplinkybes, konstatuotina, kad skolininkas atliko veiksmus, kurie pagal jų pobūdį ir apimtį laikytini statybos darbais, priskirtinais prie rekonstravimo, bet ne griovimo. Todėl byloje buvo pagrindas išvadai, kad suinteresuotas asmuo R. C. pažeidė privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statybos darbų iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.

38. Įvertinęs nustatytas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad privalomasis nurodymas Nr. PNSD-30-180126-00009 patikrinimo metu buvo pažeistas (t. y. jis nebuvo vykdomas). Suinteresuotas asmuo R. C. nenurodė svarbių priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, dėl kurių ėmėsi Statinio rekonstravimo, keisdamas jo laikančiųjų konstrukcijų aukštį. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-180126-00009 vykdymo patikrinimo dieną skolininkui R. C. buvo žinoma apie šio galiojusio patikrinimo metu privalomojo nurodymo taikytus įpareigojimus (žr. šios nutarties 18 punktą). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog vėliau savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti Inspekcijos, nėra pakankamas pagrindas atsisakyti taikyti CPK 771 straipsnyje numatytas pasekmes, nes tokiu atveju būtų paneigtas privalomojo nurodymo kaip vykdomojo dokumento privalomumas. Nors pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika, nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje Nr. 3K-3-262/2014, svarbu tai, kad minėti išaiškinimai buvo pateikti byloje, kurios faktinės aplinkybės skyrėsi nuo šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartyje konstatuota, kad privalomasis nurodymas buvo vykdomas asmens, kuriam jis buvo skirtas. Šioje byloje nustatyta, kad skolininkas R. C. nevykdė nei privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius, nei privalomojo nurodymo nevykdyti jokių (išskyrus statinio griovimo) statybos darbų. Todėl kasacinio teismo išaiškinimai, jog pagrindas taikyti skolininkui CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatytą baudą yra tol, kol procesinis sprendimas neįvykdytas, neturėtų būti besąlygiškai taikomi sprendžiant klausimą dėl baudos skyrimo skolininkui šioje byloje.

39. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, kad antstolės pareiškimo nagrinėjimo dieną Tvora buvo nugriauta, sudarė pagrindą ne atmesti jos prašymą dėl privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmių taikymo, bet nustatyti fiksuoto dydžio vienkartinę baudą. Pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 265 straipsnio 1 dalį, kadangi nenustatė reikšmingų aplinkybių dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-180126-00009 nevykdymo, nevertino šių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismui ištyrus bylos įrodymus dėl privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-180126-00009 vykdymo bei nustačius, kad skolininkas R. C. nevykdė šio nurodymo nesant svarbių nuo jo valios nepriklausančių privalomojo nurodymo nevykdymo priežasčių, yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei klausimą dėl pareiškėjos prašymo išspręsti iš esmės, tenkinant šį prašymą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 771 straipsnio 6 dalis).

40. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 58 punktas).

41. Sprendžiant klausimą dėl suinteresuotam asmeniui R. C. skirtinos baudos svarbu tai, kad prašymo nagrinėjimo dieną perstatyta Tvora buvo nugriauta Inspekcijos. Nenustatyta, kad dėl pirmiau minėtų R. C. Tvoros rekonstravimo darbų buvo padaryta žalos aplinkai, visuomenei, tačiau suinteresuoto asmens R. C. elgesys šiam rekonstruojant Tvorą rodo jo nesiskaitymą su teisės normomis, reguliuojančiomis privalomą vykdomųjų dokumentų pobūdį. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad nagrinėjamu atveju vienkartinė 200 Eur bauda atitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, užtikrindama ir prevencinį poveikį suinteresuoto asmens elgesiui statybų srityje.

42. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės aplinkybė, susijusi su suinteresuoto asmens R. C. (ne)informavimu apie vykdomąjį procesą, pradėtą privalomojo nurodymo Nr. PNSD-30-180126-00009 pagrindu. Skolininkui buvo žinoma apie privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų. Tai patvirtina aplinkybė, jog jis dar 2018 m. inicijavo teisminį ginčą dėl šio nurodymo teisėtumo. Privalomojo nurodymo įpareigojimo nevykdymo faktas nepriklausė nuo R. C. informavimo apie vykdomosios bylos inicijavimą.

43. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neturi teisinės reikšmės ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad civilinėse bylose Nr. 2VP-88-1048/2024 ir Nr. 2S-743-459/2024 teismai konstatavo, jog nėra pagrindo R. C. skirti baudą. Minėtose bylose buvo vertinamos aplinkybės, susijusios su privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius (ne)įvykdymu. Šiose bylose nebuvo nagrinėjami klausimai dėl privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų nevykdymo ir su tuo susijusio pagrindo skirti baudą. Todėl minėtų nutarčių išvados neturi prejudicinės galios nagrinėjamam klausimui.

44. Nepagrįstas ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas, kad Inspekcijos R. C. surašytų privalomųjų nurodymų teisėtumo klausimas tebėra teisminio nagrinėjimo dalykas. Nustatyta, kad Inspekcijos parengtų privalomųjų nurodymų teisėtumas buvo patikrintas, Klaipėdos apylinkės teismui atmetus suinteresuoto asmens R. C. ieškinį dėl minėtų nurodymų panaikinimo įsiteisėjusiu sprendimu (šios nutarties 18 punktas). Vadinasi, privalomasis nurodymas nevykdyti statybos darbų įsigaliojo ir privalėjo būti vykdomas (Priežiūros įstatymo 13 straipsnio 4, 6 dalys). Juolab kad iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad R. C. atsisakė ieškinio reikalavimo pripažinti ab initio (nuo sudarymo momento) neteisėtu ir negaliojančiu 2018 m. sausio 25 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-180125-00005 (Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-132-440/2025 duomenys).

Dėl procesinės bylos baigties

45. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs savavališkos statybos padarinių pašalinimo faktą, nepagrįstai neįvertino ir nepasisakė dėl privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų neįvykdymo bei šio neįvykdymo priežasčių. Pirmosios instancijos teismas nepatikrino, ar buvo objektyvių aplinkybių, galėjusių pateisinti privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų nesilaikymą, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotų CPK 771 straipsnyje numatytų baudos taikymo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad nebuvo svarbių nuo skolininko nepriklausiusių privalomojo nurodymo nevykdyti statybos darbų nesilaikymo priežasčių bei kitų aplinkybių, dėl kurių skolininkas galėtų būti atleistas nuo baudos skyrimo, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl baudos skyrimo. Todėl skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės, skiriant skolininkui R. C. už privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 neįvykdymą vienkartinę 200 Eur baudą (CPK 338 straipsnis, 265 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Patenkinti pareiškėjos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atskirąjį skundą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės pareiškimą dėl baudos skyrimo.

Paskirti skolininkui R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienkartinę 200 (dviejų šimtų) Eur baudą už Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 26 d. privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. PNSD-30-180126-00009 neįvykdymą.

Paskirta bauda turi būti sumokėtą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nurodant įmokos kodą 6804. Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams.