Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-129-553/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-04-29
Bylos Nr.: 2A-129-553/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00200-2024-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Neringa Švedienė, Aldona Tilindienė, Tomas Venckus
Ieškovas: R. V., Z. V.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

Kategorijos

2.6.10.5.2.6Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų
3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą

Civilinė byla Nr. 2A-129-553/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00200-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.6; 3.3.1.19.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. balandžio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Neringos Švedienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. V. ir Z. V., kaip ,,Ellora 4522899 Ltd“ teisių perėmėjo, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. V. ir Z. V., kaip ,,Ellora 4522899 Ltd“ teisių perėmėjo, ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai R. V. ir Z. V., kaip ,,Ellora 4522899 Ltd“ teisių perėmėjas, kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami:

1.1. priteisti Z. V., kaip ,,Ellora 4522899 Ltd“ (buvęs pavadinimas – Ellora Ltd) teisių perėmėjui, 4 798 792,29 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 pradėjimo dienos (2013 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat neturtinę žalą, kurios dydis yra 8 proc. nuo prašomos priteisti turtinės žalos;

1.2. priteisti Z. V. 5 553,92 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 pradėjimo dienos (2013 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat neturtinę žalą, kurios dydis yra 8 proc. nuo prašomos priteisti turtinės žalos;

1.3. priteisti R. V. 1 172 164,36 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 pradėjimo dienos (2013 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat neturtinę žalą, kurios dydis yra 8 proc. nuo prašomos priteisti turtinės žalos;

1.4. priteisti R. V. už UAB „Infoverslas“ patirtą žalą 182 856,90 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 pradėjimo dienos (2013 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat neturtinę žalą, kurios dydis yra 8 proc. nuo prašomos priteisti turtinės žalos;

1.5. priteisti Z. V. už UAB „Infoverslas“ patirtą žalą 2 770,57 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 pradėjimo dienos (2013 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, taip pat neturtinę žalą, kurios dydis yra 8 proc. nuo prašomos priteisti turtinės žalos.

Šalies argumentai

2. Ieškovai procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 30 d. Z. V., R. V., „Ellora 4522899 Ltd“, UAB „Infoverslas“, UAB „FF lizingas“ pareiškimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnį, 300 straipsnio 3 dalį. UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ direktorius J. M., drauge su jam talkinančiais šeimos nariais ir kitais fiziniais bei juridiniais asmenimis, pagal jų sumanytą ir paruoštą planą, neteisėtai užvaldė įmonę UAB „Skomė“, nušalino nuo jos valdymo pagrindinius akcininkus Z. V., R. V. bei jų atstovaujamas įmones „Ellora 4522899 Ltd“ ir UAB „Infoverslas“, nušalino Z. V. nuo įmonių UAB „Skomė“, „Ellora 4522899 Ltd“ ir UAB „FF lizingas“, o R. V. – nuo UAB „Infoverslas“ valdymo, neteisėtai užvaldęs šias įmones, perėmė jų valdymą ir turtą bei UAB „Skomė“ akcijas.

3. Ieškovai procesiniuose dokumentuose nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėtų ir galimai nusikalstamų teisėjų ar teismo, prokurorų ir kitų pareigūnų, institucijų veiksmų (neveikimo), atlygina valstybė ir visiškai (jei žala atsirado dėl teisėjų ir prokurorų kaltės). Ieškovai teigia, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 pareigūnų ir teisėjų kaltė dėl tinkamo neveikimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus yra akivaizdi, nustatyta aukštesnių prokurorų nutarimais ir teismo nutartimis, šios aplinkybės lėmė ieškovų patirtos žalos (nuostolių) atsiradimą ir dydžius. Pareigūnai ir teisėjai atliko nepagrįstus ikiteisminio tyrimo vilkinimo ir ne kartą įvykdyto tokio tyrimo nutraukimo veiksmus, trukdė nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams ikiteisminiame tyrime ginti pažeistas jų teises, o tai patvirtina jų veikimo / neveikimo tyčią, todėl, ieškovų nuomone, atsakovų atstovų kaltė, kaip jų civilinės atsakomybės sąlyga, yra įrodyta (CK 6.248 straipsnis.). Kaltinamasis aktas nebuvo surašytas, baudžiamoji byla nebuvo perduota teismui, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas nepagrįstai. Pats ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas. Ilgo proceso metu pareigūnai savo neveikimu toleravo kaltininkų neteisėtus veiksmus ir nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nesiėmė veiksmingų priemonių užkirsti kelią kaltininkų tolimesniems neteisėtiems veiksmams, kad tiek civilinis, tiek baudžiamasis procesai nebūtų apsunkinti; nutraukus ikiteisminį tyrimą buvo dirbtinai ir sąmoningai atimta iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisė ginti dėl ikiteisminio tyrimo nepagrįsto nutraukimo pažeistas teises. Skundus dėl 2020 m. rugsėjo 29 d. prokuroro V. S. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą nagrinėjo aukštesnis prokuroras, kuriam nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai buvo pareiškę nušalinimą ir kuris, šio aukštesnio prokuroro nutarimo priėmimo metu, nebuvo ir tebėra neišnagrinėtas, nes nebuvo perduotas teismui. Ikiteisminį tyrimą antrą kartą nutraukė prokuroras V. S. 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu, bet ne ikiteisminiam tyrimui paskutinis vadovavęs prokuroras M. G., tačiau nėra jokio dokumento, kuriuo būtų pakeistas ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras M. G. ir būtų paskirtas prokuroras V. S.. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi buvo tenkintas įtariamojo J. M. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties ir pakeistas ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas. Apie šio skundo nagrinėjimą nebuvo pranešta nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, tokiu būdu atimant iš jų teisę pateikti atsiliepimus. Šių veiksmų neteisėtumas nustatytas įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. ir 2021 m. kovo 16 d. nutartimis bei konstatuota, kad Vilniaus apygardos teismas, priėmęs 2021 m. sausio 26 d. nutartį, iš esmės pažeidė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teises, nepranešęs jiems apie J. M. skundą, nepateikęs jiems šio skundo ir su juo pateiktų naujų įrodymų, nesuteikęs jiems įstatymu ginamos teisės pateikti atsiliepimus, neteisėtai atėmęs iš jų teisę reikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai.

4. Ieškovai turtinę žalą kildina iš to, kad jie prarado UAB „Skomė“ akcijas, todėl patirtą turtinę žalą vertina 100 proc. akcijų rinkos verte, buvusia 2009 m. Kadangi ieškovai prarado ir UAB „Skomė“ valdymą, t. y. 70,4 proc. jų drauge valdytų akcijų įtaką šios didelės vertės bendrovei – ieškovų patirta žala didintina 70,4 proc.

5. Ieškovai neturtinę žalą kildina iš to, kad yra šokiruoti, jog nusikalstamas veikas įvykdę ir jas tebetęsiantys asmenys inicijuoja gausias bylas prieš ieškovus. Ieškovas Z. V. 2016 m. birželio 29 d., pirmą valandą nakties, pabaigęs kasdieninį darbą su teismo dokumentais ir nežinodamas kaip toliau gyventi be lėšų ir sugebėti tęsti teisminius ginčus, ėjo į kitą kambarį, tačiau pasuko ne į tą pusę ir nukrito nuo laiptų, dėl to patyrė sunkius ir daugybinius lūžius (kaukolės, sinusų, kaklo, riešų), raiščių ir meniskų plyšimus ir kitas sudėtingas traumas. Buvo atliktos sudėtingos operacijos, gydymas šiuo metu nėra baigtas. Dėl nepakeliamo krūvio teismuose išsivystė hipertenzinė širdies liga, cervikaldija, progresuoja neurologinės ligos. (duomenys neskelbtini), po ilgai trukusio slaugymo, mirė ieškovės R. V. mama, kuriai palaidoti trūko lėšų. R. V. onkologinė chirurginė operacija, keturi ieškovų dukros persileidimai, kuri dėl tėvo patirtų sunkių traumų nedirbo ir turėjo atidėti vestuves, stengdamasi talkinti tėvui, yra tiesiogiai susiję su ieškovų pergyvenimais dėl jų padėties. Jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismai būtų laikęsi baudžiamojo proceso reikalavimų, nevilkinę ikiteisminio tyrimo ir nepagrįstai jo nenutraukę, netrukdę civiliniams ieškovams ginti jų pažeistas teises, o teismai nebūtų ignoravę jų procesinių teisių, tai ieškovai būtų susigrąžinę nusikalstamai iš jų atimtą UAB „Skomė“ valdymą, nebūtų reikėję kreiptis į teismą šioje byloje dėl žalos atlyginimo iš valstybės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2024 m. spalio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė valstybei iš ieškovų po 25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

2. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, konstatavus, jog nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo J. M. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pakeistas, konstatuojant, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktinas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kitaip tariant duomenų, reikšmingų patvirtinant nusikalstamos veikos sudėties požymius, trūkumo pagrindu, išnaudojus visas procesines galimybes tokius duomenis surinkti. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.

3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovai nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko eilę pažeidimų, vykdydami savo pareigas ikiteisminio tyrimo procese, nesiaiškino bylai svarbių aplinkybių, netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes, nutraukė ikiteisminį tyrimą, neišnaudojus visų galimybių tiesai byloje nustatyti, o ikiteisminis tyrimas truko labai ilgai. Pagal teismų praktiką, ieškovai, siekdami įrodyti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, turi įrodyti aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ieškovų procesinė padėtis ikiteisminiame tyrime buvo pareiškėjai, pats ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ieškovų iniciatyva – pagal ieškovų pareiškimą, o tai reiškia, kad ikiteisminio tyrimo proceso metu atlikti procesiniai veiksmai nebuvo nukreipti į ieškovus, ieškovų atžvilgiu nebuvo pritaikytos jokios procesinės prievartos priemonės ar kitokie suvaržymai, todėl nei ikiteisminio tyrimo veiksmai, nei jų trukmė negalėjo sukelti ir nesukėlė ieškovams jokių tiesioginių teisinių pasekmių. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2012 m. rugsėjo 21 d., o nutrauktas 2020 m. rugsėjo 29 d., t. y. truko 8 metus, tačiau iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad buvo tiriamas itin didelis kiekis duomenų, kurie buvo tikrinami ir teikiant paklausimus į įvairias užsienio šalis, atliekama daug ikiteisminio tyrimo veiksmų, o tai sudaro pagrindą nuspręsti, jog ikiteisminio tyrimo trukmė nulemta objektyvių priežasčių.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas tuo, jog ieškovai iki šiol negali naudotis jiems nuosavybės teisėmis priklausančiu turtu – UAB „Skomė“ akcijomis, nes jas neteisėtai ir akivaizdžiai nusikalstamai (suklastotų dokumentų pagrindu) valdo UAB „Skomė“ neteisėtai užvaldę asmenys, o bendrovės akcininkų registre neatstatoma akcininko registracija. Tačiau išnagrinėtų civilinių bylų chronologija atskleidžia, kad tarp akcininkų kilę ginčai, susiję su akcijų perleidimo sandoriais, akcijų emisijomis buvo išnagrinėti civilinio proceso tvarka, o ieškovai pasinaudojo jų pažeistų teisių gynyba civilinio proceso tvarka.

5. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovai patirtą turtinę žalą – UAB „Skomė“ akcijų praradimą, šios įmonės valdymo praradimą iš esmės kildina iš to, jog nebuvo kriminalizuoti kitų asmenų veiksmai. Tačiau iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad valstybė (ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismai) neatliko jokių veiksmų, susijusių su ieškovų nurodomu akcijų ar įmonės valdymo praradimu. Ta aplinkybė, kad ieškovams pažeistas teises teko ginti civilinio proceso tvarka, o tai jie pagal byloje esančius duomenis ir padarė, niekaip negali būti vertinama kaip valstybės neteisėti veiksmai ar neveikimas, sudarantys prielaidas valstybės atsakomybei kilti. Nagrinėjamu atveju tarp ieškovų nurodomų ir neteisėtais vertinamų valstybės veiksmų / neveikimo ir prašomos atlyginti turtinės žalos, kurią sudaro UAB „Skomė“ akcijų rinkos vertė, padidinta 70,4 proc. dėl UAB „Skomė“ valdymo praradimo, nėra jokio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nei tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (net nesvarbu kokiu pagrindu), nei, jog nebuvo pranešta apie J. M. gynėjo skundo nagrinėjimą, nėra susiję su ieškovų nurodomu UAB „Skomė“ valdymo ar šios įmonės akcijų praradimu. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad teismo sprendimas yra nevykdomas, taip pat nesudaro pagrindo valstybės atsakomybei kilti. Tuo atveju, jeigu yra nevykdomas teismo sprendimas, asmenys, kurių pažeista teisė yra apginta teismo sprendimu, turi teisę vykdymo proceso tvarka kreiptis dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo.

6. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėjo, kad ieškovų nurodomos aplinkybės neabejotinai sukėlė neigiamus išgyvenimus, kurie yra svarbūs ir itin reikšmingi juos patyrusiems asmenims, tačiau tai niekaip nėra susiję su ieškovų nurodomais valstybės neteisėtais veiksmais / neveikimu. Ieškovo nurodomas žalą sukėlęs įvykis – 2016 m. nukritimas nuo laiptų, įvyko anksčiau, negu buvo atlikti veiksmai, iš kurių kildinama žala – 2020 m. nutrauktas ikiteisminis tyrimas, 2021 m. nepranešimas apie skundo nagrinėjimą. Kiti nurodomi neturtinės žalos pagrindai – kad ieškovams yra iškeltos kitos civilinės bylos, kuriose jiems reiškiami turtiniai reikalavimai, proceso dalyvių veiksmai / pateikti užklausimai kitose nagrinėjamose / nagrinėtose bylose, ligos ir artimo žmogaus mirtis, taip pat niekaip nėra susiję su jokiais valstybės, jos institucijų ar pareigūnų veiksmais tokiu būdu, jog egzistuotų valstybės prievolė atlyginti ieškovams jų nurodomą neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai taip pat prašo priimti naujai gautą įrodymą ir pridėti prie šios bylos civilinę bylą Nr. 2-661-129/2011. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ieškovų argumentų ir pateiktų įrodymų dėl to, kad: Vilniaus miesto apylinkės teismas nepranešė apie įtariamojo J. M. skundą dėl aukštesniojo prokuroro A. S. 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, todėl apie šią bylą ieškovai nežinojo; nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nušalinimą prokurorui A. S. buvo pareiškę dar iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir šie nušalinimo pareiškimai net nebuvo perduoti teismui, nes tik teismas sprendžia prokuroro nušalinimo klausimą. Todėl aukštesnysis prokuroras A. S. neturėjo teisės nagrinėti skundų dėl 2020 m. rugsėjo 29 d. prokuroro V. S. nutarimo.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovų argumentų, kad ikiteisminį tyrimą antrą kartą, netikėtu 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu (iškart po įtarimų J. M. pareiškimo) nutraukė prokuroras V. S., bet ne ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras M. G.. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokio įrodymo, kad ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras M. G. keičiamas į prokurorą V. S.. Apie prokuroro pakeitimą nepranešta ir nukentėjusiems bei civiliniams ieškovams, o 2021 m. sausio 22 d. raštu aukštesnysis prokuroras A. S. atsakė, kad byloje prokurorų nušalinimo klausimas nebuvo sprendžiamas, tai patvirtino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas.

1.3. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė ir nevertino neišnagrinėtų nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skundų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo argumentų, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neįvykdžius visų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. gegužės 22 d. nurodymų dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, taip pat Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės 2018 m. vasario 9 d. nutarimo atnaujinti tyrimą, nurodymų atlikti konkrečius tyrimo veiksmus, neatlikus išsamaus ir nešališko kvalifikuoto tyrimo, ignoruojant akivaizdžių ir įrodytų nusikaltimų faktus.

1.4. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties priėmimo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skundai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo teismuose liko neišnagrinėti, tačiau, teismo nuomone (be argumentų), tai savaime nesuponuoja išvados, jog ieškovams buvo padaryta nurodoma žala. Apskųstame teismo sprendime padaryta išvada, pritariant atsakovės atstovo nuomonei, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, nes nutartimi teismas tariamai įvertino ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą, yra nepagrįsta ir iš esmės klaidinga. Šioje civilinėje byloje pripažinus, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi pažeistos nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų teisės, teismas neturėjo pagrindo ir teisės nesutikti su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 9 d. ir 2020 m. kovo 16 d. nutartimis padaryta išvada, jog šis šiurkštus pažeidimas užkirto kelią ir galimybę teismui išnagrinėti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Toks pirmosios instancijos teismo vertinimas pažeidžia ne tik sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir lygiateisiškumo principus, bet ir universalų principą, kad iš neteisės negali atsirasti teisė.

1.5. Apskųstas sprendimas grindžiamas ir nepagrįstu teiginiu, kad 2021 m. sausio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nurodė, jog, nors ikiteisminis tyrimas nustatė, kad UAB „Skomė“ valdymui perimti naudoti suklastoti dokumentai, bet nėra įrodymų, jog J. M. žinojo, kad naudoja suklastotus dokumentus, jog veikas įvykdė tyčia ir kad turėjo turtinį interesą taip elgtis. J. M. UAB „Skomė“ valdymo perėmimui sąmoningai tyčia panaudojo ir, žinodamas tai, neatstatė suklastotais dokumentais jo veikomis sukurtų pasekmių, t. y. neatstatė UAB „Skomė“ valdymo teisėtiems akcininkams, visų pirma, 53,5 proc. UAB „Skomė“ akcijų paketo savininko „Ellora 4522899 Ltd“ registracijos UAB „Skomė“ akcininkų registre, neatsisakė jo paties suklastoto UAB „Skomė“ akcininkų registracijos žurnalo naudojimo ir kt., nors žinojo apie jų suklastojimą. Be to, įtarimai nepareikšti kitiems J. M. bendrininkams, net jo šeimos nariams, žmonai J. M. ir jų sūnui M. M., Č. A., L. R. ir R. R., kitiems asmenims, net „Development Win Limited“ ir „Bismarck Limited“ direktoriui I. T., kuris, kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime, suklastotų dokumentų pagrindu pasisavino „Ellora 4522899 Ltd“ akcijas, bet ir UAB „Skomė“ vardu J. M. jam sumokėtus 562 500 Lt, kuriuos jis išėmė Honkonge per nustatyto banko jam išduotą banko čekį. Įtarimai nepareikšti net spec. liudytojui A. A., kuris, kaip nustatyta ikiteisminiame tyrime, naudoja suklastotus „Divine Consult Ltd“ dokumentus, o pagal M. C. M. liudytojo parodymus ir sudarė, t. y. suklastojo 2013 m. rugpjūčio 23 d. sandorį dėl akcijų.

1.6. Nepagrįsta ir įrodymams prieštaraujanti apskųstame sprendime nurodyta nuomonė, kad ieškovai nepatyrė žalos, nes jų padėtis ikiteisminiame tyrime buvo pareiškėjai, t. y. pareigūnai jų atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, tyrimo ilga trukmė nesukėlė ieškovams jokių pasekmių. Tačiau ikiteisminio tyrimo vilkinimas nustatytas dar Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017 m. gegužės 22 d. rašte, kuriame nurodyta, kad prokurorė D. V. K. net trejus metus nesprendė nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prašymų ir skundų, nevykdė aktyvaus tyrimo. Šio nustatyto ilgamečio ikiteisminio tyrimo vilkinimo pasekmė – po nurodyto patikrinimo ši prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl J. M. piktnaudžiavimo UAB „Skomė“ direktoriaus pareigomis, o po išskirtinės svarbos iš Bulgarijos teisėsaugos gautos teisinės pagalbos medžiagos (G. V. T. ir M. C. M. liudytojų parodymų ir pateiktų įrodymų dėl G. V. T. parašų paneigimo „Divine Consult Ltd“ dokumentuose ir Belizo Tarptautinių verslo įmonių registro pažymos pateikimo apie šios įmonės išregistravimą) prokurorė D. V. K. 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu nutraukė šį ikiteisminį tyrimą. Tik po to, kai 2020 m. sausio 15 d. prašymu nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai dėl akivaizdaus ikiteisminio tyrimo vilkinimo dar kartą kreipėsi į generalinį prokurorą, t. y. dar po 3,5 metų nuo ankstesnio 2017 m. vykdyto nurodyto patikrinimo, 2020 m. rugsėjo 11 d. buvo pareikšti įtarimai, bet tik J. M. ir tik dėl dalies jo nusikalstamų veikų. Išdėstyti argumentai ir akivaizdžios (ne tik J. M., bet ir kitų nurodytų asmenų) nusikalstamos veikos, dėl kurių dalies, pvz., J. M. net prisipažino kaip liudytojas, įtarimų nepareiškimas kitiems nurodytiems asmenims ir netikėtas ikiteisminio tyrimo nutraukimas, neįvykdžius prokurorės J. K. nutarimo privalomų nurodymų, vienareikšmiškai paneigia pirmosios instancijos teismo nuomonę, kad ieškovų subjektyvus įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo nuspręsti apie neteisėtą ikiteisminio tyrimo nutraukimą. Tai – ne ieškovų subjektyvus vertinimas, bet Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro privalomų nurodymų neįvykdymas.

1.7. Pirmosios instancijos teismo paaiškinimas, kad ieškovai pasinaudojo jų pažeistų teisių gynyba civilinio proceso tvarka, niekaip nesusijęs su ikiteisminio tyrimo Nr. 0-9-00139-12 eiga. Ikiteisminio tyrimo vykdymas nedraudžia ieškovams ginti savo pažeistas teises ir civiline tvarka teisme. Tuo labiau kad pareigūnams akivaizdžiai ir sąmoningai vilkinant šį ikiteisminį tyrimą, UAB „Skomė“ valdymą neteisėtai iš nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų perėmę galimai nusikalstamas veikas įvykdę ir tęsiantys asmenys, jau šešioliktus metus vykdo šį neteisėtą nurodytos įmonės valdymą. Be to, nepagrįstai nutraukus ikiteisminį tyrimą, liko neišnagrinėti teisme prie šio ikiteisminio tyrimo prijungti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų pateikti civiliniai ieškiniai dėl jiems padarytos žalos atlyginimo. Ieškinyje paaiškintos aplinkybės ir nurodytos civilinės bylos (Nr. 2A-12-275/2015; Nr. 2-908-614/2015 ir Nr. 3K-3-334-611/2020), kuriose priimtais įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad UAB „Skomė“ valdymas buvo perimtas neteisėtai. Tačiau suklastotų dokumentų panaudojimu neteisėtai pakeitus UAB „Skomė“ akcininkų sudėtį, šis neteisėtas jos valdymas tęsiamas jau šešioliktus metus. Susidariusi padėtis dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teisėjų neteisėtų veiksmų bei neveikimo tapo absurdiška – ignoruojant nurodytus įsiteisėjusius teismų sprendimus ir naudojant suklastotus dokumentus, ignoruojamos atvirai ir įžūliai, tyčia ir sąmoningai įvykdytos ir tęsiamos veikos, atitinkančios sukčiavimą, suklastotų dokumentų naudojimą, tęstinį piktnaudžiavimą UAB „Skomė“ direktoriaus ir neteisėtai perrenkamų valdybos narių pareigomis. Teisėjos J. M., prokurorų D. V. K., V. S. ir A. S. neteisėti veiksmai ir neteisėtas neveikimas ne tik patvirtino, bet ir sukėlė ieškovams turtinę žalą, o dėl emocinių pergyvenimų ir sveikatos būklės pablogėjimo – ir neturtinę žalą.

Atsiliepimas

2. Atsakovei atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

2.1. CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, kad valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Ieškovui tenka pareiga įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas konstatavus, kad nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo J. M. kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pakeistas, konstatuojant, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktinas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ši nutartis yra įsiteisėjusi.

2.2. Teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neturi nei teisės, nei pareigos iš naujo vertinti ir nustatinėti pagrindų baudžiamajai atsakomybei kilti ar tęsti ikiteisminį tyrimą ieškovų nurodomų asmenų atžvilgiu. Iš Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutarties turinio matyti, kad teismas įvertino ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą, t. y. teismas nusprendė, jog nėra pagrindo tęsti ikiteisminį tyrimą ir nurodė tokią išvadą pagrindžiančius argumentus. Aplinkybė, kad buvo pakeistas ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisinis pagrindas, nekeičia fakto, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė veiksmų, siekiant atskleisti nusikalstamų veikų aplinkybes ir surinkti kitus duomenis, pagrindžiančius įtariamojo kaltę, tačiau nors ir buvo atlikti visi įmanomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, tačiau vieninteliai duomenys, rodantys J. M. kaltę, yra tik manymas, kad asmuo galėjo turėti turtinį interesą daryti jam inkriminuojamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

2.3. Teismas konstatavo, kad nagrinėdamas šią civilinę bylą teismas nustatė tik vieną teismo neteisėtą veiksmą – nepranešimą nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams apie J. M. gynėjo skundo nagrinėjimą, tačiau nenustačius priežastinio ryšio tarp šio neteisėto veiksmo bei ieškovų nurodomos patirtos turtinės ir neturtinės žalos, civilinė atsakomybė valstybei negali būti taikoma. Valstybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su apeliantų nurodoma, galimai jiems padaryta žala. Aplinkybė, kad pažeistas teises teko ginti civilinio proceso tvarka, niekaip negali būti vertinama kaip valstybės neteisėti veiksmai ar neveikimas, sudarantys prielaidas valstybės atsakomybei kilti.

2.4. Vien tik nepalankūs apeliantų atžvilgiu priimti procesiniai sprendimai ir subjektyvus įrodymų vertinimas nėra pagrindas civiliniam ieškiniui dėl žalos atlyginimo. Be to, ieškinys pateiktas, praleidus ieškinio senaties terminus.

Atsiliepimas

3. Atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

3.1. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kaip ir patikslintas ieškinys. Apeliantai dėsto tuos pačius faktus, kurie jau buvo ištirti nutraukiant ikiteisminį tyrimą.

3.2. Reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra grindžiamas tuo, kad apeliantai iki šiol negali naudotis jiems nuosavybės teisėmis priklausančiu turtu – UAB „Skomė“ akcijomis. Šios įmonės valdymo praradimą iš esmės kildina iš to, kad nebuvo kriminalizuoti asmenų, kuriems buvo pareikšti įtarimai, veiksmai. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismai neatliko jokių veiksmų, susijusių su apeliantų nurodomų akcijų ar įmonės valdymo praradimu. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp apeliantų prašomos atlyginti turtinės žalos ir valdžios institucijų (ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ir teismo) veiksmų nėra priežastinio ryšio.

3.3. Reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra keliamas dėl apelianto Z. V. patirtos traumos, apeliantės R. V. onkologinės ligos, artimojo asmens mirties. Tačiau šie įvykiai nėra priežastiniu ryšiu susiję su valdžios institucijų veiksmais, todėl neturtinės žalos atlyginimas negalimas.

3.4. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumas buvo vertinamas įvairiuose ikiteisminio tyrimo ir teismo procesiniuose sprendimuose ir nė viename iš jų nebuvo keliamos abejonės, jog ikiteisminis tyrimas galėjo būti nutrauktas nepagrįstai. Apeliantai pasinaudojo baudžiamojo proceso įstatymo suteikta teise skųsti prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą aukštesniajam prokurorui, aukštesniojo prokuroro nutarimą – ikiteisminio tyrimo teisėjui, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį – apygardos teismui. Visi apeliantų skundai buvo atmesti, todėl jų teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumas nebuvo vertinamas, atmestini.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujo įrodymo priėmimo ir bylos pridėjimo

2. Ieškovai kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – duomenis apie UAB „Skomė“ akcininkus 2024 m. rugsėjo 4 dienai.

3. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę, kai prašoma priimti naujus įrodymus.

4. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinančioje CPK 314 straipsnio reglamentavimą, ne kartą nurodyta, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019). Vis dėlto draudimas apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus nėra absoliutus. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024).

5. Nagrinėjamu atveju ieškovai, prašydami priimti naują įrodymą, nenurodė, kodėl jo nepateikė pirmosios instancijos teismui ar kodėl jo pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, jo nepriima kaip neatitinkančio sąsajumo kriterijaus su nagrinėjama byla.

6. Ieškovai apeliaciniu skundu taip pat prašo pridėti prie šios bylos civilinę bylą Nr. 2-661-129/2011. Patikslintame ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad civilinės bylos Nr. 2-661-129/2011 medžiaga patvirtina, jog J. M. suklastojo UAB „Skomė“ akcininkų registravimo žurnalą, kad J. M., jo sutuoktinei, Č. A. ir L. R. yra žinoma 1955 m. gegužės 22 d. UAB „Skomė“ valdybos posėdyje patvirtinta UAB „Skomė“ akcijų pardavimo ar kitokio jų perleidimo tvarka.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis) klausimas, t. y. šioje civilinėje byloje nebus vertinami ieškovų nurodytų asmenų veiksmai baudžiamosios teisės aspektu, o bus vertinama, ar yra pagrindas kilti valstybės civilinei atsakomybei. Todėl nusprendžiama, kad nurodytos civilinės bylos pridėjimas nėra tikslingas, todėl prašymas netenkinamas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

8. Z. V., R. V., „Ellora 4522899 Ltd“, UAB „Infoverslas“ ir UAB „FF Lizingas“ 2012 m. rugpjūčio 30 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, be kita ko, paaiškindami, kad jie iki 2009 m. gegužės 20 d. nuosavybės teisėmis valdė 70,4 proc. UAB „Skomė“ akcijų. Valdybos nariai Č. A., R. R. ir J. M., veikdami kartu su savo sutuoktinėmis ir kitais bendrininkais, paslapčia nuo daugumos UAB „Skomė“ akcininkų ir valdybos pirmininko Z. V., atliko nusikalstamas veikas, dėl to buvo iššvaistytas ir kitų asmenų naudai pasisavintas didelės vertės UAB „Skomė“ ir jos akcininkų, taip pat ir UAB „FF Lizingas“ turtas, sukčiauta ir piktnaudžiauta tarnybine UAB „Skomė“ direktoriaus padėtimi ir valdybos narių bei akcininkų teisėmis, viešajame registre neteisėtai įregistruota teisė į „Ellora 4522899 Ltd“ priklausančias UAB „Skomė“ akcijas. Šie asmenys, paslapčia nuo kitų UAB „Skomė“ akcininkų, atliko šias, prašomas ištirti, veikas: 2009 m. kovo 24 d. UAB „Skomė“ valdybos posėdyje, į kurį buvo nepakviestas valdybos pirmininkas Z. V., patvirtinti 2009 m. balandžio 30 d. UAB „Skomė“ visuotiniam akcininkų susirinkimui teiktini dokumentai; 2009 m. balandžio 30 d. UAB „Skomė“ visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyko, nes nebuvo kvorumo (dalyvavo 29,3 proc. akcininkų – Č. A., L. R., J. M. ir J. M.); 2009 m. balandžio 30 d., tikėtina, iš karto po neįvykusio UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo, nepranešus valdybos pirmininkui Z. V., trys valdybos nariai, t. y. J. M., R. R. ir C. A., surašė 2009 m. balandžio 30 d. UAB „Skomė“ valdybos posėdžio protokolą, kuriame nėra įrašyta, kad į posėdį būtų kviestas valdybos pirmininkas. Šiame protokole valdybos vardu susirinkę trys valdybos nariai surašė, kad 2012 m. gegužės 13 d. šaukiamas UAB „Skomė“ pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas; 2009 m. gegužės 13 d. įvyko UAB „Skomė“ pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame be kitų akcininkų žinios dalyvavo ir už priimtus nutarimus balsavo tie patys 29,3 proc. UAB „Skomė“ akcininkų. Pirmaisiais keturiais susirinkimo darbotvarkės klausimais jie priėmė nutarimus pagal darbotvarkėje skelbtus klausimus, tačiau 5-uoju darbotvarkės klausimu (dėl bendrovės įstatinio kapitalo didinimo) priėmė ir nutarimus susirinkimo darbotvarkėje neskelbtais klausimais – siekiant sudaryti sąlygas investiciniams projektams finansuoti, padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 350 000 Lt iki 1 000 000 Lt, išleidžiant 650 000 vnt. paprastųjų vardinių 1 Lt nominalios vertės akcijų, o bendra visų išleidžiamų akcijų nominali vertė yra 650 000 Lt; atšaukti visiems UAB „Skomė“ akcininkams pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamas bendrovės akcijas; suteikti teisę įsigyti visas naujai išleidžiamas 650 000 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra lygi 1 Lt, o bendra nominali vertė yra 650 000 Lt, UAB „Baltic Arms“, atstovaujamai bendrovės direktoriaus; įgalioti UAB „Skomė“ direktorių J. M. bendrovės vardu pasirašyti naujai išleidžiamų akcijų pasirašymo sutartį su jas įsigyjančia UAB „Baltic Arms“; pakeisti UAB „Skomė“ įstatus dėl padidinto iki 1 000 000 Lt dydžio bendrovės įstatinio kapitalo; įgalioti bendroves direktorių J. M. pasirašyti naują UAB „Skomė“ įstatų redakciją ir įregistruoti UAB „Skomė“ įstatų pakeitimus bei atlikti visas su tuo susijusias procedūras ir pasirašyti visus su tuo susijusius dokumentus. 2009 m. gegužės 20 d. buvo sudaryta ir įvykdyta UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartis, kuria UAB „Skomė“, atstovaujama direktoriaus J. M., 65 proc. visų UAB „Skomė“ akcijų sudarančią naują UAB „Skomė“ akcijų emisiją pardavė UAB „Baltic Arms“, kuri tuo metu nebuvo UAB „Skomė“ akcininke ir kuriai atstovavo UAB „Baltic Arms“ direktorius J. M.(1 t., b. l. 48–57).

9. Vilniaus apygardos prokuratūroje 2012 m. rugsėjo 21 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00139-12 (1 t., b. l. 57).

10. Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. V. K. 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nepadarytos nusikalstamos veikos, turinčios BK 182 straipsnio 2 dalies, 245 straipsnio, 246 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies požymių (4 t., b. l. 39–54).

11. Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė J. K. 2018 m. vasario 9 d. nutarimu, be kita ko, panaikino Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės D. V. K. 2017 m. lapkričio 17 d. nutarimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujino (4 t., b. l. 55–60).

12. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras V. S. 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo J. M. kaltę dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje, 245 straipsnyje, 246 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo (4 t., b. l. 65–85).

13. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras A. S. 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimu atmetė įtariamojo J. M. gynėjo advokato G. D., Z. V.ir R. V. bei jų atstovo advokato K. B. skundus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. S. 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimo (4 t., b. l. 116–119).

Žemesnės instancijos teismas

14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 28 d. nutartimi atmetė J. M. bei jo gynėjo advokato G. D. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimo.

15. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. sausio 26 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartį ir priėmė naują procesinį sprendimą – pakeitė Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimą, konstatuojant, kad ikiteisminis tyrimas nutraukiamas BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (4 t., b. l. 149–152).

16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 29 d. nutartimi atmetė Z. V. ir R. V. bei jų atstovo advokato K. B. skundą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro A. S. 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimo (4 t., b. l. 153–155).

17. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 9 d. nutartimi atmetė Z. V. ir R. V. bei jų atstovo advokato K. B. skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties (4 t., b. l. 179–183).

18. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 16 d. nutartimi paliko nenagrinėtu „Ellora 4522899 Ltd“ atstovo Z. V. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nutarties (4 t., b. l. 184–186).

19. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras V. B. 2021 m. birželio 4 d. nutarimu atmetė Z. V. ir R. V. bei jų atstovo advokato K. B. 2021 m. gegužės 11 d. skundą dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (3 t., b. l. 38–40).

20. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Z. B. 2021 m. birželio 18 d. nutarimu atmetė Z. V. ir R. V. bei jų atstovo advokato K. B. skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroro V. B. 2021 m. birželio 4 d. nutarimo (3 t., b. l. 52–53).

Žemesnės instancijos teismas

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 12 d. nutartimi atmetė Z. V., R. V. ir ,,Ellora 4522899 Ltd“ skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Z. B. 2021 m. birželio 18 d. nutarimo (3 t. b. l. 58–63).

22. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi paliko nenagrinėtą Z. V., R. V. ir ,,Ellora 4522899 Ltd“ skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutarties (3 t. b. l. 68–69).

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

23. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.

24. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo neteisėtų veiksmų sąrašas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime byloje Nr. 23/04 pažymėjo, kad, reglamentuojant žalos atlyginimo klausimus, kai žalą padaro valstybės pareigūnai, įstatymų leidėjo diskrecija nesuteikia teisės laisva nuožiūra nustatyti išsamų baigtinį atvejų, kuriais ta žala turi būti atlyginama, sąrašą, nes tai prieštarauja konstituciniam principui, pagal kurį padaryta žala turi būti atlyginta. Dėl šios priežasties valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-313/2019 28 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-216-611/2021 38 punktas).

25. Ieškovai patirtą turtinę ir neturtinę žalą ieškinyje grindė argumentais, susijusiais su nepagrįstu ikiteisminio tyrimo Nr. 10-9-00139-12 nutraukimu.

26. Iš pirmiau nurodytų byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro V. S. 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimas, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, buvo apskųstas aukštesniajam prokurorui, vėliau ikiteisminio tyrimo teisėjui bei galiausiai apeliacinės instancijos teismui. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta eilė veiksmų, siekiant atskleisti nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir surinkti kitų duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę, tačiau, nors ir buvo atlikti visi įmanomi ikiteisminio tyrimo veiksmai, vieninteliai duomenys, rodantys J. M. galimą kaltę yra tik manymas, jog asmuo galėjo turėti turtinį interesą daryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad tokios aplinkybės nėra pagrindas pripažinti byloje esant nors ir nepakankamai, tačiau indukuojančių asmens kaltę požymių. Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu atlikti veiksmai neparodė jokių J. M. sąsajų su užsienio įmonėmis, kurioms buvo pervedami pinigai, nėra duomenų, jog pats įtariamasis vėliau kokia nors forma minėtus pinigus būtų gavęs, nenurodė žinojęs ar suvokęs, kad galimai yra daromos nusikalstamos veikos, to neparodė nei liudytojais apklausti asmenys, nei kita byloje gauta informacija apie užsienio šalių įmones, jų veiklą bei vadovus.

27. Kaip pažymėta apskųstame sprendime, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neturi nei teisės, nei pareigos iš naujo vertinti ir nustatinėti pagrindų baudžiamajai atsakomybei kilti ar tęsti ikiteisminį tyrimą ieškovų nurodomų asmenų atžvilgiu.

Žemesnės instancijos teismas

28. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartyje nurodyta aplinkybė, jog įtariamojo J. M. gynėjo advokato G. D. skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties buvo išsiųstas Vilniaus apygardos teismui, tinkamai nepranešus visiems suinteresuotiems asmenims – nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams – apie jo gavimą, pažeidė / apribojo šių asmenų procesines teises, tiek atsikirsti į skunde nurodomus argumentus, tiek pareikšti nušalinimą teismo sudėčiai. Tačiau nusprendė, kad tai nepagrindžia, jog dėl nurodyto pažeidimo kilo ieškovų nurodoma žala – ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumas ir teisėtumas buvo įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 26 d. nutartimi.

29. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, iš esmės neišnagrinėjus nukentėjusiųjų ir ieškovų skundų dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, nėra jokio pagrindo teigti, jog ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai ir teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su apeliantų pozicija, pažymi, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. nutartyje buvo išanalizuoti ir įvertinti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų argumentai dėl pagrindų tęsti (atnaujinti) ikiteisminį tyrimą buvimo. Šioje nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs J. M. bei jo gynėjo advokato G. D. skundą, įvertino visus byloje esančius duomenis, juos aptarė ir paliko galioti procesinį sprendimą – nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nustatęs, kad apskritai nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas būtų panaikinęs visus sprendimus dėl proceso baigties byloje – tiek prokuroro, tiek aukštesniojo prokuroro, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjo, jei būtų nustatęs, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, teisėja, susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, padarė išvadą, kad siekiant atskleisti galimai padarytą nusikalstamą veiką, išsamiai ir nešališkai ištirti visas aplinkybes, iš tiesų buvo atlikti būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai. Taip pat akcentavo, kad baudžiamajame procese galiojantis įrodymų pakankamumo reikalavimas reiškia, jog įrodinėjimas negali tęstis iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami duomenų rinkimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų duoti negali. Taip pat kiekviename tyrime faktinių duomenų turi būti surenkama tiek, kad jų būtų pakankama esminėms išvadoms padaryti. Beribis įvairiausių versijų kėlimas ir bandymas po to jas patvirtinti ar paneigti, renkant vis naujus įrodymus, nėra efektyvus būdas tirti galimas nusikalstamas veikas. Taigi, kaip akcentavo pirmosios instancijos teismas, nors ir kitame procese, tačiau pareiškėjų argumentai buvo įvertinti ir dėl jų pagrįstumo teismo buvo pasisakyta.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Jokiais atvejais ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).

31. Kaip nurodyta pirmiau, dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo buvo pasisakyta net keliuose teismų procesiniuose sprendimuose, kurie yra įsiteisėję. Apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas argumentais, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas, neįvykdžius Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nurodymų atlikti papildomus ikiteisminio tyrimo veiksmus, nepareiškus įtarimų kitiems J. M. įvykdytų ir atvirai tęsiamų nusikalstamų veikų bendrininkams ir pan., tačiau šie ir kiti panašūs argumentai jau buvo ištirti, nutraukiant ikiteisminį tyrimą bei peržiūrint jo nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą.

32. Ieškovai patikslintame ieškinyje, be kita ko, teigė bei apeliaciniame skunde pakartojo, kad ikiteisminį tyrimą nepagrįstai nutraukė prokuroras V. S., o ne ikiteisminiam tyrimui vadovavęs prokuroras M. G.. Nors pirmosios instancijos teismas plačiau šio argumento neaptarė, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė buvo įvertinta, sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.

Žemesnės instancijos teismas

33. Ieškovai patikslintame ieškinyje taip pat teigė, kad buvo pareiškę nušalinimą Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajam prokurorui A. S., kuris nebuvo išspręstas, todėl A. S. negalėjo nagrinėti skundų dėl nutarimo, kuriuo ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymėjo, kad jie jau buvo įvertinti Vilniaus apygardos teismo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartyje, be kita ko, nurodyta, kad į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų atsiliepime minimą 2020 m. spalio 19 d. skundą, kuriame taip pat buvo pareikštas ir nušalinimas A. S., atsakyta Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. R. 2020 m. spalio 23 d. raštu. Jame pateikta informacija, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-139-12 prokuroro 2020 m. rugsėjo 29 d. yra nutrauktas, paaiškinta, jog BPK 59 straipsnyje numatyta proceso dalyvių teisė reikšti nušalinimą teisme bei BPK 60 straipsnyje – nušalinimą ikiteisminio tyrimo metu, tačiau nėra numatyta proceso dalyvio teisė reikšti nušalinimą prokurorui nuo skundo nagrinėjimo, kai ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Analogiškai, į nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų 2020 m. lapkričio 30 d. pareiškimą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui, kuriame buvo prašoma išnagrinėti 2020 m. spalio 20 d. skundą, taip pat pareikštas nušalinimas nuo šio skundo nagrinėjimo Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams, atsakyta Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. R.2020 m. gruodžio 11 d. raštu, kuriuo pranešta, kad skundas dėl 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-00139-12 yra išnagrinėtas, todėl prašymas dėl nušalinimo nuo skundo nagrinėjimo laikytinas nepagrįstu.

34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepastebėjo argumentų, jog nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai nušalinimą prokurorui A. S. buvo pareiškę dar iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo, t. y. 2020 m. rugsėjo 4 d. skunde. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokios dienos skundo ieškovai į bylą nepateikė. Nors prie minėtų argumentų skliausteliuose paminėtas pradinio ieškinio 27.2 priedas, tačiau pačiame pradiniame ieškinyje nurodyta, kad 27.2 papunktis žymi „2020-10-19 nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų skundas, IT Nr. 10-9-00139-12“.

35. Apeliaciniame skunde taip pat pakartoti patikslinto ieškinio argumentai dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, tačiau kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo proceso metu atlikti procesiniai veiksmai nebuvo nukreipti į ieškovus, ieškovų atžvilgiu nebuvo pritaikytos jokios procesinės prievartos priemonės ar kitokie suvaržymai, todėl nei ikiteisminio tyrimo veiksmai, nei jų trukmė negalėjo sukelti ir nesukėlė ieškovams jokių tiesioginių teisinių pasekmių.

36. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.272 straipsnyje įtvirtintas specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Tai reiškia, kad civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-231-695/2019 34 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019 34 punktas).

37. Siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio pagrindu, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikšto tokio pobūdžio ieškinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, ištiria įrodymus bei juos vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į jų reikšmę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020 75 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

38. Nagrinėjamų atveju, įvertinus tai, kas pirmiau nurodyta, nėra pagrindo nuspręsti apie prokurorų ar teisėjų klaidas, turėjusias esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimui, nutraukiant ikiteisminį tyrimą.

39. Ieškovai patikslintame ieškinyje teigė, kad dėl įvykių, neištirtų ikiteisminiame tyrime, prarado visas savo UAB „Skomė“ akcijas, tai vertintina, kaip jų patirta turtinė žala. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad nurodyta civilinių bylų chronologija atskleidžia, jog tarp akcininkų kilę ginčai, susiję su akcijų perleidimo sandoriais, akcijų emisijomis, buvo išnagrinėti civilinio proceso tvarka.

40. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-240-600/2011 atmetė ieškinio reikalavimus, kuriais, be kita ko, buvo prašoma pripažinti negaliojančiais nuo jų priėmimo momento UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimus bei pripažinti negaliojančia valstybinės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro atliktą 2009 m. gegužės 13 d. UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo dokumentų (taip pat šiame susirinkime patvirtintų UAB „Skomė“ įstatų pakeitimo) registraciją Juridinių asmenų registre nuo šios registracijos įvykdymo momento. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-12-275/2015 panaikino Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. sprendimo dalį ir ieškinį patenkino iš dalies – pripažino negaliojančiais UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2009 m. gegužės 13 d. sprendimus, kuriais nutarta atšaukti visiems bendrovės akcininkams pirmumo teisę įsigyti 2009 m. gegužės 13 d. emisijos bendrovės akcijas, suteikiant teisę visas naujai išleidžiamas akcijas įsigyti UAB „Baltic Arms“, o UAB „Skomė“ vadovas įgaliotas bendrovės vardu pasirašyti naujai išleidžiamų akcijų pasirašymo sutartį su jas įsigyjančia UAB „Baltic Arms“, kaip priimtus, pažeidžiant imperatyvią ABĮ 27 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą teisės normą, o kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Toje pačioje civilinėje byloje 2015 m. birželio 15 d. priimtu papildomu sprendimu Vilniaus apygardos teismas išaiškino, kad, nesant prašymo pripažinti negaliojančiais visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, jie negalioja nuo jų priėmimo momento.

41. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-908-614/2015 pripažino negaliojančia UAB „Skomė“ ir UAB „Baltic Arms“ 2009 m. gegužės 20 d. sudarytą UAB „Skomė“ akcijų pasirašymo sutartį ir taikė restituciją. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-405-516/2016 paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą, patikslindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, nurodydamas, kad, taikant dvišalę restituciją, kaip 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutarties negaliojimo teisinę pasekmę, UAB ,,Baltic Arms“ įpareigojama grąžinti UAB ,,Skomė“ 650 000 paprastųjų vardinių 1 Lt nominaliosios vertės akcijų, o iš UAB ,,Skomė“ UAB ,,Baltic Arms“ naudai priteisiami 188 253,01 Eur, sumokėti pagal 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartį. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad ginčijama 2009 m. gegužės 20 d. akcijų pasirašymo sutartis pripažintina negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

42. UAB „Skomė“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, įvykęs 2016 m. rugpjūčio 1 d., nusprendė išplatinti pritaikius restituciją bendrovei grąžintas 2009 m. gegužės 13 d. emisijos UAB „Skomė“ akcijas, jas pasiūlant visiems UAB „Skomė“ akcininkams, kurie tokiais buvo 2009 m. gegužės 13 d., ar jų teisių perėmėjams, proporcingai jų turimam akcijų skaičiui. Šio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pagrindu su bendrovės akcininkais 2016 metais buvo sudarytos akcijų pasirašymo sutartys, išplatinant 159 242 vienetus paprastųjų vardinių UAB „Skomė“ 2009 m. gegužės 13 d. emisijos akcijų.

43. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17117-1066/2018 atmetė ieškinio reikalavimus, kuriais buvo prašoma: pripažinti negaliojančiu, nuo 2009 m. lapkričio 13 d., 2009 m. gegužės 13 d. UAB „Skomė“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą nuo 350 000 Lt iki 600 000 Lt, išleidžiant 650 000 paprastųjų vardinių akcijų; pripažinti negaliojančiomis 2016 m. su UAB „Skomė“ akcininkais sudarytų akcijų pasirašymo sutartis dėl 2009 m. gegužės 13 d. emisijos UAB „Skomė“ akcijų perleidimo ir taikyti restituciją; pakeisti UAB „Skomė“ įstatų 3.1 papunktį, įpareigojant UAB „Skomė“ bendrovės įstatuose nurodyti, kad bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 101 367 Eur ir jis padalytas į 350 000 paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominalioji vertė 0,29 Eur. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-7-866/2020 paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimą dėl ginčo esmės nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-334-611/2020: panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl atsakovės įpareigojimo pakeisti UAB „Skomė“ įstatus, ir dėl šio ieškinio reikalavimo priėmė naują sprendimą – jį tenkino, įpareigojant atsakovę UAB „Skomė“ pakeisti bendrovės įstatų 3.1 papunktį, nurodant, kad bendrovės įstatinį kapitalą sudaro 101 367 Eur ir jis padalytas į 350 000 paprastųjų vardinių akcijų; panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento atsakovės UAB „Skomė“ su jos akcininkais 2016 m. sudarytas akcijų pasirašymo sutartis, ir dėl šio ieškinio reikalavimo priėmė naują sprendimą – jį tenkino, pripažino niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento atsakovės UAB „Skomė“ sudarytus sandorius pagal akcijų pasirašymo sutartis: 2016 m. rugpjūčio 19 d. dėl 186 vnt. akcijų už 53,94 Eur įsigijimo su atsakove J. M., 2016 m. rugpjūčio 22 d. dėl 7 408 vnt. akcijų už 2 148,32 Eur įsigijimo su atsakovu J. M., 2016 m. rugpjūčio 22 d. dėl 74 286 vnt. akcijų už 21 542,94 Eur įsigijimo su atsakovu M. M., 2016 m. rugpjūčio 19 d. dėl 50 616 vnt. akcijų už 14 678,64 Eur įsigijimo su atsakove L. R. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d. dėl 26 746 vnt. akcijų už 7 756,34 Eur įsigijimo su atsakove UAB „Baltic Arms“; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl restitucijos taikymo, įpareigojant atsakovę UAB „Skomė“ grąžinti atsakovams: J. M. – 53,94 Eur, J. M. – 2 148,32 Eur, M. M. – 21 542,94 Eur, L. R. – 14 678,64 Eur ir UAB „Baltic Arms“ – 7 756,34 Eur, ir civilinės bylos dalį dėl šio ieškinio reikalavimo perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo; paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 25 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 29 d. sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu nuo 2009 m. lapkričio 13 d. UAB „Skomė“ 2009 m. gegužės 13 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl įstatinio kapitalo padidinimo.

44. Nors apeliaciniame skunde pažymima, kad minėtuose teisminiuose ginčuose priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, jog UAB „Skomė“ valdymas buvo perimtas neteisėtai, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad civilinio pobūdžio ginčuose ir baudžiamosiose bylose skiriasi įrodinėjimo standartas. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Siekiant asmenį pripažinti kaltu taikomas griežtesnis įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme įtvirtintų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-648/2018).

45. Apeliantai taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo niekaip nėra susiję su jų nurodomais atsakingų asmenų neteisėtais veiksmais / neveikimu.

46. Priežastinis ryšys, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, reglamentuojamas CK 6.247 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Toks priežastinio ryšio taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2013; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-320-916/2019; 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

47. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo procesas civilinėje byloje sąlygiškai išskiriamas į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-393-916/2019).

48. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas, dėl kurio nutraukimo, apeliantų teigimu, jiems kilo žala, buvo nutrauktas 2020 metais, todėl apskųstame sprendime visiškai pagrįstai konstatuota, kad 2016 m. birželio 29 d. patirti sužalojimai negali būti susiję priežastiniu ryšiu su byloje įrodinėjamais neteisėtais veiksmais / neveikimu. Taip pat pritartina apskųstame sprendime nurodytai teismo išvadai, kad ir kiti nurodomi neturtinės žalos patyrimo pagrindai niekaip nėra susiję su valstybės, jos institucijų ar pareigūnų veiksmais tokiu būdu, jog egzistuotų valstybės prievolė atlyginti ieškovams jų nurodomą neturtinę žalą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

49. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020). Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; ESTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90)).

50. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias proceso ir materialiosios teisės normas, vadovavosi kasacinio teismo praktika ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

51. Įvertinus tai, kad ieškovų apeliacinis skundas yra atmestas, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Neringa Švedienė Aldona Tilindienė Tomas Venckus