Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Zigmo Kavaliausko, Boleslovo Kalainio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 40 parų areštu,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimu 7 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, A. B. skirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su laisvės atėmimo bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. sausio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, ir A. B. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, uždraudžiant 5 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 1 600 EUR (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų), konfiskavimas.

Tuo pačiu nuosprendžiu išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. nuteistas už tai, kad jis tyčia piktybiškai vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, jis, būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, tyčia vengė atlikti 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 4 metams, o būtent A. B. 2022 m. balandžio 24 d. apie 11.13 val. (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, būdamas neblaivus (2022 m. balandžio 24 d. apsvaigimo patikrinimo metu 12.46 val. mažesnioji koncentracija - 1,73 promilės etilo alkoholio), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti jam yra atimta, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

2. Be to, A. B. 2022 m. balandžio 24 d. apie 11.13 val(duomenys neskelbtini), įvykus eismo įvykiui, būdamas su šiuo eismo įvykiu susijusio automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju, pasišalino iš eismo įvykio vietos bei turėdamas pareigą pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 219.5 punktą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nesiėmė visų būtinų priemonių padėti pėsčiajai V. M., kai grėsė pavojus jos gyvybei, nepranešė Bendrajam pagalbos centrui ir neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nors tokią galimybę turėjo.

3. Be to, A. B. 2022 m. balandžio 24 d. apie 11.13 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9, 14, 30 ir 127 punktų reikalavimus – vairavo automobilį, kai teisė vairuoti uždrausta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 0,41 promilės neblaivumas (KET 14 p.), bei vartojo alkoholį po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, važiuodamas Trakų gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), (KET 127), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jam iš kairės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją V. M. (KET 30 p.), ir dėl to kliudė pėsčiąją V. M., kuriai buvo padarytos muštinės žaizdos dešiniame momenyje, kairėje plaštakoje; poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, smakre, krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje krūtyje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, abiejose šlaunyse, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, kairiame pakinklyje; kraujosruvos dešiniojo momens-kaktos srityje, pakaušyje, krūtinėje, aortoje, tarpuplautyje; krūtinkaulio, dešinės pusės II-VI, VIII-X šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimais; krūtininių IV, VII stuburo slankstelių, kairės pusės I-X šonkaulių, dešiniojo klubakaulio, abiejų gaktikaulių abiejų šakų, dešiniojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai; krūtininio IX stuburo slankstelio lūžis su nugaros smegenų sužalojimu; dešiniojo plaučio, tarpuplaučio audinių plyšimai, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji V. M. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nuosprendį, sumažinti paskirtą bausmę ir, pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėti.

4.1. Teigia, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai yra į tai, kad jis nevilkino teismo proceso, prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, būdamas suimtas pakeitė savo elgesį, yra charakterizuojamas teigiamai, du kartus skatintas už dalyvavimą renginiuose bei užsiėmimuose, jei Šiaulių kalėjime būtų darbo – eitų dirbti. Nurodo, kad nusikaltimą padarė netyčia, yra jaunas, norintis gyventi kaip visi Lietuvos Respublikos piliečiai, dirbti, mokėti mokesčius, sudaryti santuoką, išlaikyti šeimą, turi sunkiai sergančią mamą, kuriai reikia padėti, todėl prašo pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, laisvės atėmimo bausmės laiką atidėti su intensyvia priežiūra trejiems metams.

4.2. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas jam skyrė labai griežtą ir didelę bausmę už netyčinius nusikaltimus, neatsižvelgė į lengvinančias aplinkybes, pasiuntė jį į pataisos namus, kurie jį dar labiau sugadins nepataisomai, ten bus verčiamas pardavinėti narkotines medžiagas bei sukčiauti telefonu.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis V. M. prašo netenkinti nuteistojo apeliacinio skundo, teigdamas, kad A. B. kaltė liudytojų parodymais yra įrodyta.

6. Apygardos teismo posėdyje nuteistasis A. B., jo gynėja Sofija Kručienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, taikyti BK 75 straipsnį, skirti jam intensyvią priežiūrą, prokurorė Erika Girgždienė prašė nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nuosprendį nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

7. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų faktinių aplinkybių bei veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas prašo paskirti švelnesnę bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant jam intensyvią priežiūrą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2011, 2K-319-976/2015, 2K-418-699/2015, 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės

8. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 144 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų; už nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 243 straipsnyje, padarymą, asmuo baudžiamas bauda arba areštu; už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. B. bausmę dėl trijų nusikalstamų veikų padarymo, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 ir 5 dalys), nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, būdamas teistas 10 kartų. Pažymėtina, kad nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, apylinkės teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 243 ir 144 straipsniuose, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato vienintelę – laisvės atėmimo – bausmę. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad teismo posėdžių nevilkino, prisipažino, labai gailisi, būdamas suimtas pakeitė savo elgesį, bendravimą bei charakterį, yra charakterizuojamas teigiamai, du kartus skatintas už dalyvavimą renginiuose bei užimtumuose, nusikaltimą padarė netyčia, avarijos gali visiems nutikti, yra jauno amžiaus, pataisos namai jį sugadins nepataisomai, todėl prašo jam paskirti švelnesnę bausmę, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą A. B. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. A. B. nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė, ankstesniais nuosprendžiais jam buvo skirtos ir švelnesnės bausmės, taip pat ne kartą taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, visais atvejais vėl nusikalsdavo ir būdavo pasiunčiamas vykdyti bausmę, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. B. už padarytas nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad už A. B. padarytus nusikaltimus pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, jog nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), pagrįstai nuteistajam A. B. skyrė artimą sankcijose numatytos bausmės vidurkiui bausmę, kuri teisėjų kolegijos vertinimu nėra per griežta. Apygardos teismas pažymi ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais A. B. buvo skiriamos tiek švelnesnės nei laisvės atėmimas, bausmės, tiek ir laisvės atėmimo bausmės, dviejų iš jų vykdymą atidedant, tačiau A. B. vis vien nusikalto. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistasis nekeičia savo elgesio, išvadų iš jam paskirtų bausmių nepadarė ir toliau darė naujas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis kritiškai vertina savo elgesį ir, kad A. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kartu pažymėtina, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, todėl neigiami padariniai yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl švelninti A. B. teisinę padėtį aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamas veikas įvykdžiusio asmens interesus, teisinio pagrindo nėra.

Dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo

12. Nuteistasis A. B. prašė atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

13. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardinta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018, 2K-53-697/2021). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-53-697/2021).

14. Skundžiamu nuosprendžiu A. B. pripažintas kaltu padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo bausmė viršija 4 metus (paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 7 mėnesiams), be to, A. B. yra teistas 10 kartų (paskutinis nuosprendis jo atžvilgiu įsiteisėjo 2023 m. sausio 10 d.), tai rodo, kad jo daromos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės ir tai nesudaro realaus pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų. Dėl to, šiuo atveju nuteistasis A. B. neatitinka įstatyme numatytų bausmės vykdymo atidėjimo pagrindų ir sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

15. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023 m. kovo 17 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria prašoma priteisti valstybei iš A. B. 170 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjos advokatės Sofijos Kručienės nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

16. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-8-696/2015, Nr. 2K-14-895/2015, Nr. 2K-84-699/2015, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016, Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016).

17. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 20 d. nuosprendį apskundė nuteistasis A. B.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis A. B. pats gynėjo nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi, kuri buvo išsiųsta ir įteikta nuteistajam A. B., nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkta gynėja advokatė Sofija Kručienė. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas yra jauno, darbingo amžiaus, nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma nėra neproporcingai didelė bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą A. B. apeliacinės instancijos teisme tenkinamas visiškai, išieškant valstybei iš nuteistojo 170 Eur už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo A. B. apeliacinį skundą.

Priteisti iš nuteistojo A. B. 170 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.