Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.5.3; 1.2.20.13; 1.2.25.4.2.5; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

2023 m. sausio 20 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), iki suėmimo (duomenys neskelbtini), gyvenęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2004-04-28 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2004-06-03 Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, 2005-12-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas į pataisos namus atlikti 2004-06-03 nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę;

3) 2009-09-07 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 1 metams;

4) 2010-06-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams;

5) 2011-07-15 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 180 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 3 metams;

6) 2014-12-03 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnį nuteistas laisvės atėmimu 10 mėnesių;

7) 2018-02-05 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kuris buvo pakeistas 2018-04-11 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

8) 2020-11-30 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas 90 parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;

9) 2021-12-17 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 242 straipsnį nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas A. B. atidėtas vieneriems metams; 2022-04-27 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi panaikintas nuteistajam A. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu skirtą 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

10) 2022-10-13 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas 2023 m. sausio 11 d. Šiaulių apygardos nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, A. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį – 3 mėnesius iš Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, 144 straipsnį, 281 straipsnio 6 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. tyčia piktybiškai vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra, jis, būdamas pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, tyčia vengė atlikti 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones 4 metams, o būtent A. B. 2022 m. balandžio 24 d. apie 11.13 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, būdamas neblaivus (2022 m. balandžio 24 d. apsvaigimo patikrinimo metu 12.46 val. mažesnioji koncentracija - 1,73 promilės etilo alkoholio), vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti jam yra atimta, tokiu būdu vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Be to, A. B. 2022 m. balandžio 24 d. apie 11.13 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įvykus eismo įvykiui, būdamas su šiuo eismo įvykiu susijusio automobilio Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju, pasišalino iš eismo įvykio vietos bei turėdamas pareigą pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 219.5 punktą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems ir iškviesti greitąją medicinos pagalbą, nesiėmė visų būtinų priemonių padėti pėsčiajai V. M., kai grėsė pavojus jos gyvybei, nepranešė Bendrajam pagalbos centrui ir neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nors tokią galimybę turėjo.

Be to, A. B. 2022 m. balandžio 24 d. apie 11.13 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 9, 14, 30 ir 127 punktų reikalavimus – vairavo automobilį, kai teisė vairuoti uždrausta, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 0,41 promilės neblaivumas (KET 14 p.), bei vartojo alkoholį po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties (duomenys neskelbtini) namu, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), (KET 127), artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jam iš kairės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją V. M. (KET 30 p.), ir dėl to kliudė pėsčiąją V. M., kuriai buvo padarytos muštinės žaizdos dešiniame momenyje, kairėje plaštakoje; poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, smakre, krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje krūtyje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, abiejose šlaunyse, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, kairiame pakinklyje; kraujosruvos dešiniojo momens-kaktos srityje, pakaušyje, krūtinėje, aortoje, tarpuplautyje; krūtinkaulio, dešinės pusės II-VI, VIII-X šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimais; krūtininių IV, VII stuburo slankstelių, kairės pusės I-X šonkaulių, dešiniojo klubakaulio, abiejų gaktikaulių abiejų šakų, dešiniojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai; krūtininio IX stuburo slankstelio lūžis su nugaros smegenų sužalojimu; dešiniojo plaučio, tarpuplaučio audinių plyšimai, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji V. M. (duomenys neskelbtini) 12.07 val. mirė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. B. kaltu prisipažino ir parodė, jog kaltu prisipažįsta, tačiau nieko neatsimena, parodymų duoti negali. Apie autoįvykį nieko neprisimena ir kas ten įvyko nieko negali paaiškinti. Dėl draudimo vairuoti transporto priemones pažeidimo taip pat nieko paaiškinti negali.

Nukentėjusysis V. M. teisme parodė, kad jis yra žuvusiosios V. M. sūnus. 2022 m. balandžio 24 d. buvo sode, kai jam paskambino iš policijos ir pasakė atvykti į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam nuvykus gydytoja nuvedė į reanimaciją, kur buvo gydoma jo mama. Jis matė, kad mama buvo siaubingai sužalota, jam dėl to pasidarė bloga, tai matė ir gydytoja. Jis gyveno kartu su mama. Iki to įvykio mama savimi visiškai pasirūpindavo, skaitė laikraščius, žurnalus, nors jai buvo 89 metai, bet ji išeidavo į miestą, pas drauges. Laidotuvėmis rūpinosi kaimynė, kuri draugavo su mama. Kaimynė jam padėjo, nes jis labai blogai jautėsi. Laidotuvių išlaidų niekas neatlygino, patys sutvarkė kapavietę. Kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo, pateikė reikalingus dokumentus, gavo atsakymą, kad kol nepasibaigs teisminis procesas, tol negaus jokių išmokų.

Nukentėjusioji J. M. parodė, kad yra žuvusiosios anūkė. Įvykio dieną buvo stačiatikių Velykos, ji buvo namuose, pas ją buvo atvažiavę draugai. Jai paskambino tėvas ir pasakė, kad nutrenkė močiutę einančią per perėją; tai buvo antras kartas, kai girdėjo verkiantį tėtį. Laidojimo išlaidomis ji nesirūpino, močiutę palaidoti jiems padėjo kaimynė, anksčiau dirbusi laidojimo paslaugų srityje. Į draudimo bendrovę nesikreipė, kreipėsi tik tėtis, kuris sakė, kol nepasibaigs procesas, draudimo bendrovė nieko negali išmokėti. Pinigai močiutės netekties neatpirks, norėtų, kad kaltinamajam paskirta bausmė netektį atpirktų.

Liudytojas D. L. parodė, kad 2022 m. balandžio mėnesį dirbo ir šiuo metu dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėju. Kaltinamąjį A. B. žino iš darbo pobūdžio. 2022 m. balandžio 24 d. iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), partrenkta moteris ir galimai kaltininkas pasišalinęs iš eismo įvykio vietos. Įvykio vietoje rado ant kelio gulinčią moterį, kuri dar buvo gyva, kvėpavo. Per radijo ryšio stotelę budėtojus ragino paskubinti greičiau atvykti medikus į įvykio vietą. Atvykę medikai moterį išsivežė, o jis žodžiu apsiklausinėjo vietoje buvusius žmones, ar kažkas matė įvykį. Vienas asocialus asmuo sakė, kad kažką matė, tačiau asmuo naudingos informacijos nepateikė, buvo išgėręs, automobilio markės nematė, nieko daugiau nepasakė. Įvykio vietoje rado automobilio dešinės pusės priekinio žibinto plastmasinę detalę. Pagal tą detalę nustatė, kad tai AUDI markės automobilis, apie tai informavo budėtoją. Tuo tarpu jo kolegos, kurie dirbo mieste, nuvažiavo į policijos komisariatą, esantį (duomenys neskelbtini), ten peržiūrėjo miesto stebėjimo kamerų įrašus ir nustatė automobilio valstybinius numerius bei automobilio savininką. Kiek jam teko per raciją girdėti, kolegos sulaikė asmenį, kuris padarė eismo įvykį. Tuo tarpu jis su kolega apsaugojo įvykio vietą, jiems dar pavyko nustatyti tos moters tapatybę. Ji su savimi neturėjo jokių asmens dokumentų, jie ėjo į nukentėjusios moters gyvenamąją vietą, ji gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, dabar tikslaus adreso nepasakys, (duomenys neskelbtini) aukšte, po dešine puse, beldėsi į tas duris, nes kažkas iš gyventojų aiškino, kad ta moteris turėjo sūnų, bet tuo metu durų niekas nedarė, bute nieko nebuvo. Ėjo per visus butus ir taip nustatė moters asmenybę. Kiek pamena, apklausė pranešėją, kuri buvo kirpykloje. Automobilį vairavusio asmens jis ir jo kolega neapklausė.

Liudytojas D. M. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėju. 2022 m. balandžio mėnesį galėjo dirbti vyriausiuoju patruliu. Kaltinamojo A. B. nepažįsta. 2022 m. balandžio mėnesį iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą, kad yra kliudyta moteris, ėjusi per pėsčiųjų perėją. Su kolega atvykę į įvykio vietą pastebėjo prie pėsčiųjų perėjos gulinčią senyvo amžiaus moterį, per raciją informavo budėtojus paskubinti medikus, kadangi moteris buvo sąmoninga, bet nejudėjo, nieko negalėjo pasakyti, todėl jos nejudino iki kol atvyko greitoji medicinos pagalba. Atvykę medikai moterį išsivežė, o jie išsikvietė ekspertų grupę, su kuriais apžiūrėjo įvykio vietą. Apžiūrint įvykio vietą, rado automobilio detalę, apie kurią pranešė Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojui, budėtojas apie gautą informaciją informavo kitus ekipažus. Neprisimena, ar bendravo su kokiais nors asmenimis, mačiusiais įvykį, atrodo, kad apie įvykį pranešė moteris, kuri buvo kirpykloje ir matė pro langą. Kokias aplinkybes nurodė ta moteris, dabar nepamena. Neprisimena, ar pavyko nustatyti nukentėjusiosios asmenybę.

Liudytojas T. G. parodė, kad kaltinamąjį A. B. yra matęs, kai (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo sužalota moteris, ėjusi per pėsčiųjų perėją, ir A. B. buvo sulaikytas kaip įtariamasis. Galėjo būti 2022 m. balandžio 24 d. Buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje partrenkta moteris. Įvykio vietoje buvo rasta automobilio plastmasinė detalė, pagal kurią surado automobilį, kuris galimai partrenkė moterį. Neatsimena, ar įvykio vietoje nukentėjusioji dar buvo, tik pamena, kad ten jau dirbo kolegos. Jis maždaug žinojo, kokiam automobiliui priklauso rasta detalė. Šiaulių apskrities vyriausiame policijos komisariate per miesto stebėjimo kameras pamatė apgadintą AUDI markės automobilį. Pagal valstybinius numerius budėtojas nustatė, kad automobilis priklauso moteriai, bet jis gali būti pas kitą asmenį. Nuvykę rado apgadintą automobilį be tos detalės. Asmenį, kuris galimai vairavo automobilį, t. y. kaltinamąjį A. B., rado bute pas kaimynę. Neatsimena, ar jis buvo blaivus, ar ne, nes viskas įvyko labai greitai, jis labai greitai buvo sulaikytas ir nieko nespėjo paaiškinti. Kaltinamąjį rado ne iš karto, kai pirmą kartą užėjo į tą butą, moteris aiškino, kad jo nematė, nežino kur jis yra, kai užėjo antrą kartą, ji pasakė tą patį, kad nėra jokių pašalinių asmenų. Moteris pasakė, kad vonioje maudosi mergaitė, o pažiūrėjus per akutę ji nesimaudė, buvo leidžiamas tik vanduo. Policijos pareigūnų paprašyta mergaitė išėjo iš vonios, vonioje rado dar vienas duris, kurias atidarius rado sėdintį kaltinamąjį. Policijos pareigūnus įleidusi moteris juos apgavo, kaltinamąjį slėpė. Kaltinamajam paaiškino, kad yra sulaikomas, nes sukėlė eismo įvykį, per kurį buvo sužalotas žmogus.

Liudytojas R. Š. parodė, kad galėjo būti 2022 m. balandžio mėnuo, kai iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje partrenkta moteris, automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Atvykę kolegos nustatė galimai kokiu automobiliu buvo partrenkta moteris. Nuvažiavę patikrinti į (duomenys neskelbtini), namo kieme rado automobilį, kuris atitiko apgadinto įvykio metu automobilio apibūdinimą. Tame name galimai galėjo gyventi įtariamasis, buvo patikrintos patalpos, bet jis nerastas. Tada buvo patikrintos kaimynės patalpos, lygtai (duomenys neskelbtini) butas, ir būtent tame bute jis buvo rastas pasislėpęs vonios kambaryje. Buto, kuriame buvo rastas įtariamasis, šeimininkės ne kartą klausė, ar nėra bute pašalinių asmenų, ji patvirtino, kad nėra, nurodė, kad yra tik nepilnametė dukra, bet detaliai apžiūrėjus patalpas, vonios kambaryje sėdėjo kaltinamasis. Sulaikomas asmuo nesipriešino, gėrė kavą sėdėdamas ant unitazo, jam buvo paaiškinta, dėl ko jis sulaikomas, jokių komentarų iš jo pusės nebuvo. Asmuo buvo sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo patalpas, jam nustatytas neblaivumas.

Liudytoja R. J. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Kiek pamena, buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g. buvo nutrenkta moteris, automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Su kolega atvyko į įvykio vietą, ten jau buvo kitas policijos ekipažas, o jie bandė ieškoti pasišalinusio automobilio, kurį atsekė pagal miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Pagal duomenų bazę nustatė, kam automobilis priklauso, prisimena, kad jis buvo registruotas moters vardu, automobilį rado (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio namo kieme. Prisimena, kad viena automobilio dalis buvo apgadinta, detalės trūko, o kolegos per raciją buvo paminėję, kad ta detalė rasta įvykio vietoje. Asmens nerado, automobilis buvo kieme, ėjo adresu, kuriuo buvo registruota automobilio savininkė, tačiau namuose nieko nebuvo. Neradus savininkės, jos laukė, klausė kaimynų gal kas matė. Po kurio laiko savininkė grįžo. Ji nurodė, kad automobilio raktelius jos vyras pasiėmė iš vakaro, kad buvo kažkoks konfliktas ir daugiau jo nematė, jis išėjo iš namų, ji net neturėjo namų rakto, sakė galimai jis gali būti užsirakinęs iš vidaus. Jie pateko į butą, bet bute nieko nebuvo. Klausinėjo kaimynus, ieškojo, atėjusi viena kaimynė nurodė, kad matė kaip tas asmuo išėjo į parduotuvę. Ji laukė prie automobilio, o kolegos toliau ieškojo įtariamojo. Asmuo buvo rastas pas tą pačią kaimynę, kuri sakė, kad jis išėjo į parduotuvę. Įtariamąjį matė labai trumpai, kol jis buvo įsodintas į tarnybinį automobilį. Nuo asmens sklido alkoholio kvapas. Kolegoms jis aiškino, kad vartojo alkoholį, minėjo, kad automobilio rakteliai buvo pas jį, kad automobilį jis vairavo tik iš vakaro. Ar jis sakė, kad vairavo tą dieną, dabar neprisimena.

Liudytoja R. N. parodė, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėja. Kaltinamąjį yra mačiusi, yra tekę reaguoti į vykius. Galėjo būti 2022 m. balandžio 24 d., buvo šviesus paros metas. Dirbo su kolega R. Š. pietinėje miesto dalyje, per radijo ryšį išgirdo, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje eismo įvykio metu nutrenktas žmogus, vairuotojas pasišalino. Į pranešimą pirmiau sureagavo kolegų ekipažas. Per radijo ryšio priemones pagarsino to automobilio valstybinius numerius, pranešė, kad automobilis priklauso tokiai D. P.. Ji su kolega žinojo, kad D. P. gyvena su A. B., kuris nėra labai draugiškas pareigūnų atžvilgiu. Vienas kolegų ekipažas važiavo į (duomenys neskelbtini), patikrinti tą adresą ir jų ekipažas prie jų prisijungė. (duomenys neskelbtini) namo kieme rado stovintį automobilį, kuris dalyvavo eismo įvykyje, jis buvo apgadintas. Su kolegomis ėjo į pirmame aukšte esantį butą, buto durys buvo užrakintos, buto viduje užsidegė šviesa. Per langus bandė žiūrėti, ar nieko nėra viduje. Tuo metu iš lauko parėjo D. P.. Jos paklausė, kur gali būti A. B. ir kas vairavo jos automobilį. Ji pasakė, kad automobilį vairavo A. B.. Ji neturėjo nei buto raktų, nei automobilio raktelių, paklausus, kodėl viduje užsidega šviesa, ar viduje gali būti A. B., ji pasakė, kad visko gali būti, tada jos sutikimu išlaužė buto duris, įėjo pas ją į butą, bet viduje nieko nerado. Kaip suprato, D. P. bute šviesa junginėjosi nuo kambaryje buvusio gyvūnėlio judesių. Dar būnant laiptinėje, iš kito buto priėjo jiems žinoma moteris G. V., kurios teiravosi, ar ji nematė A. B.. Ji pasakė, kad jis buvo užėjęs, ieškojo jos vyro Valiuko ir išėjo. Tada su kolegomis dar patikrino du adresus, ten nerado įtariamojo. Ji prisiminė, ką pasakojo G. V., kad A. B. buvo užėjęs, todėl ji dar kartą užėjo pas G. V., jos leidimu užėjo į butą ir apžiūrėjo, ar tikrai nėra pas ją A. B.. Jai užkliuvo, kad vienintelis vonios kambarys buvo užrakintas, G. V. paaiškino, kad vonioje maudosi jos dukra. Per rakto skylutę matė, kad bėga vanduo, bet jokių žmonių ten nebuvo. Ji pasibeldė, mergaitė atsakė, kad maudosi, jos paprašyta mergaitė atidarė duris, ji nesimaudė, stovėjo prie veidrodžio. Vonios kambario dešinėje pusėje buvo dar vienos durys, suprato, kad kažkas ten gali būti. Išsikvietė kolegas, išlaužė tualeto duris, rado ant unitazo sėdintį A. B. ir geriantį kavą. Trys policijos pareigūnai dalyvavo sulaikant A. B., ko jo klausė dabar neprisimena. Policijos komisariate jam nustatė neblaivumą, žino, kad buvo virš promilės.

Liudytoja D. P. parodė, kad šiuo metu jos ir kaltinamojo A. B. jokie santykiai nesieja. Su kaltinamuoju A. B. buvo sugyventiniai, gyveno jos bute, esančiame pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini). Ji turėjo AUDI A4 markės automobilį, kuriuo važinėjo ji, o A. B. tuo automobiliu nesinaudojo. Prieš 2022 m. balandžio 24 d. tarp jos ir A. B. kilo konfliktas, po kurio A. B. buvo skirta kardomoji priemonė, jam uždrausta gyventi jos bute. Dabar tikslios datos neatsimena, ji grįžo namo iš (duomenys neskelbtini), aplink jos mašiną vaikščiojo policijos pareigūnai, kurie paklausė, kur yra A. B.. Ji nežinojo. Pareigūnams leido įsilaužti į butą, nes tuo metu neturėjo buto raktų, buvo kažkur pametusi. Bute nieko nerado. Automobilio užvedimo raktelius A. B. turėjo, ji jam jų nebuvo davusi, jis pats juos buvo paėmęs, kai jie kartu buvo pas draugus (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) važiavo tuo pačiu automobiliu, automobilį vairavo A. B., ten tarp jos ir A. B. įvyko konfliktas, prieš ją buvo panaudotas smurtas, jis iš jos paėmė automobilio raktelius, mobilų telefoną, iš piniginės išėmė pinigus ir kažkur dingo. Po smurto atvažiavo greitoji, ji daugiau nežino kas įvyko, bet kieme mašinos nebebuvo, į (duomenys neskelbtini) grįžo kitą dieną su taksi. Kieme pamatė pareigūnus, kurie jai ir pasakė, kad eismo įvykio metu su jos mašina pėsčiųjų perėjoje buvo sužalotas žmogus. Tuo metu A. B. pas ją bute nebuvo, kur jis buvo surastas, nežino, tą dieną jo nematė. Vėliau su A. B. teko bendrauti tik teisme dėl smurto. Automobilis jai negrąžintas, norės jį atsiimti.

Liudytoja G. V. parodė, kad kaltinamąjį A. B. pažįsta. Apie eismo įvykį žino tik tiek, kad kaimynė jai pasakė, jog A. B. partrenkė žmogų ir ta močiutė neišgyveno. Tą dieną, kai buvo partrenkta moteris, A. B. buvo atėjęs pas ją, su juo gėrė kavą ir kalbėjo. Ji grįžo iš svečių, koridoriuje sutiko A. B., kuris sakė, kad susipyko su D., pakvietė jį kavos, jis užėjo ir jie kalbėjosi. Kelintą valandą jis atėjo pas ją, nepasakys, bet žino, kad buvo šviesu, gal prieš 12 val. Pas ją buvo atėję policijos pareigūnai, ar yra A. B. jos neklausė. Jie paklausė, ar yra vyras manuose, ji paklausė, ar jos vyras, pareigūnai sakė taip, ji pasakė, kad jos vyro nėra namuose. Policijos pareigūnai paklausė, ar galima apžiūrėti butą, ji leido. Tuo metu A. B. buvo nuėjęs į tualetą, o jos dukra ruošėsi eiti maudytis. Pareigūnai A. B. rado tualete. Tik po to iš D. sužinojo, kad buvo toks įvykis, o D. apie tai pasakė pareigūnai. Kiek laiko tą dieną pas ją prabuvo A. B., pasakyti negali. Alkoholio jis nevartojo, jis turėjo giros „Rugilė“. Alkoholio kvapo neužuodė, ji mano, kad jis buvo blaivus. A. B. apie autoįvykį apskritai nieko neminėjo. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojos G. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. V. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Jei gerai pamena, buvo sekmadienis, tai yra 2022-04-24. Ji grįžo į namus apie 11.30 val. Nuo penktadienio iki sekmadienio, t. .y balandžio 24 dienos, buvo pas sesę (duomenys neskelbtini) rajone. Su ja kartu grįžo iki namų sesuo, atsigėrė abi kavos. Išėjo į lauką parūkyti. Šeštadienį iš vakaro buvo gavusi žinutę iš kaimynės D. P., ji pasakė, kada prieš ją jos sugyventinis A. B. pakėlė ranką. Nesuprato ar D. kalba rimtai ar juokų forma, suprato, kad D. išgėrusi. Kaip suprato abu buvo kartu. Kur tarp kaimynų įvyko konfliktas nelabai suprato. Kalbėjosi per messenger programėlę, bet ne su vaizdu. Kai grįžo į namus, su sese dar parūkė lauke, sesuo pasakė, kad nueitų pas kaimynę pažiūrėti, ar viskas ten gerai. Sesuo tuo metu išvažiavo į namus, o ji eidama į namus dar nuėjo iki D. buto (gyvena (duomenys neskelbtini) bute). Jos butas turi atskirą įėjimą iš namo kampo, o D. gyvena iš laiptinės pirmame aukšte. Buto durų niekas pas kaimynę jai nedarė, tada grįžo į savo namus. Buvo namuose kartu su trimis nepilnamečiais vaikais. Grįžusi pasidarė dar kavos. Neužilgo pas ją į namus atėjo kaimynas A., paprašė išvirti kavos. Jis pajuokavo, jo pamatė akyse ašaras, jis pasakė, kad prisidirbo, susipyko su D., pakėlė ranką. Paklausė ar stipriai, tai jis pasakė, kad ne. Jos vyro tuo metu namuose nebuvo. Ji dar pasakė A., kad buvo atėjusi iki jų, bet niekas durų nedarė. Klausė, kur buvo A., atsakė, kad miegojo. Tuo metu A. padavė jai mašinos raktelius. Paduodamas raktelius pasakė, kad paduoda tam, kad jis nesugalvotų važiuoti. Ji tuos raktelius pasiėmė. Raktai buvo prisegti prie namų raktų, mašinos raktelius atsegė A.ir padavė. Klausė A., kur D., tai jis atsakė, kad baliavoja, susipyko. A. alkoholio pas ją negėrė ir nematė, kad būtų atsinešęs gerti. Turėjo bambalį giros „Rugilė“. Kol buvo pas ją, A. alkoholio negėrė. Gėrė kavą, kurią ji padarė. Iš A. elgesio ir manieros nepasakytų, kad buvo išgėręs. Jai tuo metu buvo stipri sloga, galėjo alkoholio kvapo neužuosti. Neatrodė, kad A. būtų pagiringas. Neužilgo po to, kai A. atėjo pas ją, į namus atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnams duris atidarė ji, policijos pareigūnai klausė ar vyras namuose. Ji atsakė, kad ne. Moteris pareigūnė paklausė vardo ir pavardės, ji atsakė, kad V. V., tai jos vyro vardas ir pavardė. Pamanė, kad jos vyras kažką prisidirbo. Po to pareigūnai jos paklausė, ar gali užeiti į namus, ji leido. Pareigūnai tada tualete rado A. Gali būti tuo metu, kol ji atrakino duris, A. nuėjo iki tualeto. Pareigūnai radę jos bute kaimyną A. pasakė jai, kodėl ji sakė jog vyro nėra namuose. Atsakė, kad suprato, jog ieškomas yra jos vyras V. V., o čia ne jos vyras, o kaimynas A. Tuo metu nelabai suprato, kas įvyko, ir kodėl kaimynas buvo sulaikytas policijos. Vėliau į namus grįžo jos vyras, tai ji jam sakė dar, kad buvo policija namuose ieškojo jo, bet sulaikė ir išsivedė A. Tik tos pačios dienos vakare pas ją į namus atėjo kaimynė D. ir pasakojo, kad A. nutrenkė per perėją močiutę ir vėliau močiutė mirė. Kas per įvykis buvo ir kur tai buvo, nelabai suprato. D. turi mašiną AUDI A4 sidabrinės spalvos, karavaną. Kiek yra mačiusi, tą mašiną vairuodavo visada D., veždavo ir A. Ji nėra mačiusi, kad jis pats vairuotų mašiną. Net nežino, ar jis moka vairuoti ir ar turi teisę vairuoti. Ar tuo metu, kai grįžo į namus, D. mašina buvo kieme, negali pasakyti, bet mašiną laikydavo D. kieme. Kad A. galėjo nutrenkit močiutę ir pabėgti iš įvykio vietos, nežinojo ir jis pats jai apie tai nesisakė. Tik pasakė, kad sumušė D., daugiau nieko nepasakojo. (2 t., b. l. 123-126).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja G. V. patvirtino, kad parodymai teisingi, nurodė, kad jai atrodo, jog automobilio raktelius padėjo pas dukrą ant stalo, o po to atidavė policijai.

Liudytoja D. B. parodė, kad kaltinamojo A. B. nepažįsta, jo nėra mačiusi. 2022 m. balandžio 24 d. rytą buvo kirpykloje, esančioje (duomenys neskelbtini). Jai ant plaukų buvo uždėta kaukė, sėdėjo kėdėje ir pro langą pamatė ryškų daiktą, iš pradžių pagalvojo, kad maišelis pakilo į orą. Atsistojo, nuėjo prie lango ir pamatė, kad stovėjo mašina ir buvo nutrenktas žmogus. Pasakė kirpėjai, kad skambintų 112, lygtai dar pasakė mašinos markę, numerius. Ta mašina buvo sustojusi, matė, kad vairuotojas per keleivio pusę pasižiūrėjo ir greitai nuvažiavo. Matė, kad automobilyje buvo vienas žmogus. Tą mašiną ji matė iš galo. Automobilio markės dabar neprisimena, tik pamena, kad buvo pilkos spalvos. Tada pradėjo rinktis žmonės, atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Policijos pareigūnai jai pasakė, kad su ja susisieks. Atrodo, kad tuo metu pasakė automobilio valstybinius numerius, jai atrodo, kad pasakė kelis skaičius ir kelias raides.

Siekiant patikrinti kitus įrodymus, teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. B. parodė, kad tiksliai datos nepamena, bet gali būti 2022 m. balandžio 24 diena, iki pietų, nuo 10 valandos iki 13 valandos, žino, kad jau pardavinėjo alkoholį parduotuvėje. Jis tą dieną buvo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuo (duomenys neskelbtini) ir nuo tos parduotuvės kokių 3-4 metrų atstumu yra pėsčiųjų perėja. Jis būdamas prie parduotuvės matė, kaip per pėsčiųjų perėją ėjo pagyvenusi moteris. Ji ėjo per pėsčiųjų perėją link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, kur jis stovėjo. Matė kaip tą moterį, einančią per perėją, partrenkė sidabrinės spalvos automobilis, kuris nuvažiavo, todėl jis pagalvojo, kad vairuotojas girtas. Moteris, kai buvo nutrenkta, krito per visą automobilio stogą. Automobilis nepervažiavo moters. Matė kaip krito moters rankinukas. Jam pasirodė, kad moteris nukrito link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“. Kokie to automobilio valstybiniai numeriai, mašinos markė, negali pasakyti, nes nespėjo pamatyti. Po to iš karto atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Taip pat prie moters priėjo trys žmonės. Jie, kaip jam atrodo, skambino pagalbai. Jis neskambino, nes neturėjo telefono su savimi. Jis kalbėjo su pareigūnais ir sakė, jog matė, kaip nutrenkė moterį per perėją. Pareigūnams sakė, jog nematė mašinos markės ir valstybinių numerių, nes nespėjo, be to, buvo išgėręs. Pareigūnai užsirašė jo duomenis ir paleido jį. Moterį, kurią partrenkė ta mašina, išsivežė greitoji. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 160-163).

2022-04-24 – 2022-05-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėta kelių eismo įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), tarp (duomenys neskelbtini) esančių pastatų pėsčiųjų perėja. Apžiūros kryptis yra nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Apžiūros metu paimtas ėminys ir automobilio apdailos detalė, fotografuota. Sudaryta schema. (1 t., b. l. 74-92).

2022-04-25 daiktų apžiūros protokole užfiksuota automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra. Automobilis apžiūrimas (duomenys neskelbtini), fotografuojama. Apžiūros metu paimtas automobilis, foniniai kvapai, mikrodalelės, automobilio rakteliai, audinio dalis. (1 t., b. l. 93-106).

2022-04-24 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 107-109).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos 2022-06-21 specialisto išvadoje nurodoma, kad tirti pateikta dešinės pusės prieš rūkinio žibinto apdailos detalė anksčiau buvo automobilio Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudedamoji dalis. (1 t., b. l. 115-122).

2022-04-25 lavono apžiūros protokole užfiksuota, jog (duomenys neskelbtini), VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje apžiūrėtas V. M. lavonas, fotografuota. (1 t., b. l. 126-137).

2022-04-28 – 2022-05-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog: 1) V. M. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, į tai nurodo muštinės žaizdos dešiniame momenyje, kairėje plaštakoje; poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, smakre, krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje krūtyje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, abiejose šlaunyse, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, kairiame pakinklyje; kraujosruvos dešiniojo momens-kaktos srityje, pakaušyje, krūtinėje, aortoje, tarpuplautyje; krūtinkaulio, dešinės pusės II-VI, VIII-X šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimais; krūtininių IV, VII stuburo slankstelių, kairės pusės I-X šonkaulių, dešiniojo klubakaulio, abiejų gaktikaulių abiejų šakų, dešiniojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai; krūtininio IX stuburo slankstelio lūžis su nugaros smegenų sužalojimu; dešiniojo plaučio, tarpuplaučio audinių plyšimai; 2)VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis V. M. mirtis konstatuota (duomenys neskelbtini), 12.07 val.; 3) V. M. lavone konstatuotos muštinės žaizdos dešiniame momenyje, kairėje plaštakoje; poodinės kraujosruvos dešiniame antakyje, smakre, krūtinės priekiniame paviršiuje, kairėje krūtyje, abiejose alkūnėse, abiejose plaštakose, kairiojo klubo srityje, abiejose šlaunyse, dešiniame kelyje, abiejose blauzdose, kairiame pakinklyje; kraujosruvos dešiniojo momens-kaktos srityje, pakaušyje, krūtinėje, aortoje, tarpuplautyje; krūtinkaulio, dešinės pusės II-VI, VIII-X šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimais; krūtininių IV, VII stuburo slankstelių, kairės pusės I-X šonkaulių, dešiniojo klubakaulio, abiejų gaktikaulių abiejų šakų, dešiniojo blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžiai; krūtininio IX stuburo slankstelio lūžis su nugaros smegenų sužalojimu; dešiniojo plaučio, tarpuplaučio audinių plyšimai. V. M. lavone konstatuoti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir/ar galimai paviršiais. V. M. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruva kairiojo klubo srityje, padaryti neilgai trukus iki mirties. Poodinė kraujosruva kairiojo klubo srityje padaryta prieš 6-9 paras iki mirties ir atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. M. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruva kairiojo klubo srityje, pagal SSMNT 6.6.6, 6.6.11, 6.6.15 punktus kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 4) V. M. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruva kairiojo klubo srityje, pagal makromorfologinį vaizdą lavono tyrimo metu padaryti neilgai trukus iki mirties per trumpą laiko tarpą vienas po kito, pasisakyti kuris iš jų padarytas anksčiau, kuris vėliau nėra galimybės. Poodinė kraujosruva kairiojo klubo srityje padaryta prieš 6-9 paras iki mirties ir atskirai kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu; 5) V. M. lavone konstatuoti kūno sužalojimai, išskyrus poodinę kraujosruvą kairiojo klubo srityje, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis; 6) V. M. mirtis įvyko nuo krūtinės sužalojimų visumos; 7) V. M. lavone rastas lūžęs dešinysis blauzdikaulis 31 cm aukščiau pado, smūgis į šią sritį kietu buku daiktu galėjo būti suduotas iš nugarinės pusės; labiausiai tikėtina, kad kontakto metu V. M. buvo atsisukusi šia ar artima jai puse; 8) V. M. lavone sužalojimų, nurodančių, kad ji buvo pervažiuota automobilio ratu (-ais), nenustatyta; 9) V. M. lavone sužalojimų, nurodančių, kad ji buvo velkama, nenustatyta; 10) Labiausiai tikėtina, kad V. M. įvykio metu buvo vertikalioje padėtyje; 11) V. M. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta. (1 t., b. l. 141-144).

2022-04-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad A. B. pateikė rūbus: juodos spalvos džemperį, juodos spalvos sportines kelnes „Puma“. (1 t., b. l. 145-148).

2022-04-25 tarnybiniame pranešime dėl vaizdo įrašo pateikimo nurodyta, jog buvo pateiktas vaizdo stebėjimo kameros įrašas, kuriame užfiksuotas įvykis, kai buvo partrenkta moteris. (1 t., b. l. 149-153).

2022-05-11 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota pateikto vaizdo stebėjimo kamerų įrašo, kur užfiksuotas įvykis kaip partrenkta moteris, apžiūra. Žiūrint vaizdą matoma, kaip gatve važiuoja pilkos spalvos automobilis; kelio priekyje matoma pėsčiųjų perėja, kuria eina žmogus; matoma kaip automobilis važiuoja nesustodamas per perėją, kliudo einantį žmogų ir nuvažiuoja. (1 t., b. l. 154-157).

2022-07-05 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma: esant tokioms skaitmeninės vaizdo bylos fiksavimo techninėms charakteristikoms ir fiksavimo sąlygoms, vaizdą formuojantys pikseliai neturi pakankamai fizinės informacijos tam, kad naudojant programinę įrangą būtų galima išryškinti valstybinių numerių skaičių/raidžių ženklus. Yra tikimybės, kad pateiktoje tyrimui skaitmeninėje vaizdo byloje „(duomenys neskelbtini)“ užfiksuotas nuo 2000 iki 2006 metų laidos „AUDI“ prekinio ženklo „A4“ modelio automobilis, kėbulo tipas universalas. (1 t., b. l. 164-167).

2022-07-11 Lietuvos teismo ekspertizės centro Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodoma: Ant tirti pateiktų lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies ir atlošo, rasti juodos spalvos medvilnės pluoštai, kurie yra vienodi su A. B. sportinių kelnių trikotažo pluoštais. Ant tirti pateiktų A. B. džemperio ir sportinių kelnių nėra pluoštų iš automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės apmušalo audeklo, kurio pavyzdys pateiktas tyrimui. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės atlošo, rasti juodos spalvos poliesteriniai pluoštai, kurie yra -vienodi su A. B. džemperio trikotažo pluoštais. Ant tirti pateiktos lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies nėra pluoštų iš A. B. džemperio. Ant tirti pateiktų A. B. džemperio, sportinių kelnių ir ant lipnių juostų su mikrodalelėmis nuo automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies ir atlošo, rasti pašaliniai mėlynos spalvos viskozės pluoštai, kurie tarpusavyje yra vienodi. Ant tirti pateiktų A. B. sportinių kelnių ir ant lipnios juostos su mikrodalelėmis nuo automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės atlošo, rasti pašaliniai mėlynos spalvos poliamidiniai pluoštai, kurie tarpusavyje yra vienodi. Ant tirti pateiktų A. B. sportinių kelnių ir ant lipnios juostos su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, rasta pavienių vienodų pašalinių mikrodalelių - baltos spalvos akuotinių šuns plaukų. Didelė tikimybė, kad A. B. drabužiai (džemperis ir sportinės kelnės) kontaktavo su automobilio „Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdyne (sėdimąja dalimi ir atlošu). (1 t., b. l. 176-186).

2022-07-13 pavyzdžių lyginamajam tyrimui pateikimo protokolu paimti įtariamojo A. B. lyginamieji kvapų pavyzdžiai. (1 t., b. l 189-192).

2022-07-15 skirta užduotis atlikti odorologinį tyrimą (1 t., b. l. 193-197).

2022-07-29 Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma: kvapo pėdsake, paimtame 2022-04-25 iš automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės, rastas įtariamojo A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas. (1 t., b. l. 198-202).

2022-07-01 prašymu į Šiaulių apskrities policijos komisariato daiktų saugyklą perduotas saugoti automobilis Audi A4 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliai. Kvitas B 2022-07-01 Serija (duomenys neskelbtini). (1 t., b. l. 123-124, 125).

2022-09-15 prašymu į Šiaulių apskries vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą perduotas saugoti vokas Nr. (duomenys neskelbtini) su ėminiu nuo važiuojamosios dalies, dėžė Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio prieš rūkinio žibinto apdaila, paimti 2022-04-24-2022-05-02 kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu adresu: (duomenys neskelbtini). Vokas su mikrodalelėmis likusiomis po tyrimo. Paketas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame juodos spalvos džemperis, sportinės kelnės, pateikti įtariamojo A. B. 2022-04-24 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Kvitas B 2022-09-15 Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). (2 t., b. l. 1-2, 3).

2022-06-15 rašte užfiksuota, kad gautas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, kada buvo pranešta apie eismo įvykį (2 t., b. l. 7-9).

2022-08-23 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti pateikti garso įrašai gauti iš Bendrojo pagalbos centro ir nustatyta, kad apie eismo įvykį 2022-04-24 pranešė keli pranešėjai (2 t., b. l. 10-16) .

2022-05-17 Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė miesto kamerų vaizdo įrašus nuo 2022-04-24 10.30 val. iki 2022-04-24 11.30 val. iš jų prašomų vaizdo kamerų: (duomenys neskelbtini) (4.3 GB). (2 t., b. l. 20-22).

2022-06-17-2022-06-21 apžiūros protokole užfiksuota pateikto vaizdo įrašo apžiūra; vaizdo įraše matoma, kaip 2022-04-24 11.12.38 val. automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve, 11.12.43 val. automobilis važiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės, 11.12.47 val. automobilis važiuoja link (duomenys neskelbtini) gatvės, 11.13.57 val., 11.13.58 val., 11.13.59 val. automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini) gatve. (2 t., b. l. 22- 29).

2022-04-24 Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, jog A. B. alkotesteriu Alcotest (duomenys neskelbtini) 12.46 val. nustatytas 1,73 prom. neblaivumas, 13.02 val. nustatytas 2,02 prom. neblaivumas. (3 t., b. l. 60).

2022-09-19 specialisto R. O. paaiškinimų protokole nurodyta: 1) Pateikta informacija iš ikiteisminio tyrimo: A. B. 2022-04-24 11.13 val. vairavo lengvąjį automobilį, dėl ko įvyko eismo įvykis. A. B. sulaikomas 12.30 val. Liudytojos G. V. parodymai, kad A. B. pas ją į namus atvyko apie 11.45 val. ir alkoholio iki sulaikymo nevartojo. A. B. 36 metų, 190 cm. ūgio ir 90 kilogramų svorio. Alkotesterio (duomenys neskelbtini) pagalba apsvaigimo patikrinimo metu 2022-04-24 12.46 val. nustatomas 1,73 promilės neblaivumas, 13.02 val. nustatomas 2,02 prom. neblaivumas. Pateiktas klausimas, ar atsižvelgiant į nustatytas eismo įvykio aplinkybes ir remiantis literatūros duomenimis ar eismo įvykio metu A. B. buvo daugiau nei 0,41 prom. etilo alkoholio? Specialistas paaiškino: atsižvelgiant į pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis ir pirmą kartą alkotesterio parodymą 12.46 val., kai nustatyta 1,73 promilės neblaivumas ir antrąjį 13.02 val., kai nustatyta 2,02 prom. neblaivumas, galima daryti prielaidą, kad alkoholio kiekis A. B. organizme didėjo. Per vieną valandą žmogaus organizme pasišalina nuo 0,12 iki 0,15 promilių alkoholio. Galima teigti, kad autoįvykio metu 11.13 val. alkoholio kiekis A. B. organizme viršijo 0,41 promilių etilo alkoholio; 2) Pateiktas klausimas, ar remiantis literatūros duomenimis galėjo A. B. vartoti alkoholį po eismo įvykio nuo 11.15 val. iki 11.45 val. atsižvelgiant į tai, kad 2022-04-24 apsvaigimo patikrinimo metu 12.46 val. nustatomas 1,73 promilės neblaivumas, 13.02 val. nustatomas 2,02 prom. neblaivumas? Specialistas paaiškino, jog į pateiktą klausimą pasisakyti negali, nes tai išeina iš jo kompetencijos ribų. (2 t., b. l. 184-187).

2022-05-12 Lietuvos probacijos tarnybos Šiaulių regiono skyriaus rašte ir prie rašto pridėtame Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plane nurodoma, kad A. B. su paskirta baudžiamojo poveikio priemone - uždraudimu naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, supažindintas pasirašytinai, baudžiamojo poveikio priemonės laikas skaičiuojamas nuo 2020-12-22, A. B. pasirašytinai supažindintas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. (1 t., b. l. 32-40)

2020-11-30 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą A. B. pasirašytinai yra gavęs 2020-12-05. (1 t., b. l. 41-50).

Iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos informacijos matyti, jog 2001 m. gamybos automobilio AUDI A4 1.9 TDI kaina su VPM yra 1600 EUR. (4 t., b. l. 175).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį atsako tas, kas būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Šią nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina keturi esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas); padariniai (eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus); priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių; taip pat nusikalstamos veikos subjekto būsena – apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Kvalifikuojant veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį būtina kaltinamo asmens veiksmuose nustatyti visų keturių įvardytų požymių buvimą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET taisyklės reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus bei apdairus ir elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams, pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Taisyklių 14 punkte nustatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę, be kita ko, ir asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų. Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam rodo asmens itin didelį neatsargumą ir abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams, nes dėmesys ir orientacija susilpnėjusi ir tai padidina eismo įvykio kilimo tikimybę. KET 30 punkte numatyta, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. KET 127 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio koncentracija jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau promilių neblaivumas arba <...> arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 8 dalis).

Ištyręs ir įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. B. kaltė, padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, visiškai įrodyta ir kitais įrodymais: liudytojų D. B., T. G., R. J., D. M., D. L., R. N., R. Š. teisme duotais parodymais, liudytojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, įvykio vietos apžiūros ir transporto priemonės apžiūros protokolais, specialistų išvadomis, miesto vaizdo kamerų įrašų duomenimis, neblaivumo nustatymo aktu bei specialisto R. O. paaiškinimu. Visi šie įrodymai yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, yra neprieštaringi, papildo vieni kitus ir netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo. Šių įrodymų pakanka išvadai, jog A. B. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 30, 127 punktų reikalavimus, kadangi būdamas neblaivus vairavo automobilį, kai yra uždrausta naudotis teise vairuoti, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 0,41 promilės neblaivumas, bei vartojo alkoholį po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, važiuodamas gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jam iš kairės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją, dėl to ją kliudė ir padarė sužalojimus dėl kurių nukentėjusioji mirė ligoninėje. Teismo vertinimu, yra priežastinis ryšys tarp kaltinamojo A. B. veiksmų ir kilusių padarinių, nes kaltinamasis, važiuodamas neblaivus, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų jam iš kairės per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją, dėl to ją kliudė ir padarė sužalojimus dėl kurių nukentėjusioji mirė ligoninėje. Šiuo atveju akivaizdu, kad jeigu kaltinamasis būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nevairavęs apsvaigęs nuo alkoholio, kuris susilpnina vairuotojo dėmesį ir orientaciją, o būtų važiavęs blaivus, ir saugiu greičiu, pasirinktu įvertinus visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi kaltinamasis A. B. turėjo objektyvią galimybę šioje nesudėtingoje situacijoje išvengti eismo įvykio, jeigu būtų nepažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Kadangi nurodyti taisyklių pažeidimai padaryti neblaivaus asmens ir sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo žmogus, kaltinamojo nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Šioje byloje nustatyta, kad jokių asmeninių ar kitokių paskatų eismo įvykio metu atimti gyvybę kitam žmogui ar jį sužaloti A. B. neturėjo. Teismo nustatytų eismo įvykio aplinkybių analizė patvirtina, kad A. B., vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nors numatė, kad šie jo veiksmai gali sukelti eismo įvykį, tačiau to įvykio padarinius suvokė kaip mažai tikėtinus ir, lengvabūdiškai pasitikėdamas tuo, kad tokių padarinių bus išvengta, t. y., kad apsvaigimas nuo alkoholio jam netrukdys tinkamai suvokti aplinką, kad išvengs atsitrenkimo į iš anksto numatomą kliūtį – pėsčiąją einančią per pėsčiųjų perėją. Akivaizdu, kad kaltinamasis A. B. aplinkybes, jo nuomone, užkirsiančias kelią kilti pavojingiems padariniams, įvertino neteisingai, lengvabūdiškai pervertino savo galimybę vairuoti, nes tai neužkirto kelio atsirasti padariniams. Dėl to toks kaltinamojo elgesys rodo, kad jis veikė neatsargia kaltės forma, t. y. esant nusikalstamam pasitikėjimui.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį atsako tas, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą.

Kelių eismo taisyklėse yra nustatytos eismo dalyvių pareigos įvykus eismo įvykiui. Kelių eismo taisyklių 219.5 p., įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį atsako autotransporto priemonės vairuotojas, dalyvavęs eismo įvykyje, kurio metu nukentėjo žmogus, ir palikęs nukentėjusįjį be pagalbos, nuvažiavęs ar kitaip pasišalinęs iš eismo įvykio vietos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t. y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

Kaltinamojo A. B. veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas automobilį ir partrenkęs pėsčiąją pėsčiųjų perėjoje, turėdamas pareigą pagal Kelių eismo taisyklių 219.5 punktą rūpintis eismo įvykio metu sužeistu pėsčiuoju, nesustojo ir nepagelbėjo pėsčiajam, kai grėsė pavojus pėsčiojo gyvybei, nesiėmė visų reikiamų priemonių, kad nukentėjusiajam būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, nors tokią galimybę turėjo, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pabrėžtina tai, jog veikos kvalifikavimas nepriklauso nuo to, ar asmeniui be vairuotojo pagalbos, t. y., su kitų asmenų pagalba buvo suteikta pagalba ar ne.

Ištyręs ir įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo kaltė, padarius šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y. jog A. B., būdamas neblaivus, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas žmogus, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiuoju, kai grėsė pavojus jo gyvybei, iš įvykio vietos pasišalino, be kaltinamojo prisipažinimo ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje, visiškai įrodyta ir kitais įrodymais: liudytojos D. B. parodymais, kur ji nurodė, jog paties eismo įvykio – asmens partrenkimo pėsčiųjų perėjoje nematė, tačiau matė, jog ant pėsčiųjų perėjos gulėjo partrenktas žmogus, vilkintis ryškią striukę, šalia sustojo mašina, matė, kad vairuotojas per keleivio pusę pasižiūrėjo į gulintį žmogų ir greitai nuvažiavo. Ji neturėjo telefono, todėl į Bendrąjį pagalbos centrą paprašė paskambinti kirpėjos. Liudytojas V. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad matė kaip 2022 m. balandžio 24 d., nuo 10.00 val. iki 13 val., per pėsčiųjų perėją einančią moterį partrenkė sidabrinės spalvos automobilis ir nuvažiavo. Po to atvažiavo policijos pareigūnai, medikai, taip pat prie moters priėjo žmonės. Liudytojai policijos pareigūnai T. G., R. J., R. N. nurodė, kad A. B. rado pasislėpusį ir geriantį kavą pas jo kaimynę G. V., kuri nurodė, kad A. B. atėjo pas ją, padavė mašinos raktelius, alkoholio pas ją nevartojo. Kaltinamasis kaltę pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tačiau teisme nurodė, kad nieko neprisimena, ikiteisminio tyrimo metu taip pat aiškino, kad eismo įvykio neprisimena, prašė skirti psichiatrijos ekspertizę jo pakaltinamumui nustatyti. 2022 m.. gegužės 24 d. specialisto išvadoje nurodoma, jog A. B., byloje nesant duomenų apie jo lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę. Surinkti objektyvūs bylos duomenys patvirtina, jog A. B. suprato, kad partrenkdamas nukentėjusiąją jos gyvybei sukėlė pavojų, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad nukentėjusiajai būtų suteikta pirmoji medicininė pagalba, sąmoningai susilaikė nuo pagalbos suteikimo skubiai pasišalindamas iš įvykio vietos, nors suteikti pagalbą nukentėjusiajai nebuvo jokių kliūčių.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Objektyviai šis baudžiamasis nusižengimas pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, o jo turinį nulemia tai, kokią paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę atlikti stengiasi išvengti kaltininkas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021). Taigi vengimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio prasme pasižymi tam tikru piktybiškumu ir (arba) sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturėtų suponuoti asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. B. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, be 60 parų arešto bausmės, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2020 m. gruodžio 22 d. Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros pradžia – 2020 m. gruodžio 22 d., pabaiga – 2024 m. gruodžio 22 d., 2021 m. sausio 19 d. Bausmės, auklėjimo ar baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo priežiūros plane Nr. (duomenys neskelbtini) A. B. pasirašytinai supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos poveikio priemonės nevykdymą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. 2020 m. lapkričio 30 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas A. B. įteiktas pasirašytinai 2020 m. gruodžio 5 d. (1 t., b. l. 32-40, 41-50). Iš pateis kaltinamojo paaiškinimo ikiteisminio tyrimo metu bei Probacijos tarnybos pateiktų dokumentų turinio matyti, kad apie teismo baudžiamąjį įsakymą bei juo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę kaltinamasis žinojo ir suprato jos turinį, t. y. kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau, nepaisydamas to, būdamas neblaivus – pagal eksperto R. O. paaiškinimus, eismo įvykio metu didesnio nei 0,41 prom. neblaivumo, jeigu laikyti, kad jis alkoholį galimai vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau po įvykio buvo nustatytas 1,76 prom. neblaivumas, kai nustatytas toks neblaivumas, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo D. P. priklausantį automobilį. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo ne tik aiškią nepagarbą visuomenės normoms, cinišką požiūrį į įstatymų laikymąsi, bet ir jo veiksmų pavojingumą nesilaikant teismo nustatytų draudimų, t. y. kad jo veiksmuose yra ir kitų sunkesnių nusikalstamų veikų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, 144 straipsnyje, požymių. Toks A. B. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas. Byloje nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant A. B. nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingai, kaip patvirtina byloje surinkti duomenys, paties kaltinamojo (ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai) ir liudytojų D. P., T. G., R. Š., R. J., R. N. parodymai teisme, eismo įvykio vietos bei automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra, specialisto išvada dėl minėto automobilio apžiūros, kur konstatuota, jog automobilio detalė rasta įvykio vietoje, kaltinamasis tiesiog be leidimo pasiėmė tuo metu buvusios jo sugyventinės D. P., t. y. jam nepriklausantį automobilį, ir palikęs D. P. (duomenys neskelbtini), vienas išvažiavo į namus, o kitą dieną važiuodamas minėtu automobiliu padarė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus. Pažymėtina, kad po 2020 m. lapkričio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį A. B. paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones, kaltinamajam 2021 m. birželio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 d., 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį paskirta 1 300 Eur bauda už tai, kad A. B. vairavo transporto priemonę, neturėdamas tam teisės, jos nėra įgijęs, nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kad eismas būtų saugus ir kliudė kitą automobilį, iš įvykio vietos pasišalino ir alkoholį vartojo po eismo įvykio, nustatytas 1,09 promilių girtumas (3 t., b. l. 28-33). Visa tai patvirtina asmens polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, priešingai, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą, kaip Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektą. Nagrinėjamu atveju nuteistojo padarytos veikos, vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, pavojingumo nepaneigia tai, kad A. B.. yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį. Toks A. B. elgesys negali būti ignoruojamas, o jo padarytos veikos pavojingumas pakankamas baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį atsirasti.

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. B. kaltė padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje yra įrodyta, šios veikos kvalifikacija yra teisinga, nes jis vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 4 metams, kadangi A. B. 2022 m. balandžio 24 d. apie 11.13 valandą (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), šiurkščiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę - lengvąjį automobilį Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai naudotis teise vairuoti jam buvo uždrausta.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. B. teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė vieną neatsargų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalis) ir vieną tyčinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnis) nusikaltimus bei vieną baudžiamąjį nusižengimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnis). Neatsargiu nusikaltimu sukeltos neatitaisomos pasekmės. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamas veikas, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje ir 243 straipsnyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei tai, kad visas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu – būdamas teistas, neišnykus teistumui. Jis anksčiau teistas, tame tarpe ir už nusikaltimą, susijusį su šiurkščiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu (3 t., b. l. 8-21, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), 2019-2021 m. laikotarpiu 5 kartus baustas administracine tvarka, iš jų du kartus - už psichotropinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir du kartus – už transporto priemonės vairavimą neturint tokios teisės, iš jų vieną kartą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (3 t., b. l. 28-33). Kaltinamasis iki suėmimo vertėsi individualia veikla. Iš teismui pateikti A. B. charakterizuojančių duomenų matyti, jog visą buvimo Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (buvęs pavadinimas - Šiaulių tardymo izoliatorius) laiką jis charakterizuojamas teigiamai, neturi jokių nuobaudų, už aktyvų dalyvavimą įvairiose sporto varžybose, konkursuose skatintas ne vieną kartą (4 t., b. l. 124-126).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurios maksimumas nustatytas iki dešimties metų. Nagrinėjamu atveju, padarytas ne bet koks neatsargus nusikaltimas, bet jis padarytas šiurkščiai pažeidžiant kelių eismo saugumo taisykles. Nusikaltimas padarytas neturinčio teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam atimta, neblaivaus asmens, kuris sąmoningai vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio, keldamas pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ar jų turtui. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų, įvykus autoįvykiui, žuvo žmogus. Taigi nustatytos aplinkybės, kuriomis buvo padaryta nusikalstama veika, sudaro pagrindą teismui paskirti bausmę, didesnę, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl skirtina 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant bausmę dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje, atsižvelgiama į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, visus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat vertinama tai, jog įvykio metu žuvo žmogus, jog šis nusikaltimas yra tyčinis, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Esant šioms aplinkybėms, A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui – 1 metai laisvės atėmimo.

Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje numatyta kaip viena iš alternatyvių bausmių, griežčiausia bausmė - areštas, kurio dydis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnį nustatytas nuo 10 iki 45 parų, kaltinamajam atsižvelgiant į sunkinančias jo atsakomybę ir lengvinančią jo atsakomybę aplinkybes, neatsitiktinį baudžiamosios poveikio priemonės pažeidimą, skirtinas didesnis nei vidurkis arešto bausmės dydis – 40 parų.

Paskirtos bausmės subendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalių, 5 dalies 2 punkto nuostatomis, bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu. Šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su 2022 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas 2023 m. sausio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas suėmimo laikas nuo 2022 m. balandžio 24 d. bei bausmės, atliktos pagal 2022 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, laikas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam A. B. negali būti skiriama kitokia galutinė bausmės rūšis nei laisvės atėmimas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaltinamajam už neatsargios nusikalstamos veikos padarymą paskyrus didesnę nei 6 metų laisvės atėmimo bausmę, yra pagrindas svarstyti klausimą dėl dalinio paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pagal teismų formuojamą praktiką, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi išnagrinėti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, ir savo išvadą turi suformuluoti, įvertinęs visas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio nuostatas. Svarstant klausimą dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, be realios laisvės atėmimo bausmės, bausmės tikslai ir teisingumo principas nebus užtikrintas. Darant šią išvadą, atsižvelgtina ne tik į aplinkybes, susijusias su A. B. asmenybės vertinimu (įkalinimo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai, teistas 10 kartų, turi galiojančių administracinių nuobaudų), kaltės pripažinimu (atsakomybės nevengė, neneigė padaręs nusikalstamas veikas, gailisi), bet ir tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio pervertindamas savo sugebėjimą vairuoti, vairavo automobilį – kas rodo itin didelį jo neatsargumą ir abejingumą kitiems eismo dalyviams – šiukščiai pažeidė KET, taip sukeldamas eismo įvykį, kurio pasekmės itin sunkios ir negrįžtamos. Tokie kaltinamojo veiksmai vertintini kaip itin neatsakingi, pažeidžiantys elementarias atsargumo taisykles. Pažymėtina, kad teismų praktikoje atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmogus bei sutrikdoma kitų žmonių sveikatą, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimą. Šiuo atveju, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai kaltinamojo A. B. atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus realiai atliekamą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, o šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas. Spręsdamas dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė jam atimta, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus: nesilaikė visų atsargumo priemonių, būdamas neblaivus, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, kas sukėlė labai sunkias pasekmes – žuvo žmogus. Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors tam neturėjo teisės ir nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Todėl, siekiant užtikrinti efektyvesnį bausmės tikslų įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, todėl kaltinamajam draudimas nustatytinas maksimaliam penkerių metų terminui, jo pradžią skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba nuo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 357 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje nustatyta, kad A. B. vairavo automobilį būdamas neblaivus, pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalyje. Akivaizdu, jog šios nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu, nes be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Todėl automobilis, kurį vairavo A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnį, požymius ir yra konfiskuotinas turtas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalis numato pagrindus konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį konfiskuotiną turtą – kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Priešingu atveju teismas iš kaltinamojo išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamu atveju automobilis Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso D. P.. Baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog D. P. priklausantį automobilį kaltinamasis paėmė ir vairavo be jos sutikimo, automobilis nebuvo perduotas nusikalstamai veikai daryti, todėl konfiskuotina jo vertę atitinkanti pinigų suma – 1600 Eur.

Kaltinamajam A. B. skirta kardomoji priemonė – suėmimas (3 t., b. l. 140-143, 190-194, 4 t., b. l. 106-107) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civiliniai ieškiniai byloje nepareikšti.

Daiktiniai įrodymai: 1) automobilis Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, ir šio automobilio užvedimo raktelis, saugomas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (1 t., b. l. 123-124, 125) grąžintini teisėtai savininkei D. P. ir paliktini neribotai jos nuosavybei; 2) vokas Nr. (duomenys neskelbtini) su ėminiu nuo važiuojamosios dalies, dėžė Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio priešrūkinio žibinto apdaila, vokas su mikrodalelėmis likusiomis po tyrimo, paketas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra juodos spalvos džemperis, sportinės kelnės, saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (2 t., b. l. 1-2 ), sunaikintini kaip menkaverčiai daiktai; 3) trys kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais paliktini saugoti prie bylos, kaip bylos medžiaga skaitmeninėse laikmenose.

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 751,66 EUR valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo A. B..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Kaltinamasis A. B. ilgą laiką yra suimtas, pajamų ir turto neturi. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog kaltinamojo A. B. turtinė padėtis yra sunki, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. B. nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnyje, 281 straipsnio 6 dalyje, ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti bausmes:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnį – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams,

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį – 40 (keturiasdešimties) parų areštą, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šias bausmes subendrinus bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais, subendrintą bausmę A. B. skirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su laisvės atėmimo bausme, paskirta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 13 d. nuosprendžiu, pakeistu 2023 m. sausio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, ir A. B. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmę A. B. įskaityti suėmimo laiką nuo 2022 m. balandžio 24 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. sausio 20 d., bei bausmės, atliktos pagal 2022 m. spalio 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendį, pakeistą 2023 m. sausio 11 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, laiką – laikino sulaikymo laiką – vieną parą, prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai.

Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra, nuo 2023 m. sausio 20 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. B. palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant 5 (penkerius) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo arba lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 1 600 EUR (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų), konfiskavimą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti:

1) automobilį Audi A4 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ saugojimo aikštelėje, ir šio automobilio užvedimo raktelį, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, grąžinti teisėtai savininkei D. P. ir palikti neribotai jos nuosavybei; 2) voką Nr. (duomenys neskelbtini) su ėminiu nuo važiuojamosios dalies, dėžę Nr. (duomenys neskelbtini) su automobilio priešrūkinio žibinto apdaila, voką su mikrodalelėmis likusiomis po tyrimo, paketą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra juodos spalvos džemperis, sportinės kelnės, saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti kaip menkaverčius daiktus; 3) tris kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. B. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.