Kauno apygardos teismo sprendimas, e2A-30-894/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Data: 2026-01-22
Bylos Nr.: e2A-30-894/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-00814-2024-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Diana Labokaitė, Rasa Urbanavičiūtė, Egidijus Tamašauskas
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Bolt Service LT“
Ieškovas: L. S.
Trečiasis asmuo: J. U., K. J.-U., Z. U.

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. e2A-30-894/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00814-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.2.4.2.; 2.6.10.5.2.3.; 2.6.10.5.2.4.: 3.3.1.21. (S)

Kauno apygardos teismassprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. sausio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Labokaitės, Rasos Urbanavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bolt Service LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bolt Services LT“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys J. U., K. J.-U. ir Z. U..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė L. S. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė priteisti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Bolt Services LT“ (toliau – ir atsakovė) 6 771,15 Eur turtinei žalai atlyginti (bylos nagrinėjimo metu šį reikalavimą sumažino iki 6 644,31 Eur), 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2023 m. rugsėjo 12 d. apie 7.40 val. buvo partrenkta ir sužalota atsakovei priklausančiu elektriniu paspirtuku, kuriuo važiavo nepilnametis J. U.. Įvykio metu atsakovė patyrė sužalojimą, dėl ko ji buvo operuota. Tai sąlygojo ieškovės patirtą turtinę bei neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti padidinto pavojaus šaltinio valdytojas. Elektrinio paspirtuko savininkė ir valdytoja yra atsakovė. Atsakovės draudikas nurodė, kad įvykis yra nedraudžiamasis, nes paspirtuką vairavo nepilnametis asmuo. Atsakovė, perduodama didesnio pavojaus šaltinio valdymą kitam asmeniui, privalėjo užtikrinti, jog asmuo, kuriam perleidžiamas didesnio pavojaus šaltinio valdymas, sugebės tinkamai ir teisėtai jį valdyti. Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl elektrinį paspirtuką vairavusio asmens padaryto Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 57 punkto pažeidimo. Nepilnametis J. U. dėl savo amžiaus negali būti traukiamas atsakomybėn, todėl buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. trečiasis asmuo J. U., naudodamasis Bolt programėle, rezervavo ir pradėjo naudoti elektrinį paspirtuką. Nuvažiavęs 1,72 km, apie 7:40 val. ties (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo sukėlė eismo įvykį, kuriame nukentėjo ieškovė. Ieškovė nepagrįstai reikalavimą pareiškė atsakovei, o ne trečiajam asmeniui. Eismo įvykio metu trečiasis asmuo buvo padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, todėl jam kyla pareiga atlyginti ieškovės patirtą žalą. Trečiasis asmuo ir atsakovė dėl transporto priemonės valdymo ir faktinio naudojimo perdavimo susitarė 2022 m. rugpjūčio 22 d., trečiajam asmeniui mobiliąja programėle prisijungus prie Bolt platformos ir sutikus su Pasaulinėmis Bolt e-transporto priemonių paslaugų sąlygomis (toliau – Sąlygos), kurios yra sudėtinė atsakovės ir trečiojo asmens sudarytos sutarties dalis. Trečiasis asmuo, suprasdamas, kad būdamas jaunesniu nei 18 metų amžiaus, negalės užbaigti registracijos Bolt platformoje (Bolt programėlėje automatiškai neleidžiama užbaigti registracijos, jei naudotojo nurodoma gimimo data rodo, jog naudotojas yra jaunesnis nei 18 metų amžiaus), registruodamasis Bolt platformoje melagingai nurodė esąs pilnametis (įvedė gimimo datą – 2000 m. rugsėjo 22 d.), tokiu būdu „apėjo“ atsakovės nustatytą ribojimą elektrinių paspirtukų nuomos paslaugomis naudotis jaunesniems nei 18 metų asmenims. Tačiau jis pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ) turėjo teisę naudotis elektriniu paspirtuku. Vadovaujantis Sąlygomis, naudotojas yra išimtinai atsakingas prieš trečiuosius asmenis už valdant transporto priemonę tretiesiems asmenims sukeltą žalą. Nurodė, kad ieškovės nurodoma patirta turtinė žala iš dalies yra nepagrįsta ir neįrodyta: atlyginimo nepriemokos (1 971,29 Eur) apskaičiavimas iš dalies pagrįstas preliminariais duomenimis, ieškovė nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad ji negavo kasmetinės premijos dėl eismo įvykio. Nepagrįstas reikalavimas dėl nuomos mokesčio išlaidų už 6 mėnesius kompensavimo. Ieškovei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas turėtų neviršyti 3 798 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovės 5 114,83 Eur turtinės žalos atlyginimą, 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (12 614,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. sausio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 769,08 Eur bylinėjimosi išlaidas, kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovės 253 Eur žyminį mokestį ir 35,36 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

5. Teismas nustatė, kad atsakovei nuosavybės teise priklausė elektrinis paspirtukas „Bolt 4 (Cobra)“, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio nominalioji galia – 350 W, didžiausias greitis – 25 km/h. Atsakovė vykdo elektrinių paspirtukų nuomos veiklą, kuri yra susijusi su didesnio pavojaus šaltinių naudojimu. 2023 m. rugsėjo 12 d. trečiasis asmuo J. U., būdamas 15 metų amžiaus, naudodamasis „Bolt“ mobiliąja programėle, rezervavo ir pradėjo naudoti minėtą elektrinį paspirtuką. Registruodamasis platformoje J. U. nurodė neteisingą gimimo datą ir tokiu būdu neatitiko atsakovės nustatytų paslaugų teikimo sąlygų, pagal kurias paslaugomis gali naudotis tik ne jaunesni nei 18 metų asmenys. 2023 m. rugsėjo 12 d. apie 7.40 val., važiuodamas šaligatviu (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo J. U. partrenkė ieškovę. Dėl eismo įvykio ieškovei buvo padaryti sunkūs kūno sužalojimai – lūžo du dešinės kojos blauzdos kaulai, atlikta operacija, taikyta ilgalaikė reabilitacija, liko randai, nustatytas ilgalaikis nedarbingumas. Ikiteisminis tyrimas trečiajam asmeniui nebuvo pradėtas dėl jo nepilnametystės. Atsakovės civilinės atsakomybės draudikas atsisakė pripažinti įvykį draudiminiu.

6. Dėl atsakovo tinkamumo ir civilinės atsakomybės. Teismas nustatė, kad atsakovė teigė, jog ji nėra tinkama atsakovė, nes elektrinį paspirtuką faktiškai valdė trečiasis asmuo J. U., kuriam jis buvo išnuomotas, todėl atsakomybė turėtų kilti jam. Atsakovės vertinimu, trečiasis asmuo turėjo teisę vairuoti elektrinį paspirtuką pagal galiojusias KET ir SEAKĮ nuostatas, o amžiaus ribojimas nustatytas tik atsakovės vidinėse sąlygose, susijusiose su draudimo galiojimu. Teismas pažymėjo, kad elektrinis paspirtukas laikytinas didesnio pavojaus šaltiniu, todėl jo valdytojui taikoma CK 6.270 straipsnyje įtvirtinta griežtoji civilinė atsakomybė. Nors trečiasis asmuo J. U. pagal KET turėjo teisę vairuoti elektrinį paspirtuką, tačiau jis neatitiko atsakovės nustatytų paslaugų teikimo sąlygų. Teismo vertinimu, atsakovė turėjo realias galimybes patikrinti naudotojo amžių (banko kortelės duomenys, teisė reikalauti asmens tapatybės dokumentų), tačiau šių veiksmų nesiėmė. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad transporto priemonės valdymas trečiajam asmeniui J. U. buvo perduotas neteisėtai, nes sandoris neatitiko atsakovės valios ir buvo sudarytas dėl nepakankamo atsakovės atidumo. Todėl atsakovė laikytina padidinto pavojaus šaltinio valdytoja CK 6.270 straipsnio prasme ir atsako solidariai su faktiniu valdytoju. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl atsakomybės apribojimo pagal nuomos sąlygas, pažymėdamas, kad imperatyvios teisės normos draudžia riboti ar panaikinti civilinę atsakomybę už trečiųjų asmenų sveikatos sužalojimą.

7. Dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad ieškovė prašė atlyginti 6 644,31 Eur turtinę žalą, kurią sudarė negautos pajamos, vaistų įsigijimo išlaidos, sugadinto turto vertė ir būsto nuomos išlaidos. Nustatė, kad ieškovė dėl laikino nedarbingumo negavo dalies darbo užmokesčio, o pateikti skaičiavimai ir „Sodros“ duomenys pagrindžia 1 844,45 Eur dydžio ieškovės negautas pajamas. Teismas nurodė, kad dėl sveikatos sužalojimo ieškovė pagrįstai neteko galimybės gauti metinę premiją, kurios dydis, įvertinus mokesčius, sudaro 750,11 Eur. Teismas pripažino pagrįstomis ieškovės 300 Eur vaistų ir gydymo priemonių įsigijimo išlaidas bei 25,99 Eur nuostolius dėl sugadintų kelnių. Teismas nurodė, kad ieškovė dėl patirtos traumos buvo priversta keisti gyvenamąją vietą, todėl turi teisę į nuomos išlaidų atlyginimą už laikotarpį nuo 2023 m. spalio 10 d. iki 2024 m. vasario 5 d., iš viso 2 194,28 Eur. Teismas įvertino, kad ieškovė pradėjo dirbti 2024 m. vasario 6 d., t. y. nuo traumos praėjus mažiau nei šešiems mėnesiams, kas patvirtina, jog ieškovės gydymosi ir reabilitacijos laikotarpis buvo trumpesnis nei šeši mėnesiai. Teismas sutiko su atsakove, jog ieškovė nepagrįstai prašo priteisti patirtus nuostolius dėl nuomos mokesčio už šešių mėnesių laikotarpį. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas ieškovės reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės 5 114,83 Eur turtinei žalai atlyginti.

8. Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad dėl eismo įvykio ieškovei buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atlikta operacija, taikyta ilgalaikė reabilitacija, liko randai, kurie vertintini kaip nepataisomas kūno subjaurojimas. Taip pat nustatyti ilgalaikiai fiziniai skausmai, emociniai išgyvenimai, sumažėjusi gyvenimo kokybė ir nesaugumo jausmas. Įvertinęs CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, pažeistos vertybės reikšmę, pasekmių trukmę bei intensyvumą, taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino visiškai ir priteisė jai iš atsakovės 7 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9. Dėl ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo. Teismas nenustatė ieškovės tyčios ar didelio neatsargumo, galinčio sumažinti atsakovės atsakomybę. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė CK 6.270 straipsnyje numatytų atsakomybės netaikymo pagrindų.

10. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, taikant tarpusavio įskaitymą. Teismas nustatė, kad sprendimu tenkinama 89,19 proc. ieškinio reikalavimų (12 614,83 Eur iš 14 144,31 Eur), o 10,81 proc. reikalavimų atmetama. Ieškovės atlygintinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 2 662 Eur, atsakovės – 14 848,82 Eur. Trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų nenustatyta. Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 374,24 Eur, o atsakovei iš ieškovės – 1 605,16 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus abipusį įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistina 769,08 Eur. Valstybės patirtas išlaidas sudaro 39,65 Eur už procesinių dokumentų įteikimą ir 284 Eur žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista. Atsakovė privalo sumokėti valstybei 35,36 Eur dokumentų įteikimo išlaidų ir 253 Eur žyminio mokesčio dalį. Iš ieškovės likusios valstybės išlaidos nepriteisiamos, nes ji nuo jų mokėjimo atleista arba suma mažesnė už minimalią priteistiną sumą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

11. Apeliaciniame skunde atsakovė prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir nepagrįstai pripažino atsakovę atsakinga už trečiojo asmens veiksmus bei priteisė neproporcingą neturtinės žalos atlyginimą.

1.2. Teismas nepagrįstai pripažino atsakovę tinkama atsakove civilinėje byloje. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas buvo trečiasis asmuo, o ne atsakovė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neteisėtai perdavė transporto priemonės valdymą trečiajam asmeniui, motyvuodamas tuo, jog dėl trečiojo asmens nurodytos neteisingos gimimo datos neva neatsirado teisėtas nuomos santykis.

1.3. Pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir SEAKĮ 2 straipsnio 84 punktą, transporto priemonės valdytoju laikomas asmuo, kuris ją faktiškai valdo ir naudoja teisėtu pagrindu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad sudarius nuomos sutartį ir perdavus transporto priemonę naudotis, valdytoju tampa nuomininkas.

1.4. Nagrinėjamu atveju atsakovė ir trečiasis asmuo sudarė transporto priemonės nuomos sutartį nuotoliniu būdu – trečiajam asmeniui užsiregistravus Bolt platformoje, pateikus reikiamus duomenis, sutikus su paslaugų sąlygomis ir pradėjus faktinį paspirtuko naudojimą. Eismo įvykio metu trečiasis asmuo fiziškai valdė paspirtuką ir sukėlė eismo įvykį, todėl būtent jis laikytinas faktiniu didesnio pavojaus šaltinio valdytoju.

1.5. Teismo išvada, kad vien dėl amžiaus neatitikimo pagal paslaugų sąlygas nuomos santykis laikytinas neegzistuojančiu, prieštarauja civilinės teisės normoms ir praktikai.

1.6. Atsakovės suklaidinimas dėl trečiojo asmens amžiaus nereiškia valios nebuvimo sudaryti sandorį. Teismas nepagrįstai sutapatino atsakovės suklaidinimą su valios nebuvimu sudaryti sutartį. Pagal CK 1.63 straipsnio 1 dalį sandoris laikomas sudarytu, kai šalys išreiškia suderintą valią, o pagal CK 1.90 straipsnį suklydimo atveju sandoris yra nuginčijamas, bet ne niekinis.

1.7. Atsakovė objektyviai išreiškė valią sudaryti sutartį – suteikė prieigą prie paslaugos, perdavė transporto priemonę naudotis ir priėmė apmokėjimą. Trečiojo asmens pateikta klaidinga gimimo data reiškia apgaulę iš jo pusės, bet nepaneigia atsakovės išreikštos valios ir nesudaro pagrindo laikyti valdymo neteisėtu.

1.8. Priešinga teismo pozicija iš esmės perkeltų atsakomybę nuo apgaulę padariusio asmens sąžiningam paslaugų teikėjui ir sukurtų nepagrįstą, teisingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujantį precedentą.

1.9. Atsakovės veiksmuose nėra nei kaltės, nei neteisėtų veiksmų perduodant transporto priemonę trečiajam asmeniui. Pagal CK 6.264 ir 6.248 straipsnius civilinė atsakomybė kyla tik nustačius neteisėtus veiksmus ir kaltę. Nagrinėjamu atveju šių sąlygų atsakovės veiksmuose nėra.

1.10. Eismo įvykio metu galiojusi SEAKĮ ir KET redakcija leido elektrinius paspirtukus (prilygintus dviračiams) vairuoti asmenims nuo 14 metų. Pats teismas pripažino, kad trečiasis asmuo, būdamas 15 metų, turėjo teisę vairuoti elektrinį paspirtuką pagal galiojančius teisės aktus.

1.11. Nepaisant to, teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės neapdairumą, motyvuodamas tuo, kad ji neįvertino trečiojo asmens gebėjimų valdyti transporto priemonę. Toks vertinimas prieštarauja įstatymų leidėjo pasirinktai logikai, pagal kurią gebėjimas naudotis tokio tipo transporto priemone siejamas išimtinai su amžiaus kriterijumi, kurį trečiasis asmuo atitiko.

1.12. Atsakovė neturėjo nei teisinės pareigos, nei realios galimybės papildomai tikrinti naudotojo amžių, juo labiau naudojant banko kortelės duomenis, nes tai prieštarautų duomenų apsaugos reikalavimams ir bendrosios rūpestingumo pareigos sampratai. Reikalavimas taikyti tokias priemones sukurtų neproporcingą ir praktiškai neįgyvendinamą elgesio standartą, artimą absoliučiai nuomotojo atsakomybei. Atsakovė veikė apdairiai, proporcingai ir teisėtai, o trečiojo asmens sąmoninga apgaulė negali būti priskiriama atsakovei kaip kaltė. Atsakingu asmeniu pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį laikytinas trečiasis asmuo.

1.13. Teismas netinkamai aiškino Paslaugų sąlygas ir nepagrįstai jas panaudojo prieš paslaugų teikėją. Teismas nepagrįstai Bolt Paslaugų sąlygose nustatytą 18 metų amžiaus ribą pavertė deliktinės atsakomybės pagrindu atsakovei, nors ši sąlyga yra vidinė, komercinė ir neturinti viešosios teisės galios.

1.14. Paslaugų sąlygos reguliuoja tik sutartinius santykius tarp platformos ir naudotojo ir negali būti taikomos trečiųjų asmenų – tokių kaip ieškovė – naudai ar prieš paslaugų teikėją. Jų pažeidimas gali sukelti pasekmes tik naudotojui (pvz., draudimo negaliojimą ar sutartines sankcijas), bet ne sukurti deliktinę atsakomybę paslaugų teikėjui.

1.15. Teismo taikytas aiškinimas iškreipia CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir iš esmės leidžia privataus subjekto vidaus taisyklėms pakeisti įstatymų leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą. Toks požiūris pažeidžia proporcingumo, teisinio tikrumo ir verslo laisvės principus.

1.16. Teismas nepagrįstai pripažino įrodytu ir priteisė 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą už nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šis dydis neatitinka teismų praktikos analogiškose bylose ir yra neproporcingas patirtų sužalojimų pobūdžiui.

1.17. Teismų praktikoje už nesunkius sveikatos sutrikdymus eismo įvykiuose paprastai priteisiamos žymiai mažesnės sumos, ypač tais atvejais, kai nebuvo sužaloti gyvybiškai svarbūs organai, nebuvo ilgalaikio stacionarinio gydymo ar reikšmingų liekamųjų reiškinių.

1.18. Ieškovės patirti sužalojimai, nors ir sukėlę laikinų nepatogumų, nesudaro pagrindo nukrypti nuo nusistovėjusios praktikos ir priteisti beveik maksimalią galimą neturtinės žalos sumą. Todėl priteistas atlyginimas laikytinas nepagrįstai dideliu ir turi būti mažinamas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą; priteisti iš atsakovės 968 Eur advokato pagalbos išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime ieškovės nurodė tokius argumentus:

2.1. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytoja, yra solidariai atsakinga pagal CK 6.270 straipsnio 3 dalį.

2.2. Teismas pagrįstai konstatavo atsakovės valios trūkumą sudaryti nuomos sutartį su nepilnamečiu asmeniu. Tai aiškiai išplaukia iš pačios atsakovės patvirtintų Pasaulinių Bolt e-transporto priemonių paslaugų sąlygų, kurios numato, jog nuomos sutartys sudaromos tik su ne jaunesniais nei 18 metų asmenimis. Atsakovė turėjo technines ir faktines galimybes patikrinti naudotojo amžių, tačiau šių priemonių nesiėmė, taip pažeisdama padidinto rūpestingumo pareigą.

2.3. Pagal Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, didesnio pavojaus šaltinio valdytojas atsako solidariai, jeigu dėl valdymo netekimo yra jo kaltė, t. y. jis nesielgė taip, kaip būtų elgęsis rūpestingas ir apdairus asmuo. Nagrinėjamu atveju atsakovė neužtikrino, kad elektrinis paspirtukas nebūtų neteisėtai perduotas nepilnamečiui, todėl laikytina, jog ji nesilaikė iš bonus pater familias principo kylančių pareigų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimus atsakovei, o UAB „Bolt Services LT“ yra tinkama atsakovė byloje.

2.4. Atsakovės pozicija dėl jos valios sudaryti sandorį nebuvimo yra gynybinė atsakovės pozicija, siekiant išvengti solidariosios atsakomybės. Vertinant sutarties šalių tikrąją valią, taikytinos CK 6.193 straipsnio nuostatos, pagal kurias prioritetas teikiamas realiems šalių ketinimams, o ne formaliam ar vėliau deklaruojamam aiškinimui. Atsakovės valia sudaryti nuomos sutartis tik su pilnamečiais asmenimis aiškiai įtvirtinta tiek paslaugų sąlygose, tiek praktikoje, nes nepilnamečiams taikoma registracijos ir draudimo apsaugos apribojimai. Be to, pagal CK 2.8 straipsnį nepilnamečių sudaromi sandoriai reikalauja atstovų sutikimo, kuris nagrinėjamu atveju nebuvo duotas. Atsakovės perduotas didesnio pavojaus šaltinis negali būti laikomas smulkiu buitiniu sandoriu. Teismas pagrįstai konstatavo, kad paspirtuko nuomos sandoris neatitiko atsakovės valios ir buvo sudarytas neteisėtai.

2.5. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog jos veiksmuose nėra kaltės ar neteisėtumo. CK 6.270 straipsnio taikymo kontekste didesnio pavojaus šaltinio valdytojui taikoma griežtoji (rizikos) atsakomybė, kuriai pakanka nustatyti žalos faktą, pavojingo veiksnio egzistavimą ir priežastinį ryšį. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojui keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovės argumentas, jog trečiasis asmuo apėjo jos nustatytas taisykles, tik patvirtina, kad atsakovė nesiėmė pakankamų naudotojo identifikavimo ir kontrolės priemonių.

2.6. Teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė turėjo trečiojo asmens banko kortelės duomenis ir realią galimybę patikrinti jo amžių bei atsisakyti teikti paslaugą, tačiau to nepadarė. Todėl konstatuotina, kad atsakovės neteisėti veiksmai ir neveikimas yra pakankamas pagrindas jos solidariajai atsakomybei kilti.

2.7. Atsakovės teiginiai, jog nuomos sutarties sąlygos neturi reikšmės atsakomybei tretiesiems asmenims, atmestini. Atsakovė, vykdydama komercinę veiklą ir siekdama pelno, prisiima su elektrinių paspirtukų naudojimu susijusią riziką. Grįžtina prie kasacinio teismo išaiškinimo, kad asmuo, kuris suvokia didesnę žalos atsiradimo riziką ir vis tiek vykdo tokią veiklą, atsako už šios rizikos materializavimąsi.

2.8. Atsakovės teiginiai dėl neva nesunkaus ieškovės sveikatos sutrikdymo yra nepagrįsti ir nepatenka į atsakovės kompetenciją. Sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas tik teisės aktų nustatyta tvarka, atlikus specialią ekspertizę. Nagrinėjamoje byloje nustatytos ilgalaikės ir reikšmingos pasekmės ieškovės sveikatai: ilgalaikė reabilitacija, operacija su liekamaisiais padariniais, nuolatiniai skausmai, randai, gyvenimo kokybės pablogėjimas ir psichologinis nesaugumo jausmas. Šios aplinkybės iš esmės skiria nagrinėjamą bylą nuo atsakovės nurodomų precedentų.

Atsiliepimas

2.9. Kasacinio teismo praktika pabrėžia, kad neturtinės žalos dydis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, trukmę, liekamąsias pasekmes ir poveikį nukentėjusiojo ateičiai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo priteistas 7 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra proporcingas, pagrįstas ir atitinkantis teisingumo bei protingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kam kyla atsakomybė už žalą, padarytą valdant transporto priemonę – elektrinį paspirtuką. Ieškovė įrodinėjo, kad civilinė atsakomybė kyla transporto priemonės savininkui (atsakovas byloje). Atsakovas įrodinėjo, kad civilinė atsakomybė tenka transporto priemonės valdytojui (trečiajam asmeniui J. U.). Taigi, nagrinėjamos bylos apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl papildomų paaiškinimų

15. Apeliantas 2025 m. spalio 6 d. pateikė į bylą dokumentą pavadinimu Papildomi paaiškinimai prie 2025 m. gegužės 16 d. apeliacinio skundo (dokumentas numeris DOK-22725), 2025 m. gruodžio 5 d. pateikė į bylą dokumentą pavadinimu Papildomi paaiškinimai prie 2025 m. gegužės 16 d. apeliacinio skundo (dokumentas numeris DOK-27762).

16. Apeliaciniam procesui taikomos bendrosios Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms taisyklėmis (CPK 302 straipsnis). Todėl, sprendžiant klausimą dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyvių teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti ir į apeliaciniam procesui taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, įtvirtintus ribojimus bei draudimus. CPK 42 straipsnio 1 dalis suteikia teisę byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikti rašytinius paaiškinimus, tačiau juose negali būti nurodomos naujos aplinkybės ar nauji argumentai, kurie nebuvo pateikti anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015; 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2022, 59 punktas).

17. Atsižvelgdamas į tai, kad rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas papildo savo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia šiuos rašytinius įrodymus pridėti prie bylos medžiagos.

Dėl faktinių aplinkybių

18. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. atsakovui nuosavybės teise priklausė elektrinis paspirtukas Bolt 4 (Cobra), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), modelis C1, kurio variklio nominalioji galia 350 W, didžiausias greitis 25 km/h. Atsakovas paspirtukus nuomoja, nuomos sutarties sudėtine dalimi yra Sąlygos (https://bolt.eu/lt-lt/legal/terms-for-e-vehicles/?category=micromobility). Atsakovas yra apdraudęs pilnamečių asmenų, kuriems išnuomoja paspirtukus, civilinę atsakomybę. Atsakovas Sąlygų 3.1.3 punkte nustatė, kad asmuo turi teisę naudotis atsakovo paslaugomis, jei yra ne jaunesnis nei 18 metų ir turi teisę vairuoti el. transporto priemones pagal vietinius įstatymus, ribojančius minimalų amžių el. transporto priemonių naudojimui teikiamų paslaugų zonoje. Trečiasis asmuo J. U. 2022 m. rugpjūčio 22 d. mobiliąja programėle prisijungė prie Bolt platformos, prisijungimui naudojo jam išduotą banko kortelę. 2023 m. rugsėjo 12 d. 07 val. 32 min. trečiasis asmuo J. U., naudodamasis Bolt programėle, rezervavo ir pradėjo naudoti elektrinį paspirtuką, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). J. U. nuvažiavęs 1,72 km, važiuodamas elektriniu paspirtuku šaligatviu apie 07 val. 40 min. ties namu, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, partrenkė ieškovę, kuri į šaligatvį išėjo iš bromo. Ieškovė patyrė sužalojimus: jai lūžo dešinės kojos du blauzdos kaulai su šoniniu fragmentų poslinkiu, dėl to jai 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo atlikta operacija. Dėl patirtos traumos ieškovė buvo nedarbinga nuo 2023 m. rugsėjo 12 d. iki 2024 m. vasario 5 d. Ieškovei ant dešinės kojos liko randai. J. U. įvykio metu buvo 15 metų, todėl buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Atsakovo draudikui nurodžius, kad įvykis nedraudiminis, nes paspirtuką vairavo nepilnametis asmuo, ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl tinkamo atsakovo

19. Apeliantas prašė šioje byloje atsižvelgti į Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 27 d. civilinėje byloje Nr. e2A-1372-730/2025 suformuotą praktiką išnagrinėjus panašią faktinėmis aplinkybėmis bylą. Nors apeliantas formulavo, kad nurodomoje byloje buvo nustatyti prejudiciniai faktai, tačiau tokia argumentacija yra netiksli, nes pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims.

20. Todėl atsakovo nurodyta nutartis bus įvertinama kaip teismo praktika panašiu atveju. Apeliantė kelia atsakovo tinkamumo klausimą, nurodo, kad eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojas buvo trečiasis asmuo J. U., o ne atsakovas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neteisėtai perdavė transporto priemonės valdymą trečiajam asmeniui J. U., motyvuodamas tuo, jog dėl šio trečiojo asmens nurodytos neteisingos gimimo datos neva neatsirado teisėtas nuomos santykis. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apelianto argumentais.

Žemesnės instancijos teismas

21. Asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams (transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimas, statybos ir t. t.), privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 straipsnio 1dalis). Atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.) (CK 6.270 straipsnio 2 dalis).

22. Nagrinėjamu atveju ginčo eismo įvykio metu trečiasis asmuo J. U. valdė elektrinį paspirtuką nuomos sutarties pagrindu. Teisėjų kolegija nepagrįsta laiko teismo išvadą, kad nuomos sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo valios nebuvimo. Nagrinėjamu atveju atsakovas ir trečiasis asmuo sudarė transporto priemonės nuomos sutartį nuotoliniu būdu – trečiajam asmeniui J. U. užsiregistravus Bolt platformoje, pateikus reikiamus duomenis, sutikus su paslaugų sąlygomis ir pradėjus faktinį paspirtuko naudojimą. Atsakovas priėmė nuomos mokestį ir perdavė trečiajam asmeniui J. U. laikinai valdyti ir naudotis elektrinį paspirtuką. Vadinasi nuomos sutartis tarp atsakovo ir trečiojo asmens J. U. buvo sudaryta (CK 6.477 straipsnis) ir eismo įvykio metu galiojo net ir esant tam tikroms sandorio ydoms (vienos iš šalių melagingai nurodytiems gimimo datos duomenims). CK 6.270 straipsnio 3 dalis netgi numato didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atleidimą nuo atsakomybės tuo atveju, kai didesnio pavojaus šaltinis užvaldomas neteisėtais veiksmais didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju už padarytą žalą atsako asmuo ar asmenys, neteisėtai užvaldę didesnio pavojaus šaltinį.

23. Todėl nagrinėjamu atveju būtent trečiasis asmuo J. U., nors ir atlikęs neteisėtus veiksmus sudarydamas nuomos sutartį, bet buvo didesnio pavojaus šaltinio (elektrinio paspirtuko) valdytojas CK 6.270 straipsnio 2 dalies ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 84 punkto prasme. Kitaip tariant, net ir pripažinus nuomos sutartį neteisėta ar negaliojančia, deliktinės atsakomybės subjekto tai nepakeistų. Bylos duomenys patvirtina, kad valdydamas išsinuomotą elektrinį paspirtuką J. U. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta žala ieškovei.

24. Civilinė deliktinė atsakomybė atsiranda, kai yra nustatomos visos CK 6.246–6.249 straipsniuose nustatytos sąlygos. Prievolė atlyginti turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsakovui kyla konstatavus: 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011; 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-135-421/2022, 32 punktas).

25. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos atsiradimo sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus skolininko kaltę, kuri paprastai yra preziumuojama, privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

26. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 28, 29 punktai; 2021 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-3-969/2021, 60 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju teismas teisingai sprendė, kad 2023 m. rugsėjo 12 d. trečiasis asmuo J. U., būdamas 15 metų amžiaus, pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Kelių eismo taisyklių nuostatas turėjo teisę vairuoti elektrinį paspirtuką. Tačiau nepagrįsta yra teismo išvada, kad nepatikrinęs trečiojo asmens J. U. atitikties kitam nuomos sutarties sąlygų 3.1.3 punkte nustatytam reikalavimui – būti ne jaunesniam kaip 18 metų amžiaus, atsakovas perdavė valdyti elektrinį paspirtuką trečiajam asmeniui neteisėtai (nesant atsakovo valios sudaryti tokią nuomos sutartį). Teisėjų kolegija vertina, kad ginčo nuomos sutartį sudarant nuotoliniu būdu, J. U. turėjo pareigą nurodyti teisingus duomenis, tuo tarpu, atsakovas neturėjo nei įstatyminės nei sutartinės pareigos šiuos duomenis tikrinti preziumuodamas, kad yra pateikiami melagingi duomenys. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo neteisėtų veismų (nebuvimo pakankamai atidžiu ir rūpestingu) yra nepagrįsta.

28. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju J. U., nurodydamas klaidingą savo gimimo datą, elgėsi nesąžiningai, siekdamas kad jam nuomos sutarties pagrindu būtų perduotas valdyti atsakovui priklausantis elektrinis paspirtukas. Sutiktina su apelianto pozicija, kad tokie J. U. veiksmai nepaneigia atsakovo išreikštos valios sudaryti nuomos sutartį ir nesudaro pagrindo laikyti valdymo neteisėtu. Juo labiau, tokie J. U. nesąžiningi veiksmai negali būti prielaida atsakomybę už eismo įvykį perkelti atsakovui (CK 1.5 straipsnis). Sutiktina su apelianto argumentais, jog jis neturėjo pareigos „užtikrinti, jog padidinto pavojaus šaltinio valdymas nebūtų perleistas asmenims, nesugebėsiantiems tinkamai valdyti didesnį pavojaus šaltinį“. Minėta, kad J. U., būdamas 15 metų amžiaus pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei Kelių eismo taisyklių nuostatas turėjo teisę vairuoti elektrinį paspirtuką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas, darydamas išvadą, jog „atsakovas nebuvo itin apdairus, rūpestingas ir atidus, kad įsitikintų, ar J. U. turi pakankami sugebėjimų valdyti padidinto pavojaus šaltinį“, atsakovui taikė nepagrįstai ir neproporcingai aukštą rūpestingumo ir atidumo standartą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį. Sutiktina su apeliantu, kad nagrinėjamu atveju atsakovu pagal CK 6.270 straipsnio 2 dalį laikytinas trečiasis asmuo J. U..

29. Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad uždaroji akcinė bendrovė „Bolt Services LT“ nėra tinkamas atsakovas byloje, nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su iš atsakovo priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia galutinio teismo sprendimo rezultato.

31. Sprendime nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą, netinkamai nustatė didesnio pavojaus šaltinio valdytoją, kuriam turėtų būti taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (CK 6.270 straipsnio 2,3 dalys), todėl nepagrįstai patenkino ieškinį. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą patenkinti, spendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

32. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

33. Apeliacinės instancijos teismui skundžiamą sprendimą panaikinus ir priimtu nauju sprendimu ieškinį atmetus, laikytina, kad sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovė įgijo teisę į savo pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys įrodymų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

34. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė prašė priteisti 14 848,82 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas (reg. Nr. DOK-107615 ir DOK-148636). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos grindžiamos atsakovei atstovavusios advokatų kontoros Law Firm Walless 2024 m. rugsėjo 16 d. ir 2024 m. gruodžio 12 d. teisinių paslaugų suvestinėmis pažymomis apie kliento apmokėtas bylinėjimosi išlaidas (toliau – Pažymos). Pažymose yra nurodytos PVM sąskaitos faktūros bylinėjimosi išlaidoms apmokėti bei šių PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo dokumentai, Pažymose patvirtinta, kad klientas (atsakovė) atsiskaičiusi už suvestinėje nurodytas teisines paslaugas. Įvertinusi atsakovės pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės advokato teisinės pagalbos išlaidos yra įrodytos (CPK 178 straipsnis).

35. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – Rekomendacijos).

36. Pagal Rekomendacijų 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – VDU). Užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio VDU yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (pagal atsiskaitymo už konkrečias paslaugas datą), t. y. kada realiai buvo patirtos išlaidos.

37. 2024 m. rugsėjo 16 d. Pažymoje (reg. Nr. DOK-107615) nurodytas 10 754,18 Eur (su PVM) advokato pagalbos išlaidas sudaro: 1) ieškinio analizė; kliento pateiktos informacijos analizė; teismų praktikos dėl didesnio pavojaus šaltinio valdytojo civilinės atsakomybės analizė; prašymo pratęsti terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti rengimas - 2 456 Eur (2 971,76 Eur su PVM); 2) atsiliepimo į ieškinį rengimas - 3 069 Eur (3 713,49 Eur su PVM); 3) atsiliepimo į ieškinį koregavimas; teismų praktikos dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio analizė - 504,75 Eur (610,75 Eur); 4) tripliko rengimas - 2 714 Eur (3 283,94 Eur su PVM); 5) 2024 m. gegužės 3 d. ir 2024 m. gegužės 8 d. teismo

nutarčių analizė; kliento informavimas – 144 Eur (174,24 Eur su PVM).

38. 2024 m. gruodžio 12 d. Pažymoje (reg. Nr. DOK-148636) nurodytas 4 094,64 Eur (su PVM) advokato pagalbos išlaidas sudaro: 1) pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdyje (įskaitant kelionės iš Vilniaus į Kauną ir atgal išlaidas) - 1 944 Eur (2 352,24 Eur su PVM); 2) papildomų paaiškinimų dėl paspirtuko techninių duomenų rengimas – 288 Eur (348,48 Eur su PVM); 3) pasirengimas ir atstovavimas 2024 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje - 1 152 Eur ( 1 393,92 Eur su PVM).

39. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tokios paslaugos, kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija, nelaikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Įvardytos paslaugos vertinamos kaip kitų paslaugų – atitinkamų procesinių dokumentų parengimo – sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-701/2016 51 punktas; 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-466-403/2018 41 punktas).

40. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktikos nuostatas (sprendimo 39 punktas), 2024 m. rugsėjo 16 d. Pažymos 1, 2 ir 3 punktuose nurodytos išlaidos laikytinos atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidų sudėtinėmis dalimis, todėl atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos sudaro Pažymos 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų išlaidų sumą - 6 029,75 Eur (7 296 Eur su PVM). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus advokato atlyginimas už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 5 045,50 Eur (2,5x2018,20), kur 2 018,20 Eur yra 2023 m. III ketvirčio VDU, t. y. užpraėjusio ketvirčio nuo atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidų apmokėjimo datos - 2024 m. kovo 27 d. (2024 m. rugsėjo 16 d. Pažymos 2 punktas). Pagal Rekomendacijų 8.3 punktą maksimalus advokato atlyginimas už tripliko parengimą yra 3 165,45 Eur (1,5x2110,30), kur 2 110,30 Eur yra 2023 m. IV ketvirčio VDU, t. y. užpraėjusio ketvirčio nuo tripliko parengimo išlaidų apmokėjimo datos - 2024 m. gegužės 24 d. (2024 m. rugsėjo 16 d. Pažymos 4 punktas).

41. 2024 m. gruodžio 12 d. Pažymoje nėra nurodytas advokato pasirengimo teismo posėdžiams darbo valandų skaičius. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2024 m. lapkričio 26 d. teismo posėdis truko 1 val. 4 min., o 2024 m. gruodžio 13 d. teismo posėdis truko 44 min., todėl suapvalinta posėdžių trukmė, atsižvelgiant į Rekomendacijų 9 punkto reikalavimus, yra 1 val. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimalus advokato atlyginimas už dalyvavimą 2024 m. lapkričio 26 d. ir 2024 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžiuose yra 439,28 Eur (2x0,1x2196,40), o pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimalus advokato atlyginimas už rašytinių paaiškinimų parengimą yra 878,56 Eur (0,4x2196,40), kur 2 196,40 Eur yra 2024 m. II ketvirčio VDU, t. y. užpraėjusio ketvirčio nuo 2024 m. gruodžio 12 d. Pažymoje nurodytų išlaidų apmokėjimo datos - 2024 m. gruodžio 26 d. (2024 m. gruodžio 12 d. Pažymos 1-3 punktai).

42. Atsižvelgiant į 40-41 sprendimo punktų skaičiavimus, darytina išvada, kad 2024 m. rugsėjo 16 d. Pažymoje nurodytos atsiliepimo į ieškinį parengimo 7 296 Eur su PVM išlaidos (Pažymos 1, 2 ir 3 punktai) ir tripliko parengimo išlaidos (3 283,94 Eur su PVM) (2024 m. rugsėjo 16 d. Pažymos 4 punktas), viršija pagal Rekomendacijas nustatytus maksimalius advokato atlyginimo dydžius už minėtų procesinių dokumentų parengimą - atitinkamai 5 045,50 Eur ir 3 165,45 Eur. 2024 m. gruodžio 12 d. Pažymoje nurodytos pasirengimo ir dalyvavimo 2024 m. lapkričio 26 d. ir 2024 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžiuose išlaidos 3 746,16 Eur su PVM (2 352,24+1393,92) (2024 m. gruodžio 12 d. Pažymos 1 ir 3 punktai) viršija pagal Rekomendacijas nustatytą maksimalią advokato atlyginimo sumą už dalyvavimą nurodytuose teismo posėdžiuose 439,28 Eur; rašytinių paaiškinimų parengimo išlaidos (348,48 Eur su PVM) (2024 m. gruodžio 12 d. 2 punktas) yra mažesnės nei pagal Rekomendacijas nustatyta maksimali advokato atlyginimo suma 878,56 Eur už paaiškinimų parengimą.

43. Atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. gruodžio 12 d. Pažymos 1 punkte paminėtos kelionės (iš Vilniaus į Kauną ir atgal) išlaidos nėra išskirtos atskira suma, taip pat nėra pateikta šias išlaidas pagrindžiančių papildomų įrodymų, kurių pagrindu galima nustatyti šių išlaidų dydį, todėl teisėjų kolegijos vertinimu kelionės išlaidos dėl netinkamo jų pagrindimo neatlygintinos. 2024 m. rugsėjo 16 d. Pažymos 5 punkte nurodytos 144 Eur (174,24 Eur su PVM) teismo nutarčių analizės ir kliento informavimo išlaidos neatlygintinos, kadangi jų negalima laikyti kokio nors byloje parengto procesinio dokumento sudėtinėmis dalimis, nes tokio dokumento po nurodytų veiksmų byloje nebuvo teikiama. Be to, kliento informavimas nėra teisinė paslauga.

44. Remiantis išdėstytais argumentais ir pateiktais skaičiavimais (sprendimo 35-43 punktai), pagrįstomis ir atlygintinomis pripažintinos 8 998,71 Eur (5045,50+3165,45+439,28+348,48) atsakovės advokato pagalbos išlaidos.

45. Rekomendacijose yra detaliai išvardyti kriterijai, pagal kuriuos nustatomas išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, atlygintinas dydis: bylos sudėtingumas, teisinių paslaugų kompleksiškumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis (pakartotinis) dalyvavimas toje byloje, būtinybė išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydis (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumas ir pobūdis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas bei kt. (2 punktas). Taikant šiuos kriterijus reikėtų vadovautis jų visuma ir nesant pakankamo pagrindo neišskirti kaip reikšmingų vieno ar keleto iš jų. Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022, 50 punktas).

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, tai, kad teismo išnagrinėta byla nelaikytina itin sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, ginčo sumos dydį, nagrinėjamos bylos dalyką (dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo), procesinių dokumentų turinį, taip pat tai, kad nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, advokato teisinių paslaugų teikimo tęstinumą, daro išvadą, kad net ir pagrįstomis bei atlygintinomis pripažintina 8 998,71 Eur atsakovės advokato pagalbos išlaidų atlyginimo suma, kurią turi atlyginti ieškovė, yra per didelė, todėl mažintina iki 5 000 Eur (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.3, 2.5, 2.6, 2.7, 2.8, 2.9). Atsakovei iš ieškovės priteistina 5 000 Eur pirmosios instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

47. Bylos duomenys patvirtina, kad valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 39,65 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir 284 Eur žyminis mokestis už ieškinį, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Ieškinio netenkinus, iš ieškovės bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra neatleistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

48. Atsakovės apeliacinį skundą patenkinus visiškai, atsakovė turi teisę į apeliacinėje instancijoje patirtų išlaidų atlyginimą, o ieškovės bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

49. Atsakovė sumokėjo 284 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-59732). Atsakovė pateikė prašymą priteisti 6 092 Eur advokato pagalbos išlaidoms apmokėti (reg. Nr. DOK-22729). Atsakovės patirtos advokato pagalbos išlaidos pagrįstos atsakovei atstovavusios advokatų kontoros Law Firm Walless 2025 m. birželio 6 d. sąskaita WLS25-2725 ir 2025 m. liepos 10 d. patvirtinimu apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą.

50. Pagal Rekomendacijų 8.10 punktą maksimalus advokato, dalyvavusio pirmosios instancijos teisme, atlyginimas už apeliacinio skundo parengimą yra 3 974,09 Eur (1,7x2337,70), kur 2 337,70 Eur yra 2025 m. I ketvirčio VDU, t. y. užpraėjusio ketvirčio nuo apeliacinio skundo parengimo išlaidų apmokėjimo datos - 2025 m. liepos 10 d. Atsakovės už apeliacinio skundo parengimą sumokėta suma (6 092 Eur) viršija pagal Rekomendacijas nustatytą maksimalią advokato atlyginimo sumą (3 974,09 Eur). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir remiantis sprendimo 46 punkte išdėstytų motyvų pagrindu atsakovės advokato pagalbos išlaidų suma mažintina iki 2 000 Eur (Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.3, 2.5, 2.6, 2.7, 2.8, 2.9). Atsakovei iš ieškovės priteistina 2 284 Eur (2 000+284) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bolt Services LT“, juridinio asmens kodas 304960634, iš ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 000,00 Eur (penkis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bolt Services LT“, juridinio asmens kodas 304960634, iš ieškovės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 284 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Diana LabokaitėRasa UrbanavičiūtėEgidijus Tamašauskas