- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-03
- Bylos Nr.
- e2A-1405-933/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Venckus, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- L. Z., valstybės įmonė Turto bankas, M. Š.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Žilvino Terebeizos ir Tomo Venckaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1491-820/2020 pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Suinteresuotieji asmenys L. Z., valstybės įmonė Turto bankas ir M. Š.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja J. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradedama palikimą faktiškai valdyti. Pareiškimą grindė tuo, kad:
1.1. Pareiškėjos tėvas V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po V. Z. mirties liko jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). Kadangi V. Z. buvo pripažintas neveiksniu, tai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-04-27 nutartimi pareiškėja buvo paskirta tėvo (V. Z.) globėja ir turto administratore. Pareiškėja persikėlė gyventi į Butą, kadangi reikėjo prižiūrėti tėvus. Pareiškėja buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą Bute nuo 2008-07-01. Bute pareiškėja gyveno nuo 2008 m. Po tėvo V. Z. mirties mokėjo komunalinius mokesčius, Butą prižiūri, tvarko, kaip savą.
1.2. Pareiškėja 2017-03-07 gavo raštą iš Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro, kuriame nurodoma, kad notarų biure vedama V. Z. paveldėjimo byla. Rašte nurodyta, kad paveldėjimo byla buvo pradėta pagal žmonos P. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą. Testamentas buvo pripažintas negaliojančiu Vilniaus apygardos teismo 2012-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2174-553/2012. Rašte pažymėta, kad į Vilniaus miesto 29-ajį notarų biurą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi ir mirusiojo sūnus (pareiškėjos brolis) L. Z., kuris vėliau nuo palikimo atsisakė pateikęs notarui pareiškimą. Notaro rašte nurodoma, kad visas mirusiojo V. Z. turtas testamentu, sudarytu 1992-04-29, kuris pripažintas galiojančiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19530-433/2013, paliktas mirusiojo vaikaitei (pareiškėjos dukrai) D. K. D. Š. (K.) mirė (duomenys neskelbtini) ir nepateikė notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo.
1.3. Pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės teismą tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradedant jį faktiškai valdyti. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28694-592/2018 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. K. po savo tėvo V. Z. mirties palikimą priėmė pradedama jį faktiškai valdyti. Po aptarto teismo sprendimo, atsižvelgiant į tai, kad V. Z. anūkė D. K., neįgyvendino savo, kaip įpėdinės teisių, atsirado teisinė situacija, jog visi paveldėjimo santykiai grįžo į pirminę padėtį, t. y. į V. Z. mirties dieną ir po V. Z. mirties jau atsirado trys įpėdiniai: i) V. Z. dukra (pareiškėja) J. K., kuri priėmė palikimą pradedant faktiškai jį valdyti; ii) V. Z. sunūs L. Z., kuris dar 2008-11-05 pateikė notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo; iii) V. Z. žmona P. M., kuri paveldi kartu su pirmos eilės įpėdiniais vieną ketvirtadalį palikimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsnis).
1.4. Pareiškėjos brolis L. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties palikimą priėmė jo žmona ir suinteresuotas asmuo – L. Z. 3/8 dalys Buto atitenka pareiškėjai J. K., 3/8 dalys L. Z., o 1/4 dalis liko registruota mirusiojo V. Z. vardu, kadangi V. Z. žmona P. M. savo privalomosios palikimo dalies neįregistravo. P. M. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties asmenys nepriėmė palikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 sprendime buvo nustatytas prejudicinis faktas, kad pareiškėja J. K. po savo tėvo V. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties gyveno Bute, valdė visą butą kaip savą. Pareiškėja ir po motinos P. M. mirties priėmė palikimą pradėjus faktiškai jį valdyti, nors pati P. M. dėl tam tikrų aplinkybių ir neįregistravo daiktinių teisių.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo L. Z. prašo atmesti J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, kad V. Z. įpėdiniai yra jo vaikai: pareiškėja J. K. ir sūnus L. Z., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Po L. Z. mirties L. Z. palikimą priėmė jo žmona L. Z. Likusią dalį turto po V. Z. mirties priima L. Z. sūnaus įpėdinė L. Z.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimą į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-03-05 sprendimu pareiškėjos J. K. pareiškimą atmetė.
4.1. Apylinkės teismas nustatė, kad V. Z. mirė (duomenys neskelbtini), P. M. mirė (duomenys neskelbtini), D. Š. (mergautinė pavardė K.) mirė (duomenys neskelbtini), L. Z. mirė (duomenys neskelbtini). V. Z. (duomenys neskelbtini) susituokė su P. M. Pareiškėja J. Z. yra V. Z. ir P. M. dukra, kurios pavardė po santuokos pasikeitė į K.. Apylinkės teismas sprendė, kad pareiškėja yra P. M. įpėdinė pagal įstatymą. Butas nuosavybės teise priklauso: L. Z. – 3/8 dalys, J. K. – 3/8 dalys ir V. Z. – ¼ dalis. Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja nuo 2008-07-10 įregistravo savo gyvenamąją vietą Bute. Iš 2017-03-27 notarės rašto matyti, kad visas V. Z. turtas 1992-04-29 testamentu paliktas V. Z. vaikaitei D. K., tačiau D. K. nepateikė pareiškimo apie palikimo priėmimą ir notaro biure nėra duomenų, kad D. K. buvo kreipusi dėl palikimo priėmimo. D. K. iki savo mirties nesikreipė dėl palikimo priėmimo ir nėra duomenų, kad būtų išreiškusi valią priimti palikimą.
4.2. Apylinkės teismas iš Testamentų registrų išrašo nustatė, kad L. Z. 2016-11-29 atsisakė P. M. palikimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nei mirusiojo V. Z. žmona P. M., nei mirusiojo sūnus L. Z., nei mirusiojo vaikaitė D. Š (K.) palikimo nepriėmė, neišreiškė valios jį (palikimą) priimti nei pagal įstatymą nei pagal testamentą. Buto ¼ dalis liko registruota mirusiojo V. Z. vardu, kadangi V. Z. žmona P. M. savo privalomosios palikimo dalies neįregistravo.
Šalies argumentai
4.3. Apylinkės teismas nustatė, kad D. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kad būtų pripažintas galiojančiu testamentas, kuriuo V. Z. palikimą paliko D. Š. Teismas D. Š. ieškinį tenkino. Duomenų, jog D. Š. V. Z. turtą būtų paveldėjusi byloje nėra, tačiau byloje nėra ir duomenų, jog D. Š. nepaveldėjus V. Z. turto pagal testamentą, jį būtų paveldėjusi P. M. Aptartų duomenų nėra ir notaro pateiktoje paveldėjimo byloje.
4.4. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, jog nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja paveldėjo P. M. turtą, būtų pagrindas įregistruoti P. M. nuosavybės teises į V. Z. turtą, o vėliau – įregistruoti pareiškėjos nuosavybės teises. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog D. Š. neišreiškus valios priimti turto, tą turtą galėjo paveldėti P. M., nes buvo padavusi pareiškimą notarui dėl turto paveldėjimo, gali būti pagrindu kreiptis į teismą ir prašyti nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. M. priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, arba pateikus pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba ginti savo teises kitais pagrindais, jei P. M. paveldėjo V. Z. turtą kitais pagrindais. Pareiškėja negali paveldėti palikėjos P. M. turto pradėdama jį faktiškai valdyti, kurio dar nebuvo paveldėjusi. Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, jog palikėja turėjo teisę priimti palikimą ir savo valią išreiškė notarui, gali būti pagrindu pareiškėjai kreiptis į teismą dėl palikėjos turtinių teisių gynimo, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, jog pareiškėja priėmė P. M. palikimą pradėdama faktiškai valdyti ir tuo pagrindu įforminti palikėjos P. M. nuosavybės teises į jos paveldėtą V. Z. palikimą. Pareiškėja neįrodė, jog faktiniu valdymu priėmė P. M. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes tokio P. M. palikimo turto byloje nenustatyta.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
5. Pareiškėja J. K. apeliaciniu skunde prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą tenkinti. Apeliacinį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
5.1. Įpėdinis, norėdamas paveldėti palikėjo turtą pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi pateikti įrodymus, jog jis (įpėdinis) pradėjo faktiškai valdyti būtent palikėjo turtą. Byloje yra 2017-03-07 raštas iš Vilniaus miesto 29-ojo notarų biuro, kuriame nurodoma, kad V. Z. sutuoktinė P. M. 2008-10-01 priėmė mirusiojo palikimą, pateikdama Vilniaus miesto 29-ajam notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą.
5.2. Teismas netinkamai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 nurodytus išaiškinimus. P. M. išreiškė valią dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio V. Z. mirties, pateikdama Vilniaus miesto 29-ajam notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą ir šį palikimą priėmė nepaisant to, kad P. M. paveldėto turto neįregistravo. Papildomai nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad P. M. palikimą priėmė ir pradėjus faktiškai jį (turtą) valdyti nėra pagrindo. P. M. turtas aiškiai nustatytas ir pareiškėja įrodė, kad ¼ dalį Buto pareiškėja paveldėjo po savo motinos P. M. mirties pradedant faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo L. Z. atsiliepime į pareiškėjos J. K. apeliacinį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-05 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis:
Šalies argumentai
6.1. Apeliantė nesuformulavo tiksliai savo prašymo (apeliacinio skundo dalyko). Apeliantė teigia, kad P. M. buvo ¼ dalies paveldimo po V. Z. mirties turto savininkė. Tačiau patvirtinti šį teiginį nepateikė teismui dokumentų. Apeliantė teigia, kad pradėjo faktiškai valdyti P. M. turtą, tačiau įrodymų, patvirtinančių tai, kad P. M. paveldėjo turtą faktiniu valdymu nepateikta. Byloje yra įrodymas, kad P. M. iki mirties dienos gyveno savo bute uzufrukto pagrindais.
6.2. Iki mirties P. M. nepriėmė V. Z. turto nei vienu įstatymo nustatytu būdu. V. Z. 2005-11-10 sudarė testamentą P. M. naudai. V. Z. mirė (duomenys neskelbtini). P. M. 2008-10-01 kreipėsi į notarą dėl paveldėjimo priėmimo pagal testamentą. Vilniaus apygardos teismas 2012-12-08 priėmė sprendimą dėl V. Z. testamento P. M. naudai negaliojančiu. Po 2012-12-08 P. M. nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo pagal įstatymą. Vilniaus 29-ojo notaro biuro notarė 2013-03-29 pranešė apeliantei, kad jeigu pareiškėja nesikreips į notarą dėl V. Z. palikimo priėmimo iki 2013-04-08, tai notarė laikys, kad pretenzijų dėl V. Z. turto J. K. neturi. Iki 2013-04-08 J. K. nesikreipė į notarę. Tuo pačiu metu į notarę galėjo kreiptis ir P. M., tačiau nesikreipė. Apeliantė 2017-04-20 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, palikimo priėmimo po V. Z. mirties, kuriame nurodė, jog nei testamentinė įpėdinė D. K. (Š.), nei L. Z., nei P. M. neišreiškė savo valios priimti palikimą po V. Z. mirties.
6.3. V. Z. 1992-04-08 sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) seniūnija dėl Buto pirkimo. Tuo metu V. Z. nebuvo santuokoje su P. M. P. M. negyveno V. Z. bute, todėl negalėjo priimti palikimo faktiniu valdymu. Apeliantė nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po P. M. mirties.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos J. K. pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėja J. K. po motinos P. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė pradedama jį (palikimą) faktiškai valdyti.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčo išsprendimui
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad: i) V. Z. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė – (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 5); V. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. M. (gim. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 1, b. l. 12); V. Z. sutuoktinė P. M. gimė (duomenys neskelbtini), o mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 11); V. Z. su P. M. susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjos J. K. (mergautinė pavardė – Z.), gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus L. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 6, 191).
11. Nustatyta, jog pareiškėja J. K. buvo susilaukusi dukters D. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 2, b. l. 103–104). D. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 121; t. 2, b. l. 205).
12. Bylos duomenys rodo, kad L. Z. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su L. Z., gim. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 2, b. l. 49). L. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, b. l. 8–9).
13. V. Z. pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 1992-04-08, pagrindu priklausė Butas (esantis (duomenys neskelbtini)) (el. b. t. 1, b. l. 22; t. 2, b. l. 16–17). Bylos duomenys rodo, kad V. Z. 2005-11-10 sudarė testamentą, kuriuo išreiškė valią palikti Butą sutuoktinei P. M. (el. b. t. 2, b. l. 8–9). Visgi, aptartas 2005-11-10 testamentas buvo pripažintas negaliojančiu (pagal L. Z. ieškinį atsakovei P. M.) Vilniaus apygardos teismo 2012-12-18 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2174-553/2012 (el. b. t. 2, b. l. 245–254).
14. Bylos duomenys rodo, kad V. Z. 1992-04-29 sudarė testamentą, kuriuo išreiškė valią Butą po savo mirties palikti anūkei D. V. K. (vėliau D. K. pavardė keista į Š.) (el. b. t. 2, b. l. 264–269). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19530-433/2013 pripažino 1992-04-29 V. Z. testamentą galiojančiu (el. b. t. 1, b. l. 125–129). Vilniaus apygardos teismas 2014-04-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-12-258/2014 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-06 sprendimą paliko nepakeistą (el. b. t. 2, b. l. 130–136).
15. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28694-592/2018 buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog J. K. po V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė V. Z. palikimą, pradedamą paveldėtą turtą faktiškai valdyti (el. b. t. 2, b. l. 183–186).
16. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2019-09-04 išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, Butas (esantis (duomenys neskelbtini)) priklauso: 1) 3/8 dalys buto – L. Z.; ii) ¼ dalis – V. Z. ir; iii) 3/8 dalys – J. K. (el. b. t. 1, b. l. 18–19).
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
17. Pareiškėja J. K. siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po motinos P. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos P. M. palikimą, pradedama faktiškai velionės P. M. palikimą (turtą) valdyti. Apylinkės teismas skundžiamu sprendimu nusprendė, kad pareiškėjos pareiškimas negali būti tenkinamas, kadangi negalima paveldėti tokio turto, kurio neturėjo (nebuvo paveldėjusi) pati palikėja (P. M.), t. y. apylinkės teismas nustatė, kad velionė P. M. po sutuoktinio V. Z. mirties (duomenys neskelbtini) nepaveldėjo sutuoktiniui priklausiusio turto (1/4 dalies Buto).
18. Tam, kad velionio (bylos kontekste – P. M.) palikimas būtų įgytas, tai įpėdinis (bylos kontekste – pareiškėja J. K.) turi velionio palikimą priimti vienu iš įstatyme numatytų būdų: arba faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 1–2 dalys). Bylai aktualus teisinis reguliavimas, numatantis palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti.
19. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Toks kasacinio teismo išaiškinimas reiškia, kad sprendžiant bylą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktinės aplinkybės turi būti vertinamos individualizuotai, atsižvelgiant į objektyvias sąlygas, t. y. svarbu įvertinti, ar palikėjas faktiškai turėjo tam tikro turto, turtinių teisių ir kt. ir iki mirties momento jo teisės į turtą, turtines teises ir kt. nebuvo prarastos (perleistos tretiesiems ir kt.), kiek laiko, kokiu būdu ir kaip įpėdinis naudojosi paveldėjimo objektu, ir į subjektyvius veiksnius, t. y. kokie buvo įpėdinio tikslai ir siekiai dėl paveldėjimo objekto ir ar jis rūpinosi turtu kaip šio turto savininkas (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1) (Teismų įstatymo 23 straipsnio 4 dalis).
20. Apylinkės teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėja (apeliantė) negali paveldėti palikėjos P. M. turto pradėdama jį faktiškai valdyti, kurio dar nebuvo paveldėjusi turto palikėja (P. M.). Pareiškėja (apeliantė) su aptariama skundžiamo apylinkės teismo sprendimo išvada nesutinka, todėl analizuotina, ar velionė P. M. mirties momentu turėjo turto, kuris galėjo būti paveldėjimo teisės objektu.
21. CK 5.1 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma; ii) paveldimo turto masė – nevienarūšė, nes paveldimi ne tik konkrečiai suformuoti kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, daiktinės teisės, turto apsunkinimai, su turtu susijusios prievolės, bet ir tų turto vienetų ir teisių kompleksai; iii) įstatyme neįtvirtinta išsamaus paveldimų teisių sąrašo ir absoliutaus palikėjo subjektinių teisių paveldėjimo principo, todėl sprendžiant dėl konkrečios teisės paveldėjimo reikia įvertinti teisinių santykių, iš kurių teisė yra kilusi, reguliavimo ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2020, nutarties 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/ 2018, nutarties 15 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2009).
22. P. M. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro 2016-11-29 paieškos pagal fizinį asmenį (palikėją P. M.) išrašas rodo, kad velionės P. M. vardu buvo įregistruota uzufrukto teisė (el. b. t. 2, b. l. 198–199). Taip pat matyti, kad velionei P. M. priklausė 62,43 Eur kompensuojamoji senatvės pensijos suma (el. b. t. 2, b. l. 200). Testamentų registro 2019-03-12 išraše išviešintas palikėjo V. Z. palikimo priėmimo faktas nurodant, kad „Palikimo priėmimo data – 2008-10-01“ (el. b. t. 2, b. l. 66). Bylos duomenys rodo, kad 2008-10-01 velionė P. M. Vilniaus miesto 29-ajame notarų biure padavė pareiškimą apie palikimo priėmimą, kuris notarės buvo patvirtintas (el. b. t. 2, b. l. 2). Aptartame 2008-10-01 P. M. pareiškime apie palikimo priėmimą nurodyta, kad „Po mano sutuoktinio mirties liko paveldimas turtas, kurį sudaro Butas/Patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) m. sav. Palikimą priimu ir prašau išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą“. Nustatytos faktinės aplinkybės reiškia, kad pirmosios instancijos teismo bylos nagrinėjimo metu buvo duomenų apie tai, kad 2008-10-01 P. M. buvo padavusi pareiškimą dėl V. Z. palikimo priėmimo. Aptarta aplinkybė skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime plačiau neanalizuota.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad palikimo priėmimo teisinis padarinys (pasekmė) – nuosavybės teisės į paveldėtą turtą ir atsakomybės už palikėjo skolas įgijimas (CK 5.1 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 2 dalis), t. y. pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarui padavimas reiškia palikimo priėmimą ir palikimą priėmęs įpėdinis nuo palikimo atsiradimo laiko yra laikomas priėmusiu palikimą (paveldėto turto savininku, nes nuosavybės teisei į palikimą atsirasti įstatymo nereikalaujama, kad notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo padavęs asmuo atliktų papildomus veiksmus – pradėtų turtą valdyti, atliktų registraciją ar kt.) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-12-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538-916/2018, nutarties 13 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1).
24. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog byloje buvo susiklosčiusios individualios faktinės aplinkybės, kurių tinkamas (ne)nustatymas ir (ne)įvertinimas galėjo turėti įtakos pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime padarytai išvadai, jog P. M. palikėjo V. Z. turto nepaveldėjo. Pirma, byloje reikšminga aplinkybė, jog P. M. buvo V. Z. įpėdinė pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnio 1 dalis, 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). P. M. buvo V. Z. sutuoktinė, kas reiškia, kad P. M. buvo įstatyminė V. Z. įpėdinė (CK 5.13 straipsnis). Antra, P. M. pareiškimas apie palikėjo V. Z. palikimo priėmimą notarės patvirtintas 2008-10-01. Byloje nėra ginčo, kad P. M. pareiškimą dėl V. Z. palikimo padavė nepraleidusi CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodyto 3 mėnesių termino, todėl laikytina, jog P. M. V. Z. palikimą priėmė (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Teisinis reguliavimas numato, jog nors tas pats asmuo (įpėdinis) gali paveldėti keliais pagrindais (tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą), tačiau nei CK, nei kituose teisės aktuose nenumatyta, jog įpėdinis, priimdamas palikimą CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodytu būdu (paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo), turėtų detalizuoti kokiu teisiniu pagrindu – ar įstatymo, ar pagal testamentą – priima palikimą. CK 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl negalima situacija, kai įpėdinis, kuris gali paveldėti tiek pagal testamentą, tiek pagal įstatymą, priimtų palikimą pagal testamentą, o pagal įstatymą – ne, arba vice versa (liet. atvirkščiai). Tokios pozicijos iš esmės laikomasi ir nacionalinėje teismų praktikoje (pasisakoma, kad asmuo, priėmęs palikimą pagal testamentą, nepraranda teisės paveldėti pagal įstatymą, o įpėdiniai paveldi daiktus, turtines teises bei pareigas nepriklausomai nuo paveldėjimo pagrindo) (žr. Kauno apygardos teismo 2017-05-10 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-75-343/2017, sprendimo 44 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-06-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2005), tiek teisės doktrinoje (žr. Augytė-Kamarauskienė, L; Bradaitė, S; Čaplinskienė, E. et. al. Paveldėjimo teisė. Vilnius: Lietuvos notarų rūmai, 2018, p. 229; Vileita, A. Paveldėjimo teisė. Vilnius: Justitia, 2011, p. 12). Trečia, faktinė situacija rodo, kad V. Z. 2005-11-10 testamentas buvo pripažintas negaliojančiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2174-553/2012 (el. b. t. 2, b. l. 245–254). Visgi, pripažinus negaliojančiu testamentą, paveldėjimas lieka galimas pagal įstatymą (CK 5.2 straipsnio 2–3 dalys) (Žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-15 Apžvalgą bylose dėl paveldėjimo Nr. AC-47-1). Kadangi P. M. laikytina ir V. Z. įpėdine pagal įstatymą, pripažinus 2005-11-10 testamentą negaliojančiu P. M. neprarado teisės paveldėti pagal įstatymą. Ketvirta, bylos duomenys rodo, kad V. Z. buvo sudaręs dar vieną testamentą – 1992-04-29, kuriuo visą turtą paliko savo anūkei D. K. (el. b. t. 2, b. l. 264–269). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-06 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-19530-433/2013 (aptartas sprendimas paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-12-258/2014) 1992-04-29 testamentas buvo pripažintas galiojančiu (el. b. t. 2, b. l. 125–136). Visgi, byloje nėra duomenų apie tai, kad D. K. būtų padavusi pareiškimą dėl V. Z. palikimo priėmimo, ar V. Z. palikimą būtų priėmusi kokiu nors kitu būdu. Bylos duomenimis, D. K. (Š.) mirė, o nuo D. K. (Š.) palikimo atsisakė sūnus D. E. K. (el. b. t. 2, b. l. 173, 205–206, 264; civilinės bylos Nr. 2YT-28694-592/2018 b. l. 124). Jeigu įpėdinis atsisako palikimo arba neatlieka jokių veiksmų, kurie patvirtintų, jog jis priėmė palikimą, pripažįstama, kad paveldėjimo santykiai neatsirado arba asmuo iš jų pasitraukė ir paveldėjimo santykiai nutrūko (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.60 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2014). Nenustatyta, kad V. Z. palikimas būtų priimtas D. K. (Š.). Penkta, nustatyta, kad P. M. paveldėjimo teisės liudijimas į V. Z. palikimą (turtą) neišduotas. Visgi, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta (CPK 4 straipsnis), jog: i) nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties; ii) nuo palikimo priėmimo iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įpėdinis disponuoja paveldėjimo teisėmis į palikimą, bet ne palikimą sudarančiu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-08-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-969/2018, nutarties 19 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Aptartas teisinis reguliavimas, teisėjų kolegijos vertinimus, visgi duoda pagrindo išvadai, kad P. M. savo mirties momentu disponavo paveldėjimo teisėmis į sutuoktinio V. Z. palikimą pagal įstatymą. Paveldėjimo teisės, kaip turtinė teisė (CK 1.97 straipsnio 1 dalis. 1.112 straipsnio 2 dalis), taip pat gali būti paveldima. Aptariamu atveju tai reiškia, kad P. M. mirties momentu ji disponavo turtu – paveldėjimo teise į sutuoktinio V. Z. turtą. Tokia aplinkybė paneigia apylinkės teismo išvadą, kad P. M. savo mirties momentu neturėjo paveldėtino turto. Šešta, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog L. Z. (pareiškėjos (apeliantės) brolis) 2016-11-29 notariniu pareiškimu atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies, atsiradusios mirus motinai P. M. (e. b. t. 2, b. l. 169, 189).
25. Byloje susiklostė tokia faktinė situacija, kai P. M. po V. Z. mirties priėmė palikimą, tačiau mirė nespėjusi palikimo įforminti, t. y. gauti paveldėjimo teisės liudijimo. Dėl šios priežasties sutiktina su apylinkės teismo pastebėjimu, kad pareiškėja (apeliantė) turi teisę ginti savo teises tokiu būdu, kad paveldėjimo teisės liudijimas P. M. būtų išduotas į atitinkamą palikėjo V. Z. paveldimo turto dalį. Visgi, kaip taip pat teisingai pastebėjo apylinkės teismas, pripažinimas, jog pareiškėja priėmė P. M. palikimą pradėdama faktiškai valdyti turtą tik tuo pagrindu, kad būtų įformintos palikėjos P. M. nuosavybės teisės į jos (P. M.) paveldėtą V. . palikimą, negalimas.
26. Teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš palikimo priėmimo būdų – kai nustatoma, kad įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti; ii) veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, nutarties 20 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog nei CK, nei kiti įstatymai nenumato, kad turtinės teisės negali būti paveldėtos faktiniu valdymu CK 5.51 straipsnio pagrindu. Byloje nustatyta, kad velionė P. M. yra pareiškėjos (apeliantės) motina, o pareiškėja (apeliantė) P. M. dukra. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėja V. Z. turto paveldėjimo procese dalyvauja aktyviai reikšdama prašymus (el. b. t. 2, b. l. 151–159). Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-12-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-28694-592/2018 nustatyta, kad pareiškėja po V. Z. mirties priėmė V. Z. palikimą, pardėdama V. Z. turtą faktiškai valdyti (el. b. t. 2, b. l. 183–186). Pareiškėja pakankamai aktyviai deda pastangas, jog visos P. M. turtinės teisės būtų teisiškai įregistruotos būtent pareiškėjos vardu. L. Z., P. M. įpėdinis, atsisakė nuo P. M. palikimo priėmimo, o duomenų, kad kiti asmenys būtų reiškę kokias nors pretenzijas dėl turtinių P. M. teisių nėra. Pareiškėja (apeliantė) faktiškai gyvena iš esmės (lot. de facto) Bute, todėl yra pakankamas pagrindas spręsti apie tai, kad pareiškėja (apeliantė) po P. M. mirties faktiškai įgyvendino P. M. priklausančias turtines (paveldėjimo) teises.
28. Kiti (likę) apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir bylos teisinio rezultato neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).
29. Apibendrinant aukščiau išdėstytą darytina išvada, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino individualias bylos aplinkybes ir dėl to netinkamai taikė ir aiškino paveldėjimo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl aukščiau nurodytų argumentų pareiškėjos (apeliantės) J. K. apeliacinis skundas tenkinamas, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja (apeliantė) po motinos P. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė P. M. palikimą pradėdama palikimą faktiškai valdyti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
30. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su pareiškimu, sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį (e. b. 1 t. 16 b. l.), taip pat į bylą buvo teiktas prašymas priteisti iš suinteresuoto asmens L. Z. 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme (e. b. 1 t. 17, 21, 70-71, 72 b. l.). Pareiškėjos pareiškimas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 1 punktas), o CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.
31. CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis civilinėje byloje). Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens L. Z. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl tenkinus pareiškėjos pareiškimą yra pagrindas priteisti iš suinteresuoto asmens L. Z. pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 38 Eur žyminio mokesčio ir 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinio proceso metu
32. Kadangi pareiškėjos (apeliantės) apeliacinis skundas tenkintas, todėl suinteresuoti asmenys neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą bei atlyginimą. Pareiškėja (apeliantė) J. K. už apeliacinį skundą sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį, o kitų įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Pareiškėjos ir suinteresuoto asmens L. Z. suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, todėl tenkinus pareiškėjos apeliacinį skundą yra pagrindas priteisti iš suinteresuoto asmens L. Z. pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 38 Eur žyminio mokesčio (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikėjos P. M. palikimą, P. M. palikimą pradėjusi faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nustatytinas palikėjos P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.
Priteisti iš suinteresuoto asmens L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 038 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.
Priteisti iš suinteresuoto asmens L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.