Kauno apygardos teismo sprendimas, 2A-75-343/2017

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-10
Bylos Nr.: 2A-75-343/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Gintautas Koriaginas, Rūta Palubinskaitė, Algimantas Kukalis
Ieškovas: E. J.
Atsakovas: R. J.
Trečiasis asmuo: V. K., Kauno miesto 10-ojo notarų biuro

Kategorijos

2.1.2.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.5.4.3Teisė į privalomąją palikimo dalį
2.5.4.5Testamentinė išskirtinė
3.3.1.15Apeliacinis bylos nagrinėjimas žodinio proceso tvarka
3.3.1.18.2Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą

Civilinė byla Nr. 2A-75-343/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14381-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 2.5.4.3; 2.5.4.5; 3.3.1.15; 3.3.1.18.2; (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Antaninai Antonenko, dalyvaujant ieškovui E. J., jo atstovei advokatei J. G., atsakovės R. J. atstovui advokatui A. N., viešme teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo E. J. ir atsakovės R. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-253-199/2016 pagal ieškovo E. J. ieškinį atsakovei R. J., tretieji asmenys V. K., Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarė O. M., Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė V. T. dėl testamento iš dalies pripažinimo negaliojančiu, teisės paveldėti pagal įstatymą pripažinimo, paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu, apyrašo papildymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas patikslintame ieškinyje teismo prašė:

1) pripažinti iš dalies negaliojančia sudarytą dėl suklydimo 2008 07 29 palikėjo H. J., mirusio (duomenys neskelbtini), Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarės V. T. patvirtinto testamento, registro Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurioje testatorius įpareigojo ieškovą per vienerius metus po testatoriaus mirties besąlygiškai išmokėti atsakovei 300 000 Lt testamentinę išskirtinę;

2) pripažinti ieškovui teisę paveldėti pagal įstatymą palikėjo H. J., mirusio (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar bet kur kitur, palūkanas, apskaičiuotas už pingines lėšas, laikomas bankuose ar kitose kredito įstaigose, indėlius su priskaičiuotomis palūkanomis, esančius bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius ir už juos apskaičiuotus dividendus, akcijas ir už jas apskaičiuotus dividendus, palikėjo turtines teises ir kitą turtą, kuriam nėra palikėjo testamentinio patvarkymo;

3) pripažinti iš dalies negaliojančiu Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M. 2013 06 12 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje R. J. paveldėjo: ½ dalį piniginių indėlių, esančių AB „Swedbank" banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtinini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį vertybinių popierių portfelio; UAB „Šiaulių prekybos namai" 327 vnt. paprastąsias vardines akcijas;

4) įpareigoti atsakovę per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti palikėjo apyrašą, nurodant visą atsakovei žinomą palikėjo turtą ir jo skolines teises bei pareigas;

5) pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių praleistas LR CK 5.8 str. nustatytas vienerių metų

ieškinio senaties terminas ir šį terminą atnaujinti.

Nurodė, kad yra vykdomas buvusio atsakovės sutuoktinio ir ieškovo tėvo testatoriaus H. J. 2008 07 29 sudarytas Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarės V. T. patvirtintas testamentas, kurio turinys nėra aiškus ir jame nėra tiesiogiai išreikšta tikroji testatoriaus valia. Testatorius nežinojo, nesuprato ir dėl savo išsilavinimo, žinių stokos negalėjo suprasti, kad žemė, kuri yra po jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiais pastatais, yra ne jo asmeninė nuosavybė, bet bendroji jungtinė jo ir jo sutuoktinės atsakovės R. J. nuosavybė. Ši aplinkybė sąlygojo testatoriaus esminį suklydimą dėl jo valdomo nuosavybės teise turto apimties, dėl šio turto patvarkymo galimybių mirties atveju ir dėl testamentinės išskirtinės, jos dydžio, įvykdymo galimybių. Testatorius manė, kad testamento pagrindu ieškovas taps viso nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininku, galės laisvai juo disponuoti. Testatorius suklydo, nurodydamas testamentinės išskirtinės dydį tvirta pinigų suma, nenurodydamas testamentinės išskirtinės įvykdymo tvarkos. Testatorius nežinojo ir nesuprato, kad sūnus (ieškovas) namo parduoti negalės, nes žemės sklypo dalis priklauso atsakovei. Testamentinę išskirtinę palikėjas nurodė kitų asmenų įtakoje, kadangi jo tikroji valia buvo palikti atsakovei 30 procentų nekilnojamojo turto, tačiau tuo buvo nepatenkinta atsakovė, kuri padarė didelę įtaką, kad būtų pakeista testatoriaus valia ir sudarytas ginčijamas testamentas. Ligotas, sergantis testatorius nekilnojamuosius daiktus vertino pagal anksčiau buvusias, dideles rinkos vertes ir kainas, o tai neatitinka nei turto rinkos vertės testamento sudarymo dienai, nei jo vykdymo dienai. 2008 07 29 testamente nėra nurodyta, kad testamentinę išskirtinę ieškovas privalo įvykdyti tik tada, kai parduos namą.

Notarė O. M. 2013 06 18 išdavė paveldėjimo pagal testamentą liudijimą į turtą, kuris nebuvo paliktas testamentu, kuriam nėra testatoriaus testamentinio patvarkymo ir kuris turi būti paveldėtas pagal įstatymą, todėl ieškovas prašė jį pripažinti iš dalies negaliojančiu. Ieškovas nurodė, kad jis yra įpėdinis pagal testamentą, tačiau jis yra ir įpėdinis pagal įstatymą, todėl turi teisę paveldėti pagal įstatymą tai, kas nepalikta testamentu. Notarė V. T. 2008 07 29 testamente nenurodė, koks yra palikėjo finansinio turto likimas, o notarė O. M. palikėjo piniginį indėlį, palūkanas, vertybinius popierius, akcijas pripažino kilnojamuoju turtu, išdavė atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą į pusę šio turto. 2008 07 29 testamente yra nurodomi nekilnojamieji daiktai ir kilnojamieji daiktai, o dėl piniginių lėšų, indelių, vertybinių popierių jokio testamentinio patvarkymo nėra. Piniginės lėšos bankų sąskaitose, palūkanos, akcijos ir vertybiniai popieriai, negali būti priskirti nei prie kilnojamųjų daiktų, nei prie nekilnojamųjų daiktų, šiems objektams naudojama sąvoka „finansinis turtas". Šios sąvokos 2008 07 29 testamente nėra. Tai reiškia, kad palikėjo piniginės lėšos banko sąskaitose, palūkanos, akcijos ir vertybiniai popieriai niekam nepalikti testamentu, todėl turi būti paveldimi pagal įstatymą.

Palikėjas nepadarė jokio testamentinio patvarkymo dėl savo turtinių teisių ir kreditorinių reikalavimų. Todėl ieškovas prašė teismo sprendimu pripažinti jam teisę paveldėti pagal įstatymą testamentu nepaliktą palikimo dalį. Turto apyraše nėra dalies palikėjo turto, t. y. atsakovės vardu bankų sąskaitose esančių piniginių lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis, indėlių bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinių popierių, akcijų, o taip pat nėra palikėjo turtinių teisių, nors visas šis turtas priklausė H. J. ir atsakovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kadangi ½ dalis šio turto, turtinių teisių priklausė palikėjui, jis turi būti įtrauktas į palikimo apyrašą jį papildant, taip pat jame nurodant palikėjui priklausiusias turtines teises, t. y. teisę gauti iš skolininkų A. V. ir J. V. 28 000 Lt už suteiktas H. J. paskolas pagal pas atsakovę esantį paskolos raštelį. Ginčijamas paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2013 06 12 ir tik po šio liudijimo išdavimo paaiškėjo, į kokį konkretų palikėjo turtą pretendavo atsakovė ir kiek pagrįstomis pripažino jos pretenzijas notarė. Atsakovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad atsakovė gaus paveldėjimo teisės liudijimą į visą testamentu nepaliktą turtą, o ne į jo dalį, t. y. kilnojamąjį turtą, todėl ieškovui tik 2013 06 12 paaiškėjo, kad jo turtinės teisės yra pažeistos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė:

Nepardavus paveldėto pagal 2008 07 29 H. J., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės V. T., reg Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto, priklausiusio mirties dieną testatoriui H. J., pripažino iš dalies negaliojančia šio testamento 3 punkto dalį, kurioje testatorius per vienerius metus po jo mirties įpareigojo ieškovą išmokėti atsakovei 300 000 Lt.

Pripažino iš dalies negaliojančiu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, išduotą 2013 06 12 Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M., registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį atsakovė paveldėjo H. J. turtą:

½ dalį piniginių indėlių su jiems priklausančiomis palūkanomis, esančių banke „Swedbank", AB banko sąskaitose Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini);

½ dalį vertybinių popierių su priskaičiuotais dividendais portfelio;

327 vnt. paprastąsias vardines UAB „Šiaulių prekybos namai" akcijas su visais priskaičiuotais dividendais, vienos akcijos nominali vertė 1 litas.

Įpareigojo atsakovę per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti palikėjo H. J. palikimo apyrašą, nurodant palikėjo skolininkus J. V. pagal 1994 06 25 paskolos raštelį 2 140 JAV dolerių sumai, J. V. ir firmą „Krokodilo dantys“ pagal 1995 03 06 paskolos raštelį 5 000 JAV dolerių sumai su palūkanomis.

Paliko nenagrinėtu ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovui teisę paveldėti pagal įstatymą palikėjo H. J. pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar bet kur kitur, palūkanas, priskaičiuotas už pingines lėšas, laikomas bankuose ar kitose kredito įstaigose, indėlius su priskaičiuotomis palūkanomis, esančius bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius ir už juos priskaičiuotus dividendus, akcijas ir už jas priskaičiuotus dividendus, palikėjo turtines teises ir kitą turtą, kuriam nėra palikėjo H. J. testamentinio patvarkymo.

Tenkino ieškovo prašymą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, atmetė atsakovės prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Priteisė iš atsakovės ieškovui 29,11 Eur žyminio mokesčio, 876,10 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 1 000 Eur už ekspertizę, 72,50 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje.

Priteisė iš ieškovo atsakovei 1 024,05 Eur už advokato teisinę pagalbą.

Priteisė valstybei iš ieškovo ir atsakovės po 19,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas nurodė esminius testatoriaus suklydimus: dėl testamentinės išskirtinės dydžio tvirta pinigų suma; dėl testamente nenurodytos testamentinės išskirtinės įvykdymo tvarkos; dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės; dėl nekilnojamojo turto apimties ir sudėties.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad testatorius, 2008 07 29 sudarydamas testamentą, suklydo dėl to, kad jam priklausė visas žemės sklypas, t. y. dėl nekilnojamojo turto sudėties, apimties ir dėl turto rinkos vertės, kainos už kurią galima parduoti šį turtą. Teismas, vertindamas, ar testatoriaus buvo suklysta sudarant 2008 07 29 testamentą, taikė ir protingumo kriterijų. Teismas atsižvelgė į tai, kad testatorius 2008 07 29 testamento sudarymo metu buvo senyvo amžiaus, sunkiai sirgo, jam buvo atliekamos planinės dializės, buvo pastoviai vartojami vaistai, kurie turėjo įtakos jo sveikatos būklei.

Teismas taip pat sprendė, kad testatoriaus valios susiformavimui sudaryti testamentą turėjo įtakos atsakovė, o tai ir lėmė suklydimą dėl testamento 3 punkto dėl testamentinės išskirtinės, pagal kurią ieškovas atsakovei turi sumokėti 300 000 Lt per vienerių metų terminą nuo jo mirties.

Teismas darė išvadą, kad testatorius, duodamas patvarkymą dėl testamentinės išskirtinės, klydo dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto testamento sudarymo metu, t. y. būtent dėl to, kad visas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) priklausė jam asmeniškai.

Teismas iš liudytojų parodymų darė išvadą, kad testatoriaus tikrieji ketinimai buvo ieškovui palikti nekilnojamąjį turtą, atsakovei kilnojamąjį turtą, ir kad atsakovei testamentinis įpėdinis turi sumokėti 300 000 Lt pardavęs paveldėtą nekilnojamąjį turtą iš to turto vertės. Teismas nurodė, kad ieškovas kito turto, iš kurio gali būti sumokėta testamentinė išskirtinė atsakovei, neturi, ši aplinkybė buvo žinoma testatoriui.

Teismas vertino, kad testatoriaus suklydimą dėl testamentinės išskirtinės, t. y. dėl jam priklausiusio turto sudėties, vertės, dėl į testamentinę išskirtinę neįrašytos sąlygos dėl namo pardavimo, sąlygojo ir pati atsakovė, kadangi atsakovei tai buvo naudinga, taip pat testamentą tvirtinusi notarė, kadangi ji testatoriui neišaiškino jo turto sudėties, kad turto pardavimas yra apsunkintas, kadangi ½ dalis žemės sklypo priklauso atsakovei. Teismas sprendė, kad notarė, tvirtindama 2008 07 29 testamentą ir jame neįrašiusi sąlygos, kad 300 000 Lt turės būti sumokėti pardavus namą, neužtikrino, jog bus aiškus ir suprantamas testamentinės išskirtinės įvykdymas, neišaiškino testatoriui notarinio veiksmo prasmės ir pasekmių asmenims, kurie turės juos atlikti. Teismas, vertindamas, kad įpareigojimas ieškovui išmokėti atsakovei 300 000 Lt atsiranda pardavus pagal testamento 1 punktą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, sprendė jo nepardavus, pripažinti iš dalies negaliojančia 2008 07 29 testamento 3 punkto dalį dėl testamentinės išskirtinės.

Teismas atmetė atsakovės prašymą taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo nuginčijimo. Teismas vertino, kad ieškovas suprato ar turėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeistos 2013 06 12 išdavus atsakovei paveldėjimo teisės liudijimą, ieškinys pareikštas 2013 09 03, t. y. nepraleidus CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino. Be to, iš civilinės bylos Nr. 2-1698-475/2012 nustatė, kad 2008 07 29 testamentas buvo ginčijimas pagal testatoriaus dukters V. K. ieškinį, byloje ieškovas ir atsakovė buvo patraukti atsakovais. Byla baigta nagrinėti įsiteisėjus Kauno apygardos teismo sprendimui 2013 02 14, tokiu būdu nuo 2009 10 19 ieškinio priėmimo iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, ieškinio senatis buvo nutraukta. Teismas vertino, kad iki 2013 06 12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo išdavimo dienos ieškovas negalėjo žinoti, kad notarė O. M. išduos paveldėjimo pagal testamentą liudijimą į turtą, t. y. į ½ dalį piniginių indėlių, vertybinių popierių portfelio, akcijų, kurie nebuvo palikti 2008 07 29 testamentu kaip kitas turtas. Todėl teismas atnaujino ieškovui vienerių metų ieškinio senaties terminą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimui 2013 06 12 ginčyti.

Spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti iš dalies negaliojančiu 2013 06 12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, teismas nustatė, kad 2008 07 29 testamentu testatorius paliko savo nekilnojamąjį turtą ieškovui, o kilnojamąjį turtą atsakovei, tačiau Kauno 10-ojo notarų biuro notarė O. M. 2013 06 12 išdavė atsakovei paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir į ½ dalį palikėjo H. J. piniginių indėlių, vertybinių popierių portfelio, į 327 vnt., t. y. ½ dalį 654 vnt. UAB Šiaulių prekybos namai“ vardinių akcijų. Šis turtas nebuvo paliktas testamentu.

Teismas nurodė, kad piniginiai indėliai, vertybiniai popieriai, akcijos yra nematerialus turtas. 2008 07 29 testamentu nematerialusis turtas nėra paliktas nei vienam iš jame nurodytų testamentinių įpėdinių. Todėl sutinkamai su CK 5.22 straipsniu, testamentu nepaskirstytas kitas, t. y. nematerialusis turtas, turi būti paskirstytas tarp įstatyminių H. J. įpėdinių. Teismas atsakovei išduoto 2013 06 12 paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo dalį, kuria atsakovė po H. J. mirties paveldėjo ½ dalį piniginių indėlių, vertybinių popierių portfelio ir 327 vnt. akcijų, pripažino negaliojančia nuo jos išdavimo momento kaip prieštaraujančią imperatyvioms normoms (CK 1.80 str., 5.1 str. 2d., 5.8 str.).

Teismas netenkino reikalavimo pripažinti ieškovui teisę paveldėti pagal įstatymą palikėjo H. J. pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar bet kur kitur, palūkanas, apskaičiuotas už pingines lėšas, laikomas bankuose ar kitose kredito įstaigose, indėlius su priskaičiuotomis palūkanomis, esančius bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius ir už juos priskaičiuotus dividendus, akcijas ir už jas paskaičiuotus dividendus, palikėjo turtines teises ir kitą turtą, kuriam nėra palikėjo testamentinio patvarkymo. Teismas nurodė, kad tam, jog asmuo įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma ir terminais išreikšti savo valią paveldimą turtą įgyti nuosavybėn. Tačiau ieškovas dar nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo į šį palikėjo turtą, todėl teismas reikalavimą paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę papildyti palikimo apyrašą, nurodant visą atsakovei žinomą palikėjo turtą ir jo skolines teises bei pareigas, nurodė, kad ieškovas priėmė palikimą po H. J. mirties pagal apyrašą, todėl laikytina, kad ir atsakovė priėmė palikimą pagal apyrašą (CK 5.53 str. 1 d.). Teismas sprendė, kad CK 5.53 straipsnio 7 dalyje atsakovei, kaip įpėdinei, įtvirtinta pareiga kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo dėl skolinių teisių, kadangi J. V. ir firmos „Krokodilo dantys“ paskolos rašteliai yra pas atsakovę. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo įpareigoti atsakovę papildyti palikimo apyrašą dėl kitų ieškovo reikalavimų, kadangi nėra žinoma atsakovės vardu bankų sąskaitose esančių piniginių lėšų, indėlių bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinių popierių, akcijų, o taip dėl kitų palikėjo turtinių teisių, kurie turėtų būti įtraukti į palikimo apyrašą.

Iš dalies patenkinęs ieškinį, vieną ieškinio reikalavimą palikęs nenagrinėtu, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, teismas tarp šalių paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą dalyje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia testamento dalį ir sprendimo rezoliucinės dalies 2 pastraipą išdėstyti šitaip:

„Pripažinti iš dalies negaliojančia Lietuvos Respublikos CK 5.16 str. 2 d., Lietuvos Respublikos CK 1.90 str. pagrindu (sudaryta dėl suklydimo) 2008 m. liepos 29 d. palikėjo H. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini)., Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarės V. T. patvirtinto testamento, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje testatorius H. J. įpareigojo ieškovą E. J., a. k. (duomenys neskelbtini), per vienerius metus po testatoriaus mirties besąlygiškai išmokėti atsakovei R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 300 000 Lt testamentinę išskirtinę.“ Pašalinti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies žodžius: „Likusioje dalyje ieškinį atmesti“.

Nurodo tokius argumentus:

19.1 Teismas, rezoliucinėje dalyje nurodydamas formuluotę „Nepardavus paveldėto pagal 2008 07 29 H. J., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės V. T., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto, priklausiusio mirties dieną testatoriui H. J.“, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį, peržengė byloje pareikštus ieškovo reikalavimus ir priėmė sprendimą dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas. Ieškovas aplinkybe dėl nekilnojamojo turto pardavimo grindė ieškinio reikalavimą ir įrodinėjo tikrąją palikėjo valią, tačiau galutinai suformuluotas ieškinio dalykas iš esmės buvo ne toks. Teismas, priimdamas tokį sprendimą, pakeitė suformuluotą ieškinio dalyką, dėl ko teismo sprendimas tapo neaiškus, nesuprantamas, nelogiškas ir priklausomas nuo tam tikros sąlygos įvykimo ar neįvykimo, o tai draudžia CPK 267 straipsnis. Teismas į sprendimo rezoliucinę dalį įrašė sąlygą, išlygą, kuri nebuvo nurodyta ieškinio reikalavime ir kuri padarė teismo sprendimą sąlyginiu („nepardavus... nekilnojamojo turto“). Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad palikėjo turtas yra neparduotas, taip pat neginčijamai nustatyta, kad testatoriaus valia šis turtas turėjo būti parduotas per vienerius metus nuo jo mirties, vis tik iš tokios rezoliucinės dalies formuluotės gali atsirasti įvairių prielaidų ir spekuliacijų, tokio teismo sprendimo vykdymas tampa komplikuotu, nes testamento dalies negaliojimas tarsi susiejamas su nekilnojamojo turto pardavimo sąlyga. Todėl teismo sprendimas pakeistinas, pašalinant iš sprendimo rezoliucinės dalies teismo iniciatyva padarytą ieškinio dalyko papildymą.

Teismas nepagrįstai rezoliucinėje dalyje nurodė, kad likusioje dalyje ieškinį atmeta, nes jokios likusios dalies nėra – visi ieškovo reikalavimai išspręsti dėl jų pasisakant teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, patenkino keturis ieškovo pareikštus reikalavimus, vieną reikalavimą paliko nenagrinėtą, todėl ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista 4/5 dalys ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, atsakovei atitinkamai iš ieškovo – 1/5 jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tokiu būdu bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme turi būti perskirstytos taip: priteisti ieškovui iš atsakovės 1 401,60 Eur advokato pagalbos išlaidų, 1 600 Eur už ekspertizės atlikimą, 116Eur už eksperto dalyvavimą teisme, 158,61 Eur žyminio mokesčio, iš viso 3275,61Eur, o atsakovei iš ieškovo priteisti 409,62 Eur bylinėjimosi išlaidų.

20. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Dėl testamentinės išskirtinės pripažinimo negaliojančia

20.1 Teismo sprendimas yra neteisėtas, kadangi jo rezoliucinė dalis yra neaiški, nesuprantama, neapibrėžta, nelogiška ir sąlyginė. Taip suformuluodamas sprendimo rezoliucinę dalį, teismas išsprendė ne testamento galiojimo klausimą, ko prašė ieškovas, o tiesiog pakeitė testatoriaus valią, nors jokie teisės aktai tokių galių teismui nesuteikia.

20.2 Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turi subjektinę teisę reikšti reikalavimą pripažinti iš dalies negaliojančiu testamentą testamentinės išskirtinės dalyje dėl jo sudarymo testatoriui klydus. CK 1.78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatymų nurodyti asmenys. Pagal CK 5.17 straipsnio 1 dalį ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Iš to seka, kad, priešingai nei yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, vien tik universalaus mirusiojo turtinių teisių ir pareigų perėjimo įpėdiniui fakto nepakanka, kad atsirastų asmens subjektinė teisė ginčyti testamentą, jei to asmens subjektinis statusas neatitinka CK 5.17 straipsnio 1 dalyje numatytojo. Todėl ieškovas, kaip jau paveldėjęs pagal testamentą įpėdinis, ir kaip nieko nepaveldėsiantis įpėdinis net ir testamento pripažinimo negaliojančiu testamentinės išskirtinės dalyje atveju, negali būti laikomas CK 5.17 straipsnio 1 dalyje nurodytu subjektu, turinčiu teisę pareikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu testamentinės išskirtinės dalyje.

20.3 Nors CK 5.16 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais, tačiau ši dalis, turint omenyje testamento, kaip vienašalio sandorio, sudarymo, panaikinimo, modifikavimo, įsigaliojimo ir pan. specifiką, negali būti aiškinama kaip savaime numatanti galimybę ginčyti testamentą visais bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu tik pagal klydusios šalies ieškinį. Todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu dėl jo sudarymo klydus yra neįmanomas be paties tą sandorį sudariusio asmens subjektyvaus vertinimo, kad jis klydo sudarydamas sandorį. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties, todėl laikytina, kad nebelieka asmens, galinčio ginčyti testamentą CK 1.90 straipsnio pagrindu. Ieškovas testamento nesudarinėjo, o jį sudaręs testatorius yra miręs, be to, testamento ginčijimo po testatoriaus mirties CK 1.90 straipsnio pagrindu galimybę paneigia ir sisteminis CK 1.90 ir CK 5.35 straipsnių aiškinimas.

20.4 CK 1.90 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suklydusi šalis neturi teisės reikalauti pripažinti sutartį negaliojančia, jeigu ji savo teises ir interesus adekvačiai gali apginti kitais gynimo būdais. Iš to seka, kad ieškovo galimybių savo teises ir interesus adekvačiai apsiginti kitais gynimo būdais klausimas turėjo būti bylos nagrinėjimo dalyku. Tačiau teismas šio klausimo nenagrinėjo, todėl laikytina, kad teismas bylą išnagrinėjo nenustatęs visų CK 1.90 straipsnio taikymui būtinų aplinkybių, nors atsakovė atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi argumentus dėl kitų ieškovo pažeistų teisių gynimo būdų. Tai reiškia, kad teismas bylą išnagrinėjo ir tinkamai neišklausęs atsakovės, ir nenustatęs būtinų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų aplinkybių. Pažymi, kad CK 1.90 straipsnio 7 dalies taikymo aspektu adekvatų ieškovo teisių gynimo būdą numato ir CK 5.23 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad testatoriaus įpareigotas įpėdinis turi įvykdyti testamentinę išskirtinę tik neviršydamas savo paveldimo turto vertės, patenkinus palikėjo kreditorių reikalavimus. Sisteminis CK 1.90 straipsnio 7 dalies ir CK 5.23 straipsnio 2 dalies, kuri specialiai skirta testamentinės išskirtinės vykdytojo teisių apsaugai, aiškinimas suponuoja išvadą, kad testamentinės išskirtinės ginčijimas CK 1.90 straipsnio pagrindu, yra apskritai negalimas.

20.5 Pagal CK 1.90 straipsnį sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik dėl esminio suklydimo. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Tačiau teismas ne tik nepagrindė, kodėl jis nustatytus testatoriaus suklydimus laikė esminiais, bet priešingai, nustatė testatoriaus ketinimą testamentine išskirtine palikti atsakovei 300 000 Lt ir tai nesudaro pagrindo laikyti klydusiu dėl testamentinės išskirtinės numatymo.

20.6 Nėra aišku, kodėl teismas apskritai nustatinėjo testatoriaus klydimą dėl testamentu ieškovui paliekamo nekilnojamojo turto vertės, sudėties ir apimties, kai testatoriaus valia dėl šių aplinkybių ginčijamu testamentu nebuvo reiškiama, o ginčas, atsižvelgiant į ieškinio dalyką, turėjo būti sprendžiamas tik dėl testatoriaus klydimo testamentinės išskirtinės dalyje. Testamentinė išskirtinė testamente yra nurodyta absoliutine išraiška, t. y. konkrečia pinigų suma, nesiejant jos su jokiu nekilnojamuoju turtu, jo verte, sudėtimi ir apimtimi, toks testamento turinys suponuoja, jog ieškovo įrodinėjama aplinkybė – testatoriaus klydimas dėl testamentu ieškovui paliekamo nekilnojamojo turto vertės, sudėties ir apimties, neturi jokio ryšio su materialiu ieškovo reikalavimu. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip jis nustatė testatoriaus valią dėl jam priklausiusio nekilnojamojo turto rinkos vertės vertinimo, nei kodėl teismas tokį vertinimą laikė testatoriaus klydimu numatant testamente testamentinę išskirtinę, nei kodėl ieškovui paliekamo nekilnojamojo turto vertinimą apskritai laikė testamento dalyku, kadangi testatorius dėl jam priklausiusio nekilnojamojo turto rinkos vertės vertinimo testamentu niekaip nebuvo išreiškęs savo valios.

Žemesnės instancijos teismas

20.7 Testamento sudarymo dieną testatoriaus turimo nekilnojamojo turto rinkos vertė buvo daugiau nei dvigubai didesnė už testamentinės išskirtinės dydį. Teismas pažeidė CPK 185 straipsnį, kadangi nevertino UAB „ideArt“ nekilnojamojo turto vertintojos R. V. parengtos Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2014-104 ir eksperto K. J. parengto turto ekspertizės akto Nr. 2015/IVTE-06-004, pagal kuriuos testatoriaus ieškovui testamentu palikto nekilnojamojo turto rinkos vertė testamento sudarymo dieną buvo atitinkamai 652 000 Lt ir 604 240 Lt (175 000 Eur).

20.8 Iš teismo sprendimo nėra aišku, kaip teismas nustatė, kokį nekilnojamąjį turtą pats testatorius laikė savo nuosavybe, nei kodėl teismas tą laikė testatoriaus klydimu numatant testamente testamentinę išskirtinę. Žemės sklypas priklausė atsakovei ir testatoriui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo spręsti nei kad žemės sklypas testatoriui priklausė asmeninės nuosavybės teise, nei kad testatorius galėjo dėl to klysti. Aplinkybė, kad žemės sklypas testatoriui priklausė asmeninės nuosavybės teise, ir kad testatorius, sudarydamas testamentą, galėjo taip vertinti savo teises į žemės sklypą, buvo nustatyta pažeidžiant ne tik Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalyje numatytą sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, bet ir CPK 197 straipsnio 2 dalį.

20.9 Teismas netinkamai nustatė ir tariamą testatoriaus klydimą dėl testamentinės išskirtinės vykdymo tvarkos nenumatymo testamente. Apie tai, kad į Testamentą turėjo būti įtraukta testamentinės išskirtinės vykdymo tvarka, numatanti testamentinės išskirtinės mokėjimą tik po ieškovo paveldėto nekilnojamojo turto pardavimo, teismas sprendė neobjektyviai, neteisingai ir tendencingai šališkai vertindamas bei akivaizdžiai iškraipydamas tiek pačią testatoriaus valią, tiek notarių V. T. ir O. M. paaiškinimus bei liudytojų V. A., M. I. U., L. Š., A. K., B. G. B., A. B., P. G. parodymus, tiek ir Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties turinį. Testatoriaus pasakymas „parduos sūnus namą ir sumokės“ jo atsiradimo aplinkybių kontekste gali būti vertinamas tik kaip testamente numatytos testamentinės išskirtinės dydžio nustatymo motyvas, rodantis nepriekaištingą testatoriaus orientavimąsi ir adekvatų situacijos suvokimą testamentu numatant ieškovui nesunkiai pakeliamą piniginę prievolę palyginus su jam testatoriaus palikto turto verte. Jei testatorius būtų turėjęs ketinimų testamente numatytą testamentinę išskirtinę susieti su testamentu ieškovui paliekamo nekilnojamojo turto pardavimu, ką, beje, jis buvo numatęs savo priešpaskutiniame 2008 07 22 testamente, jis tiesiog būtų nesudaręs ginčijamo testamento. Teismo sprendime nurodytų liudytojų L. Š., A. K., B. G. B., A. B., P. G. parodymai patvirtina tik testatoriaus turėtus ketinimus palikti atsakovei pinigų, tačiau, priešingai nei nurodyta teismo sprendime, nei minėti liudytojai, nei notarė O. M., nei liudytojos V. A., M. I. U. nieko apie tai, kad testatorius, sudarydamas testamentą, testamentinės išskirtinės vykdymą būtų siejęs su ieškovui paliekamo nekilnojamojo turto pardavimu, nebuvo nurodę. Aplinkybę, kad testatorius testamentinės išskirtinės mokėjimą siejo su ieškovui paliekamo nekilnojamojo turto pardavimu, paneigia ir Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimas, kuriame konstatuota, jog ginčijamame testamente išreikšta tikroji testatoriaus valia.

20.10 Teismo argumentai, jog viso ieškovo paveldėto nekilnojamojo turto pardavimas yra negalimas be atsakovės sutikimo yra nepagrįsti. Tai, kad ieškovas, kaip žemės sklypo bendraturtis, norėdamas parduoti savo žemės sklypo dalį su ant to sklypo esančiais pastatais, turi pirmiausia pasiūlyti atsakovei tą turtą pirkti, nereiškia, kad to turto pardavimas yra negalimas be atsakovės sutikimo. Tai reiškia, kad teismas nepagrįstai nurodė notarei V. T. turėjus pareigą išaiškinti testatoriui, kad sąlygos, numatančios testamentinės išskirtinės vykdymą tik po gyvenamojo namo pardavimo, neįrašymas į testamento tekstą gali trukdyti testamento vykdymui.

20.11 Teismas nepagrįstai sprendė, kad visas 2008 07 29 testamento turinys patvirtina ieškovui buvus įpareigotam sumokėti atsakovei 300 000 Lt išskirtinę iš ieškovui palikto testamentu nekilnojamojo turto vertės, kadangi nei testamento atskiros sąlygos, nei jų visuma, nei visas testamento turinys tokios testamentinės išskirtinės vykdymo sąlygos nenumato.

20.12 Teismo argumentas, kad ieškovas nurodė neturįs kito turto, iš kurio galėtų sumokėti testamentinę išskirtinę, yra nepagrįstas ir neturintis įtakos paties teismo sprendimo priėmimui. Ieškovas šių aplinkybių neįrodinėjo, o, be to, pagal CK 5.23 straipsnio 2 dalį testatoriaus įpareigotas įpėdinis turi įvykdyti testamentinę išskirtinę tik neviršydamas savo paveldimo turto vertės, patenkinus palikėjo kreditorių reikalavimus, todėl aplinkybė, ar ieškovas be paveldėto turto turi kitą turtą ar ne, yra visiškai nereikšminga.

Žemesnės instancijos teismas

20.13 Klausimas, ar atsakovė darė neteisėtą poveikį testatoriui, šiam sudarant testamentą, jau buvo išspręstas Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-58-658/2013, kurioje dalyvavo tos pačios ginčo šalys. Kauno apygardos teismas 2013 m. vasario 14 d. priimtu ir šalims prejudicinę galią turinčiu sprendimu nustatė, kad testatoriui nebuvo daromas neteisėtas poveikis, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į šio sprendimo prejudicialumą, atsakovės įtakojimo testatoriui, šiam sudarant testamentą, klausimo iš naujo jau nebegalėjo nagrinėti. Klausimas, ar testatoriaus ligos ir vartojami vaistai turėjo įtakos testatoriaus psichikos būklei ir jo elgesiui sudarant 2008 07 29 testamentą taip pat išspręstas nurodytoje Kauno apygardos teismo byloje.

20.14 Teismas nepagrįstai nustatė notarės V. T. veiksmų neatitikimą įstatyme nustatytiems reikalavimams, kadangi pirma, ieškovas neįrodinėjo šios notarės neteisėtų veiksmų, atsakovė į tokias aplinkybes neatsikirtinėjo; antra, sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį pagrindas yra ne notaro veiksmų neatitikimas įstatyme nustatytiems reikalavimams, o esminis sandorio sudarančio asmens klydimas.

20.15 Teismas, nustatydamas, kad ginčijamo testamento 3 punktas yra nesuprantamas, ir šiai nustatytai aplinkybei taikydamas CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktą, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų. CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato savarankišką testamento negaliojimo pagrindą, o testatorius prašė pripažinti testamentą negaliojančiu testamentinės išskirtinės dalyje ne dėl testamento turinio nesuprantamumo, t. y. ne CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, bet dėl testatoriaus suklydimo numatant testamente testamentinę išskirtinę, t. y. CK 1.90 straipsnio pagrindu, todėl teismas neturėjo pagrindo nei nustatinėti testamento turinio nesuprantamumo, nei taikyti CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Dėl Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M. 2013 06 12 išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo iš dalies negaliojančiu

20.16 Ieškovas negali būti laikomas CK 5.8 straipsnyje nurodytu subjektu, galinčiu ginčyti Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M. 2013 06 12 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą pareiškiant ieškinį atsakovei. CK 5.8 straipsnio pagrindu palikimą priėmusiam asmeniui ieškinį gali reikšti tik asmuo, pretenduojantis į palikimą. Tuo tarpu ieškovas yra ne asmuo, pretenduojantis į palikimą, o jau jį priėmęs, todėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas gali būti skundžiamas tik CPK XXXI skyriaus 511 straipsnio nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

20.17 Teismas iškraipė testatoriaus valią. Lingvistinė testamento 1 ir 2 punkto analizė suponuoja išvadą, kad testamentu testatorius siekė palikti konkretų turtą ieškovui, o visą kitą į 1 punkte išvardintą turtą nepatenkantįjį – atsakovei. Kadangi pagal testamento 1 punktą visas nekilnojamasis turtas ir konkretus kilnojamasis turtas testatoriaus buvo paliktas ieškovui, todėl visas kitas atsakovei testatoriaus paliktas turtas galėjo būti tik kilnojamasis. Notarė O. M. visiškai pagrįstai ir teisingai piniginius indėlius, vertybinius popierius, vardines akcijas laikė kilnojamuoju turtu, ir tai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Dėl atsakovės įpareigojimo papildyti apyrašą

20.18 Teismas nepagrįstai įpareigojo atsakovę papildyti apyrašą, kadangi: 1) atsakovės įpareigojimas papildyti apyrašą, nurodant patikėjo skolininkus neatitinka ieškovo reikalavimo turinio, į kurį atsakovė atsikirtinėjo atsiliepimu į ieškinį, 2) ieškovas, manydamas, kad į apyrašą liko neįtrauktas turtas, pagal CK 5.53 straipsnio 7 dalį turi pats kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

21. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodo, kad su skundu nesutinka. Sutinka, kad ieškovo skundžiama teismo sprendimo dalis yra neaiški, nesuprantama, nelogiška ir sąlyginė, tačiau tokia pirmosios instancijos teismo padaryta klaida, turi būti taisoma ne pakeičiant teismo sprendimą iš jo rezoliucinės dalies pašalinant ieškovo nurodytą tekstą, o panaikinant teismo sprendimą ir priimant naują.

Ieškovas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir patenkinti jo apeliacinį skundą.

Į apeliantų skundus atsiliepimą pateikė trečiasis asmuo notarė V. T.. Ji prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Šalių apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinės dalies dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia suprantamumo, aiškumo. Be to, atsakovė apeliaciniame skunde kelia tokius klausimus: dėl ieškovo tinkamumo, dėl aplinkybių, būtinų konstatuoti suklydimą nustatymo ir jų buvimo įrodytinumo, dėl kilnojamojo turto sampratos, dėl subjektų, turinčių pareigą/teisę papildyti turto apyrašą.

26. Ieškovas ieškinyje yra suformulavęs reikalavimus:

1) pripažinti iš dalies negaliojančia sudarytą dėl suklydimo 2008 07 29 palikėjo H. J., mirusio (duomenys neskelbtini), Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarės V. T. patvirtinto testamento, registro Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje testatorius įpareigojo ieškovą per vienerius metus po testatoriaus mirties besąlygiškai išmokėti atsakovei 300 000 Lt testamentinę išskirtinę;

2) pripažinti ieškovui teisę paveldėti pagal įstatymą palikėjo H. J., mirusio (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar bet kur kitur, palūkanas, apskaičiuotas už pingines lėšas, laikomas bankuose ar kitose kredito įstaigose, indėlius su priskaičiuotomis palūkanomis, esančius bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius ir už juos apskaičiuotus dividendus, akcijas ir už jas apskaičiuotus dividendus, palikėjo turtines teises ir kitą turtą, kuriam nėra palikėjo testamentinio patvarkymo;

3) pripažinti iš dalies negaliojančiu Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M. 2013 06 12 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje R. J. paveldėjo: ½ dalį piniginių indėlių, esančių AB „Swedbank" banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini); 1/2 dalį vertybinių popierių portfelio; UAB „Šiaulių prekybos namai" 327 vnt. paprastąsias vardines akcijas;

5) pripažinti svarbiomis priežastis, dėl kurių praleistas LR CK 5.8 str. nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas ir šį terminą atnaujinti.

Dėl testamento dalies pripažinimo negaliojančia

Prmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinio reikalavimą dėl dalies testamento pripažinimo negaliojančia, nusprendė: „Nepardavus paveldėto pagal 2008 07 29 H. J., a. k. (duomenys neskelbtini) testamentą, patvirtintą Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės V. T., reg. Nr. (duomenys neskelbtini)nekilnojamojo turto, priklausiusio mirties dieną testatoriui H. J., pripažinti iš dalies negaliojančia 2008 07 29 H. J. testamento, patvirtinto Kauno miesto 26-ojo notaro biuro notarės V. T., reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 3 punkto dalį, kurioje testatorius H. J. per vienerius metus po testatoriaus mirties įpareigojo ieškovą E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) išmokėti R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) 300 000 Lt“.

Kolegijos vertinimu, tokia sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė yra neaiški, neapibrėžta, nelogiška, sąlyginė ir apskritai nesuprantama. Taip suformuluodamas sprendimo rezoliucinę dalį teismas neišsprendė testamento dalies galiojimo/negaliojimo klausimo. Be to, teismas nenurodė, kokia testamento 3 punkto dalis lieka galioti, nes testamento 3 punktas dalių neturi.

Pabrėžtina, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė sutinka, kad sprendimas šioje dalyje yra nesuprantamas, neaiškus, sąlyginis. Tik skiriasi šalių reikalavimai šioje dalyje: ieškovas prašo šią sprendimo dalį pakeisti ir reikalavimą šioje dalyje patenkinti, o ieškovė prašo sprendimą šioje dalyje panaikinti ir reikalavimą atmesti.

Sprendžiant šio reikalavimo pagrįstumą, pirma reikia išspręsti klausimą, ar ieškovas turi reikalavimo teisę. Atsakovė nurodo, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes pirma, jis yra priėmęs palikimą pagal testamentą ir jam yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir antra, ginčyti sandorį dėl suklydimo gali tik tokį sandorį sudaręs asmuo.

Byloje yra nustatyta, jog testatorius H. J. mirė 2009 07 31 (t.1, b.l. 19). Jis 2008 07 29 testamentu visą nekilnojamąjį turtą, jam priklausančius paveikslus ir medžioklės trofėjus paliko sūnui ieškovui E. J., o kilnojamąjį turtą – atsakovei R. J., bei įpareigojo E. J. per vienerius metus po jo mirties išmokėti R. J. 300 000 Lt. 2009 10 27 ieškovas pateikė Kauno miesto 10-ajam notaro biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal apyrašą (t.1, b.l. 23). CK 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, t.y. ieškovas palikimą priėmė. To paties straipsnio 1 dalis nustato, kad neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.

Įstatyme yra nustatyta, kokie asmenys turi teisę ginčyti testamentą ar atskiras jo dalis. CK 5.17 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinį dėl testamento ar atskirų jo dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar atskiros jo dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Taigi, yra būtinos dvi sąlygos: 1) asmuo turi turėti įpėdinio pagal įstatymą statusą ir 2) galimybę paveldėti, jeigu testamentas ar jo dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

Ieškovas pagal CK 5. 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra pirmos eilės įpėdinis, todėl jis laikomas įpėdiniu pagal įstatymą, kuris paveldėtų, jeigu testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. Taigi, ieškovas atitinka pirmą sąlygą.

Ieškovas prašo pripažinti iš dalies negaliojančia 2008 07 29 testamento dalį, kurioje testatorius įpareigojo ieškovą per vienerius metus po testatoriaus mirties besąlygiškai išmokėti atsakovei 300 000 Lt testamentinę išskirtinę. Testamento dalį ieškovas ginčija CK 1.90 straipsnio 1 dalies pagrindu, t.y. dėl suklydimo. Įstatymas nustato, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris teismo tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu tik pagal klydusios šalies ieškinį. Todėl, apeliantės nuomone, yra būtinas sandorį sudariusio asmens subjektyvus vertinimas, kad jis suklydo sudarydamas sandorį. Testamentas įsigalioja tik po testatoriaus mirties, t.y. kai jau nebebūna sandorį sudariusio asmens, galinčio subjektyviai įvertinti savo sudarytą sandorį tikriesiems ketinimams atskleisti, todėl ieškovas neturi teisės reikšti ieškinį dėl testamento negaliojimo šiuo pagrindu. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Testamentas yra vienašalis sandoris. Tuo atveju, jei nurodytu pagrindu, t.y. dėl suklydimo, ginčijamas sandoris, o sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėmjams (CK 5.1 straipsnis). Nesuteikimas jiems ginčyti galimai jų teises pažeidžiančio sandorio prieštarautų sandorių neagliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir teisės į teisminę gynybą principui.

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik dėl esminio suklydimo. Šio straipsnio 2 dalis nustato, jog suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog dėl suklydimo sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t.y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Todėl teismas privalėjo konstatuoti ne tik suklydimą, bet ir teisiškai pagrįsti jo esmingumą. Ieškovas nurodė, jog testatorius suklydo dėl to, kad buvo įsitikinęs, jog visas nekilnojamasis turtas, esantis Kapsų g. 46 A, Kaune yra jo asmeninė nuosavybė ir atsakovė į šį turtą neturi jokių teisių. Tuo tarpu žemės sklypas buvo įgytas santuokos metu ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir atsakovei. Ieškovas nurodė tokius esminius testatoriaus suklydimus: dėl testamentinės išskirtinės dydžio tvirta pinigų suma, dėl nenurodytos testamente testamentinės išskirtinės vykdymo tvarkos; dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės, jo apimties ir sudėties.

. Pirmosios instancoijos teismas testatorių laikė suklydusiu dėl esminio testamento fakto – testamentinės išskirtinės testamente nustatymo. Pagal ieškinio dalyką byloje buvo sprendžiama, ar testatorius suklydo testamentinės išskirtinės dalyje. Ji testamente yra nurodyta konkrečia pinigų suma. Testamentinė išskirtinė nėra susieta su jokiu nekilnojamu turtu, jo apimtimi, sudėtimi ar verte. Teismas gi nustatė testatoriaus klydimą dėl ieškovui paliekamo nekilnojamojo turto vertės, sudėties ir apimties, nors testatoriaus valia dėl šių aplinkybių testamente nebuvo reiškiama. Iš testamento akivaizdu, jog testatorius dėl jam priklausiusio nekilnojamojo turto rinkos vertės vertinimo ir to susiejimo su testamnentinės išskirtinės dydžiu tvirta pinigų suma Testamente niekaip nebuvo išreiškęs savo valios. Teismui paskyrus ekspertizę, buvo nustatyta, jog testamento sudarymo dieną nekilnojamojo turto, kuris paliekamas ieškovui, rinkos vertė buvo 175 000 Eur, įvertinus, kad jam nuosavybės teise priklausė ½ dalis žemės sklypo. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ekspertizės akte nurodyta nekilnojamojo turto rinkos vertė yra per didelė, tačiau neurodė, kas, kaip ir kada tai nustatė, ar kokiais įrodymais remdamasis tai nustatė pats teismas. Todėl šią teismo nustatytą aplinkybę teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįsta. K. J. nustatyta rinkos vertė atitinka ir teismo nevertintą UAB „ideArt“ nustatytą ginčo turto rinkos vertę – 189 000 Eur. Teismas kaip rašytinį įrodymą vertino UAB korporacija „Matininkai“ 2014 08 28 pranešimą Nr. 14-IV-045 dėl nekilnojamojo turto rinkos vertės. Šis pranešimas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų, todėl kaip rašytinis įrodymas buvo įvertintas nepagrįstai. Pranešime nurodyti turto vertintojo subjektyvūs pamąstymai ir pasamprotavimai apie turo vertės nustatymui galinčius daryti įtaką veiksnius, turto vertintojui neprisiimant jokios atsakomybės. CPK normos numato, kad įrodymu laikomi tokie asmenų paaiškinimai, kurie yra pateikti laikantis visų liudytojų apklausą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų. Tokio paaiškinimo UAB korporacija „Matininkai“ nepateikė, t.y. joks atstovas nebuvo apklaustas kaip liudytojas. Turto vertinimo ataskaitos (parengtos K. J., R. V.) atitinka CPK 177 straipsnio 3 dalyje nustatytą įrodinėjimo priemonių leistinumo kriterijus, jose nustatytos rinkos vertės nėra nuginčytos. Todėl yra įrodyta, jog testamento sudarymo metu ieškovui paliekamo nekilnojamojo turto rinkos vertė du kartus viršijo testamentinės išskirtinės sumą.. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad testatorius, duodamas patvarkymą dėl testamentinės išskirtinės, klydo dėl jam nuosavybės teise priklausančio turto testamento sudarymo metu, t.y. dėl to, kad visas žemės sklypas Kapsų g. 46 A, Kaune; priklausė jam asmeniškai ir kad tai patvirtina nekilnojamojo turto išrašas, valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, investicinių čekių nurašymas iš testatoriaus sąskaitos. Žemės sklypas buvo įgytas 2000 11 15 testatoriui būnant santuokoje su atsakove ir todėl vadovaujantis teisiniu reglamentavimu pripažįstamas bendra jungtine nuosavybe. Ši prezumpcija yra nepaneigta. Todėl teismas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo spręsti, kad testatorius galėjo dėl to klysti. . Kolegijos vertinimu, teismas taip pat nepagrįstai nustatė ir testatoriaus klydimą dėl testamentinės išskirtinės vykdymo tvarkos nenumatymo testamente. Notarė V. T. patvirtino, kad testatorius nepageidavo testamente numatyti testamentinės išskirtinės vykdymo tvarkos. Testamentinė išskirtinė akivaizdžiai patvirtina testatoriaus ketinimus po mirties pasirūpinti atsakove. Tokius ketinimus yra pripažinęs ir pats ieškovas, ir liudytojai E.Š., A. K., G.B. B., A.B, L. Š. (ptrijungta civilinė byla Nr. 2-1698-475/2012, t.2, b.l. 56, 77-82,87), tiek nustatęs ir pats teismas. Atkreiptinas dėmesys ir į notarės V. T. parodymus, kad testatorius nebuvo išreiškęs valios įtraukti į testamentą sąlygą, siejančią jos išmokėjimą su ieškovui paliekamo nekilnojamjojo turto pardavimu. Be to, liudytojas A. K. yra nurodęs, jog testatorius jam nurodęs, kad jeigu sūnus turi lėšų, išmoka 300 000 Lt, o jei neturi lėšų, turi parduoti namą (civilinė byla Nr. 2-1698-475/2012, t.2, b.l. 78). Šių paaiškinimų pirmosios instancijos teismas nevertino ir dėl jų nepasisakė. Jokie liudytojai nepatvirtino aplinkybės, kad testatorius testamentinės išskirtinės vykdymą būtų siejęs su ieškovui testamentu paliekamo nekilnojamojo turto pardavimu. Todėl sprendime nurodoma aplinkybė, kad testatorius testamentinės išskirtinės vykdymą siejo su ieškovui testamentu paliekamo nekilnojamojo turto pardavimu yra nenustatyta ir neįrodyta.. Šią aplinkybę, kad testatorius suklydo nenustatydamas testamentinės išskirtinės vykdymo tvarkos paneigia ir Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 14 d. sprendimas, kuriame nustatyta ginčijamame testamente buvus išreikštai tikrajai testatoriaus valiai. E. J. prijungtoje byloje 2010 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje (civilinė byla Nr. 2-1698-475/2012, t.2, b.l. 44) patvirtino 2008 m. liepos 22 d. vežęs tėvą pas notarę sudaryti testamentą, ginčijęsis su tėvu dėl testamentinės išskirtinės turinio. Kolegija tai vertino kaip faktą, jog ir pačiam E. J., kuris taip pat yra gydytojas, nekilo abejonių dėl tėvo gebėjimo adekvačiai elgtis ir sudaryti testamentą, bei manytina, dėl tėvo sugebėjimo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti. Iš prijungtos bylos matyti 2012 12 14 apeliacinės instancijos teismo posėdyje paties atsakovo išsakytas paaiškinimas, jog testamentas ginčijamas dėl to, kad paliktas namas neteko daugiau nei pusės vertės ir jei nebus paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas atsakovas (H. J.) su ieškove (jo seserimi V. K.), kaip palikėjo vaikai, nieko nepaveldėtų, viskas atitektų atsakovei. Taip pat paklaustas atsakovės atstovo, ar keistųsi jo pozicija, jei nekilnojamojo turto kainos nebūtų smukusios, o būtų kilusios, jis iš pradžių atsakė „be abejo“, tiesa, po to iš karto pasitaisė, jog nesikeistų (posėdžio garso įrašas nuo 02:22:50 iki 02:24:50). Kad tarp atsakovo E. J. ir testatoriaus buvo ginčas dėl testamentinės išskirtinės turinio, teismo posėdyje apklausiama patvirtino ir apeliantė bei trečiuoju asmeniu į bylą įtraukta 2008 m. liepos 22 d. testamentą tvirtinusi notarė O. M. (prijngta civilinė byla Nr. 2-1698-475/2012, t.2, b.l. 51-52). Teismas 2013 02 14 sprendime minėtoje byloje nurodė, jog pastaroji aplinkybė taip pat parodo, jog testatorius gebėjo išreikšti savo nuomonę, todėl kolegija darė išvadą, jog nenurodymas testamente testamentinės išskirtinės vykdymo sąlygos, siejančios testamentinės išskirtinės vykdymą su ieškovui testamentu paliekamo nekilnojamojo turto pardavimu, nevertintinas kaip testatoriaus suklydimas, nes tam nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad testatoriaus pasakymas „parduos sūnus namą ir sumokės“ niekaip neprieštarauja testamentinės išskirtinės vykdymui. . Be to, teismo posėdyje Kauno apygardos teisme 2017 04 12 E. J. tasip pat pripažino, jog nebūtų problemų, jeigu paveldėto nekilnojamojo turto rinkos vertė būtų kilusi, o ne kritusi.

Kolegijos vertinimu, yra nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad viso ieškovo nekilnojamojo turto pardavimas yra negalimas be atsakovės sutikimo, kad pardavimas turi būti derinamas su atsakove, kadangi ½ dalis žemės sklypo priklauso atsakovei, naudojimosi tvarka nėra nustatyta, kadangi šiam teiginiui pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu ieškovas nurodė, jog tėvas jo dukroms žadėjo palikti namą Kaune, o dabar nieko nelieka. Šis teiginys taip pat nepatvirtina nei aplinkybės, kad jis negali parduoti namo, nei, kad testatorius suklydo dėl testamentinės išskirtinės. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas netgi nebandė nekilnojamąjį turtą parduoti. Šiuo atveju atsakovė tik turi pirmumo teisę įgyti turtą (CK 4.79 straipsnio 2 dalis).

Kolegija sutinka su apeliantės argumentu, kad sprendime nepagrįstai nurodyta, jog visas 2008 07 29 testamento turinys patvirtina ieškovui buvus įpareigotam sumokėti 300 000 Lt testamentinę išskirtinę iš ieškovui testamentu palikto nekilnojamojo turto vertės. Testamente nei tokia, nei kokia nors kitokia testamentinės išskirtinės vykdymo sąlyga nenumatyta.

Kolegijos vertinimu, sprendime nepagrįstai nurodyta, kad ieškovas nurodė neturįs kito turto, iš kurio galėtų sumokėti testamentinę išskirtinę ir kad ši aplinkybė buvo žinoma testatoriui. Šios aplinkybės jokios reikšmės neturi, nes pirma, pagal CK 5.23 straipsnio 2 dalį testatoriaus įpareigotas įpėdinis turi įvykdyti testamentinę išskirtinę tik neviršydamas savo paveldimo turto vertės, patenkinus kitų kreditorių reikalavimus. Antra, ieškovas turėjo teisę nepriimti palikimo, jei manė, kad negalės įvykdyti jame numatytos testamentinės išskirtinės. Trečia, ieškovas paveldėtą turtą priėmė pagal apyrašą, todėl yra akivaizdu, jog prieš testatoriaus kreditorius atsako tik paveldėto turto ribose. Ketvirta, ieškovas neįrodė, kas buvo žinoma testatoriui apie jo turtinę padėtį. Todėl, apibendrinusi nurodytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovo turtinė padėtis jokios reikšmės, sprendžiant ginčą dėl dalies testamento pripažinimo negaliojančiu, neturi.

Apeliantė nurodo, jog yra nepagrįsta sprendime nurodoma aplinkybė, kad testatoriaus klydimą dėl testamentinės išskirtinės įtakojo atsakovė, kuriai testamentas buvo labai naudingas. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu sutinka. Kauno apygardos teismas civilinėje bylpje Nr. 2A-58-658/2013, kurioje dalyvavo tos pačios šalys ir buvo ginčijamas tas pats testamentas, 2013 m. vasario 14 d. priimtame ir šalims turinčiam prejudicinę galią sprendime nustatė, kad testatoriui nebuvo daromas neteisėtas poveikis.

Be to, teismas sprendė, kad testatoriaus ligos ir vartojami vaistai turėjo įtakos psichikos būklei ir jo elgesiui sudarant 2008 07 29 testamentą. Kolegijos vertinimu, tai niekaip nesusiję su jo klydimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas minėtame 2013 02 14 sprendime nustatė, kad palikėjo valią galėjusių įtakoti psichikos sveikatos sutrikimų nebuvo, kad ginčijamu testamentu buvo išreikšta tikroji testatoriaus valia.

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė notarės V. T. veiksmų neatitikimą įstatyme nustatytiems reikalavimams, nes ieškovas neįrodinėjo jos neteisėtų veiksmų, išėjo už ieškinio reikalavimų ribų. Pabrėžtina, jog sandorio pripažinimo negaliojančiu pagal CK 1.90 straipsnį pagrindas yra ne notaro veiksmų neatitikimas įstatyme nustatytiems reikalavimams, o esminis sandorį sudarančio asmens klydimas. Notarės V. T. paaiškinimus, kad testatorius į jos pasakymą, kad 300000Lt yra dideli pinigai; jai pasakęs, kad parduos sūnus namą ir sumokės ir to neįrašius į testamentą; nėra pagrindo vertinti kaip patvirtinančius jos veiksmų neatitikimą įstatyme nustatytiems reikalavimams. Sudarydamas ginčijamą testamentą, testatorius pakeitė anksčiau 2008 07 22 sudarytą testamentą, kuriame buvo nurodyta sąlyga išmokėti pinigus pardavus paveldėtą nekilnojamąjį turtą. Tokiu būdu jis išreiškė valią nenurodyti būdo, kaip testamentinis įpėdinis turėtų sumokėti atsakovei paskirtą testamentinę išskirtinę. Notarė, atkreipdama testatoriaus dėmesį, kad testamentinė išskirtinė sudaro didelę pinigų sumą, ir pateikdama jam klausimus, papildomai įsitikino testatoriaus gebėjimu suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Ginčijamo testamento 3 punkte yra nurodyta: „Įpareigoju E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), per 1 (vienerius) metus po mano mirties išmokėti R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300 000 Lt (tirs šimtus tūkstančių litų,00ct).“ Minėta, jog testamento 3 punkte yra aiškiai išreikšta testatoriaus valia po mirties pasirūpinti atsakove. Tokius ketinimus yra pripažinęs pats ieškovas, tai nurodė ir liudytojai E.Š., A. K., G.B. B., A. B., L. Š. ( prijungta civilinė byla Nr. 2-1698-475/2012, t.2, b.l. 56,77-82,87). Remiantis šiais parodymais, notarės V. T. nurodyto testatoriaus pasakymo „parduos sūnus namą ir sumokės“, priešingai nei sprendė teismas, nėra jokio pagrindo laikyti Testatoriaus notarei nurodyta sąlyga, kuri turėjo būti įtraukta į testamentą. Ginčijamą testamentą testatorius sudarė po savaitės po anksčiau sudaryto 2008 07 22 testamento. Abiem testamentais atsakovei buvo palikta testamentinė išskirtinė. Ginčijamame testamente buvo konkretizuotos testamente numatytos testamentinės išskirtinės dydį ir mokėjimo tvarką reglamentuojančios sąlygos. Likusioje dalyje testatoriaus valia liko nepakitusi. Kauno apygardos teismas 2013 02 14 sprendime yra nustatęs, kad ginčijamą testamentą testatorius sudarė dėl to, kad jo netenkino prieš tai buvęs sudarytas „kompromisinis“ 2008 07 22 testamentas. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, jog testatorius klydo, nenurodydamas testamente, jog testamentinė išskirtinė turi būti vykdoma tik pardavus gyvenamąjį namą, akivaizdžiai prieštarauja 2013 02 14 sprendime nustatytam prejudiciniam faktui, kad testatorius ginčijamą testamentą sudarė siekdamas tik ištaisyti tai, kuo jam testamentinės išskirtinės dalyje neįtiko 2008 07 22 testamentas. O iš testamentų palyginimo matyti, jog ankstesnis testamentas teatatoriui neįtiko dėl to, kad 2008 07 22 testamentinės išskirtinės dydis buvo numatytas procentine išraiška ir kad ieškovo pareiga vykdyti testamentinę išskirtinę buvo susieta su nekilnojamojo turto pardavimu.

Apeliantės teigimu, teismas išėjo už ieškinio reikalavimų ribų nustatydamas, kad testamento 3 punktas yra nesuprantamas. Teisėjų kolegija su šiuo argurmentu sutinka. CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato savarankišką testamento negaliojimo pagrindą, t.y. testamentas negalioja, jeigu yra nesuprantamas. Tuo tarpu ieškovas testamentą negaliojančiu prašė pripažintri testamentinės išskirtinės dalyje ne dėl jos nesuprantamumo, bet dėl testatoriaus suklydimo nustatant testamentinę išskirtinę. Atvirkščiai yra visiškai nesuprantama sprendimo rezoliucinė dalis testamentinės išskirtinės dalyje ir su tuo sutiko abi šalys.

Apibendrindama anksčiau nurodytą, teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, įrodymus, prijungtos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-1698-475/2012 medžiagą, aplinkybę, jog Šiaulių apygardos teismas 2013 m. liepos 2 d. preliminariu sprendimu priteisė atsakovei R. J. 300 000 Lt iš ieškovo E. K. testamentinę išskirtinę, į tai, kad ieškinį dėl testamento dalies dėl testamentinės išskirtinės nuginčijimo ieškovas teismui pateikė 2013 09 03, t.y. po preliminaraus sprendimo priėmimo, daro išvadą, jog ieškovas ieškinio neįrodė, t.y. neįrodė nei, kad testatorius suklydo sudarydamas testamentą testamentinės išskirtinės dalyje, nei, kad suklydimas buvo esminis, bei atsižvelgdama ir į tai, kad šią sprendimo dalį skundžia abi šalys, sprendimą reikalavimo dalyje dėl testamentinės išskirtinės pripažinimo negaliojančia panaikina (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Kolegijai padarius priešingas išvadas, šioje ieškinio dalyje priimamas naujas sprendimas ir ieškinys, nes neįrodytas, atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M. 2013 06 12 išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pripažinimo ir dalies negaliojančiu.

Apeliantė nurodo, jog ieškovas negali būti laikomas CK 5.8 straipsnyje nurodytu subjektu, galinčiu ginčyti Kauno miesto 10-ojo notarų biuro notarės O. M. 2013 06 12 išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą pareiškiant ieškinį atsakovei, nes ieškovas palikimą jau yra priėmęs, todėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas gali būti skundžiamas tik CPK XXXI skyriaus 511 straipsnio nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija su šiuo aergumentu nesutinka. CK 5.8 straipsnis nustato, kad palikimą priėmusiam asmeniui ieškinį gali reikšti tik asmuo, pretenduojantis į palikimą. Ieškovas yra palikėjo H. J. testamentinis įpėdinis ir pirmos eilės įstatyminis įpėdinis. Ieškovas palikimą priėmė kaip testamentinis įpėdinis. Ieškovas, priėmęs palikimą pagal testamentą, neprarado teisės paveldėti pagal įstatymą. Ieškovas nėra atsisakęs palikimo. Todėl ieškovas, siekdamas apginti savo teises ir paveldėti didesnę palikimo dalį, gali ginčyti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą pareiškiant ieškinį teisme.

Apeliantės vertinimu, teismas iškraipė testatoriaus valią pripažindamas dalį kilnojamojo turto finansiniu turtu. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu iš esmės sutinka. 2008 07 29 Testamento 1 punkte testatorius padarė patvarkymą: „Visą nekilnojamąjį turtą, kuris priklausys man mirties dieną, kad ir kur jis būtų ir iš ko susidėtų, taip pat visus man priklausančius paveiklslus ir medžioklės trofėjus palieku E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“, 2 punkte testatorius padarė tokį patvarkymą : „Visą kitą kilnojamąjį turtą, kuris priklausys man mirties dieną, kad ir kur jis būtų ir iš ko sisidėtų palieku R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)“. Lingvistinė testamento 1 ir 2 punkto analizė suponuoja išvadą, kad testamentu testatorius siekė palikti konkretų turtą ieškovui, o visą kitą į 1 punkte išvardintą turtą nepatenkantį – atsakovei. Pagal testamento 1 punktą visas nekilnojamasis turtas ir konkretus kilnojamasis turtas testatoriaus buvo paliktas ieškovui, todėl visas kitas atsakovei testatoriaus paliktas turtas galėjo būti tik kilnojamasis. Akivaizdu, jog, sudarant testamentą, buvo naudojami buitiniai išsireiškimai. Praktikoje įprasta turtą skirstyti į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį. Išduodama paveldėjimo pagal testamentą liudijimą notarė O. M. visiškai pagrįstai ir teisingai piniginius indėlius, vertybinius popierius, vardines akcijas laikė kilnojamuoju turtu. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

Įvertinusi anksčiau nurodytą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog reikalavimas ir šioje dalyje yra neįrodytas, todėl sprendimas panaikinamas (CPK 329 staipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas tenkinamas, šioje dalyje priimamas naujas sprendimas ir ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl atsakovės įpareigojimo papildyti apyrašą.

Apeliantė nurodo, jog teismas nepagrįstai įpareigojo ją papildyti apyrašą, kadangi: 1) įpareigojimas papildyti apyrašą, nurodant palikėjo skolininkus neatitinka ieškovo reikalavimo turinio, į kurį atsakovė atsikirtinėjo atsiliepimu į ieškinį, 2) ieškovas, manydamas, kad į apyrašą liko neįtrauktas turtas, pagal CK 5.53 straipsnio 7 dalį turi pats kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti palikėjo H. J. palikimo apyrašą, nurodant palikėjo skolininkus J. V. pagal 1994 06 25 paskolos raštelį 2 140 JAV dolerių sumai, J. V. ir firmą „Krokodilo dantys“ pagal 1995 03 06 paskolos raštelį 5 000 JAV dolerių sumai su palūkanomis. Tuo tarpu ieškovas reikalavimą suformulavo taip: įpareigoti atsakovę per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos papildyti palikėjo apyrašą, nurodant visą atsakovei žinomą palikėjo turtą ir jo skolines teises bei pareigas. Teismas, priimdamas sprendimą šioje dalyje ir nurodydamas kaip konkrečiai atsakovė turi papildyti palikimo apyrašą išėjo už reikalavimų ribų, o to padaryti vadovaujantis CPK 265 straipsnio 2 dalimi neturėjo teisės. Akivaizdu, jog reikalavimas įpareigoti papildyti apyrašą nurodant visą atsakovei žinomą palikėjo turtą ir jo skolines teises yra neapibrėžtas, nekonkretus, kadangi nėra aišku, kaip šį įpareigojimą atsakovė turėtų įvykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad papildyti apyrašą gali pats ieškovas, nes duomenys apie skolininkus J. V. ir jos firmą „Krokodilo dantys“ yra byloje. Vadovaujantis CK 5.53 straipsnio 7 dalimi pats ieškovas, susžinojęs apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

49 Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog sprendimo dalis, kuria atsakovė įpareigota papildyti apyrašą, nurodant konkrečius skolininkus ir skolinius įsipareigojimus, yra neteisėta, nes netinkamai taikytas ir aiškintas CK 5.53 straipsnis, išeita už reikalavimo ribų ir tuo pažeistas CPK 265 straipsnio 2 dalis, todėl sprendimas ir šioje dalyje naikinamas ir ieškinys atmetamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straispnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl pripažinimo ieškovui teisės paveldėti pagal įstatymą

50 Teismas paliko nenagrinėtu ieškinio reikalavimą pripažinti ieškovui teisę paveldėti pagal įstatymą palikėjo H. J. pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose ar bet kur kitur, palūkanas, priskaičiuotas už pingines lėšas, laikomas bankuose ar kitose kredito įstaigose, indėlius su priskaičiuotomis palūkanomis, esančius bankuose ar kitose kredito įstaigose, vertybinius popierius ir už juos priskaičiuotus dividendus, akcijas ir už jas priskaičiuotus dividendus, palikėjo turtines teises ir kitą turtą, kuriam nėra palikėjo H. J. testamentinio patvarkymo.

51 Ši sprendimo dalis yra neapskųsta. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą išsprendė, priimdamas teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Dėl procesinės bylos baigties

52 Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad yra teisėta ir pagrįsta tik sprendimo dalis, kurioje ieškinys dėl pripažinimo ieškovui teisės paveldėti pagal įstatymą paliktas nenagrinėtu, byloje priimamas naujas sprendimas, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą likusiose dalyse. Priėmus naują sprendimą, iš naujo paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Pirmosios instancijos teismas taip paskirstė bylinėjimosi išlaidas: priteisė iš atsakovės ieškovui 29,11 Eur žyminio mokesčio, 876,10 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą, 1 000 Eur už ekspertizę, 72,50 Eur už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje; iš ieškovo atsakovei priteisė 1024,05 Eur už advokato teisinę pagalbą; valstybei iš ieškovo ir atsakovės priteisė po 19,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Atakovė turėjo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 219 Eur – žyminis mokestis (t. 5, b.l. 54), 30 Eur ir 1,45 Eur už pažymas apie ieškovo turtinę padėtį

Ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme – 41 Eur žyminis mokestis (t.5, b.l. 72), 13 Eur – (t.5, b.l. 157). Taip pat ieškovas pateikė prašymą pritesiti 2117,50 Eur advokato pagalbos išlaidas, kurias sudaro 1512,50 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 605 Eur, kurie susiję su žodiniu bylos nagrinėjimu.

Ieškinį atmetus, ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat tik iš ieškovo valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme 38,90 Eur (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teisme atsakovė prašė pritesiti 2 048, 10 Eur advokato pagalbai apmokėti ir 376 Eur turto vertinimo išlaidas. Kadangi turto vertinimą atsakovė atliko savo iniciatyva, jai šios išlaidos nepriteisiamos, o priteisiamos tik išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Kadangi atsakovės apeliacinis skundas patenkintas, o ieškovo atmestas, tai atsakovei iš ieškovo priteistinas 219 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 93 straaipsnio 1 dalis). Už pažymas mokestis nepriteisiamas, nes teismas jomis nesivadovavo. Ieškovui bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, nes jo skundas nepatenkintas. Be to iš ieškovo valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu 4, 44 Eur (t.5, b.l. 125).

Apibendrinant, viso iš ieškovo priteisiama valstybei 43,34 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (38,90 Eur pirmos instancijos teisme ir 4,44 Eur apeliacinės instancijos teisme), atsakovei priteisiama viso 2 267,10 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 048,10 Eur pirmos instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti ir 219 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 256 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo apeliacinį skundą atmesti, atsakovės apeliacinį skundą patenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą, išskyrus sprendimo dalį, kuria ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovui teisę paveldėti pagal įstatymą paliktas nenagrinėtu.

Priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo E. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)):

atsakovei R. J. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 2 267,10 Eur (du tūkstančius du šimtus šešiasdešimt septynis eurus ir 10 ct) bylinėjimosi išlaidas;valstybei 43,34 Eur (keturiasdešimt tris eurus ir 34 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis - „bylinėjimosi išlaidos“. Dokumentas, patvirtinantis pašto išlaidų apmokėjimą turi būti pateiktas į bylą.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintautas KoriaginasAlgimantas KukalisRūta Palubinskaitė