- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-12-258/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rita Kisielienė, Alma Urbanavičienė
- Atsakovas
- L. Z., J. K., P. M.
- Ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
- 34.4.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almos Urbanavičienės, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovams L. Z., J. K., P. M. dėl testamento pripažinimo galiojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė D. K. ieškiniu prašė teismo pripažinti galiojančiu 1992 m. balandžio 29 d. V. Z. testamentą, patvirtintą notarės D. P., rejestro Nr. 1-1858.
Nurodė, kad 1992 m. balandžio 29 d. testamentu V. Z. paliko ieškovei visą turtą, kuris jam priklausytų mirties dieną (1964 m. 575 str., 581 str.). V. Z. 2005 m. lapkričio 10 d., sudarė kitą testamentą, kuriuo jam mirties dieną priklausantis turtas buvo paliktas P. M. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažino 2005 m. lapkričio 10 d. testamentą negaliojančiu dėl testatoriaus psichinės būklės, neleidusios jam suprasti šio sandorio esmės. Ieškovės teigimu, ji priėmė V. Z. palikimą, po jo mirties gyvendama testatoriui priklausiusiame bute (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir apmokėdama šio buto išlaikymo išlaidas. Tačiau panaikinus vėliau sudarytą testamentą CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, pirmiau sudarytas testamentas automatiškai netapo galiojančiu (CK 5.17 str.). Dėl šios priežasties siekiant, kad įpėdinis galėtų įgyvendinti savo teises pagal pirmiau sudarytą testamentą yra būtina nustatyti, kad pirmiau sudarytas testamentas atitinka visus įstatymo reikalavimus ir gali būti pripažintas galiojančiu. Byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių abejoti testatoriaus veiksnumu šio testamento sudarymo dieną. Dėl to yra laikytina, kad V. Z. 1992 m. balandžio 29 d. testamentas pilnai atitinka šiam sandoriui keliamus reikalavimus ir yra pripažintinas galiojančiu (CK 1.138 str. 1 d. 1 p.).
Atsiliepimas
Atsakovės J. K., P. M. atsiliepime į ieškinį prašė pripažinti 1992 m. balandžio 29 d. V. Z testamentą, patvirtintą notarės D. P., rejestrą Nr. 1-1858, galiojančiu.
Atsakovas L. Z. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
Nurodė, kad D. K. po palikėjo V. Z. mirties nebuvo įstatyminė įpėdinė, todėl priimti palikimo po palikėjo mirties gyvendama jam priklaususiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir apmokėdama šio buto išlaikymo išlaidas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Atsakovo teigimu, teisę į palikimą ieškovė įgijo tik Vilniaus apygardos teismui 2012 m. gruodžio mėn.18 d. sprendimu pripažinus negaliojančiu paskutinįjį - 2005 m. lapkričio mėn. 10 d. V. Z. testamentą vadovaujantis CK 5.9 straipsnio 3 dalimi. Tačiau šiai teisei įgyvendinti ieškovė per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą, skaičiuojant jį nuo nurodyto sprendimo įsigaliojimo dienos 2012 m. gruodžio 18 d., į Vilniaus m. 29-to notarų biuro notarę, kurios žinioje buvo užvesta po V. Z. mirties paveldėjimo byla, nesikreipė. Tokiu būdu praleisdama įstatyme nustatytą 3 mėnesių palikimo priėmimo terminą. Objektyvūs įrodymai, patvirtinantys atsakovo žodžių teisingumą apie ieškovės praleistą senaties terminą, atsispindi nurodytoje paveldėjimo byloje. Atsakovas teigė ir tai, kad ieškovė reikalaudama pripažinti galiojančiu jos turimą ankstesnįjį V. Z. testamentą kreipėsi pažeisdama nustatytąjį terminą t.y. tik 2013 m. balandžio mėn.15 d. Ieškinyje jokios svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleistas nustatytas 3 mėnesių terminas, nenurodytos. Prailginti palikimui priimti terminą įstatymo nustatyta tvarka t.y. vadovaujantis LR CK 5.57 str. bei specialiosiomis LR CPK normomis - CPK 442 str. l d. l p. ir šios dalies 13 p., 444 str. 2 d. 8 p., neprašė. Atsakovo nuomone, J. K. ir M. M. šioje byloje negalėjo būti atsakovėmis, nes J. K., kaip ir ieškovė praleido trijų mėnesių terminą palikimo priėmimui (CK 5.9 str. 3 d.), o P. M., pripažinus jos naudai surašytą testamentą negaliojančiu, laikytina palikimo iš viso nepriėmusia (CK 5.9 str. 1 d.). Atsakovo manymu, ieškinio reikalavimas pripažinti galiojančiu 1992 m. balandžio mėn. 29 d. V. Z. testamentą prieštarauja ir CK 5.17 straipsnio 2 dalies nuostatai, konstatuojančiai, jog vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus konkrečias išimtis, į kurių tarpą testamento pripažinimas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu neįeina. Esant ieškovės D. K. ankstesnėje byloje teisme išreikštai valiai ir prašymui palikti galioti 2005 m. m. lapkričio mėn. 10 d. testamentą, sudarytą P. M. naudai, ieškinio pagrįstumo pripažinimas prieštarautų ne tik įstatymų reikalavimams, paprastai logikai, bet ir pagrindiniams teismų veiklos - teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas. V. Z. 1992 m. balandžio 29 d. testamentas, patvirtintas Vilniaus miesto notarinės kontoros notarės D. P., registro Nr. 1-1858, pripažintas galiojančiu. Iš atsakovo L. Z., ieškovei D. K. priteista 143 Lt žyminio mokesčio, o valstybei 27,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-412-599/2012 pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei P. M., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarei R. J., J. K. bei D. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, nustatytų aplinkybių, nagrinėjamoje byloje įrodinėti nereikėjo (CPK 182 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad pirmą testamentą V. Z. sudarė 1992 m. balandžio 29 d. V.Z. sudarytas testamentas atitiko įstatymo reikalavimus, testamentas patvirtintas Vilniaus miesto pirmosios valstybinės notarų kontoros valstybinio notaro (1964 m. CK 581 str.). Tuo tarpu, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad sudarydamas 1992 m. balandžio 29 d. testamentą V. Z. buvo tokios būsenos, jog negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-412-599/2012 buvo nustatyta, kad rimtos sveikatos problemos V. Z. prasidėjo 2004 metais, kai patyrė ūmų praeinantį kraujotakos sutrikimą galvos smegenyse ir jam buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija (lėtinis kraujotakos nepakankamumas galvos smegenyse) ir jis buvo konsultuotas psichiatro, kuris konstatavo demencijos (silpnaprotystės) požymius kraujagyslinio susirgimo fone. Tačiau šios sveikatos problemos V. Zigmantui prasidėjo daugiau negu po 10 metų nuo pirmo testamento sudarymo, todėl teismo nuomone, nebuvo galima daryti išvadų, kad V.Zigmanto sveikatos būklė 1992 metais galėjo turėti esminės įtakos gebėjimui suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti.
Atmesdamas atsakovo L. Z. reikalavimą taikyti ieškinio senatį ieškovei praleidus 3 mėnesių ieškinio senaties terminą palikimui priimti, teismas konstatavo, kad CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas negali būti tapatinamas su ieškinio senaties terminu (CK 1.124 str.).Pagal CK 1.125 straipsnio 2 dalį atskirų rūšių reikalavimams Civilinis kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio senaties terminus, o CK 5.8 straipsnis nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduota paveldėjimo teisės liudijimą pareikšdamas ieškinį per 1 metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Kadangi V. Z., mirusio 2008 m. rugsėjo 3 d., testamentas, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu buvo pripažintas negaliojančiu, tik nuo šios dienos ieškovei atsirado galimybė priimti V. Z. palikimą. Tačiau, CK 5.17 straipsnio 2 dalis nustato, kad panaikinus vėlesnį testamentą, ankstesnis netampa galiojančiu (išskyrus sąrašą pagrindu, kuriais vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, pirmiau sudarytas testamentas tampa galiojančiu), taigi ieškovė, galiojant 2005 m. lapkričio 10 d. sudarytam testamentui, negalėjo priimti V.Z. palikimo, ir šiuo atveju turėjo būti taikomas CK 5.8 straipsnyje numatytas terminas ieškiniui dėl testamento pripažinimo galiojančiu pareikšti, o ne LR CK 5.50 str. nustatytas terminas palikimui priimti, todėl teismas daro išvadą, kad ieškinio senaties terminas šiuo atveju nėra praleistas.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas ir V. Z. 1992 m. balandžio 29 d. sudarytas testamentas pripažintinas galiojančiu (CK 1.138 str. 1 p.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas L. Z. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamąjį teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - tenkinti atsakovo L. Z. prašymą taikyti ieškinio senatį ir D. K. ieškinį atmesti.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties terminą ir nepagrįstai sprendė, kad galiojant 2005 m. lapkričio 10 d. sudarytam testamentui ieškovė negalėjo priimti V. Z. palikimo ir šiuo atveju turėjo būti taikomas CK 5.8 straipsnyje nustatytas palikimo priėmimo terminas ieškiniui dėl testamento pripažinimo galiojančiu pareikšti, o ne CK 5.50 straipsnis palikimui priimti. Todėl mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas. Apelianto teigimu, teismas neišreikalavo iš Vilniaus miesto 29-jo notarų biuro ir neprijungė prie bylos apelianto prašomos paveldėjimo, tėvui V. Z. mirus, bylos bei Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo civilinės bylos 2-412-599/2012, kurioje priimtas galutinis sprendimas pripažinti apelianto tėvo V. Zigmanto 2005 m. lapkričio 10 d. testamentą negaliojančiu, nors šiuose bylose yra dokumentai, leidžiantys nustatyti laiką kada ieškovei tapo žinoma apie jos pažeistas teises t.y. laiką, nuo kurio pastaroji įgijo teisę jas ginti CK 58 straipsnyje nustatytu terminu. Todėl šios bylos išreikalautinos ir prijungtinos nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Apelianto teigimu, iš ieškovės pateikto Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo matyti, jog prašomoje prijungti byloje ieškovė D. K. nuo 2009 metų dalyvavo sprendžiant V. Z. 2005 m. lapkričio 10 d. testamento pripažinimo negaliojimo klausimus trečiuoju asmeniu, nes kartu su atsakove P. M., atvykusi į teismą, pateikė jų turimą 1992 m. balandžio 29 d. ankstesnį V. Z. testamentą. Taigi, ieškovei D. K. apie V. Z. surašytus abu testamentus neginčijamai tapo žinoma, būtent šio vykusio proceso metu. Todėl apeliantas teigia, jog nuo patraukimo trečiuoju asmeniu dienos šioje byloje ieškovė žinojo/arba turėjo žinoti/, jog surašius naują testamentą, ankstesnis testamentas tapo negaliojančiu. Tokiu būdu ieškovė D. K. pagal galiojusias teisės normas į pirminių mirusiojo V. Z. įpėdinių ratą neįėjo ir todėl priskirtina prie naujųjų įpėdinių sąvokos pagal CK 5.9 straipsnio 4 dalį. Todėl savo pažeistoms teisėms apginti, įstodama į bylą nagrinėjant klausimą dėl vėlesniojo testamento pripažinimo negaliojančiu, įgijo teisę per CK 5.8 straipsnio nustatytą terminą – 1 metus nuo palikimo priėmimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo arba turėjo sužinoti, kad palikimą priėmė kitas asmuo – kreiptis į teismą savo pažeistoms teisėms ginti. Todėl apeliantas
Apelianto manymu, teismas remdamasis CPK 178 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, neatsižvelgė į CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nemotyvavo atsisakymo išreikalauti bei prijungti prie bylos apelianto prašomus dokumentus (CPK 181 str.). Pažymi, kad tiek P. M., tiek J. K., tiek ir ieškovė D. K. išnagrinėtoje ir apelianto prašomoje prijungti byloje (2-412-599/2012) prisilaikė tos pačios pozicijos t.y. prašė palikti galioti paskutinįjį apelianto tėvo V. Z. testamentą, o apelianto ieškinį pripažinti negaliojančiu ir atmesti. Atsižvelgiant į nurodytą apeliantas teigia, jog tiek ieškovės D. K. aukščiau nurodytoje išnagrinėtoje civilinėje byloje dar 2009 metais išreikšta valia palikti galioti P. M. naudai 2005 metų lapkričio 10 d. surašytą, dabar jau pripažintą negaliojančiu testamentą vertintina, kaip jos pačios pripažinimas žinojus apie savo teisių pažeidimą ir atsisakius galimybės jas apginti. Apeliantas taip pat mano, jog tokia ieškovės pozicija turi būti prilyginta civilinės teisės normomis reglamentuotam atsisakymui nuo palikimo (CK 5.60 str.) bei jo pasekmėms.
Atsiliepimas
Ieškovė D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą; priteisti 300 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovės teisė į V. Z. palikimą pagal 1992 m. balandžio 29 d. testamentą atsirado tik tada, kai nustojo galioti vėlesnis 2005 m. lapkričio 10 d. testamentas. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažinęs vėlesnį testamentą negaliojančiu, panaikino 2005 m. lapkričio 10 d. testamento galiojimą, todėl ieškovės teisės į palikimą atsirado tik nuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimo įsiteisėjimo, o iki tol ieškovė teisių į palikimą neturėjo. Neturėdama teisės į palikimą ieškovė negalėjo prašyti jos apginti, todėl ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo pripažinti galiojančiu 1992 metų balandžio 29 d. testamentą negalėjo prasidėti anksčiau 2012 m. gruodžio 18 d. Todėl ieškinį padavus 2013 m. gruodžio 18 d. ieškinio senatis praleista nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija įvertinusi civilinės bylos medžiagą, apeliacinio ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus konstatuoja, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkami įvertinus svarbias bylai aplinkybės bei tinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas reglamentuojančias ginčo dalyką (CK 5.8 str., 5.17 str. 2 d.), todėl apeliacinio skundo argumentais naikinti skundžiamąjį teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Apeliaciniame skunde keliamas CK 5.17 straipsnio 2 dalies bei ieškinio senaties taikymo klausimai nuginčijus vėliau sudarytą palikėjo V. Z. 2010 m. lapkričio 10 d. testamentą ir ieškovės teisė turint anksčiau sudarytą testamentą priimti palikimą po minėto testamento nuginčijimo, taikymo ir aiškinimo klausimai, todėl teisėjų kolegija pasisako šiuo aspektu.
Dėl Vilniaus miesto 29-o notarų biuro V. Z. paveldėjimo bylos ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo civilinės bylos numeris 2-412-599/2012 prijungimo prie nagrinėjamos bylos, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Apeliantas prašo prijungti virš nurodytas bylas prie šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, nes pirmos instancijos teismas minėtų bylų neišreikalavo, o jose yra įrodymai leidžiantys nustatyti laiką, nuo kada ieškovei tapo žinoma apie jos pažeistas teises, t.y. laiką nuo kurio pastaroji įgijo teisę ginti pažeistas teises CK 5.8 straipsnio nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, teisiškai reikšminga aplinkybė, įsiteisėjęs teismo sprendimas, konstatuojantis palikėjo V. Z. sveiktos būklę sudarant 2005 m. lapkričio 10 d. testamentą (CK 18 str.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje bylos numeris 2-412-599/2012 buvo pakeistas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m gruodžio 18 d. sprendimu. Minėtas sprendimas yra pateiktas civilinėje byloje, todėl išreikalauti minėtą civilinę bylą, nagrinėjamos bylos kontekste, nėra teisinio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą išreikalauti iš Vilniaus miesto 29 notarų biuro V. Z. paveldėjimo bylą, nes šioje byloje nėra ginčijami jokie notarės atlikti veiksmai, o bylai reikšmingi dokumentai byloje yra pateikti (CPK 178 str., 182 str. 2 p., 183 str., 185 str.).
Dėl anksčiau sudaryto testamento galiojimo, pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu.
Pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį pripažinus skundžiamą testamentą negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus tam tikrus įstatymo nustatytus atvejus (pvz. kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, jog jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, CK 5.17 straipsnio 2 dalyje išvardytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriais pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, taikoma bendrosios taisyklės, pagal kurią, pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išimtis ir pirmiau sudarytas testamentas laikomas galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje numeris 3K-3-330/2011). Aiškinant minėtą įstatymo normą Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog testamentą pripažinus negaliojančiu tokiu pagrindu, kuris nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimčių sąrašą paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos paveldėjimo pagal įstatymą tvarką reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje numeris 3K-3-539/2011).
Nustatyta, kad Vilniaus miesto pirmosios valstybinės notarų kontoros valstybinio notaro 1992 m. balandžio 29 d. patvirtintu testamentu (reg. Nr. 1-1858) V. Z. paliko D. K. butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bei visą likusį turtą, kuris jam priklausytų mirties dieną (b. l. 5-7). V. Z. 2005 m. lapkričio 10 d. sudarė kitą testamentą, kurį patvirtino Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarė R. J., kuriuo jam mirties dieną priklausantis turtas buvo paliktas sutuoktinei P. M. V. Z. mirė 2008 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo L. Z. ieškinį atsakovei P. M., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarei R. J., J. K. bei D. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. vasario 3 d., sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pripažino V. Z., mirusio 2008 m. rugsėjo 3 d., testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarės R. J. 2005 m. lapkričio 10 d. (registro Nr. RJ-8022), negaliojančiu (b. l. 8-17).
Vadinasi, sudarydamas 2005 m. lapkričio 10 d., testamentą palikėjas V. Z. nebuvo pripažintas neveiksniu. Tik Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. sprendimu konstatavus, kad palikėjas V. Z. 2005 m. lapkričio 10 d. testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto, testamentas, kaip vienašalis testatoriaus sudarytas sandoris, vadovaujantis CK 1.89 straipsniu pripažintas negaliojančiu. Taigi, aplinkybės, kuriomis vėlesnis testamentas pripažintas negaliojančiu, nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą pagrindų, kuriais vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, pirmiau sudarytas testamentas tampa galiojantis. Įsiteisėjusius teismo sprendimu konstatuota, jog rimtos sveikatos problemos V. Z. prasidėjo 2004 metais, kai jis patyrė ūmų praeinantį kraujotakos sutrikimą galvos smegenyse ir jam buvo diagnozuota lėtinė galvos smegenų išemija. Vadinasi, iki 2004 metų palikėjo V. Z. sveikatos būklė leido jam suvokti atliekamų veiksmų esmę ir prasmę bei tinkamai išreikšti savo valią sudarant 1992 m. balandžio 29 d. testamentą, kuris po jo sudarymo buvo patvirtintas notaro (CPK 182 str. 2 p.). Atsižvelgiant į įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuotas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog 1992 m. balandžio 29 d. palikėjo V. Z. palikimas buvo sudarytas pagal tuo metu galiojusius įstatymus ir atitiko jų reikalavimus bei tikrąją V. Z. valios išraišką (1964 m. galiojusio iki 2001-07-01, 581 str.). Todėl ieškovė turėdama palikėjo 1992 m balandžio 29 d. sudarytą testamentą ir Vilniaus apygardos teismo sprendimu pripažinus, jog palikėjo sudarytas 2005 m. lapkričio 10 d. testamentas yra negaliojantis, ketindama priimti palikimą vadovaudamasi CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išimtimi, turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl 1992 m. balandžio 29 d. testamento pripažinimo galiojančiu.
Dėl ieškinio senaties taikymo ieškovės teisei anksčiau sudaryto testamento pagrindu priimti palikimą, pripažinus vėliau sudarytą testamentą negaliojančiu.
Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimams netaikė ieškinio senaties. Apelianto teigimu, ieškovė nuo 2009 metų dalyvavo trečiuoju asmeniu sprendžiant V. Z. 2005 m. lapkričio 10 d. testamento pripažinimo negaliojimo klausimus, nes kartu su atsakove P. M., atvykusi į teismą, pateikė jų turimą 1992 m. balandžio 29 d. ankstesnį V. Z. testamentą. Taigi, ieškovei apie V. Z. surašytus abu testamentus neginčijamai tapo žinoma, būtent šio vykusio proceso metu (2009 m.). Todėl apeliantas mano, jog ieškovė palikimą turėjo priimti per 3 mėnesius nuo aplinkybės apie palikimo atsiradimą paaiškėjimo (CK 5.50 str. 3 d.). Teisėjų kolegija su šiais apelianto teiginiais nesutinka.
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK1.124 str.). CK 1.127 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Todėl tam, kad būtų galima įvertinti, ar ieškovė ieškinį pateikė nepraleidusi termino, būtina nustatyti, kada ieškovė sužinojo apie galimą jos teisių pažeidimą. Taip pat būtina nustatyti koks ieškinio senaties terminas šiuo atveju taikytinas ir kas jį nustato. CK 1.125 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas iš paveldėjimo teisinių santykių, ieškinio senaties taikymo klausimo išsprendimui aktualios paveldėjimo teisės normos reglamentuojančios palikimo priėmimą. Vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
Minėta, kad įsiteisėjusiu 2012 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimu konstatuota, jog palikėjo V. Z. 2005 m. lapkričio 10 d. testamentas sudarytas jam esant neveiksniam t.y. pripažintas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. Dėl šios aplinkybės, testamentą pripažinus negaliojančiu vienu iš CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų, šiems paveldėjimo teisiniams santykiams netaikytinos paveldėjimo pagal įstatymą normos ir tvarka. Vadinasi, paaiškėjus aplinkybei jog palikėjas V. Z. buvo sudaręs du testamentus galiojo vėlesnis, 2005 m. lapkričio 10 d. testamentas ir ieškovė buvo netekusi teisės į palikimą (CK 5.35 str.). Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. sprendimu pripažinus negaliojančiu 2005 m. lapkričio 10 d. testamentą, pirminis 1992 m. balandžio 29 d. testamentas savaime netapo galiojančiu, todėl ieškovei atsirado teisė reikšti ieškinį dėl pirmesnio 1992 metų balandžio 29 d. testamento pripažinimo galiojančiu (CK 5.17 str. 2 d., CPK 5 str.). Todėl vien apelianto nurodomos aplinkybės apie vykstantį teismo procesą dėl 2005 m. lapkričio 10 d. palikėjo V. Z. testamento pripažinimo negaliojančiu, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 18 str.), teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti laikoma pakankamu pagrindu laikyti, kad ieškinio senaties terminas pareikšti reikalavimus dėl 1992 m. balandžio 29 d. testamento pripažinimo galiojančiu buvo praleistas (CK 5.50 str. 1-3 d. d.) ir ieškovė atsisakė savo teisių į palikimą. Ieškovė apie 2005 m. lapkričio 10 d. testamento pripažinimą negaliojančiu sužinojo tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo – 2012 m. gruodžio 18 d. (CK 1.2 str.), o ieškinį teismui dėl 1992 m. balandžio 29 d. testamento pripažinimo galiojančiu pateikė 2013 m. balandžio 17 d. (b.l. 2). Todėl teigti, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą pareikšti reikalavimą pripažinti galiojančiu 1992 m. balandžio 29 d. testamentą, nėra jokio teisinio pagrindo (CK 5.8 str.).
Atmetus apelianto apeliacinė skundą ieškovei priteistinos 300 Lt dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti (b.l. 77) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d., 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš L. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini), 300 (tris šimtus) Lt išlaidų už advokato teiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.