- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-13
- Bylos Nr.
- 3K-3-523/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00976-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gediminas Sagatys, Birutė Janavičiūtė, Dalia Vasarienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą; suinteresuotieji asmenys: Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarė A. R., Ž. J.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių termino palikimui priimti skaičiavimą (CK 5.50 straipsnio 4 dalis) aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas 2013 m. gegužės 4 d. iš teismo gavo suinteresuoto asmens Ž. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tokiu būdu sužinojo, kad 2012 m. lapkričio 8 d. mirus pareiškėjo dėdei J. B., pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą – mirusiojo sūnus A. B. – pareiškimu atsisakė jam priklausančios palikimo dalies, o ketvirtos eilės įpėdinė – mirusiojo sesuo P. J. – nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas nedelsdamas, 2013 m. gegužės 7 d., pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarę A. R., kuri atsisakė pareiškimą priimti, todėl pareiškimą notarei išsiuntė registruotu laišku. Notarė 2013 m. gegužės 17 d. pranešimu informavo, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą, palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos; įpėdiniams, praleidusiems palikimo priėmimo terminą dėl svarbių priežasčių, terminas palikimui priimti gali būti pratęstas teismo. Notarė nurodė, kad pareiškėjo atsiųstas pareiškimas nesukelia teisinių padarinių. Pareiškėjo teigimu, notarė nepagrįstai nepriėmė jo pareiškimo dėl palikimo priėmimo ir neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo. Pareiškėjui, kaip penktos eilės įpėdiniui, teisė priimti palikimą atsirado, kai pirmesnės pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Mirusiojo sūnui ir seseriai (pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniams) per įstatymo nustatytą terminą palikimo nepriėmus (atsisakius) per trijų mėnesių terminą, pareiškėjui, kaip penktos eilės įpėdiniui, atsirado CK 5.50 straipsnio 4 dalyje nustatytos teisės.