- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-04-26
- Bylos Nr.
- A8.-521-393/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00033-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- G. V.
- Institucija
- Kauno teritorinė muitinė
- Advokatai
- Arvydas Gudas
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. V., jo atstovui advokatui Arvydui Gudui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. V. 2021 m. kovo 31 d. 00 val. 40 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ajame km, vykdamas krovininiu automobiliu „VW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) gabeno du naudotus automobilius – „Toyota Auris“, VIN (duomenys neskelbtini), ir „Mercedes-Benz Sprinter“, VIN (duomenys neskelbtini), neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Neteisėtai gabentų prekių vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 7 190 Eur, t. y. 143,8 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. V. paaiškino, kad kaltę pripažįsta. Nurodė, kad 2021 m. kovo 31 d. apie 01.00 val. vykdamas jam priklausančiu krovininiu automobiliu su priekaba iš Lenkijos gabeno du naudotus automobilius – „Toyota Auris“ „Mercedes-Benz Sprinter“. Įvažiavus į Lietuvos Respublikos teritoriją sustabdė muitinės pareigūnai, atlikę patikrinimą nustatė, kad gabenami automobiliai yra be įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, su savimi turėjo tik automobilių registracijos dokumentus. Automobiliai buvo vežami ne asmeninėms reikmėms, o kitų asmenų prašymu. Automobilis „Toyota Auris“ buvo gabenamas į Alytų (duomenys neskelbtini), o automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“ – į Marijampolę. Gabentų automobilių vertės su privalomais mokėti mokesčiais nežino, tačiau sutinka su muitinės nurodyta verte. Nurodo, kad prieš važiuojant parvežti automobilių, asmenys, kurie prašė juos parvežti informavo, kad visi dokumentai yra prie automobilių. Pirmiausia paėmus automobilį „Toyota Auris“ buvo pateiktas ir jo techninis pasas. Paklausus, kur yra pirkimo dokumentai, buvo atsakyta, kad jie išsiųsti savininkams. Tuomet paskambino (duomenys neskelbtini) į Alytų, kuriam ir vežė minėtą automobilį, šis atsakė, kad dokumentai pas jį namuose. Nuvažiavus paimti antro automobilio, situacija buvo analogiška. Teigia, kad automobilius gabeno be dokumentų, nes manė, kad juos gaus Lietuvoje. Grįžus į Lietuvą, automobilių savininkai atvežė pirkimo dokumentus, kuriuos vėliau pateikė muitinei. Dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas atlyginimas – 455 Eur. Turi sveikatos problemų, gydosi. Vedęs, žmona dirba, gauna minimalų atlyginimą, taip pat turi sveikatos problemų. Baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs. Anksčiau nėra baustas už analogiškus pažeidimus. Dėl padaryto nusižengimo gailisi.
Be pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo G. V. prisipažinimo, jo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalyje, taip pat įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas, G. V. atlikti veiksmai ir jų kvalifikacija (b. l. 2).
Daiktų paėmimo protokolas patvirtina, kad iš G. V. paimti du automobiliai „Toyota Auris“ ir „Mercedes-Benz Sprinter“ bei jų užvedimo rakteliai (b. l. 3).
Iš Kauno teritorinės muitinės pareigūnų V. B. ir L. D. tarnybinių pranešimų (b. l. 5, 14), prekių sulaikymo protokolo Nr. 1KMB100306 (b. l. 13) matyti, kad 2021 m. kovo 31 d. 00 val. 40 min. Lazdijų r. sav., kelio Nr. 135 9-ajame km buvo sustabdytas G. V. vairuojamas krovininis automobilis „VW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kuriuo gabeno 2 naudotus automobilius „Toyota Auris“ ir „Mercedes-Benz Sprinter“, neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų.
Iš Kauno teritorinės muitinės Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinio pranešimo dėl sulaikytų prekių vertės nustatymo matyti, kad prekių sulaikymo protokole Nr. 1KMB100306 nurodytų prekių bendra vertė yra 7 190 Eur, tame skaičiuje PVM – 1 248 Eur (b. l. 12).
Iš Lietuvos Respublikos registracijos liudijimo kopijos matyti, kad automobilis „VW“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) priklauso G. V. (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Anksčiau aptarti įrodymai tarpusavyje sutampa, jokių prieštaravimų tarp atskirų įrodymų nėra, todėl jų visuma patvirtina, kad G. V. Lietuvos Respublikos teritorijoje gabeno prekes, kurių vertė viršija trisdešimt BBND, neturėdamas prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų. Nagrinėjamu atveju G. V. veika kvalifikuotina pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį, kurioje nustatyta atsakomybė už prekių, kurių vertė viršija trisdešimt BBND, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai nėra ANK 208 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų požymių, nes jo veiksmuose nustatyti du pagrindiniai šios veikos požymiai – prekių (krovinio) be dokumentų gabenimo faktas ir prekių (krovinio) vertė – 7 190 Eur, t. y. 143,8 BBND. Prekių (krovinio) vertė apskaičiuojama pagal jų muitinę vertę, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius (ANK 214 straipsnio 5 dalis).
Kauno teritorinė muitinė G. V. gabentų prekių vertę nustatė pagal Tarifų ir muitinio įvertinimo kontrolės skyriaus tarnybinį pranešimą, kuriame prekės vertintos kaip turinčios Sąjungos prekių muitinį statusą, prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies a punktu, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsnio nuostatomis ir remiantis teisėtai įvežtų prekių muitiniam įvertinimui taikomais principais, naudojant duomenis, kuriuos galima gauti importuojančioje šalyje; muitas už šias prekes neskaičiuotinas. Muitinės turimais duomenimis, esančiais internetiniame VšĮ „Emprekis“ žinyne, automobilio „Toyota Auris“ (identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), variklio cilindrų darbinis tūris – 1398 cm³, variklio galia – 71 kW, kuras – benzinas, pagaminimo metai – 2007 m.) vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 2 590 Eur, tame skaičiuje PVM sudaro 450 Eur; „Mercedes-Benz Sprinter“ (variklio cilindrų darbinis tūris – 2148 cm³, variklio galia – 110 kW, kuras – dyzelinas, pagaminimo metai – 2007 m., bendroji masė – 3,5 t) vidutinė rinkos vertė Lietuvoje – 4 600 Eur, tame skaičiuje PVM sudaro – 798 Eur (b. l. 12).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad du naudoti automobiliai pagal pateiktus jų įsigijimo dokumentus, priklauso ne G. V., o kitiems asmenims: automobilis „Toyota Auris“ – L. U. (b. l. 8); automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“ – O. S. (b. l. 9).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gabenamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019 11 punktas). Teismų praktikoje pažymima, kad ANK 214 straipsnio veikos pavojingumas – prekių gabenimas be dokumentų, pasireiškia nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių jas gabenantis asmuo reikiamų dokumentų neturi. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padarytas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl veikos kvalifikavimui nėra svarbu, ar asmuo dokumentus pamiršo, ar pareigūnui jų nepateikė dėl susijaudinimo, sumišimo, ar jų nepaėmė tyčia. Taip pat asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-31-511/2019 11 punktas; Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-399-634/2017 9 punktas; 2017 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-534-319/2017 6.1 punktas; Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-108-300/2018 7 punktas). Todėl prekių (dviejų naudotų automobilių) įsigijimą patvirtinančių dokumentų pateikimas po to, kai nusižengimas buvo užfiksuotas, nekeičia veikos kvalifikavimo.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
ANK 22 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.
G. V. galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, 2017 m. ir 2018 m. baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs (b. l. 25); dirba, darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai, kaip pasižymintis sąžiningumu, kruopštumu, tvarkingas ir pareigingas, imlus įvairioms naujovėms (b. l. 28). Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio trijų šimtų iki trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt eurų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).
G. V. gynėjas prašė teismo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas (dabar galiojanti ANK 34 straipsnio 6 dalis) ir paskirti jo ginamajam mažesnę baudą negu straipsnio sankcijoje numatyta minimali, t. y. 200 Eur baudą.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą arba paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Remiantis nuoseklia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017). Taigi, administracinė nuobauda vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas bei kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 15 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-22-317/2021).
Pagal teismų praktiką administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo/administracinio nusižengimo ir už šį pažeidimą/nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-58-697/2017, 2AT-5-303/2017; Kauno apygardos teismo 2021 m. vasario 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-61-485/2021; Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-60-316/2021).
Šio teisinio reguliavimo kontekste įvertinus aukščiau aptartas G. V. asmenybę, jo turtinę padėtį ir padarytą nusižengimą apibūdinančias aplinkybes, tai, kad neigiamų pasekmių valstybės ekonomikai ir konkurencinei verslo aplinkai jo nusižengimas nesukėlė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam G. V. taikytinos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos ir jam skirtina mažesnė nei ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, nes net ir minimalios baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, turtinę padėtį, padarytos veikos pavojingumą, nusižengimo aplinkybes, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas padarytam pažeidimui, ir neatitiktų teisingumo principo. Šioje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad ir mažesnė nei sankcijoje nustatyta minimali bauda bus pakankama nuobauda ir pakankama prevencinė priemonė, tokios baudos paskyrimas atitiks administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
G. V. gynėjas taip pat prašė nekonfiskuoti gabentų automobilių ir juos grąžinti savininkams ar jų įgaliotiems asmenims. ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą.
Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 214 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusižengimas nepatenka į baigtinį ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų nusižengimų sąrašą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas privalomai taikomas, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Prekių (krovinio) konfiskavimas negali būti skiriamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių (krovinio) savininkas (Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-449-966/2019; Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-465-255/2017, 2020 m. vasario 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-32-361/2020).
Nors gabenimo metu G. V. administracinio nusižengimo protokole nurodytų prekių (naudotų automobilių „Toyota Auris“ ir „Mercedes-Benz Sprinter“) įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų neturėjo, iš vėliau muitinei pateiktų dokumentų matyti, kad minėtos gabentos prekės priklauso ne jam, o kitiems asmenims: automobilis „Toyota Auris“ – L. U. (b. l. 8); automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“ – O. S. (b. l. 9). Pateiktuose dokumentuose nurodytų automobilių pavadinimai ir VIN kodai sutampa su sulaikytų prekių, nurodytų 2021 m. balandžio 12 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo 1 ir 3 eilutėse, pavadinimais ir VIN kodais (b. l. 3), kas leidžia pagrįstai manyti, kad tai yra L. U. ir O. S. priklausantys automobiliai. Atsižvelgus į tai, šie automobiliai nekonfiskuotini ir grąžintini savininkams: automobilis „Toyota Auris“ – L. U., automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“ – O. S., ar jų įgaliotiems asmenims.
Minėtos sulaikytos prekės saugomos III tipo atvirajame muitinės sandėlyje (Europos g. 21, Salaperaugio k., Liubavo sen., Kalvarijos r. sav.) (b. l. 1).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,
nutaria:
G. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 214 straipsnio 3 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, nubausti 700 Eur (septynių šimtų eurų) bauda.
Prekes, paimtas 2021 m. balandžio 12 d. daiktų (prekių) ir dokumentų paėmimo protokolu, nutarimui įsiteisėjus grąžinti:
- automobilį „Toyota Auris“ – L. U.;
- automobilį „Mercedes-Benz Sprinter“ – O. S..
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 1001. Mokant baudą turi būti nurodytas ROIK, esantis administracinio nusižengimo protokole (21131645257).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).