Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties E. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu E. N. už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirta 850 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. liepos 26 d. 17.10 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę ,,Audi Q 7“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus - nustatytas 0,43 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto nėra, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, teigiant, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė taikyti E. N. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, nei ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas. Apeliacinės instancijos teismui, patikrinusiam byloje surinktus įrodymus, abejonių dėl E. N. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą taip pat nekyla, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

9. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).

10. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad, priimdamas sprendimą taikyti E. N. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir tokiu būdu sutrumpinti administracinės poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas byloje esančias aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskiriant trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą, nei jis yra numatytas ANK 422 straipsnio 6 dalyje. Savo skunde institucijos viršininkas nenurodė jokių naujų esminių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismui būtų nežinomos ar kurios būtų neįvertintos arba įvertintos netinkamai.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su institucijos viršininko skunde išdėstytais motyvais, susijusiais su E. N. įvykdyto administracinio nusižengimo pavojingumu. Neabejotina, kad pažeidėjo padarytas nusižengimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – turi būti vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Taip pat sutiktina, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime negali lemti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo. Tačiau tai nereiškia, kad visiems tą patį nusižengimą padariusiems asmenims turi būti paskirtos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, o administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą.

12. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismo sprendimą taikyti E. N. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti jam paskirtos ANK 28 straipsnyje numatytos administracinio poveikio priemonės terminą lėmė jo padaryto nusižengimo pavojingumo, asmenybės, šeiminių aplinkybių bei jo elgesio po padaryto administracinio nusižengimo įvertinimas. Teismas nurodė, jog: 1) transporto priemonę E. N. vairavo ne mieste, kur yra intensyvus eismas ir neabejotinai didelis pavojus tiek jo, tiek ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, o rajono kelyje, be to, jam nustatytas neblaivumas tik nežymiai viršijo leistiną ribą (po paklaidos – 0,42 promilės), kas leidžia padarytą nusižengimą laikyti mažesnio pavojingumo; 2) pažeidėjas, nors ir kėlė klausimą dėl jo neblaivumo nustatymo procedūros, vyko į atitinkamą medicinos įstaigą, norėdamas išsitirti kraują, su alkotesterio parodymais sutiko ir susidariusią situaciją įvertino kritiškai, dėl savo poelgio apgailestauja; 3) jis augina mažametį sūnų, kuriam nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir yra reikalingos nuolatinės specialistų konsultacijos, jo sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) mieste, todėl jis yra vienintelis, galintis savo trimetį sūnų vežti į gydymo įstaigas (procedūros vyksta tris kartus per savaitę); pažeidėjo šeima gyvena užmiestyje, iki (duomenys neskelbtini) miesto ribos yra 17-19 km, taigi specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių neproporcingai ribotų jo šeimos interesus; 4) pažeidėjas anksčiau nebuvo baustas už vairavimą išgėrus, taip pat nebuvo ir teistas už tokio teisės pažeidimo padarymą, kas leidžia vertinti, kad jo elgesys buvo atsitiktinis, juolab, kad jis pats nurodė nesijautęs apsvaigęs, o jam nustatytas neblaivumo laipsnis tik labai nežymiai viršijo leistiną ribą, nuo kurios kyla administracinė atsakomybė. Iš tokių skundžiamos nutarties motyvų akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė taikyti E. N. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nustatęs ne vieną ar dvi aplinkybes, kurios nagrinėjamos bylos kontekste turi būti ir buvo įvertintos pažeidėjo naudai, o visą kompleksą tokio pobūdžio faktinių duomenų, ir tai leido teismui priimti visiškai pagrįstą ir teisėtą sprendimą - nustatyti trumpesnį nubaustajam skirtinos administracinio poveikio priemonės terminą.

13. Be pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių, apygardos teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad dėl E. N. padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Administracinis nusižengimas padarytas ne miesto ribose, o rajone, kur, kaip teisingai pastebėjo ir apylinkės teismas, yra mažesnis eismo intensyvumas. Be to, pažeidėjo vairuotas automobilis buvo sustabdytas policijos pareigūnų ne dėl pavojingo jo manevravimo kilus įtarimui dėl vairuotojo blaivumo, o vykdant iš anksto suplanuotą prevencinę policinę priemonę. E. N. nustatytas nedidelis neblaivumo laipsnis, kuris vos 0,01 promilėmis (po paklaidos) viršijo ribą, nuo kurios asmenims draudžiama vairuoti transporto priemones, leidžia manyti, kad pažeidėjas galėjo sąžiningai klysti, manydamas, kad už automobilio vairo sėda būdamas blaivus, būti įsitikinęs, jog alkoholio poveikis jo organizmui jau praėjęs ir, kad toks jo elgesys nesukels pavojaus aplinkiniams. Nors apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nurodytos aplinkybės nepateisina E. N. teisei priešingo itin pavojingo poelgio, tačiau, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jos leidžia teigti, kad pažeidėjo padarytas administracinis nusižengimas yra labiau atsitiktinis, nebūdingas ir nedėsningas jo elgesio rezultatas. Juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pažeidėjas piktnaudžiautų alkoholiu, neblaivus darytų ne tik Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bet ir kitos rūšies nusižengimus ar nusikalstamas veikas. Pažymėtina ir tai, kad teismas sutrumpino minimalų ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonės terminą tik pusiau, todėl tai, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina pernelyg dideliu E. N. atsakomybės sušvelninimu.

14. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir sutrumpinus E. N. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 6 mėnesių. Atsižvelgiant į E. N. asmenybę, jo šeimines aplinkybes, neabejotina, kad net ir atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui negu ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytas minimalus terminas, jis vis dėlto patirs neigiamas pasekmes, susijusias su jo padarytu teisės pažeidimu, ir tai jam turės akivaizdų prevencinį poveikį. Todėl konstatuojama, kad E. N. paskirta nuobauda apylinkės teismo buvo sušvelninta nepažeidus ANK nuostatų, reglamentuojančių administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimą, ji nėra akivaizdžiai per švelni, neproporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Priešingai, ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra, todėl institucijos viršininko apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.