- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- AN2-60-316/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00004-2021-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje
- Teisėjas
- Boleslovas Kalainis (pirm.)
- Pažeidėjas
- K. M.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. 67-ANR-N-1424-2020 K. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 2 dalį paskirta 225 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį paskirta 60 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė nuobauda – 225 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
1.1. K. M. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. liepos 15 d. 14.15 val., (duomenys neskelbtini), kelyje: (duomenys neskelbtini) 9,7 km., vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, nesilaikė arčiau dešiniojo kelio krašto ir susidūrė su priešais važiuojančia transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurią vairavo E. N.. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, sužaloti automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas ir keleivė, kuriems nustatyti nežymūs sveikatos sutrikdymai.
2. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartimi K. M. skundas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo panaikinimo atmestas. Nutartyje konstatuota, kad K. M. daugelį kartų baustas už KET pažeidimus, tame tarpe ir už grubius, jog šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, kaip pažeidinėjantį įstatymus, jog padarytas nusižengimas tikrai nėra atsitiktinis.
II. Apeliacinio skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. M. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, t. y. pakeisti Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimą ir pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, paliekant tik 225 Eur baudą.
3.1. Apelianto tvirtinimu, skundžiama nutartis nepagrįsta, neteisėta, todėl turėtų būti panaikinta. Nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad jis yra daug kartų baustas už KET pažeidimus, taip pat ir už grubius (žymiai viršytą leistiną greitį ir kt.) pažeidimus, kad nors baudas yra sumokėjęs, tačiau šios aplinkybės jį charakterizuoja neigiamai, kaip pažeidinėjantį įstatymus, jog tai patvirtina, kad jo padarytas nusižengimas tikrai nėra atsitiktinis. Teigia, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jis dirba siuntų pristatymo paslaugas teikiančioje įmonėje ir automobilio vairavimas yra jo darbo funkcija. Jis važiuoja didelius atstumus ir daug laiko praleidžia vairuodamas automobilį. Apelianto teigimu, jo padaryti pažeidimai, kuriuos teismas nurodo kaip jį neigiamai charakterizuojančius, neįvertino tai, kad jis dažniausiai vairuoja automobilį įtemptomis eismo sąlygomis, veikiamas psichologinės įtampos dėl sudėtingų eismo sąlygų, darbo grafiko ir pan. Taip pat teigia, kad teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu laiko, kad ankstesni pažeidimai jį charakterizuoja neigiamai.
3.2. Pažymi, kad netgi tai, jei teismas ir turėtų teisę vertinti bet kokią informaciją įskaitant administracinės atsakomybės taikymo faktą su kuriuo įstatymai nebesieja jokių teisinių pasekmių, šiai informacijai negali būti suteikiama tokia reikšmė, kuri nulemtų tokios griežtos administracinės nuobaudos, kaip teisės vairuoti atėmimo taikymą, kadangi ši informacija įstatymo aiškiai nepripažįstama sunkinančia aplinkybe.
3.3 Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl jo kaltės pripažinimo, t. y. tai, kad jis kaltę pripažino tik po to, kai jo kaltę patvirtino autotechninės ekspertizės išvada, todėl tai nelaikytinas nuoširdžiu prisipžinimu, o tik deklaratyviu, siekiant palengvinti savo padėtį. Pažymi, kad eismo įvykio priežastims nustatyti prireikė atlikti autotechninę ekspertizę, kas patvirtina, kad nustatyti eismo įvykio priežastims buvo reikalingos specialios žinios, kurių jis neturi. Eismo įvykis įvyko įkalnėje, kurioje asfalto dangos plotis pakankamas tik vienam automobiliui bei nebuvo horizontaliojo ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Jis buvo įsitikinęs, kad važiavo savo eismo juostoje, o autotechninės ekspertizės metu padarius priešingą išvadą, jis jos neginčijo, su ja sutiko. Tai, kad visiems administracinio proceso dalyviams prireikė eksperto išvados, patvirtina, kad pripažinti kaltę dėl KET pažeidimo iki gaunant autotechninės ekspertizės išvadas, jis negalėjo.
3.4. Teigia, kad teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų ar kitiems eismo įvykio dalyviams buvo padaryta žala, jei taip ar ji atlyginta, nėra duomenų ir apie tai, kad eismo įvykio kaltininkas būtų atsiprašęs kitų eismo įvykio dalyvių, kas vėlgi patvirtina, kad kaltės pripažinimas yra deklaratyvus, todėl nėra pagrindo tai laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apelianto teigimu, teismas darydamas tokią išvadą pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamento 2016 m. balandžio 27 d. (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalį, nes reikalavo, kad jis rinktų asmens duomenis, kurių neturi teisės gauti. Pažymi, kad siekdamas gauti nukentėjusiųjų kontaktus ir su jais kontaktuoti, turi pirmiausia gauti jų sutikimą. Teigia, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nenumato tokios jo teisės, kad jis turi gauti nukentėjusiųjų kontaktus ir administraciniame procese nėra reglamentuota nukentėjusiųjų atsiprašymo procedūra. Pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai abejojo, ar nukentėjusiesiems bus atlyginta žala, kadangi automobilis, kurį jis vairavo atlikdamas darbo funkcijas, buvo apdraustas civilinės atsakomybės draudimu ir priklauso bendrovei.
3.5. Apelianto teigimu, teismas jį diskriminavo, kadangi pritaikė jam griežtesnę administracinę nuobaudą negu įprastai skiriama asmenims padariusiems nusikaltimus eismo saugumo srityje. Nurodo, kad pavyzdžiui Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1132-951/2020 nuteistajam nebuvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė teisės vairuoti atėmimas, nors nukentėjusiajam buvo padarytas apysunkis kūno sužalojimas. Kitoje byloje – Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-195-914/2021 nuteistajam taip pat nebuvo pritaikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, nors nukentėjusiajam buvo padarytas apysunkis sveikatos sužalojimas. Tegia, kad pateikti pavyzdžiai patvirtina, kad esant daug sunkesnėms pasekmėms ir taikant griežtesnę atsakomybę, negu jo atveju, nuteistiesiems nebuvo taikoma tokia griežta poveikio priemonė kaip teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tai patvirtina jo skundo argumentus, kad teismas jo atžvilgiu buvo šališkas, skundžiamos teismo nutarties motyvai yra nelogiški ir neparemti teisės aktų normomis ir jas netgi pažeidžia. Mano, kad tesismas tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, kuriame numatyta, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams, visi asmenys lygūs.
Šalies argumentai
3.6. Apelianto teigimu, jau ne vienerius metus jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis yra vairuotojo darbas, teisės vairuoti atėmimas jam yra ypatingai griežta nuobauda, dėl kurios jis neteko darbo ir patirs sunkias ekonomines pasekmes bei sunkumus asmeniniame gyvenime. Ši nuobauda jo atžvilgiu yra aiškiai neproporcinga, kadangi jis nepažeidė esminių KET reikalavimų, tokių kaip važiavimas pažeidžiant draudžiamus kelio ženklus, nepažeidė taisyklių, skirtų pėsčiųjų saugumui, nevairavo neblaivus.
4. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. M. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato vyriausiasis tyrėjas, atliekantis Veiklos skyriaus viršininko funkcijas, I. K. mano, kad K. M. skundą dėl nutarties pakeitimo patenkinti nurodomais motyvais nėra pagrindo.
Atsiliepimas
4.1. Institucijos nuomone, teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, įvertino visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas, jis rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje ir 417 straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Teigia, kad K. M. skunde nurodytos aplinkybės nėra esminės ir svarbios, kad būtų jam netaikoma administracinio poveikio priemonė teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Pažymi, kad iš karto po įvykio K. M. kaltės nepripažino, stengėsi kaltę perkelti kitam eismo įvykio dalyviui, tačiau jo teiginius paneigia autotechninės ekspertizės išvada. K. M. kategoriškai teigdamas, kad nebuvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą stengėsi išvengti atsakomybės, jis nebuvo nuoširdus ir nepadėjo išaiškinti eismo įvykio aplinkybių. Kaltę pripažino tik po to, kai tai patvirtino autotechninės ekspertizės išvada, todėl jo prisipažinimas nelaikytinas nuoširdžiu, o tik deklaratyviu siekiant palengvinti savo padėtį. Pažymi, jog siekiant, kad būtų įgyvendinami administracinės nuobaudos skyrimo tikslai, įstatymas per sankcijos griežtumą aukščiau iškelia visuomenės saugumo interesą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliaciniu skundu apeliantas neginčija byloje nustatytų faktinių administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių, kaltės. Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto K. M. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus. Padaryti administraciniai nusižengimai įrodyti ir pagrįstai bei teisingai kvalifikuoti pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde keliamas tik K. M. paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.
6. ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 423 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki dvejų metų. Taigi įstatymų leidėjas nenumatė privalomo šios administracinio poveikio priemonės skyrimo, todėl kiekvienu atveju dėl jos taikymo turi būti sprendžiama itin kruopščiai, įvertinus visas padaryto nusižengimo aplinkybes, jį padariusio asmens charakterizuojančius duomenis.
7. Skundžiama 2021 m. vasario 24 d. nutartimi paliktas galioti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimas, kuriuo be baudos paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 1 metų laikotarpiui, tačiau, priešingai nei teigiama skundžiamoje nutartyje, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, administracinio poveikio priemonės paskyrimas, siekiant užtikrinti ANK 22 straipsnyje numatytus nuobaudos skyrimo tikslus, nagrinėjamu atveju yra perteklinis.
7.1. Pagrindžiant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad iš ANK 22 straipsnio 2 dalies turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama trijų tikslų: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Pagal ANK 27 straipsnio 1 dalį administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos ir administracinio poveikio priemonės. Tiek administracinėmis nuobaudomis, tiek administracinio poveikio priemonėmis siekiama tų pačių bendrosios ir specialiosios prevencijos bei asmens nubaudimo tikslų. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).
8. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje apsiribodamas lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimu, taip pat faktu, kad nubaustasis anksčiau baustas administracine tvarka bei tai, kad kaltę pripažino tik po autechinės ekspertizės atlikimo, neatsiprašė kitų eismo įvykio dalyvių, sprendė, jog neskyrus administracinio poveikio priemonės K. M., nuobaudos tikslai nebus pasiekiami. Sutiktina su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, kad po įvykio K. M. kaltę dėl kilusio eismo įvykio neigė, kaltę pripažino tik atlikus byloje autotechninę ekspertizę ir gavus jos išvadas. Tačiau šiuo atveju neatmetama galimybė, kad pažeidėjas galėjo sąžiningai klysti dėl eismo įvykio kilimo priežasties, atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko įkalnėje, važiuojamosios kelio asfalto dangos plotis buvo pakankamai siauras, nebuvo horizontaliojo ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių eismo juostas. Nors šios aplinkybės atsakomybės nešalina, kadangi padidinto pavojaus šaltinio valdytojas turi būti itin atidus ir rūpestingas, atsižvelgiant į kelio reljefą pasirinkti saugų važiavimo greitį, važiuoti važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, laikytis kitų Kelių eismo taisyklių, tačiau vis tik iš įvykio aplinkybių akivaizdu, jog K. M. padarytas administracinis nusižengimas buvo atsitiktinio pobūdžio, padarytas dėl neatsargumo. Be to, atlikus autotechninę ekspertizę ir nustačius eismo įvykio kilimo priežastis, apeliantas jų neginčijo, su jomis visiškai sutiko, o tai rodo jo neigiamą požiūrį į savo padarytą teisės pažeidimą. Iš eismo įvykio vietos nepasišalino, sulaukė atvykstančių policijos pareigūnų, davė paaiškinimus, kas patvirtina, kad apeliantas nesiekė išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Duomenų, kad eismo įvykio metu K. M. būtų neblaivus ar viršijęs leistiną greitį byloje nėra. K. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis neteistas, specialiąją teisę vairuoti turi nuo 2013 metų, per šį laikotarpį baustas už Kelių eismo taisyklių nusižengimus (greičio viršijimas, vairuodamas transporto priemonę naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis), tačiau šie pažeidimai negali būti laikomi kaip labai pavojingi ar šiurkštūs, administracines nuobaudas yra įvykdęs. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad apeliantas iš esmės laikosi įstatymų reikalavimų, administraciniai nusižengimai nėra sistemingo ir nuolatinio pobūdžio.
8.1. Vertinant aptariamą administracinio poveikio priemonę jos proporcingumo aspektu šiuo atveju reikšmės turi ir tai, kad K. M. darbinių funkcijų atlikimui yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, todėl netekęs šios teisės jis gali prarasti darbą ir iš šio darbo gaunamą darbo užmokestį, kuris yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. Nors pažeidėjo asmeniniai interesai negali būti vertinami kaip išimtinės aplinkybės, vis dėlto, nagrinėjamu atveju, administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo skyrimas nėra privalomas, todėl sprendžiant klausimą dėl jos taikymo, šios aplinkybės taip pat įvertintinos K. M. charakterizuojančių duomenų visumoje.
8.2. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, K. M. nėra asmuo, piktybiškai ir sistemingai pažeidžiantis Kelių eismo taisykles, įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo K. M. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir teisės vairuoti kelių transporto priemones poreikį darbiniams interesams užtikrinti, laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti neskiriant apeliantui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo. Apygardos teismo vertinimu, administracinės nuobaudos – baudos paskyrimas neišvengiamai sukels tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir šiuo konkrečiu atveju padės pasiekti ANK 22 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
9. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 24 d. nutartis naikintina priimant naują sprendimą ir panaikinant Institucijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimu K. M. paskirtą administracinio poveikio priemonę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. vasario 24 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:
panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko 2020 m. gruodžio 15 d. nutarimo dalį, kuria K. M. paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.
Likusioje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.