- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-01-19
- Bylos Nr.
- 1-195-914/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28336-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- J. Š.
- Civilinis ieškovas
- L. P.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, vedęs, pensininkas, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. vairuodamas kelių transporto priemonę padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent: 2020-07-16 10.29 val. ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 30 punktų reikalavimus, tai yra, važiuodamas Pramonės gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti į pėsčiųjų perėją įžengusios L. P., ir dėl to kliudė per pėsčiųjų perėją iš dešinės pusės ėjusią pėsčiąją L. P., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio L. P. padaryti nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešiniame petyje ir kairiajame dilbyje, muštinė žaizda dešinėje momeninėje galvos srityje, dešinio raktikaulio, I krūtininio stuburo slankstelio skersinės ataugos, dešiniojo II-o šonkaulio, dešinės mentės lūžiai, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje.
Kaltinamasis J. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jį apakino saulė, todėl nepamatė pėsčiosios ir taip įvyko eismo įvykis. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, tiksliai nežino, bet gali būti, kad įvykis įvyko ties (duomenys neskelbtini) namu. Viskas vyko 2020-07-16, buvo diena, bet tiksliai laiko neatsimena, galėjo būti 10.29 val. Važiavo „Volkswagen Passat“ automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo jis, kartu su juo važiavo sesuo. Pėsčiųjų perėjos nematė, nes saulė sublizgino. Už jo automobilių nebuvo. Gailisi dėl to, ką padarė. Savo automobilį buvo apsidraudęs, draudimas buvo galiojantis.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji L. P. parodė, kad turi trečios grupės neįgalumą. Dirba „(duomenys neskelbtini)“. 2020-07-16 ji kaip tik pabaigė darbą „(duomenys neskelbtini)“. Apie 10.30 val. ėjo link automobilio stotelės, kuri buvo kitoje kelio pusėje. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve kur netoli yra prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“. Buvo graži šilta saulėta diena. Jai priėjus prie važiuojamosios dalies nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ir apsižvalgius matė, kad už kokių 5 metrų yra automobilis, kuris turėjo ją praleisti. Manė, kad automobilis tikrai praleis, nes atrodė, kad jis pradėjo lėtinti greitį. Įžengė į važiuojamąją dalį nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, pradėjo eiti ir automobilis ją nutrenkė. Tiksliai negali pasakyti, kaip viskas įvyko dėl patirto didelio išgąsčio ir patirtų sužalojimų. Tik prisimena, kad nuvirto ant automobilio kapoto ir neteko sąmonės. Sąmonę atgavo tik ligoninėje. Iš ligoninės paleido tik 2020-07-22. Jai konstatavo daugybinius lūžius. Buvo siūta dešinės pusės galvos sritis. Yra kraujosruvos viso kūno dešinėje pusėje, taip pat kraujosruva dešinėje viršutinio ir apatinio voko dalyje, taip pat paraudusi dešinė akis (1 t., b. l. 43-46).
Liudytoja G. T. parodė, kad 2020-07-16 apie 10.20 val. ėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, ėjo minėtos parduotuvės automobilių stovėjimo aikštele link gatvės. Pagrindinė gatvė jai buvo maždaug už kokių 30 metrų. Einant išgirdo triukšmą ir pamatė, kad perėjoje automobilis „VW Passat“ nutrenkė moterį. Pamatė būtent tą momentą, kai moteris nukrito nuo minėto automobilio variklio dangčio ant žemės. Gali pasakyti, kad automobilis nevažiavo greitai. Taip pat minėtą diena buvo saulėta. Kelio danga sausa. Pėsčiųjų perėja yra nereguliuojama. Pamačiusi, kad moteris buvo nutrenkta automobilio, nubėgo iki įvykio vietos, kur moteris gulėjo ant žemės nuo automobilio apie 3 metrus. Moteris lyg ir nebuvo praradusi sąmonės. Paskambino į bendrąjį pagalbos centrą iškviesti pagalbą. Neužilgo atvyko policijos pareigūnai, po to medikai. Automobilio vairuotojas buvo išlipęs su moterimi iš automobilio, kurie vaikščiojo aplinkui ir mano, kad jie taip pat patyrė šoką. Negali pasakyti, kuriuo momentu moteris įžengė į perėja, nes to momento nematė (1 t., b. l. 73-76).
Liudytojas E. U. parodė, kad 2020-07-16 važiavo iki prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini). Kiek tiksliai buvo valandų, pasakyti negali, bet buvo pirma dienos pusė. Oro sąlygos buvo geros; saulėta. Jam važiuojant savo automobiliu „BMW 5“ serijos ir važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve prieš jį važiavo automobilis „VW Passat“. Jiems važiuojant ties sankryža, kur yra prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“ ir po kita puse „(duomenys neskelbtini)“, yra pėsčiųjų perėja. Važiuodamas iš galo automobiliui „VW Passat“, kurio valst. Nr. nežino, matė, kaip prie perėjos ėjo moteris ir žinojo, kad reikia sustoti ir ją praleisti, tuo metu saulė švietė tačiau jo neakino, jam saulės „VW Passat“ neužstojo. Pamatė, kaip moteris po smūgio krito ant kapoto ir nuriedėjo nuo jo. Moteris po kontakto klūpėjo maždaug už 2 metrų nuo automobilio priekio. Minėtas automobilis sustojo už perėjos, o savo automobilį sustabdė apie 3-4 metrai iki perėjos. Mano, kad „VW Passat“ vairuotojas greičio neviršijo, važiavo apie 50 km per valandą, nes ir jis pats tokiu pat greičiu važiavo, tačiau kai jau matė stovinčią moterį prie perėjos, „VW Passat“ vairuotojas tiesiog jos nepraleido. Kadangi važiuojant iš paskos nebuvo jokiu stabdymo ženklų, tai yra, „VW Passat“ vairuotojas prie perėjos nepristabdė, nes nedegė stabdymo žibintai ir sustabdė tik tada, kai buvo kontaktas su moterimi. Nematė, ar moteris buvo sustojusi prieš perėją, ar ji apsižvalgė (b. l. 79-82).
Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2020-07-16 apie 10.29 val., ties (duomenys neskelbtini), blaivus J. Š., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepraleido ir kliudė per pėsčiųjų perėją ėjusią L. P.. Nukentėjusioji dėl trauminės subdūrinės hematomos, daugybinių kūno sumušimų ir nubrozdinimų, galvos žaizdos, paguldyta į VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyrių. L. P. taip pat konstatuoti nepatikslinti daugybiniai kaulų lūžiai (1 t., b. l. 5).
Tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, kad 2020-07-16 10.29 val. iš Šiaulių AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, kad prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), vairuotojas partrenkė moterį. 10.34 val. pareigūnams nuvykus į įvykio vietą, ant šaligatvio pastebėta sėdinti moteris, kurios galva buvo kruvina. Moteris prisistatė esanti L. P. bei paaiškino, kad ją, einančią per šalia esančią pėsčiųjų perėją, partrenkė automobilis. Moteris skundėsi galvos skausmu. Atvykęs GMP ekipažas L. P. išvežė į Šiaulių Respublikinę ligoninę apžiūrai. Automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. Š. paaiškino, kad jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini), nepastebėjo per pėsčiųjų perėją einančios moters bei ją nutrenkė. L. P. ir J. Š. alkotesteriu nustatyti 0,00 promilių blaivumai. 12.57 val. iš Respublikinės Šiaulių ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad dėl subdurinės hematomos, daugybinių kūno sumušimų ir nubrozdinimų, galvos žaizdos pristatyta L. P. (1 t., b. l. 10, 12).
J. Š. paaiškinime užfiksuota, kad jis vairavo automobilį (duomenys neskelbtini). Nepastebėjo į pėsčiųjų perėją įžengusios moters. Nepastebėjo, nes į akis stipriai švietė akinanti saulės šviesa. Medikus iškvietė praeiviai asmenys (1 t., b. l. 31).
Eismo įvykio schemoje su papildomais duomenimis apie eismo įvykį užfiksuotas eismo įvykio vietos planas, automobilio padėtis po eismo įvykio, kitos aplinkybės, fotografuota (1 t., b. l. 17-21, 23-30).
Transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta transporto priemonė „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti sugadinimai: priekinis stiklas, apdailos grotelės, variklio dantgis (1 t., b. l. 22).
Specialisto išvadoje užfiksuota, kad L. P. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešiniame petyje ir kairiajame dilbyje, muštinė žaizda dešinėje momeninėje galvos srityje, dešinio raktikaulio, I krūtininio stuburo slankstelio skersinės ataugos, dešiniojo II-o šonkaulio, dešinės mentės lūžiai, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje. Nustatyti sužalojimai padaryti vienos auto traumos metu, skirtingose jo fazėse. L. P. nustatyti sužalojimai visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio raktikaulio, I krūtininio stuburo slankstelio skersinės ataugos, dešiniojo II-o šonkaulio, dešinės mentės lūžių ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu (nesukėlusio galvos smegenų suspaudimo ir kuriam nebuvo reikalingas chirurginis gydymas) jos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 39-40).
Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jo parodymai neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad J. Š., vairuodamas automobilį, pažeidė KET reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, todėl nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Padarytas neatsargus nusikaltimas. Kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (1 t., b. 123), galiojančių administracinių nuobaudų nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo (1 t., b. l. 124), nedirbantis, pensininkas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kelių eismo taisyklių pažeidimus J. Š. padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini). Taigi, nagrinėjamoje byloje pareiga atlyginti arba pašalinti žalą ar susitarti dėl jos atlyginimo ar pašalinimo pagal tam tikras sąlygas atsiranda draudimo bendrovei, šiuo atveju draudimo bendrovė sutinka iš dalies atlyginti žalą. Byloje yra laiduotojos D. J. prašymas perduoti kaltinamąjį J. Š. jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. D. J. yra J. Š. dukra, gyvena (duomenys neskelbtini). Jos tėvai gyvena už 14 kilometrų nuo jos. Su tėvu bendrauja kiekvieną dieną. Supranta, kokia atsakomybė keliama būnant laiduotoja. Pati vairuoja automobilį ir Kelių eismo taisykles žino. Tėvas ir jie visi labai išgyveno dėl to įvykio. Tarp jos ir tėčio yra tvirtas ryšis ir ji gali jam daryti teigiamą įtaką, jos nuomonės yra klausoma. Turi sūnų, kuris jau yra suaugęs ir sugyventinį. Bylos duomenys patvirtina, kad D. J. yra neteista, administracine tvarka nebausta, nedirbanti, (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Atsižvelgiant į teigiamas laiduotojos asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, darytina išvada, jog laiduotoja D. J. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Tarp laiduotojos ir kaltinamojo yra artimi giminystės ryšiai, todėl manytina, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl J. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla jam nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
Užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į J. Š. gaunamas nedideles pajamas, jam skirtina minimali baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 6 p., 71 str.).
Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).
Šiuo atveju byloje nustatyta, kad J. Š. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė pasekmes nukentėjusiajai. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo bei pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo J. Š. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgtina ir į tai, kad J. Š. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal lengviausią straipsnio dalį už tokios rūšies nusikaltimo padarymą, jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje baustas tik vieną kartą už Kelių eismo taisyklių nusižengimą (2018 m. už nedidelį greičio viršijimą), kuris negali būti vertinamas kaip pavojingas ar šiukštus. Įvertinus nurodytas aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, todėl jis netaikytinas.
Baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) L. P. 6687 eurų neturtinės žalos atlyginimo ((duomenys neskelbtini) iki patikslinto ieškinio pateikimo atlygino nukentėjusiajai 3313 eurų dydžio neturtinę žalą). Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės atstovas patikslintame civiliniame ieškinyje neturtinę žalą motyvavo tuo, kad dėl patirto sužalojimo L. P. buvo atliekama chirurginė operacija, ligoninės stacionare gydymas truko nuo 2020-07-16 iki 2020-07-23. Dėl patirto sužalojimo L. P. iki 2020 m. lapkričio mėnesio jautė fizinį skausmą, turėjo vartoti vaistus nuo skausmo, taip pat dėl sužalojimo negalėjo dirbti, turėjo iki minimumo riboti fizinį krūvį, dėl ko jautėsi nepilnavertiškai, sumažėjo bendravimo galimybės, ji patyrė nepatogumus. Be to, galvos smegenų sumušimas L. P. sukėlė ilgalaikes pasekmes ir blogina bendrą savijautą, mažina darbingumą, po traumos lieka galvos skausmai ar svaigimas, orientacijos, atminties, psichikos sutrikimai. Dėl eismo įvykio metu patirtos traumos kilusios nervinės įtampos nukentėjusioji 2020 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais gydėsi Šiaulių ligoninės stacionare, vėliau gydėsi ambulatoriškai. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2014-05-19 sprendimu L. P. iki 2024-12-24 buvo nustatytas darbingumo lygis 50 procentų, tačiau nuo 2020-11-06 jai nustatytas 60 procentų netektas darbingumas. Taigi, po eismo įvykio pablogėjus L. P. sveikatos būklei, jos darbingumas sumažėjo 10 procentų. Iki eismo įvykio L. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja. Po eismo įvykio pablogėjus sveikatos būklei, L. P. šio darbo dirbti nebegali.
Prie civilinio ieškinio pateiktas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2020-11-06 sprendimas dėl darbingumo lygio, kuriame nurodyta, kad L. P. nustatytas 40 procentų darbingumo lygis nuo 2020-11-04 iki 2024-12-24; 2020-07-22 epikrizė, kurioje konstatuota, kad L. P. būklė išrašant iš ligoninės stacionaro: gydymo eigoje būklė gerėjanti, skausmai mažėjantys, neurologinė simptomatika be neigiamos dinamikos, išrašant sąmoninga, aktyvi, orientuota, dalinai apsitarnauja, rekomendacijos: simptomatinis gydymas pas šeimos gydytoją, ortopedo rekomendacijos gydymui, II reabilitacijos planas; 2020-10-14 psichologo ir L. P. sudarytas saugos planas; 2020-11-06 darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 2651, kurioje nurodyta, kad L. P. nuo 2020-11-04 iki 2024-12-24 nustatytas 60 procentų netektas darbingumas; 2020-11-06 išvada dėl darbo pobūdžio esant nustatytam nedarbingumo lygiui laikotarpiu nuo 2020-11-04 iki 2024-12-24; 2020-10-12 medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad L. P. nustatytas šizofreninis sutrikimas, depresijos liga; sprendimas dėl 303,24 eurų netekto darbingumo pensijos skyrimo 2020-11-04 iki 2024-12-24; Neįgaliojo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad L. P. nuo 2014-05-19 iki 2024-12-24 buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pažyma apie išmokas nuo 2019-01-01 iki 2019-12-31.
Liudytoja V. C. teismo posėdyje parodė, kad yra L. P. pusseserė. Po įvykio padėjo nukentėjusiajai tvarkytis buitinius, ūkinius reikalus, L. P. gyveno pas ją, nes nukentėjusioji negalėjo pati apsirengti, pasitepti vaistų, pasigaminti valgyti ir pavedžioti šuniuko. Vėliau, kai kažkiek atsigavo, L. P. grįžo į savo namus. Jų namai yra šalia vienas kito. Vieną vakarą L. P. jai paskambino ir pasakė, kad ,,pavažiavo stogelis“ ir ji persipjovė venas. Tada nuėjo pas L. P. ir pamatė, kad jos ranka perrišta. Po to įvykio L. P. dirbti nebegalėjo. L. P. buvo paguldyta į psichiatrinę ligoninę, po to nukentėjusioji gyveno pas ją ir gyvena iki šiol. Prieš eismo įvykį L. P. sirgo šizofrenija, bet po įvykio jai dar prisidėjo sunki depresija, nes nebedirbo, nebegalėjo susimokėti už butą. Iki avarijos L. P. turėjo 50 procentų neįgalumą dėl šizofrenijos, bet dar dirbo įmonėje ,, (duomenys neskelbtini)“. Fiziškai L. P. buvo sveika. Šiuo metu nedarbingumas yra 60 procentų. Nedarbingumas padidėjo ir dėl fizinių sutrikimų, kadangi nebegali normaliai rankos pakelti. Nukentėjusioji labai pergyvena, nes nebegali dirbti, negali išlaikyti buto.
Civilinio atsakovo rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad L. P. paskaičiuota 3300 eurų draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 106). Nurodyta, kad sprendimai dėl draudimo išmokos paskaičiavimo priimami remiantis nukentėjusiųjų pateiktais dokumentais, kitais surinktai dokumentais, galiojančiais teisės aktais, atsižvelgiant į ekspertų išvadas bei vadovaujantis suformuota teismų praktika.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
Teismų praktikoje priimta, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą sveikatos sutrikdymo atveju, pasekmių ir ją padariusio asmens tyčinės kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip žalą padariusio asmens turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis ar kaltininko amžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 580 Eur iki 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017, 2K-143-696/2017 ir kt.). Tačiau tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009 ir kt.). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė patirtą neturtinę žalą iš viso įvertino 10000 eurų suma. Specialisto išvadoje konstatuota, kad L. P. nustatytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešiniame petyje ir kairiajame dilbyje, muštinė žaizda dešinėje momeninėje galvos srityje, dešinio raktikaulio, I krūtininio stuburo slankstelio skersinės ataugos, dešiniojo II-o šonkaulio, dešinės mentės lūžiai, galvos smegenų sumušimas, pasireiškęs kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje pusėje (1 t., b. l. 39-40). Šiuo atveju nukentėjusiosios įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos ji patyrė tiek fizinius skausmus, tiek ir dvasinius išgyvenimus, jos gyvenimo kokybė akivaizdžiai pablogėjo. Visgi, iš bylos duomenų matyti, kad L. P. stacionare gydyta neilgą laiko tarpą – 8 dienas, jai nebuvo atliekamos jokios sudėtingos operacijos ar atliekama ilgalaikė reabilitacija. Taip pat būtina pastebėti, kad sužalojimai, kurie buvo nustatyti L. P., nesukėlė pavojaus nukentėjusiosios gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai, o didesnės sumos nukentėjusiesiems yra priteisiamos esant ženkliai didesniems sužalojimams, kai sužalojimų mastas būna artimas sunkiam sveikatos sutrikdymui, kas šiuo atveju nenustatyta. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad psichikos sutrikimai bei nedarbingumo lygis (50 procentų) nukentėjusiajai nustatyti dar iki šio eismo įvykio. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat tai, kad nukentėjusiajai L. P. jau atlygintos neturtinės žalos dydis (3313 eurų) už jai nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą yra didesnis už tokį sveikatos sutrikdymo mastą paprastai priteisiamos neturtinės žalos dydį, nėra pagrindo tenkinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, taip pat suformuluotą teismų praktiką, ieškinio reikalavimas dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas, todėl atmestinas.
Baudžiamojoje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė 468,72 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už išmokėtą ligos išmoką apdraustajai valstybiniu socialiniu draudimu L. P. už laikotarpį nuo 2020-07-18 iki 2020-10-13. Kadangi turtinė žala yra pagrįsta pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, žala atsirado dėl kaltinamojo J. Š. nusikalstamų veiksmų, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.290 str. 3 d.).
Nukentėjusiosios atstovas prašo priteisti L. P. iš J. Š. atstovavimo išlaidas. Iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvito matyti, kad advokato išlaidas sudaro 500 eurų. Tokios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš kaltinamojo J. Š. (BPK 103 str. 6 p., 106 str.).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas J. Š. (b. l. 14), paliktinas savininko neribotai nuosavybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307 straipsniais,
nusprendžia:
J. Š., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduoti jį D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
J. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nukentėjusiosios L. P. civilinį ieškinį dėl 6687 eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš J. Š. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui 468,72 eurų turtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš J. Š. L. P. 500 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Automobilį „VW Passat”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti savininko J. Š. neribotai nuosavybei.
Išaiškinti J. Š., kad jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.