- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- AN2-32-361/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01271-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalius Jocys (pirm.)
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdyba
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.4.6Administracinio poveikio priemonės (ANK 27 str.)
- 1.4.8Turto konfiskavimas (ANK 29 str.)
- 9.38Prekių (daiktų, pašto siuntų, pinigų) deklaravimo, gabenimo tvarkos pažeidimai (ANK 212-214 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1ojo skyriaus vyriausioji tyrėja R. P. 2019 m. birželio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą I. D. (I. D.), už tai, kad jis 2019 m. kovo 28 d. 11.00 val., Klaipėdoje, automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno 22,72 kg dalinai apdirbtos gintaro žaliavos be krovinio gabenimą patvirtinančių dokumentų, kurių vertė įskaitant privalomus sumokėti mokesčius sudaro 4 073,92 Eur (2019 m. gegužės 17 d. Nr. (9.32)11D-7078 Klaipėdos teritorinės muitinės raštas). Tokie I. D. veiksmai įvertinti kaip pažeidžiantys Kelių transporto kodekso 30 straipsnio reikalavimus ir atitinkantys Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. Šiame protokole įrašytas administracinis nurodymas, kuriuo I. D. pasiūlyta susimokėti 650 Eur baudą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu I. D. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, jam paskyrė administracinę nuobaudą – 650 Eur dydžio baudą be prekių konfiskavimo. Į teismo paskirtą baudą įskaitė 2019 m. birželio 7 d. mokėjimo pavedimu I. D. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtus 650 Eur ir laikė, kad jis paskirtą administracinę nuobaudą įvykdė. Prekes – 22,72 kg apdoroto gintaro karoliukus, paimtus 2019 m. birželio 6 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, nutarė grąžinti teisėtam savininkui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)”.
Šalies argumentai
3. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimo dalį, kuria nutarta prekes – 22,72 kg apdoroto gintaro karoliukus, paimtus 2019 m. birželio 6 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, nutarė grąžinti teisėtam savininkui – UAB ,,(duomenys neskelbtini)” ir šias prekes konfiskuoti.
3.1. Teigia, jog teismas nepagrįstai nekonfiskavo neteisėtai gabentų prekių. Teismas neįvertino, jog be UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos patikrinimo negalima nustatyti ar gintaras, kurį ši bendrovė įsigijo 2018 m. gruodžio 1 d. yra gintaras, kurį I. D. gabeno 2019 m. kovo 28 d. Todėl abejoja UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2019 m. rugpjūčio 29 d. buhalterinėje pažymoje nurodyta aplinkybe, jog gintarą bendrovė įsigijo 2018 m. gruodžio 1 d. iš (duomenys neskelbtini). Teismas, neskirdamas turto konfiskavimo priemonės, paskyrė per švelnią, neadekvačią nuobaudą I. D.. Tokia nuobauda neleis pasiekti nuobaudos tikslų, nesumažins šešėlinės ekonomikos Lietuvoje.
3.2. Administracinio nusižengimo dalyko konfiskavimas paprastai laikomas proporcinga administracinio poveikio priemone, nes toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus. ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio nusižengimo dalykas, konfiskavimas prilyginamas jo faktiniam žuvimui, dėl to savininkas praranda galimybę jį susigrąžinti natūra. Tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės nusižengimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas (kasacinio teismo nutartis Nr. 2AT-17-222/2019).
Atsiliepimas
4. Administracinėn atsakomybėn patraukto I. D. atstovas advokatas A. R. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Teigia, jog gintaro savininkė yra I. D. darbovietė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė pateikė teismui visus dokumentus, kurie patvirtina, jog ginčo gintaro žaliava buvo įsigyta teisėtai, įtraukta į bendrovės buhalteriją ir registruota. Todėl apelianto argumentą, kad netikrinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai duomenys, vertina kaip neturintį jokios teisinės ir faktinės reikšmės. Skirtą baudą I. D. sumokėjo iš karto surašius protokolą, nes taip siekė palengvinti bendrovei situaciją dėl ginčo prekių susigrąžinimo. Apeliantas nepagrįstai I. D., beje UAB „(duomenys neskelbtini)s“ darbuotoją, sutapatina su bendrove. Todėl šiam juridiniam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas – gintaras, negali būti konfiskuotas (ANK 29 straipsnis). Už bendrovės įsigytą gintarą yra sumokėtas pridėtinės vertės mokestis ir gintaras nepriklausė ir nepriklauso I. D. asmeninės nuosavybės teise. I. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, be to, jis už nusižengimus, susijusius su prekyba, finansų sistema, niekada nebuvo baustas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto nėra ir apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu netaikyti turto konfiskavimo priemonės ir 22,72 kg apdoroto gintaro karoliukus gražinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, teigdamas, kad be UAB ,,(duomenys neskelbtini)” veiklos patikrinimo negalima nustatyti I. D. neteisėtai gabento gintaro savininko, o pateikti bendrovės dokumentai neįrodo, kad ši bendrovė yra ginčo prekių savininkė. Apygardos teismas nepritaria tokiai apelianto pozicijai. Byloje yra pakankamai surinktų ir apylinkės teismo tinkamai įvertintų rašytinių įrodymų, kurie šalina abejones dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teisių į ginčo prekę.
Žemesnės instancijos teismas
6. I. D. automobilyje rastos prekės, kurios buvo gabenamos be prekių įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje, dalykas. Vis dėlto, vien aplinkybės, kad gabentos prekės yra administracinio nusižengimo dalykas, nepakanka priimti sprendimui dėl šių prekių konfiskavimo. Įstatymas numato atvejus, kuomet galimas kitam asmeniui (ne pažeidėjui) priklausančių daiktų ir pajamų konfiskavimą.
7. Skundžiamu nutarimu I. D. už ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 650 Eur bauda be prekių konfiskavimo. I. D. 650 Eur baudą sumokėjo dar 2019 m. birželio 7 d. (žr. administracinio nusižengimo bylos Nr. II-352-949/2019 l. 14-15, 31). Administracinę atsakomybę pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį užtraukia prekių gabenimas Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti prekių (krovinio) konfiskavimą. Aktualioje įstatymo normoje prekių (krovinio) konfiskavimas numatytas ne kaip alternatyvi, o kaip privaloma administracinio poveikio priemonė. Vis dėlto teismas, spręsdamas klausimą dėl tokios administracinio poveikio priemonės skyrimo, privalo įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar yra visos būtinos sąlygos, kurioms esant sulaikytos prekės gali būti konfiskuojamos. Pažymėtina, kad ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimo apribojimas tiek nagrinėjant administracinių nusižengimų, tiek baudžiamąsias bylas, nustatant papildomai įrodinėtinas tokio konfiskavimo sąlygas, atitinka konstitucinę jurisprudenciją ir teismų praktiką, pagal kurią ne pažeidėjui priklausantis turtas negali būti konfiskuojamas be jokių apribojimų (kasacinė nutartis Nr. 2AT-8-976/2018).
8. Aplinkybę, jog I. D. gabeno prekes, kurios nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina bylos rašytiniai įrodymai: UAB ,,(duomenys neskelbtini)” 2019 m. rugpjūčio 29 d. buhalterinės pažyma Nr. 19/08-29, kurioje užfiksuota, kad 60 kg gintaro žaliavos yra įsigyta iš bendrovės (duomenys neskelbtini), esančios Varšuvos mieste, (duomenys neskelbtini) 2018 gruodžio 19 d. sąskaita-faktūra Nr. 01/12/2018, kuri išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 60 kg gintaro pardavimo, iš viso – 6 240 Eur sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita (žr. administracinės bylos Nr. II-352-949/2019, l. 52-53, 54, 56). Todėl apelianto argumentas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos tyrimo atlikimo atmetamas kaip nepagrįstas. Papildomi tyrimo veiksmai objektyviai nereikalingi, nes esamų įrodymų visiškai pakanka įsitikinti, jog tikrasis gintaro savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“.
9. Nors I. D. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas ir gabendamas prekes veikė šios įmonės interesais, tačiau tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatose aiškiai pabrėžiamas bendrovės ir jos akcininkų turto atskirumas ir kad šios bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių (taip pat ir vienintelio akcijų savininko) turto. Tokiu būdu, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo I. D. gabentos prekės priklausė trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytas prekių (krovinio) konfiskavimas galimas tik tada, kai nustatomas teisės pažeidimą padariusio asmens ir prekių (krovinio) savininko sutapimas. Prekių (krovinio) konfiskavimas negali būti skiriamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kuris nėra tokių prekių (krovinio) savininkas (Šiaulių apygardos teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-405-354/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-562-255/2015, 2017 m. spalio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-465-255/2017).
10. Nustačius, kad I. D. gabeno ne jam, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes, teismo sprendimas nekonfiskuoti ne administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausančių prekių, o jas grąžinti teisėtam jų savininkui, negali būti pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu. Todėl, įvertinus ANK 29 straipsnyje nustatytas turto konfiskavimo taisykles, o būtent tai, kad už ANK 214 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą galima konfiskuoti tik turtą, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, pirmosios instancijos teismo nutarimas (jo dalis) paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.