- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-05
- Bylos Nr.
- 2-2258-803/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46392-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“
- Advokatai
- Jurgita Ivanauskienė, Vilma Gečaitė Leonienė
dalyvaujant ieškovui V. K., jo atstovei advokatei Vilmai Gečaitei Leonienei, atsakovės atstovei advokatei Jurgitai Ivanauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo dalies panaikinimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „ARVI“ ir ko.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo reikalavimą, kildinamą iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ARVI“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio, taip pat panaikinti vykdomąjį įrašą, kurį 2016 m. balandžio 12 d. išdavė Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarė Jurga Kontutienė dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo.
2. Ieškovas paaiškino, jog 2016 m. sausio 6 d. vekselį, kurį išdavė UAB „ARVI“ ir ko, pasirašė ne kaip laiduotojas pagal vekselį, bet kaip UAB „ARVI“ ir ko valdybos pirmininkas, tvirtindamas ir leisdamas išduoti vekselį. Tokiu atveju UAB „BELOR“ reikalavimo teisė į jį, kaip fizinį asmenį, yra neteisėta, o vykdomasis raštas dėl išieškojimo pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį panaikintinas.
3. Atsakovė su ieškiniu nesutinka ir nurodo, kad 2016 m. sausio 6 d. UAB „ARVI“ ir ko išdavė, o ieškovas faktinis UAB ,,ARVI“ ir ko vadovas ir savininkas V. K. laidavo neprotestuotiną paprastąjį vekselį 7 000 000 Eur sumai, vekselio mokėjimo terminas – 2016 m. balandžio 6 d. Nurodo, jog suėjus vekselyje nurodytos skolos mokėjimo terminui, atsakovė UAB ,,BELOR“, vykdydama Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, pateikė apmokėjimui vekselį ir pareikalavo ieškovo apmokėti neapmokėtą vekselio sumą – 7 000 000 Eur. Atsakovei UAB ,,BELOR“ vekselio pagrindu 2016 m. balandžio 12 d. buvo išduoti vykdomieji įrašai dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo iš UAB „ARVI“ ir ko ir iš ieškovo V. K.. Pažymėjo, jog UAB ,,ARVI“ ir ko bei ieškovui yra kilusi prievolė atsiskaityti pagal vekselį ir dėl neatsiskaitymo buvo pradėtas išieškojimo vykdymas.
Atsiliepimas
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje, UAB „ARVI“ ir ko atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šiuo metu tarp UAB „ARVI“ ir ko ir UAB „BELOR“ ya nagrinėjama byla Nr. e2-2553-467/2018, kurioje trečiasis asmuo prašo teismo pripažinti UAB „BELOR“ reikalavimą į 2016 m. sausio 6 d. vekselio davėją UAB „ARVI“ ir ko neteisėtu, o notaro 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą panaikinti. Trečiasis asmuo įrodinėja, kad vekselis nebuvo besąlyginis UAB „ARVI“ ir ko įsipareigojimas sumokėti 2016 m. sausio 6 d. vekselyje nurodytą sumą, bet buvo su UAB „ARVI“ ir ko susijusių įmonių UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“ prievolių užtikrinimo priemonė pagal trišalius santykius su UAB ,,BELOR“ 2015 m. gegužės 5 d. sutarties pagrindu. Pagal šią sutartį UAB „Baltkalis“ buvo trąšų pardavėjas, UAB „Arvi fertis“ trąšų gamintojas, o UAB ,,BELOR“ pirkėjas. Pagal šią sutartį UAB ,,BELOR“ įsipareigojo mokėti UAB „Baltkalis“ avansą trąšoms įsigyti (Trišalės sutarties 6.2 p.). Kadangi atsakovo mokamas avansas sudarydavo nemažas sumas, pvz., pirmas avansinis mokėjimas sudarė 1,29 mln. Eur sumą (Trišalės sutarties 7.6 p.), šalys susitarė, kad UAB „Arvi fertis“ motininė įmonė UAB „ARVI“ ir ko išduos vekselius kiekvienam UAB ,,BELOR“ avansiniam mokėjimui užtikrinti (Trišalės sutarties 7.7 p.). Kadangi atskirus vekselius kiekvienam avansiniam mokėjimui išduoti buvo nepraktiška, UAB „ARVI“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išdavė vieną vekselį, kuriuo maksimali užtikrintų prievolių suma sudarė 7 mln. Eur. Taigi, vekseliu buvo užtikrinti ne trečiojo asmens paskoliniai santykiai, bet UAB ,,BELOR“ mokėtino avanso pagal 2015 m. gegužės 5 d. sutartį grąžinimas.
5. Teismo posėdžių metu šalys palaikė savo reikalavimus ir atsikirtimus. Ieškovas nurodė, kad jis nėra laiduotojas, t. y. tarp šalių nesusiklostė laidavimo teisiniai santykiai, todėl jis prašo panaikinti vykdomąjį įrašą, kurį 2016 m. balandžio 12 d. išdavė Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarė Jurga Kontautienė dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai, o pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį yra atsikaityta. 2018 m. kovo 12 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad V. K. asmeniškai prisiėmė įsipareigojimą kaip laiduotojas atsakyti už įmonės skolą, laidavimas buvo priimtas įvertinus V. K. turtinę padėtį, ypatingai jo valdomų akcijų vertę. Atsakovė nurodė, kad vekselis buvo išduotas ne Trišalės sutarties pagrindu, o būtent dėl visų UAB „ARVI“ ir ko grupės įsiskolinimų užtikrinimui. Šalys taip pat pateikė baigiamąsias kalbas. Ieškovas baigiamosiose kalbose nurodė:
5.1. ieškovas V. K. buvo įpareigotas UAB „ARVI“ ir ko Valdybos vizuoti vekselį ir visi sprendimai yra apriboti UAB „ARVI“ ir ko įstatų bei kitų teisės normų;
5.2. UAB „ARVI“ ir ko valdyba 2015 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą, kurio:1.2 punktas numato, kad UAB „ARVI“ ir ko kitų susijusių įmonių vadovai savo skolinius įsipareigojimus už gautą avansą gali įforminti vekseliais, „prieš tai gavę rašytini UAB „ARVI“ ir ko valdybos pirmininko suderinimą (pavizavimą)“. 1.3 punktas numato pavizavimo tvarką, pagal kurią UAB „ARVI“ ir ko „valdybos pirmininkas vekselio dešiniame apatiniame kampe įrašo savo vardą, pavardę ir pasirašo“. Ieškovo nuomone, tai įrodo, kad jis vekselyje pasirašė ne kaip laiduotojas, bet kaip UAB „ARVI“ ir ko valdybos pirmininkas, tvirtindamas ir leisdamas UAB „ARVI“ ir ko išduoti vekselį, kaip nustatyta įmonės įstatuose;
5.3. ieškovui nesutikus laiduoti pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį ir šalims dėl to sutarus, vekselyje grafa buvo aiškiai panaikinta, ir pasirašytame vekselyje palikta informacija tik apie vekselio davėją. Analogiškai, UAB „BELOR“ 2015 m. lapkričio 5 d. išsiuntė vekselio projektą 5 mln. Eur sumai. V. K. nesutiko laiduoti pagal 2015 m. lapkričio 5 d. vekselį, todėl trūkstamos vietos, kuriose V. K. buvo nurodytas kaip laiduotojas, buvo ištrintos. 2016 m. sausio 6 d. elektroninis laiškas su vekselio projektu laikytinas oferta, kuriame ieškovas V. K. nurodytas laiduotoju. Šios ofertos ieškovas V. K. nepriėmė;
5.4. Aplinkybę kad ieškovas V. K. nelaidavo pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį patvirtina ir bylos šalių paaiškinimai 2018 m. balandžio 19 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovui V. K. pasitraukus iš direktoriaus pareigų, nuo 2015-10-27 UAB „ARVI“ ir ko direktoriumi tapo V. F., todėl buvo būtina valdybos kontrolė dėl įmonės išduodamų vekselių ir dėl to UAB „ARVI“ ir ko 2015 m. spalio 12 d. valdyba priėmė sprendimą dėl vekseliu išdavimo tvarkos. UAB „BELOR“ direktorė I. K. paklausta, kada šalys susitarė, jog V. K. laiduos pagal UAB „BELOR“ naudai išduodamus vekselius, nurodė, kad neatsimena. I. K. patvirtino, kad matė, jog įrašas vekselyje apie laidavimų dingo, bet abejonių dėl laidavimo nesukėlė. V. F. taip pat paaiškino, kad I. K. pati prašė V. K. pasirašyti vekselyje, kad jis patvirtintų, kad toks vekselis išduodamas;
5.5. UAB „BELOR“ mokėtas avansas yra grąžintas pagal Trišalę sutartį UAB „Belor naudai patiektomis trąšomis. Ieškovas jau yra pateikęs ataskaitą iš buhalterinės apskaitos programos apie UAB „BELOR“ mokėtus avansus trąšoms įsigyti ir UAB „BELOR“ naudai patiektas trąšas (tomas V, b.l. 6-12). UAB „BELOR“ buvo grąžintas visas jos sumokėtas avansas pagal Trišalę sutartį, taip pat UAB „Baltkalis“ sumokėjo visas kitas sumas, kurios buvo priteistos UAB „BELOR“ inicijuotoje byloje Vilniaus komercinio arbitražo 2017 m. spalio 19 d. sprendimu, išnagrinėjus ginčą tarp UAB „BELOR“, UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“. Tai patvirtina teismo išduotas vykdomasis raštas arbitražo sprendimo pagrindu ir antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo (tomas V, b.l. 248-249).
Atsiliepimas
6. Atsakovė baigiamosiose kalbose nurodė, kad:
6.1. Ši byla yra ieškovo būdas vengti prievolių vykdymo, nes iki kreipimosi į teismą V. K. laiduoja 2016 m. sausio 6 d. vekselį, asmeniškai žadėdamas prievolių vykdymą, ir nukelia prievolių vykdymo terminą iki 2016 m. balandžio 6 d. Suėjus šiam terminui, ieškovas pradėjo žadėti grąžinti pinigus ir pats teikia prievolių mokėjimo grafikus 2016 m. gegužės 5 d., vėliau – 9, 13 dienomis, po to, žadant atsiskaityti iki 2016 m. gruodžio 31 d., po šios datos vėl nukelia prievolių vykdymo terminus. Taigi 2016 m. gruodžio mėn. V. K. ir ėmėsi ginčyti išieškojimą to, ką visus metus žadėjo atsiskaityti;
6.2. Tai, kad ieškovas sugalvojo poziciją – jis pasirašė kaip valdybos vadovas, įrodo aplinkybė, jog iš JAR išrašo matosi, kad UAB „ARVI“ ir ko nustatytas vienasmenis vadovavimas (7.1 punktas) – vadovas. Juo buvo paskirtas V. F.;
6.3. ieškovas nenurodė ir nepagrindė būtent iš kokių aplinkybių atsakovė turėjo suprasti, jog tariamai ieškovas veikė kaip valdybos pirmininkas, todėl jis negali panaudoti to kaip valdybos pirmininko vidinių santykių su vekselio davėju UAB „ARVI ir ko“ prieš ieškovą;
6.4. pareiktas UAB „ARVI“ ir ko 2015 m. spalio 12 d. valdybos posėdžio protokolas nepagrindžia, jog V. K. kaip valdybos vadovas pasirašė 2016 m. sausio 6 d. vekselį. Be to, pateiktas dokumentas neturi juridinės galios, nes pateiktas kaip neoriginalaus dokumento kopija;
6.5. V. K. paduodamas ieškinį pateikė vekselį, kuris buvo išduotas 2015 m. lapkričio 18 d., t. y. po tariamai naujosios vekselių išdavimo tvarkos priėmimo, tačiau ieškovas šio vekselio nėra pasirašęs kaip valdybos pirmininkas. Tai jau savaime nuneigia ieškovo pateikto valdybos protokolo turinį;
6.6. valdybos protokolo 1.2. punkte numatyta vekselių išdavimo tvarka iš esmės reiškia, jog V. K. turi lemiama įtaką UAB „ARVI“ ir ko valdyboje, tačiau kitose bylose ieškovas įrodinėja, kad jis yra tik vienas iš trijų ARVI ir ko valdybos narių, taigi neturi lemiamos įtakos įmonės valdyboje;
6.7. ieškovas pateikė du vekselius, kurie, pasak UAB „ARVI“ ir ko, buvo išduoti laikantis Trišalės sutarties priedo Nr. 3 formos, t. y. 2015 m. gegužės 5 d. vekselį 3 186 750 Eur sumai (tomas III, b.l. 134) bei 2015 m. birželio 22 d. vekselį 1 500 000 Eur sumai (tomas III, b.l. 135). Šie du vekseliai, anot UAB „ARVI“ ir ko, turėjo tik vienintelį tikslą – užtikrinti pagal Trišalę sutartį UAB „BELOR“ sumokėtą avansą. UAB „BELOR“ atstovės laišku pateikta vekselio forma (tomas III, b.l. 145), kurią ir buvo prašoma užpildyti išduodant 2015 m. lapkričio 5 d. vekselį 5 000 000 Eur sumai, specialiai pažymėtoje vietoje „Laiduotojas: V. K. asmens kodas [„.] Gyv. [...] Laiduotojo vardas, pavardė, parašas“ pasirašant laiduotojui. UAB „BELOR“ atstovės prašoma užpildyti vekselio forma iš esmės atitinka jau užpildyto 5 mln. vekselio formą, t. y. UAB „ARVI“ ir Ko pasirašydama kaip vekselio davėja bei V. K., pasirašydamas kaip laiduotojas, tiksliai įvykdė atsakovės instrukcijas. 2015 m. lapkričio 5 d. vekselio forma iš esmės tiksliai atitinka ir vekselio, kurio laidavimą ieškovas ginčija nagrinėjamoje byloje, formą;
Šalies argumentai
6.8. ieškovas savo paskutiniuose rašytiniuose paaiškinimuose iš esmės, kiek tai susiję su šia byla, pasisakė tik tai, jog matydamas vekselio blanke skiltį „Laiduotojas“, su tuo nesutiko ir pasirašė kaip valdybos pirmininkas. Niekaip nepaaiškinama, iš kokių aplinkybių atsakovė turėjo suprasti niekaip ir niekam išoriškai neatskleistą V. K. nesutikimą;
6.9. ieškovas nepateikė jokių įrodymu, kad išieškojimas iš jo vykdomas nepagristai, kad vekseliu užtikrintos prievolės yra įvykdytos ir/ar yra pareiškęs ieškinį dėl kreditoriaus nepagristo praturtėjimo dėl dvigubo išieškojimo. Ieškovas nepateikė nei vieno įrodymo, kaip ir nepasisakė jokiais argumentais, kuo grindžia, jog vykdomasis įrašas buvo padarytas nepagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
I. Bylos aplinkybės, teismo argumentai, išaiškinimai ir išvados
7. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės UAB ,,BELOR“ reikalavimo, pareikšto ieškovui kaip laiduotojui, pagrįstumo.
8. Nustatyta, kad UAB „ARVI“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išdavė neprotestuotiną paprastąjį vekselį 7 000 000 Eur sumai, vekselio mokėjimo terminas – 2016 m. balandžio 6 d. (tomas I, b.l. 4).
9. Ieškovo skoliniai įsipareigojimai yra kildinami tiek iš Trišalės sutarties, 2015 m. gegužės 5 d. sudarytos tarp UAB „BELOR“, UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“, tiek iš kitų sutartinių santykių. UAB „BELOR“ buvo trąšų pirkėjas, UAB „Baltkalis“ – pardavėjas, o UAB „Arvi fertis“ – trąšų gamintojas. Trišalės sutarties 7.7 p. numatė, kad UAB „ARVI“ ir ko išduos vekselius, UAB „BELOR“ kiekvieną kartą UAB „Baltkalis“ mokant atitinkamą avanso sumą.
10. Į bylą yra pateiktas UAB „ARVI“ ir ko 2018 m. sausio 31 d. raštas Nr. ARVI-S-PN-2018-1/31, kuriame UAB „ARVI“ ir ko prašo išieškotiną sumą pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį sumažinti iki 3 570 403,10 Eur. UAB „ARVI“ ir ko teigia, kad iš pirminės išieškotinos sumos – 4 754 708,10 Eur, yra atsiradęs pagrindas atskaičiuoti šias sumas: 1) dėl UAB „Baltkalis“ savo prievoles UAB „BELOR“ naudai įvykdymo – mažinti 343 999 Eur; 2) dėl komercinio arbitražo teisme priteistų mažesnių nuotolių UAB „BELOR“ naudai, nei ši reikalavo – mažinti 840 307 Eur. Tad viso, atskaičiavus 1 184 305 Eur, išieškotina suma iš UAB „ARVI“ ir ko UAB „BELOR“ naudai, vekselio davėjo teigimu, turi būti mažinama iki 3 570 403,10 Eur. Taigi šis UAB „ARVI“ ir ko raštas patvirtina, jog pats vekselio davėjas UAB „ARVI“ ir ko UAB „Baltkalis“ sumokėtas sumas laiko prievolės pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį vykdymu, kurio neapmokėjimo pagrindu ir vykdomas išieškojimas iš V. K..
11. Taip pat byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 12 d. atsakovei UAB ,,BELOR“ vekselio pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės Jurgos Kontutienės dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo iš UAB „ARVI“ ir ko ir iš ieškovo V. K. (tomas I, b.l.32, 56,57). Antstolis Artūras Auglis pradėjo vykdymo veiksmus, vykdomoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės Jurgos Kontutienės 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK - 2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo (įskaitant vykdymo išlaidas) iš ieškovo V. K. atsakovės UAB ,,BELOR“ naudai (tomas I, b.l.33).
12. Ieškovas įrodinėja, kad jis nelaidavo už UAB „ARVI“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, o jį pasirašė kaip UAB „ARVI“ ir ko valdybos pirmininkas, remdamasis UAB „ARVI įstatų 6.2.4.7 punktu, kuriame reglamentuota, kad bendrovės valdyba priima sprendimus dėl sandorių sudarymo, kurių vertė viršija 300 000 Eur (tomas I, b.l.25).
13. Taigi ieškovas kelia klausimą dėl prievolės esmės, jam kylančios iš UAB „ARVI“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išduoto vekselio, ir teismas nesutinka su tokia ieškovo teisinio santykio interpretacija, nes ji neatitinka vekselyje esančio įrašo tekstinės išraiškos.
14. Pirma, vekselio apačioje dalyje yra aiškus įrašas „už šame vekselyje nurodytos sumos sumokėjimą laiduoja laiduotojas“ (tomas I, b.l.4). Vekselyje nėra jokio įrašo, kad ieškovas V. K. veikia kaip UAB „ARVI“ ir ko valdybos pirmininkas, remdamasis UAB „ARVI“ ir ko įstatų 6.2.4.7 punktu.
15. Teismas sprendžia, kad aiškinti įrašą „už šame vekselyje nurodytos sumos sumokėjimą laiduoja laiduotojas“ taip, kaip ieškovo patvirtinimą ir / ar pritarimą, būtiną pagal UAB „ARVI“ ir ko įstatų 6.2.4.7 punktą, reikštų akivaizdų neatitikimą vekselio turiniui. Kita vertus, ieškovas laidavimo teisinius santykius ginčija juridinio asmens ir juridinio asmens dalyvio prievolėmis, kurios nėra aktualios ieškovo ir atsakovės susitarimo dėl laidavimo esmei.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 1 dalis numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai.
17. Taigi aiškinantis teisinio santykio esmę yra aktualus šalių susitarimo turinys pačioms šalims, o ne juridinio asmens sprendimo priėmimo tvarka. Šiuo atveju vekselyje yra įrašas dėl laidavimo, o ieškovas neįrodinėja ir neginčija savo valios trūkumo sandorių negaliojimo pagrindais.
18. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors vekselio laidavimo ypatumai yra reglamentuoti ĮPVĮ, tačiau tai savaime nereiškia, jog tokiu reglamentavimu yra paneigta pati laidavimo, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo, esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-695/2017, 22 punktas). Laidavimo teisinis reglamentavimas, įtvirtinantis laiduotojo teises ir jo atsakomybę pagal laidavimo sutartį, bei praktikoje paprastai egzistuojantys laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, ryšiai suponuoja laiduotojo pareigą pačiam aktyviai veikti, užtikrinant, kad jo interesai nukentėtų kuo mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2014).
19. Taigi vekselyje įtvirtintas laidavimas yra sutartinis ir teisės bei pareigos, kylančios iš susitarimo dėl laidavimo, turi būti aiškinamos pagal CK 6.193 straipsnio taisykles.
20. Pagal kasacinio teismo praktiką aiškindamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017). CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos taisyklės taikymas yra sutarties sąlygų neaiškaus suformulavimo pasekmė. Nekonstatavus šalims aktualios sutarties sąlygos neaiškumo, taikyti nurodytą taisyklę nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-378/2017). Taigi CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtina sutarčių aiškinimo taisyklė yra aktuali tik tuo atveju, kai yra abejonių dėl sutarties sąlygų, t. y. kai sutarties sąlygos gali būti suprantamos ir aiškinamos nevienareikšmiškai.
21. Atsižvelgdamas į šią kasacinio teismo formuojamą praktiką, teismas konstatuoja, kad vekselyje esantis įrašas dėl laidavimo yra aiškus, jame tiesiogiai nurodyta, kad „už šame vekselyje nurodytos sumos sumokėjimą laiduoja laiduotojas“ ir prie šio įrašo yra ieškovo V. K. ranka įrašytas vardas ir pavardė ir parašas, todėl nėra pagrindo CK 6.193 straipsnio taikymui.
22. Esant aiškiai suformuluotai sutarties nuostatai dėl laidavimo, nėra teisinio pagrindo šios sutartinės nuostatos aiškinti kitaip nei ji suformuluota. Toks laidavimo įforminimas atitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 33 straipsnio nuostatas, kurio 3 dalyje yra reglamentuota, jog „Laidavimu laikomas ir laiduotojo parašas pirmojoje vekselio pusėje“. Nagrinėjamoje byloje UAB „ARVI“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išduoto vekselio pirmoje pusėje yra laiduotojo V. K. parašas. Taigi tai yra pakankamas patvirtinimas dėl laidavimo susitarimo.
23. Aplinkybė, jog 2016 m. sausio 6 d. išduotame vekselyje nėra analogiškos laidavimo rezoliucijos, kaip 2015 m. lapkričio 18 d. vekselyje, kur šalia įrašo dėl laidavimo yra atskirai nurodyti laiduotojo K. B. asmens kodas ir gyvenamoji vieta (tomas I, b.l.31), nekeičia teismo padarytos išvados dėl ieškovo laidavimo pagal UAB „ARVI“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išduotą vekselį. Jei ieškovas būtų neakceptavęs laidavimo susitarimo, jis būtų nutrynęs visus įrašus dėl laidavimo (CK 6.173 straipsnis), ne o tik kaip nurodė: pavardę vardą, asmens kodą, gyvenamąją vietą.
24. Ieškovas remiasi 2015 m. spalio 12 d. UAB „ARVI“ ir ko valdybos priimtu sprendimu, kad jis nelaidavo, nes sprendimo 1.2 punktas numato, kad UAB „ARVI“ ir ko kitų susijusių įmonių vadovai savo skolinius įsipareigojimus už gautą avansą gali įforminti vekseliais, „..prieš tai gavę rašytinį UAB „ARVI“ ir ko valdybos pirmininko suderinimą (pavizavimą)“. Anot ieškovo, sprendimo 1.3 punktas numato vizavimo tvarką, pagal kuria UAB „ARVI“ ir ko „valdybos pirmininkas vekselio dešiniame apatiniame kampe įrašo savo vardą, pavardę ir pasirašo“.
25. Šiuo atveju teismas sutinka su atsakovės argumentu, kad vekselyje nebuvo nurodyta, jog jį ieškovas pasirašo pagal 2015 m. spalio 12 d. valdybos posėdžio protokole numatytą tvarką. Ieškovas nėra patvirtinęs savo parašo UAB „ARVI“ ir ko anspaudu, t. y. vekselyje nėra jokių rekvizitų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ieškovas veikia kaip juridinio asmens dalyvis.
26. Be to, iš Juridinių asmenų registro išrašo 7.1 punkto matyti, kad UAB „ARVI“ ir ko veikia vienasmenio atstovavimo pagrindu – įmonę atstovauja direktorius (tomas I, b.l.18). Tokiu atveju ieškovo argumentas, kad ieškovui V. K. pasitraukus iš direktoriaus pareigų ir nuo 2015 m. spalio 27 d. UAB „ARVI“ ir ko direktoriumi tapus V. F. buvo būtina valdybos kontrolė dėl įmonės išduodamų vekselių, neįrodo kitokios susitarimo dėl laidavimo valios, o tik atskleidžia vidaus tvarkos organizavimo pasikeitimus, kurie šioje byloje nėra ginčo objektu.
27. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra įrodyta, kad atsakovei buvo atskleista aplinkybė dėl 2015 m. spalio 12 d. valdybos posėdžio protokolo, todėl ieškovo argumentai, kad atsakovė pateikė ofertą, o jis neakceptavo, yra deklaratyvūs. Bet kuriuo atveju, atsakovė ofertos ir ieškovo akcepto turinys turi būti atitinkantys. Tai lemia šalių lygiateisiškumo principas. Ieškovas, neįrodęs, kad atsakovė buvo informuota apie pasikeitusias finansinių dokumentų tvirtinimo tvarkas, negali remtis argumentu, kad toks buvo jo akcepto turinys (CK 6.163 straipsnio 4 dalis, numatanti, kad „Šalys privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti“).
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymima, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).
29. Teismas pažymi, kad ieškovo valia pasirašyti vekselį kaip laiduotojui įrodo kitas vekselis, išduotas 2015 m. lapkričio 18 d., t. y. po naujosios vekselių išdavimo tvarkos priėmimo. Ieškovas šio vekselio nėra pasirašęs kaip valdybos pirmininkas. Vadinasi, ieškovo elgesys po vekselio kaip laiduotojo pasirašymo įrodo paaiškinimą nepatikimumą.
30. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ieškovo paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o juose išdėstyti faktiniai duomenys, ypač kai jie yra pagrindinis įrodymų šaltinis įrodinėjamai aplinkybei nustatyti, teismo turi būti kruopščiai pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai turi būti tikslūs ir išsamūs apie bylos aplinkybes, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Nuosekliais ieškovo parodymais pripažįstami, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėj byloje Nr. Nr. 3K-3-107/2013).
31. Byloje buvo pateiktas ir kitas UAB „ARVI“ ir ko išduotas vekselis pagal kitokią nei Trišalės sutarties priedo Nr. 3, formą, t. y. 2015 m. lapkričio 5 d. vekselis 5 000 000 Eur sumai (tomas III, b.l. 43). Šis vekselis taip pat buvo išduotas užtikrinti visas UAB „ARVI“ ir ko grupės įmonių prievoles atsakovei, todėl atitinkamai buvo nesilaikyta Trišalės sutarties priedo Nr. 3 formos ir pareikalauta šį vekselį laiduoti V. K.. Minėtą vekselį ieškovas pasirašė kaip laiduotojas, t. y. kaip 2016 m. sausio 6 d. vekselyje.
32. Taigi byloje ieškovo paaiškinimai prieštarauja rašytiniams įrodymams, todėl teismas atmeta jo argumentą, kaip neįrodyta, jog vekselį jis pasirašė veikdamas kaip valdybos pirmininkas 2015 m. spalio 12 d. valdybos posėdžio protokolo pagrindu, bet ne kaip laiduotojas (CPK 177 straipsnis).
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas buvo ir įmonės akcininkas, ir kurį laiką savininkas. Jis ir atsakovės atstovė I. K. buvo asmeniškai pažįstami, todėl laidavimo interesas turėjo atitikti jo valią. I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad laidavimą ji siejo su asmeniniu pasitikėjimu ieškovu, nes jie yra iš tos pačios gyvenamosios vietovės, todėl jai nebuvo svarbus vekselyje ieškovo asmeninių duomenų nurodymas. I. K. teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad V. K. parašas yra svarbiau už įrašo frazę dėl laidavimo. Taigi svarbi aplinkybė yra tai, kad vekselio išdavimas su laidavimu asmens, kuriuo asmeniškai pasitikima, leido ieškovo valdomai akcijų pagalba įmonei palankiomis sąlygomis vykdyti verslą, atitiko įprastą UAB „ARVI“ ir ko bei UAB „BELOR“ pasirašomų sutarčių praktiką.
34. Nors trečiojo asmens UAB „ARVI“ ir ko direktorius V. F. teigimu, 2016 m. sausio 6 d. vekselį ieškovas V. K. pasirašė kaip valdybos pirmininkas, tačiau jo parodymai vertinami kritiškai, nes jis yra suinteresuotas šios bylos išnagrinėjimu ieškovo naudai, nes V. F. ir V. K. sieja asmeninai santykiai. Kita vertus, minėta, kad laidavimo aplinkybę, kaip įprastą UAB „ARVI“ ir ko bei UAB „BELOR“ verslo praktiką, įrodo 2015 m. lapkričio 18 d išduotas vekselis, pasirašytas laiduotojo K. B. (tomas I, b.l.31), kurio nepasirašė ieškovas kaip valdybos pirmininkas, nors privalėjo pagal 2015 m. spalio 12 d. valdybos posėdžio protokole numatytą tvarką.
Dėl vykdomojo įrašo pagrįstumo
35. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 34 straipsnį laiduotojas yra įpareigotas lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo. Laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią jis laidavo, dėl kurios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus. Laiduotojas, apmokėjęs vekselį, įgyja atgręžtinio reikalavimo pagal vekselį teises į asmenį, už kurį jis laidavo, ir į tuos, kurie asmeniui, už kurį buvo laiduota, įsipareigoję pagal vekselį
36. Nagrinėjamoje byloje konstatuota, jog ieškovas buvo laiduotojas, todėl vekseliu buvo sukurta solidari ieškovo prievolė atsakovei kartu su UAB „ARVI“ ir ko grupės įmonėmis, kurių prievolių įvykdymo užtikrinimui 2016 m. sausio 6 d. buvo išduotas vekselis (CK 6.81 straipsnis).
37. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad vykdomasis įrašas buvo padarytas nepagrįstai, todėl reikalavimas jį panaikinti yra nepagrįstas, todėl atmetamas (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, pasinaudojant teismų informacine sistema LITEKO nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-943-657/2017 buvo spręstas klausimas dėl antstolio Artūro Auglio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 23/16/1978 teisėtumo, kur ieškovas prašė panaikinti antstolio 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdomąją bylą nutraukti. Ieškovas įrodinėjo, jog antstolio patvarkymas, kuriuo buvo priimtas vykdyti vykdomasis dokumentas – vykdomasis įrašas, yra neteisėtas, kadangi UAB „BELOR“ neturi jokių reikalavimo teisių į pareiškėją. Kauno apygardos teismas atmetė pareiškėjo prašymą panaikinti antstolio 2016 m. gruodžio 5 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir vykdomąją bylą nutraukti. Taigi vykdymo procesas pradėtas, Kauno apygardos teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi ex officio nenustatė aplinkybių, dėl kurių išieškojimo procesas iš ieškovo negali būti pradėtas.
38. Ieškovas, tiek pateikęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš V. K., tiek įrodinėdamas, jog vykdomasis įrašas padarytas nepagrįstai, nurodė, kad įsipareigojimai pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį buvo įvykdyti. Anot ieškovo, skolinių įsipareigojimų, kildinamų iš Trišalės sutarties, 2015 m. gegužės 5 d. sudarytos tarp UAB „BELOR“, UAB „Baltkalis“ ir UAB „Arvi fertis“, nebėra, nes su atsakove visiškai atsiskaityta. Ieškovas V. K. 2018 m. kovo 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose (tomas III, b.l. 1-5) taip pat nurodė, kad 2016 m. sausio 6 d. vekselio davėjas UAB „ARVI“ ir ko yra visiškai atsiskaitęs su UAB „BELOR“ pagal šį vekselį.
39. Minėta, ieškovas, nenuginčijęs šioje byloje laidavimo teisinio santykio, atsako solidariai su UAB „ARVI“ ir ko. Antstolis, įvykdžius pilnai išieškojimą iš V. K., kaip laiduotojo, iš UAB „ARVI“ ir ko, kaip vekselio davėjo, turi pareigą užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti vykdomąjį dokumentą jį išdavusiai institucijai. Tačiau tokių duomenų nėra ir nei ieškovas, nei UAB „ARVI“ ir ko nepateikė dėl visiško atsiskaitymo.
40. Tai, kad pagal Vilniaus komercinio arbitražo byloje 2017 m. spalio 19 d. sprendimą byloje (tomas 4, b.l.104145), išnagrinėjus ginčą tarp UAB „BELOR“, UAB „Arvi fertis“ ir UAB ,Baltkalis, buvo išduotas vykdomasis raštas, kuris yra įvykdytas ir priimtas antstolio patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo (tomas V, b.l. 248-249), taip pat neįrodo, kad ieškovo prievolė pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį pasibaigė. Antstolis nėra grąžinęs vykdomojo rašto byloje, kurį 2016 m. balandžio 12 d. išdavė Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarė Jurga Kontutienė dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo.
41. Laiduodamas pagal vekselį, laiduotojas įsipareigoja lygiai taip pat kaip ir asmuo, už kurį jis laidavo (ĮPVĮ 34 straipsnis), ir visi – vekselio davėjas, akceptantas, indosantai ir laiduotojai – vekselio turėtojui atsako solidariai; vekselio turėtojas turi teisę pareikšti reikalavimus visiems pirmiau nurodytiems asmenims, kiekvienam iš jų atskirai ir visiems kartu, nesilaikydamas įsipareigojimų eiliškumo (ĮPVĮ 49 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors CK 6.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laiduotojas ir pagrindinis skolininkas atsako solidariai, tačiau laiduotojo solidarioji pareiga atsiranda tik tuo atveju, jeigu pagrindinis skolininkas neįvykdo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai – laiduotojo prievolės, kaip papildomo civilinio teisinio santykio (šalutinio, esančio šalia pagrindinio prievolinio teisinio santykio), požymis. Kai vekselis pateikiamas apmokėti jo davėjui, o jis šios pareigos neįvykdo, pareiga apmokėti vekselį atsiranda laiduotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449-378/2015). Jeigu prievolė nėra vykdoma ar vykdoma netinkamai, vekselio turėtojas pirmiausia reikalavimą turėtų pareikšti vekselio mokėtojui, tačiau net ir tai neapriboja jo galimybės reikalauti, kad prievolę įvykdytų ir laiduotojai pagal vekselį. Tai, kad prievolės įvykdymas buvo ar turėjo būti užtikrintas ir kitomis priemonėmis, tiesiogiai susijusiomis su paskolos gavėju, kaip nagrinėjamu atveju įgyto turto įkeitimas, nekeičia laidavimo pagal vekselį esmės, nes ne įkeitimas, o paskolos negrąžinimas (nepriklausomai nuo to, ar iš paskolos gavėjo lėšų, ar iš įkeisto turto) yra būtina sąlyga atsakomybei pagal laidavimą pagal vekselį kilti.
42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 (senas Nr. e2-2553-467/2018) nagrinėjamas ginčas dėl prievolės fakto pagal vekselį ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas, ginčydamas teismo procesinį sprendimą sustabdyti bylos nagrinėjamą bylą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019, pripažino, kad šioje byloje nėra ginčo objektu prievolės pagal vekselį galiojimas. Vadinasi, aplinkybės dėl atsiskaitymo pagal vekselį nėra tiriamos (CPK 13 straipsnis), kaip ir jo galiojimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1297-370/2018).
43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad „jeigu prievolė nėra vykdoma ar vykdoma netinkamai, vekselio turėtojas pirmiausia reikalavimą turėtų pareikšti vekselio mokėtojui, tačiau net ir tai neapriboja jo galimybės reikalauti, kad prievolę įvykdytų ir laiduotojai pagal vekselį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. e3K-3-11-611/2018; 22 punktas).
44. Aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad UAB „BELOR“ turėjo teisę pareikalauti, kad prievolę įvykdytų ir laiduotojas pagal vekselį, todėl vykdomasis įrašas yra atliktas pagrįstai. Tokiu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog ieškovo ieškinys turi būti atmesta kaip neįrodytas (CPK 185 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
45. CPK 150 straipsnio 2 dalis numato, kad „Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu“.
46. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – antstolio Artūro Auglio vykdymo veiksmų vykdomoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės Jurgos Kontautienės 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK -2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai sustabdymas.
47. Sprendimus įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos, vadovaujantis CPK 150 straipsniu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Šalys prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškovo reikalavimai atmesti.
49. Byloje nustatyta, jog atsakovė 2018-03-09 pateikė prašymą dėl 5 759,60 Eur išlaidų atlyginimo (tomas 3, b.l.59-66), išlaidų pagrindimas (tomas 3, b.l. 67)). Taip pat byloje yra 2018-05-22 prašymas priteisti 508,20 Eur už suteiktas paslaugas (tomas 4, b.l.2-4) bei 2018-12-14 prašymas dėl 4 912,60 Eur priteisimo (procesinių dokumentų rengimas, teikimas, susipažinimas su dokumentais, situacijos analizė, konsultavimas, bylos medžiagos aptarimas su klientu). Viso atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 11 180,40 Eur.
50. Bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą priteisiamos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20).
51. Teismas, įvertinęs nagrinėjamą bylą, jos aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad ši byla nepriskirtina išimtiniams atvejams, kai teismas pagal Rekomendacijų 11 punktą gali nukrypti nuo jų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių. Be to, kasacinis teismas išaiškino, jog Rekomendacijose nėra nurodytos teisinės paslaugos – susipažinimas su byla, strategijos kūrimas ir pasirengimas atstovauti numatomame posėdyje. Tokie veiksmai pagal savo pobūdį negali būti laikomi savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ar analogiškomis Rekomendacijų 8 punkte nustatytoms teisinėms paslaugoms (Rekomendacijų 10 punktas), o yra sudėtinė atstovavimo teisme (Rekomendacijų 8.18 punktas) teisinės paslaugos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 51 punktas).
52. Atsižvelgiant į tai, jog pateiktose ataskaitose dėl bylinėjimosi išlaidų jos yra išdėstytos taip, jog negalima didžiosios sumos dalies patikrinti, ar atitinka rekomenduojamus dydžius (darbo valandų kiekio, ruoštų dokumentų pavadinimų, datos, jų parengimo kainos sąsajos su konkrečiu dokumentu, ir pan.), o dalis neatitinka Rekomendacijų (pvz., situacijos analizė, bylos medžiagos aptarimas su klientu), šioje byloje naudota dalis įrodymų, surinktų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1702-467/2019 (senas Nr. e2-2553-467/2018), vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalimi, iš ieškovo atsakovės naudai priteisiama 5 590,20 Eur bylinėjimosi išlaidų (11 180,40 Eur /2, t. y. įvertinant, jog pusę sumos yra protinga kaina už teisines paslaugas).
53. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 63,44 Eur, todėl jos priteisiamos iš ieškovo (2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo V. K. ieškinį atmesti.
Priteisti UAB ,,BELOR“ (juridinio asmens kodas: 303276665) naudai iš ieškovo V. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 5 590,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo V. K. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 63,44 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (mokamos į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolio Artūro Auglio vykdymo veiksmų vykdomoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės Jurgos Kontautienės 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK -2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai sustabdymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.