- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-23
- Bylos Nr.
- 2-1383-196/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46392-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“
- Ieškovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „ARVI“, "ARVI" ir ko UAB BELOR
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-925-803/2018 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“, dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ARVI“ ir ko,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtą atsakovės UAB ,,BELOR“ reikalavimą, kildinamą iš UAB ,,ARVI“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio; 2) panaikinti vykdomąjį įrašą, kurį 2016 m. balandžio 12 d. išdavė Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarė J. K. dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje pagal 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą, kuriuo leista vykdyti išieškojimą iš ieškovo, iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir sustabdė antstolio A. A. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo iki nagrinėjamoje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas.
3. Atsakovė UAB ,,BELOR“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriam byla perduota pagal teismingumą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą įmokėti 233 584,26 Eur sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti teismui nurodyto dydžio banko garantiją atsakovės UAB ,,BELOR“ nuostoliams užtikrinti, taip pat leisti šią nutartį vykdyti skubiai. Atsakovė nurodė, kad 2016 m. sausio 6 d. UAB „ARVI“ ir ko išdavė, o ieškovas, faktinis UAB ,,ARVI“ ir ko vadovas ir savininkas V. K. laidavo, neprotestuotiną paprastąjį vekselį 7 000 000 Eur sumai, vekselio mokėjimo terminas - 2016 m. balandžio 6 d. Suėjus vekselyje nurodytos skolos mokėjimo terminui, atsakovė UAB ,,BELOR“ pateikė apmokėjimui vekselį ir pareikalavo ieškovo apmokėti neapmokėtą vekselio sumą - 7 000 000 Eur. Atsakovei 2016 m. balandžio 12 d. vekselio pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo iš UAB „ARVI“ ir ko ir iš ieškovo. UAB ,,ARVI“ ir ko bei ieškovui yra kilusi prievolė atsiskaityti pagal vekselį ir dėl neatsiskaitymo buvo pradėtas išieškojimo vykdymas. Vykdymo sustabdymas pritaikant laikinąsias apsaugos priemones savo esme tapo vekselio naudos tęstinumo garantija ieškovui. Pats vekselio išdavimas įrodo skolos egzistavimo faktą ir prisiimtos prievolės pagal jį vykdymas yra garantuojamas specialaus įstatymo bei teismų praktikos. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo, atsakovė gali nebesusigrąžinti skolos, nes ieškovui yra sudarytos galimybės nevaržomai realizuoti turimą turtą. Ieškovas jau atlieka veiksmus, kuriais perleidžia vertingą turtą, taip apsunkindamas kreditorių, tame tarpe ir atsakovės, galimybes patenkinti turimus reikalavimus. Be to, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė visą vykdymo veiksmų sustabdymo laikotarpį vekseliu garantuotos sumos negali naudoti savo versle, negauna pelno. Ieškovo neatsiskaitymas pagal vekselį tiesiogiai daro žalą atsakovės veiklos rezultatams
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino –panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdytus antstolio A. A. vykdymo veiksmus vykdomoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK -2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo V. K. atsakovės UAB ,,BELOR“ naudai iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas.
5. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-526-516/2018 Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikino ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 7 d. nutartimi atmetė UAB „BELOR“ prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolio A. A. vykdymo veiksmų vykdomoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK -2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai sustabdymą. Teismas taip pat atmetė UAB „BELOR“ prašymą taikyti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą įmokėti 233 584,26 Eur sumą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti teismui nurodyto dydžio banko garantiją atsakovės nuostoliams užtikrinti, bei leisti nutartį vykdyti skubiai.
7. Teismas nustatė, kad atsakovė pradėjo išieškojimą iš ieškovo V. K., kaip vekselio laiduotojo, iš viso 3 301 570,55 Eur sumai (įskaitant vykdymo išlaidas). Išieškojimas vykdomas pagal UAB „ARVI“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išduotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį 7 000 000 Eur sumai, vekselio mokėjimo terminas – 2016 m. balandžio 6 d. Suėjus vekselyje nurodytos skolos mokėjimo terminui, atsakovė UAB ,,BELOR“, pateikė apmokėjimui vekselį ir pareikalavo ieškovo apmokėti neapmokėtą vekselio sumą. Atsakovei 2016 m. balandžio 12 d. vekselio pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo iš UAB „ARVI“ ir ko ir iš ieškovo V. K..
8. Teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje atsakovės parašymas privalo būti sprendžiamas, įvertinant Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties 22 punkte pateiktus išaiškinimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-526-516/2018 nurodė, jog „laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą nagrinėjant iš naujo, be kitų reikšmingų aplinkybių (grėsmės sprendimo įvykdymui, proporcingumo principų ir kt.), turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar išieškojimas iš paties vekselio davėjo yra vykdomas ar sustabdytas“.
9. Teismas remdamasis LITEKO duomenimis nustatė, jog išieškojimas iš UAB „ARVI“ ir ko vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977 yra sustabdytas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byloje Nr. e2-1174-186/2017. Atsakovė UAB ,,BELOR“ motyvuodama naujų aplinkybių atsiradimu, t. y. Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu, kuriuo yra patvirtinta UAB „BELOR“ reikalavimo teisė, t. y. jos naudai priteista iš UAB „Arvi fertis“, UAB „BALTKALIS“ atitinkamos sumos, prašė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje e2-2553-467/2018 panaikinti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi atsakovės UAB „BELOR“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-659-196/2018 paliko minėtą nutartį nepakeista.
10. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018, Lietuvos apeliacinis teismas 2017-09-28 nutartyje nustatė, kad yra grėsmė būsimo galbūt UAB „ARVI“ ir ko palankaus teismo sprendimo įvykdymui, konstatavęs, kad jeigu iš UAB „ARVI“ ir ko būtų išieškota pagal notaro 2016-04-12 vykdomąjį įrašą ir vėliau teismas šioje byloje pripažintų, kad UAB „BELOR“ 4 754 708,10 EUR reikalavimo teisė į UAB „ARVI“ ir ko yra neteisėta, UAB „ARVI“ ir ko būtų priversta inicijuoti naujas bylas dėl atgręžtinio išieškojimo, neteisėtai išieškoto turto susigrąžinimas tokiu atveju būtų sudėtingas ar išvis neįmanomas.
11. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, jog tarp šalių yra ginčas dėl 2016 m. sausio 6 d. neprotestuotino paprastojo vekselio 7 000 000 Eur sumai fakto. Dėl to teismas nurodė, kad jei šioje byloje spręstų, jog ieškovas yra laiduotojas pagal šį vekselį, kai nėra išspręstas ginčas civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018, ir nenustatyta, ar gali būti išieškota skola iš UAB „ARVI“ ir ko pagal notaro 2016-04-12 vykdomąjį įrašą, atsirastų reikalavimo teisė į ieškovą, nesant tam teisinio pagrindo, nes būtų galima vykdyti išieškojimą iš asmens, kurio prievolė yra išvestinė.
12. Atsižvelgdamas į tai, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 22 d. nutartis, kuria atmestas UAB „BELOR“ prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, įvertinęs, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byloje Nr. e2-1174-186/2017 yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo 2016-01-06 vekselio pagrindu iš UAB „ARVI“ ir ko sustabdymas vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977, teismas sprendė, jog yra pagrindas atmesti atsakovės UAB „BELOR“ 2017 m. gruodžio 12 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo (CPK 145 – 147 str.).
13. Teismo teigimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės vekselio davėjo UAB ,,ARVI“ ir ko prašymu tebėra galiojančios, todėl turi būti taikoma status quo užtikrinanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis – sustabdyti antstolio A. A. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo iki nagrinėjamoje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas.
14. Dėl nuostolių užtikrinimo teismas nurodė, kad atsakovė prašymą dėl nuostolių atlyginimo grindė tuo, jog 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi sustabdžius 3 175 342, 86 Eur sumos išieškojimą susiklostė situacija, kuomet negalėdama vykdymo veiksmų sustabdymo laikotarpiu išieškoti nurodytos sumos iš ieškovo, atsakovė visą šį vykdymo veiksmų sustabdymo laikotarpį šios sumos negali naudoti savo versle ir ši suma atsakovei neuždirba pajamų bei pelno, t. y. atsakovė patiria žalą. Įvertinęs bylos duomenis, teismas atmetė atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nuostolių užtikrinimo, kaip neįrodytą. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo prievolė yra šalutinė, todėl neišsprendus klausimo civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018, ar gali būti iš UAB „ARVI“ ir ko išieškota pagal notaro 2016-04-12 vykdomąjį įrašą skola, nebūtų protinga įpareigoti ieškovą įmokėti 233 584,26 Eur sumą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti teismui nurodyto dydžio banko garantiją atsakovės nuostoliams užtikrinti (CPK 3 str. 1 d.)
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovė UAB ,,BELOR“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė taip pat prašo taikyti galimų nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą įmokėti 233 584,26 Eur sumą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti teismui nurodyto dydžio banko garantiją atsakovės nuostoliams užtikrinti, bei leisti šią nutartį vykdyti skubiai. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Teismas pakartotinai spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą neteisingai taikė teismų praktiką, tyrė iš esmės vienintelę aplinkybę – ar išieškojimas iš vekselio davėjo UAB ,,ARVI“ ir ko yra sustabdytas, ar ne, nors ši aplinkybė net nebuvo aktuali sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Teismas, priimdamas nutartį, turėjo vadovautis kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo išvados pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą iš naujo, neturi privalomojo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-695/2015). Tai reiškia, kad teismas turėjo iš naujo tirti faktines aplinkybes, dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus. Be to, teismas privalėjo remtis aktualia tokiam sprendimui priimti kasacinio teismo praktika, kurioje aiškinama, jog laidavimo samprata pagal Civilinį kodeksą ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą nesutampa. ĮPVĮ yra specialusis įstatymas, kurio 34 straipsnio 2 dalis numato, kad laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią laidavo, dėl kokios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus
15.2. Nagrinėjamu atveju yra visos aplinkybės, kurios būtinos siekiant taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą CPK 146 straipsnio pagrindu dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo. Atsakovė pagrindė, kad teismui sustabdžius 3 175 342,86 Eur sumos išieškojimą, susiklostė situacija, kuomet negalėdama vykdymo veiksmų sustabdymo laikotarpiu išieškoti nurodytos sumos iš ieškovo, atsakovė visą šį vykdymo veiksmų sustabdymo laikotarpį šios sumos negali naudoti savo versle ir ši suma atsakovei neuždirba pajamų bei pelno, t. y. atsakovė patiria žalą. Dėl to, kad negali atgauti nurodytos sumos, atsakovė patiria nuostolius. Teismo nutartimi buvo pažeistas proporcingumo principas, kadangi ieškovui yra suteikiamas nepagrįstas pranašumas atsakovės atžvilgiu. Kitaip tariant, atsakovė neturi būti atsakinga už tai, kad ieškovas dėl savo neteisėtų veiksmų negali laisvai disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu.
15.3. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2553-467/2018 išnagrinėjimo rezultatas neturi jokios reikšmės sprendžiant nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių užtikrinimo klausimą, kadangi, kaip minėta, ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laiduotojo įsipareigojimas galioja ir tuomet, kai ta prievolė, už kurią laidavo, dėl kokios nors priežasties negalioja, išskyrus vekselio formos trūkumus.
Atsiliepimas
16. Ieškovas V. K. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi tokie pagrindiniai argumentai:
16.1. Teismas pagrįstai pripažino, kad išieškojimas iš V. K. negali būti vykdomas, nes šiuo metu yra sustabdytas išieškojimas iš paties vekselio davėjo. V. K. nėra laiduotojas pagal UAB ,,ARVI“ ir ko 2016-01-06 išduotą vekselį. Šį vekselį V. K. pasirašė tik kaip UAB ,,ARVI“ ir ko valdybos pirmininkas, tvirtindamas ir leisdamas UAB ,,ARVI“ ir ko išduoti vekselį. Jeigu atsakovė negali šiuo metu išieškoti iš 2016-01-06 vekselio davėjo UAB ,,ARVI“ ir ko, nes yra ginčijama atsakovės reikalavimo teisė pagal šį vekselį, tai nekyla abejonių, kad atsakovė negali išieškoti ir iš asmens, kurį atsakovė laiko solidariai atsakingu, t. y. iš V. K..
16.2. Atsakovė nepagrįstai remiasi ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalimi grindžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo būtinybę. Nagrinėjamas atvejis nepatenka į ĮPVĮ 34 straipsnio 2 dalies taikymo sritį, todėl ši nuostata netaikytina.
16.3. Neteisingas skundo argumentas, kad teismas visiškai nevertino ir netyrė bylos faktų, o tik išreiškė pritarimą Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties išaiškinimams.
16.4. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ir užtikrina būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo ir jas panaikinti. Atsakovės prašymas panaikinti ieškovui taikytas laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, kadangi vis dar egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė, o atsakovė nenurodė jokių naujų svarių argumentų bei aplinkybių, kodėl jos turėtų būti panaikinamos.
16.5. Teismas pagrįstai atsisakė tenkinti prašymą taikyti nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimo užtikrinimą. Atsakovės tikėtini nuostoliai nėra a priori aiškūs ir pagrįsti. Tenkinus nuostolių užtikrinimo institutą, būtų pažeistas šalių pusiausvyros principas. Atsakovė galės savo galimai pažeistas teises apginti jai priteisiant palūkanas. Atsakovė neįrodė, kad nuostolių atlyginimas gali pasunkėti
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bei prašymas taikyti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 str. 7 d., 145 str. 2 d.). Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis iš esmės visuomet susijęs su asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymu (CPK 145 str. 1 d.), įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo.
20. Pagal CPK 149 straipsnį laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. Nors šiame straipsnyje nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindas, tačiau pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės turi būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1578-823/2016; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. E2-804-516/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-191-236/2018).
21. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad 2016 m. sausio 6 d. UAB „ARVI“ ir ko išdavė, o ieškovas V. K. laidavo, neprotestuotiną paprastąjį vekselį 7 000 000 Eur sumai, vekselio mokėjimo terminas buvo nustatytas 2016 m. balandžio 6 d. Atsakovei UAB ,,BELOR“ 2016 m. balandžio 12 d. vekselio pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo iš UAB „ARVI“ ir ko ir iš ieškovo. Atsakovė pradėjo išieškojimą iš ieškovo V. K., kaip vekselio laiduotojo.
22. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi sustabdė antstolio A. A. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo iki nagrinėjamoje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas.
23. Nagrinėjamoje byloje atsakovė prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones grindė proporcingumo bei ekonomiškumo principų pažeidimu nurodydama, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo, atsakovė gali nebesusigrąžinti skolos, nes ieškovui yra sudarytos galimybės nevaržomai realizuoti turimą turtą ir ieškovas jau atlieka veiksmus, kuriais perleidžia vertingą turtą, taip apsunkindamas kreditorių, tame tarpe ir atsakovės, galimybes patenkinti turimus reikalavimus. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė visą vykdymo veiksmų sustabdymo laikotarpį vekseliu garantuotos sumos negali naudoti savo versle, negauna pelno, dėl ko pažeidžiami atsakovės teisės bei teisėti interesai.
24. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina apeliantės skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas dėl prašyme panaikinti vykdymo veiksmų sustabdymą ir šios laikinosios apsaugos priemonės proporcingumo bei ekonomiškumo nepasisakė, apsiribodamas iš esmės vienintele aplinkybe, kad išieškojimas iš vekselio davėjo UAB ,,ARVI“ ir ko yra sustabdytas kitoje byloje, todėl turi būti taikoma status quo užtikrinanti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje dėl skolos išieškojimo iš ieškovo iki nagrinėjamoje byloje įsiteisės teismo sprendimas.
25. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, turėjo tirti ir vertinti atsakovės prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis ši grindė taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neatitikimą proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimams. Skundžiamos nutarties motyvavimas tik aplinkybe, kad išieškojimas iš vekselio davėjo UAB ,,ARVI“ ir ko yra sustabdytas, yra neatitinkantis CPK reikalavimų. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018 tenkino UAB ,,BELOR“ prašymą ir panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977, vykdomą antstolio A. A. pagal 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 4 754 708,10 Eur skolos išieškojimo iš UAB ,,ARVI“ ir ko išieškotojo – UAB ,,BELOR“ naudai. Minėtoje nutartyje nurodyta, kad nutarties dalis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones vykdytina skubiai. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nors minėta nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau šiuo metu yra išnykusi aplinkybė – panaikintas skolos išieškojimo sustabdymas iš vekselio davėjo UAB ,,ARVI“ ir ko, kuria remiantis pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.
26. Apeliacinės instancijos teismo pareiga patikrinti apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoti atskirajame skunde nurodytus argumentus ir vertinti faktinę situaciją, buvusią skundžiamos nutarties priėmimo metu, tačiau teismui nepasisakius dėl prašyme nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo argumentų bei pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiama skundžiama nutartis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išspręsti klausimą iš esmės, pasisakydamas dėl tokių faktinių aplinkybių, kurių nenagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Dėl to klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba nuostolių atlyginimo užtikrinimo turi būti nagrinėjamas iš naujo.
27. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis naikintina ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį panaikinti ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.