Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-925-803/2018 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla pagal ieškovo V. K. ieškinį, kuriame ieškovas prašė: 1) pripažinti neteisėtą atsakovės UAB ,,Belor“ reikalavimą, kildinamą iš UAB ,,Arvi“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio; 2) panaikinti vykdomąjį įrašą, kurį 2016 m. balandžio 12 d. išdavė Vilniaus miesto 45-ojo notarų biuro notarė J. K. dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdyti antstolio A. A. vykdymo veiksmai vykdomoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK – 2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo V. K. atsakovės UAB ,,Belor“ naudai iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo sprendimas.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. nutartimi civilinė byla perduota Vilniaus apygardos teismui.UAB ,,Belor“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą V. K. įmokėti 233 584,26 Eur sumą į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti teismui nurodyto dydžio banko garantiją atsakovės UAB ,,Belor“ nuostoliams užtikrinti, bei leisti šią nutartį vykdyti skubiai.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Belor“ prašymą tenkino ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdytus antstolio A. A. vykdymo veiksmus vykdomoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK - 2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo V. K. atsakovės UAB ,,Belor“ naudai iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas.2018 m. kovo 16 d. ieškovas V. K. pateikė prašymą pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš V. K., šiuo metu vykdomą 2016 m. sausio 6 d. išduoto 7 mln. Eur dydžio vekselio pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 26 d. nutartimi atmetė ieškovo V. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teismas sprendė, kad jo (ieškovo) nurodyti argumentai bei įrodymai nėra susiję su jo įsipareigojimais pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį. Tai, kad UAB „Baltkalis“ sumokėjo kitas sumas, kurios buvo priteistos UAB „Belor“ naudai Vilniaus komercinio arbitražo 2017 m. gruodžio 19 d. sprendimu byloje su šalimis UAB „Belor“, UAB „Arvi fertis“ ir UAB „Baltkalis“, paneigė ieškovo iki tol įrodinėtą aplinkybę, kad ginčas vyksta tik pagal avansines sumas, kylančias iš trišalės sutarties, ir UAB „Arvi“ ir ko neturi skolos.

Teismas sprendė, kad tai, ar vekselio davėjas UAB „Arvi“ ir ko turi pareigą mokėti kokias nors sumas UAB „Belor“ pagal vekselį neveikia šioje byloje ginčo objekto (nes šis klausimas nagrinėtinas kitoje civilinėje byloje), todėl šiuo pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra teisinio pagrindo.

Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių grėsmę būsimo tikėtina V. K. palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsakovė UAB „Belor“ yra stabiliai veikianti įmonė ir galėtų iš ieškovo išieškotas sumas grąžinti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas V. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą iš V. K., šiuo metu vykdomą 2016 m. sausio 6 d. išduoto 7 mln. Eur dydžio vekselio pagrindu.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nurodė, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas. Teigia, kad su prašymu pateikė eilę procesinių dokumentų ir pagrindžiančių įrodymų, kad 2016 m. sausio 6 d. vekselį V. K. pasirašė ne kaip laiduotojas pagal vekselį, bet kaip UAB „Arvi“ ir ko valdybos pirmininkas, savo parašu tvirtindamas ir leisdamas UAB „Arvi“ ir ko direktoriui išduoti vekselį UAB „Belor“ naudai.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra grėsmės būsimo tikėtina palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes UAB „Belor“ yra stabiliai veikianti įmonė. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byloje Nr. e2-1174-186/2017 tenkino UAB „Arvi“ ir ko prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė išieškojimą iš UAB „Arvi“ ir ko pagal 2016 m. sausio 6 d. vekselį. Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad išieškojus iš UAB „Arvi“ ir ko ir vėliau tenkinus UAB „Arvi“ ir ko ieškinį, t. y. panaikinus vykdomąjį įrašą vekselio pagrindu, vėliau susigrąžinti iš UAB „Belor“ ar kitų trečiųjų asmenų išieškotą turtą gali būti sudėtinga arba išvis neįmanoma. Lygiai taip pat išieškojus iš V. K. pagal tą patį 2016 m. sausio 6 d. vekselį yra grėsmė būsimo galimai V. K. palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes išieškojus iš V. K. turto, o vėliau teismui tenkinus V. K. ieškinį ir panaikinus vykdomąjį įrašą, susigrąžinti iš UAB „Belor“ ar kitų trečiųjų asmenų išieškotą turtą gali būti sudėtinga arba neįmanoma.Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad UAB „Belor“ finansinė padėtis pakankama gera tam, kad grąžintų iš V. K. išieškotas sumas pagal vekselį, kadangi 2016 m. pabaigoje UAB „Belor“ turėjo net 631 106 Eur pradelstų skolų įvairiems tiekėjams.Atsakovė UAB „Belor“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Apelianto teiginiai dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones prima facie pagrįstumo yra klaidingi. Apelianto pateikti įrodymai nepagrindžia, jog V. K. 2016 m. sausio 6 d. vekselį pasirašė kaip UAB „Arvi“ ir ko valdybos pirmininkas. Kiekybinio atstovavimo („dvigubo parašo“), kai bendrovei sukurti įsipareigojimus be vadovo privalomas dar ir valdybos pirmininko parašas, UAB „Arvi“ ir ko nenustatyta. Be to, valdybos pirmininko pareigos pasirašinėti bendrovės išduodamus vekselius kartu su įmonės vadovu nenumato ir teisės aktai. Apeliantas V. K. pasirašydamas 2016 m. sausio 6 d. vekselį turėjo/privalėjo suprasti, jog šiuo vekseliu prisiima asmenines laidavimo prievoles. Apelianto V. K. asmeninis laidavimas buvo sąlyga norint toliau tęsti atsakovės bei ieškovo faktiškai valdomų įmonių tolimesnį bendradarbiavimą. V. K. kartu su 2018 m. kovo 16 d. prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikti įrodymai apie tai, jog neva yra visiškai atsiskaityta pagal prievoles, kurioms užtikrinti buvo išduotas vekselis, yra nesusiję su V. K. prievole pagal vekselį ir nepagrindžia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad yra grėsmė būsimo tikėtina palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant apie UAB „Belor“ finansinę būklę reiktų vadovautis 2017 metų finansinėmis ataskaitomis, kurios patvirtina, jog UAB „Belor“ finansinė būklė yra gera ir atitinkamai neegzistuoja jokia grėsmė, jog priėmus V. K. palankų sprendimą ieškovė negalėtų grąžinti išieškotų sumų.

Atsakovei gerai žinoma, kad be pagrindo gautos sumos turi būti grąžinamos ir nėra jokio pagrindo abejoti, kad atsakovė grąžintų be pagrindo gautas sumas, laikydama sąžiningu ir protingu elgesiu teisinius santykius kurti atsakingai ir išvengiant brangaus ir neperspektyvaus bylinėjimosi. Nurodo, kad ieškovas ieškinyje pareiškė du pagrindinius reikalavimus – pripažinti atsakovės reikalavimą pagal vekselį neteisėtu ir panaikinti notarės išduotą vykdomąjį įrašą, t. y. teikia tokius reikalavimus, kurie automatiškai įvykdomi nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir jų įvykdymui nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų. Taigi atsakovė neturi jokių galimybių apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nepritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškinio reikalavimams užtikrinti buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi tenkino UAB ,,Belor“ prašymą ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas V. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kurį išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir atsakovės UAB „Belor“ laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismas iš naujo spręsdamas atsakovės UAB „Belor“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, 2018 m. birželio 8 d. nutartimi atmetė UAB „Belor“ prašymą panaikinti ieškovo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi patekintą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir jas pritaikė – sustabdė antstolio A. A. vykdymo veiksmus vykdomoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK -2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai. Taip pat atmetė UAB „Belor“ prašymą taikyti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą.

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 str. 5 d.). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

Iš to, kas pasakyta, prieinama išvados, kad pirmosios instancijos teismui 2018 m. birželio 8 d. nutartimi atmetus UAB „Belor“ prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. taikytas laikinąsias apsaugos priemones, išnyko ginčo dalykas, nes apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atmetus atsakovo prašymą jas panaikinti, liko galioti, dėl ko skundžiama teismo nutartis atmesti ieškovo pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones neteko apeliacijos objekto statuso. Tai pagrindas apeliacinį procesą nutraukti (CPK 315 str. 2 d. 3 p., 5 d., 338 str.).

Už atskirąjį skundą 2018 m. balandžio 4 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. 1860 UAB „Marijampolės pašarai“ sumokėjo už apeliantą V. K. 38 Eur žyminį mokestį. Nutraukus apeliacinį procesą, šis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 87 str. 1 d. 8 p., 315 str. 5 d.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi bei 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 26 d. nutarties, nutraukti.

Grąžinti UAB „Marijampolės pašarai“ (j. a. k. 251471180) 38 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2018 m. balandžio 4 d. AB Luminor bank lėšų pervedimo nurodymą Nr. 1860 Valstybinei mokesčių inspekcijai už apelianto V. K. atskirąjį skundą.