- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- 2-526-516/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46392-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Belor“
- Trečiasis asmuo
- "ARVI" ir ko UAB BELOR
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d., kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-925-803/2018 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Belor“ dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti neteisėtu atsakovo reikalavimą, kildinamą iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Arvi“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio, taip pat panaikinti vykdomąjį įrašą, kurį 2016 m. balandžio 12 d. išdavė Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarė J. K. dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje pagal 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą, kuriuo leista vykdyti išieškojimą iš ieškovo, iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino ir sustabdė antstolio A. A. vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo iki nagrinėjamoje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas.Atsakovė UAB ,,Belor“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriam byla perduota pagal teismingumą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones arba taikyti galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimą, įpareigojant ieškovą įmokėti 233 584,26 Eur sumą į teismo depozitinę sąskaitą arba pateikti teismui nurodyto dydžio banko garantiją atsakovės UAB ,,Belor“ nuostoliams užtikrinti, taip pat leisti šią nutartį vykdyti skubiai.Nurodė, jog 2016 m. sausio 6 d. UAB „Arvi“ ir ko išdavė, o ieškovas, faktinis UAB ,,Arvi“ ir ko vadovas ir savininkas V. K. laidavo, neprotestuotiną paprastąjį vekselį 7 000 000 Eur sumai, vekselio mokėjimo terminas - 2016 m. balandžio 6 d. Suėjus vekselyje nurodytos skolos mokėjimo terminui, atsakovė UAB ,,Belor“, vykdydama Lietuvos Respubikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą, pateikė apmokėjimui vekselį ir pareikalavo ieškovo apmokėti neapmokėtą vekselio sumą - 7 000 000 Eur. Atsakovei 2016 m. balandžio 12 d. vekselio pagrindu buvo išduoti vykdomieji įrašai dėl vekselyje nurodytos sumos išieškojimo iš UAB „Arvi“ ir ko ir iš ieškovo V. K.. Pažymėjo, jog UAB ,, Arvi“ ir ko bei ieškovui yra kilusi prievolė atsiskaityti pagal vekselį ir dėl neatsiskaitymo buvo pradėtas išieškojimo vykdymas.Prašyme nurodė, kad Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo esme neleistinai tapo vekselio naudos tęstinumo garantija ieškovui. Pats vekselio išdavimas įrodo skolos egzistavimo faktą ir prisiimtos prievolės pagal jį vykdymas yra garantuojamas specialaus įstatymo bei teismų praktikos. Dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vykdymo veiksmų sustabdymo, atsakovė gali nebesusigrąžinti skolos, nes ieškovui yra sudarytos galimybės nevaržomai realizuoti turimą turtą. Ieškovas jau atlieka veiksmus, kuriais perleidžia vertingą turtą, taip apsunkindamas kreditorių, tame tarpe ir atsakovės, galimybes patenkinti turimus reikalavimus. Be to, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė visą vykdymo veiksmų sustabdymo laikotarpį vekseliu garantuotos sumos negali naudoti savo versle, negauna pelno. Ieškovo neatsiskaitymas pagal vekselį tiesiogiai daro žalą atsakovės veiklos rezultatams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsakovės prašymą tenkino –panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – sustabdytus antstolio A. A. vykdymo veiksmus vykdomoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK -2774 dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo V. K. atsakovės UAB ,,Belor“ naudai iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas.Teismas nurodė, kad atsakovės UAB ,,Belor“ reikalavimo teisę į ieškovą patvirtina 2016 m. sausio 6 d. vekselis bei jo pagrindu Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš ieškovo V. K. atsakovės UAB ,,Belor“ naudai. Kol nėra išspręstas ieškovo nurodomų aplinkybių, kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja, pagrįstumo klausimas, atsakovės UAB ,,Belor“ reikalavimo teisė yra galiojanti ir vykdytina. Teismas konstatavo, jog pagal šios bylos situaciją ginčo vekselyje įtvirtintos ieškovo mokėjimo prievolės vykdymo sustabdymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą. Objektyvaus pagrindo teigti, kad atsakovė ieškinio tenkinimo atveju vengtų išsiieškotų sumų grąžinimo, nėra. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi tenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai neįvertino poreikio užtikrinti šalių teisinių santykių stabilumą ir jo santykio su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 145 straipsnio 2 dalyje nustatytų principų reikalavimais. Todėl konstatavo esant pagrindą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas V. K. atskirajame skunde, be kita ko, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:Teismas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo priėmė neišklausęs ieškovo nuomonės, todėl pažeidė šalies teisę būti išklausytai ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, bet teismas 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė jį priimti, motyvuodamas, jog ieškovas praleido terminą atsiliepimui pateikti. Tačiau ieškovas šio termino nebuvo praleidęs.Teismas turėjo teisę panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tik nustatęs naujų faktinių aplinkybių, kurių teismas ir atsakovė nežinojo ir kurios negalėjo būti atsakovei žinomos atskirojo skundo pateikimo metu ar anksčiau teikiant prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Tačiau teismas ne tik iš naujo įvertino įsiteisėjusios žemesnės instancijos teismo nutarties pagrįstumą, bet ir paneigė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį byloje Nr. 2S-812-619, kuriomis buvo atmesti analogiško turinio atsakovės prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.Atsakovė nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.Išieškojimas iš ieškovo V. K. negali būti vykdomas, nes šiuo metu išieškojimas yra sustabdytas iš paties vekselio davėjo – UAB „Arvi“ ir ko. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos, nes jos užtikrina ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą.Atsakovė UAB „Belor“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Ieškovo teisė būti išklausytam nebuvo pažeista. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo teismas nebuvo įpareigotas sulaukti galimų ieškovo atsikirtimų į atsakovės prašymą.Ieškovas nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį paneigė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį. Tačiau nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi nei prejudicinės nei res judicata galios.Atsakovė pateiktame prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodė papildomas aplinkybes, kurios nebuvo minėtos ankstesniuose atsakovės procesiniuose dokumentuose, ir pateikė jas pagrindžiančius įrodymus.Išieškojimo iš UAB „Arvi“ ir ko sustabdymas neturi reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018 po to, kai buvo sustabdytas išieškojimas iš UAB „Arvi“ ir ko, paaiškėjo nauja aplinkybė – 2017 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas komercinio arbitražo sprendimas, patvirtinantis UAB „Arvi“ ir ko bei ieškovo prievolę atsiskaityti su atsakove, dėl ko akivaizdu, kad UAB „Arvi“ ir ko ieškinys yra nepagrįstas. Toje byloje UAB ,,Belor“ yra pareiškusi prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones būtent dėl UAB „Arvi“ ir ko preliminaraus ieškinio nepagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, neišklausė apelianto nuomonės, todėl pažeidė šalies teisę būti išklausytai ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.Nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad aplinkybė, jog skundžiama nutartis buvo priimta, negavus ieškovo V. K. atsiliepimo į atsakovės prašymą, turėtų būti vertinama kaip absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Apelianto nurodoma CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkto norma reglamentuoja kitokią situaciją negu susiklostė nagrinėjamoje byloje – absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama, kai teismas išnagrinėjo bylą, nesant nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, numatyti CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse laikytini specialiomis proceso teisės normomis (tai grubūs civilinio proceso principų pažeidimai), todėl negali būti aiškinami bei taikomi plečiamai. Šiuo atveju byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones nebuvo nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kviečiant į posėdį dalyvaujančius byloje asmenis, todėl aplinkybė, kad skundžiama nutartis buvo priimta neišklausius ieškovo pozicijos, negali būti vertinama kaip aptartas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, tačiau svarstytina, ar tokia aplinkybė nelaikytina CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytu civilinio proceso normų pažeidimu, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla (šiuo atveju- laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas). Pagal faktinius bylos duomenis atsakovė UAB „Belor“ pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba atsakovės nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gruodžio 13 d. teisėjos rezoliucija pateiktą prašymą priėmė ir nustatė apeliantui terminą atsiliepimui pateikti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nors CPK 149 straipsnyje nėra tiesiogiai nurodyta, kad klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo gali būti nagrinėjamas tik dalyvaujantiems byloje asmenims pareiškus savo poziciją, nagrinėjamu atveju pats teismas, nustatydamas terminą atsiliepimui pateikti pripažino, kad apelianto nuomonė dėl sprendžiamo klausimo yra reikalinga ir jo teisė būti išklausytam arba pasisakyti dėl tokio pareikšto atsakovės prašymo yra teisiškai reikšminga. Tai reiškia, kad jeigu teismas tokią teisę apeliantui suteikė, ji teismo nustatyta tvarka ir terminais turi būti įgyvendinama, nebent pats dalyvaujantis byloje asmuo šia teise nepasinaudotų. Nepaisant nutarties 16 punkte nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą nesulaukęs apelianto atsiliepimo ir nepasibaigus atsiliepimui pateikti nustatyto termino. Pažymėtina, kad 2017 m. gruodžio 13 d. rezoliucija, teisėja nustatė trijų darbo dienų terminą atsiliepimui į prašymą pateikti. Tuo tarpu 2017 m. gruodžio 14 ieškovo V. K. atstovei advokatei G. A. per EPP išsiųstame pranešime nurodyta, kad vadovaujantis Vilniaus apygardos teismo teisėjos R. P. 2017-12-13 rezoliucijoje yra nustatytas 3 dienų (pastaba –pajuodinta pačiame pranešime) terminas nuo šio procesinio dokumento įteikimo dienos pateikti atsiliepimą į pareikštą prašymą. Pranešime nenurodyta, kad terminas skaičiuojamas kalendorinėmis, o ne darbo dienomis, tačiau yra aiški nuoroda į teisėjos rezoliuciją, kurioje nedviprasmiškai nurodyta, kad terminas skaičiuojamas ne kalendorinėmis, bet darbo dienomis. Pranešimas, kuris pateiktas advokatei per EPP sistemą, laikomas jai įteiktu kitą darbo dieną po išsiuntimo (t.y. gruodžio 15 d., penktadienį), o darbo dienomis nustatyto termino eigos pradžia tokiu atveju yra gruodžio 18 d., pirmadienis (pirma termino eigos pradžios darbo diena – CPK 73 straipsnio 3 dalis). Taigi, teisėjos rezoliucijoje nustatyto 3 darbo dienų termino paskutinė diena buvo gruodžio 20 d., kurią ir buvo pateiktas V. K. atsiliepimas į UAB ,,Belor“ prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.Nepaisant to, 2017 m. gruodžio 22 nutartimi teismas atsisakė priimti apelianto pateiktą atsiliepimą į atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo kaip paduotą prakleidus nustatytą terminą. Apeliantui pateikus atskirąjį skundą dėl teismo 2017 m. gruodžio 20 d. ir 22 d. nutarčių, pirmosios instancijos teismas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi pasinaikino savo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartį ir apelianto atsiliepimą priėmė. Tačiau 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, nepasinaikino ir UAB ,,Belor“ prašymo, įvertinant jau priešingos šalies (ieškovo V. K.) atsiliepime išdėstytus faktinius bei teisnius argumentus, iš naujo neišnagrinėjo. Tai reiškia, kad nors apelianto atsiliepimas 2018 m. sausio 8 d. nutartimi buvo priimtas, priimant skundžiamą 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, visiškai nebuvo atsižvelgta į apelianto pateikto atsiliepimo argumentus, nors 2018 m. sausio 8 d. nutartyje apie šiuos argumentus yra išsamiai pasisakoma, kas liudija, jog argumentai buvo reikšmingi būtent sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeista apelianto teisė būti išklausytam ir tai vertintina kaip CPK normų pažeidimas, dėl ko klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Nutarties 19 punkte minėta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2018 m. sausio 8 d. nutartį, kuri nėra šios apeliacijos objektu, išsamiai pasisakė ir dėl apelianto atsiliepime nurodytų argumentų ir konstatavo, kad laikinosios apsaugos priemonės panaikintos pagrįstai. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 334 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, gali pats panaikinti savo nutartį (1 punktas), o su skundu nesutikdamas, perduoda bylą nagrinėti apeliacine tvarka (2 punktas). Taigi, civilinio proceso normos nenumato tokios procedūros, kuomet pirmosios instancijos teismas, pasinaikinęs vieną iš skundžiamų nutarčių (šiuo atveju – nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti bylos šalies atsiliepimą), ta pačia nutartimi galėtų vertinti kitos savo priimtos skundžiamos nutarties teisėtumą ir/ar pagrįstumą, dėl kurios su atskiruoju skundu nesutinka (šiuo atveju – nutarties, kuria buvo panaikintos laikinosios apsaugos priemonės). Taigi, situacija, kuomet teismas priima atsiliepimą į prašymą ir šio atsiliepimo argumentus vertina jau po to, kai klausimas yra išspręstas nutartimi, kurios pirmosios instancijos teismas pats nepanaikino, pažeidžia instancinės procesinių sprendimų peržiūros taisykles, nes skundžiamos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, jeigu pirmosios instancijos teismas su atskiruoju skundu nesutiko, turi teisę apeliacine tvarka patikrinti tik apeliacinės instancijos teismas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, sutiktina su apelianto pozicija, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam, priimdamas skundžiamą nutartį, neanalizavo ir nevertino aplinkybių, kurios yra nurodytos apelianto atsiliepime į prašymą ir kurios, atsižvelgiant į vėlesnius teismo veiksmus (mėginimą atsikirsti į šiuos argumentus ir taip pagrįsti 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties teisėtumą 2018 m. sausio 8 d. nutartyje), negali būti vertinamos kaip teisiškai nereikšmingos, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas atsakovės UAB „Belor“ prašymas ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, naikintina, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo be kita ko, turėtų įvertinti, kad atsakovės reikalavimai yra kildinami iš UAB „Arvi“ ir ko 2016 m. sausio 6 d. neprotestuotino paprastojo vekselio 7 000 000 Eur sumai. Apeliantas, remiantis atsakovės reikalavimais, laikomas laiduotoju pagal šį vekselį. Situacija, kuomet išieškojimas iš vekselio davėjo yra sustabdytas, bet vykdomas išieškojimas iš asmens, kurios prievolė yra išvestinė (UAB ,,Belor“ nurodo V. K. esant laiduotoju pagal UAB ,,Arvi“ ir ko išduotą vekselį, nors ieškovas savo, kaip laiduotojo, statusą ginčija), yra teisiškai ydinga. Laikinosios apsaugos priemonės–išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977, vykdomo antstolio A. A. pagal 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 4 754 708,10 Eur skolos išieškojimo iš uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko išieškotojos – uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ naudai sustabdymas – yra pritaikytos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi byloje Nr. e2-1174-186/2017 ir yra galiojančios. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 22 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje e2-2553-467/2018 netenkino UAB ,,Belor“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (išieškojimo iš UAB ,,Arvi“ ir ko sustabdymo) panaikinimo. Nors ši nutartis šiuo metu nėra įsiteisėjusi, laikinosios apsaugos priemonės taikytos vekselio davėjo UAB ,,Arvi“ ir ko prašymu skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojo ir tebėra galiojančios. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą nagrinėjant iš naujo, be kitų reikšmingų aplinkybių (grėsmės sprendimo įvykdymui, proporcingumo principų ir kt.), turi būti atsižvelgiama ir į tai, ar išieškojimas iš paties vekselio davėjo yra vykdomas ar sustabdytas.Naikindamas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį dėl anksčiau nurodyto CPK pažeidimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų apelianto ir atsakovo skunde bei atsiliepime išdėstytų argumentų, nes jie bylos rezultatui įtakos neturi.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo arba nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.