Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-925-803/2018, kuria sustabdyta civilinė byla pradėta pagal ieškovo V. K. ieškinį dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo dalies panaikinimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „BELOR“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo pradėta civilinė byla pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei UAB „BELOR“ dėl reikalavimo, kildinamo iš UAB „ARVI“ ir ko 2016-01-06 išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio (vekselio gavėjas UAB „BELOR“), pripažinimo neteisėtu ir notarės išduoto vykdomojo įrašo dalies dėl skolos pagal vekselį išieškojimo iš laiduotoju nurodyto V. K. panaikinimo. Ieškinio reikalavimus grindė tuo, kad jis ant „ARVI“ ir ko išduoto vekselio pasirašė ne kaip laiduotojas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

8.1. Skundžiama nutartis yra be motyvų arba jie yra neišsamūs, netikslūs, klaidinantys, todėl ji naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.

8.2. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė ieškovo V. K. prašymą dėl civilinių bylų Nr. 2-925-803/2018 ir Nr. e2-2553-467/2018 sujungimo 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi (c. b. Nr. 2KT-33-567/2018) atmetė, neįžvelgusi tiesioginio teisinio ryšio tarp bylų. Nors bylų sujungimo institutas nėra tapatus bylos stabdymo institutui, tačiau sprendimas atsisakyti sujungti minimas civilines bylas yra svarbus tuo aspektu, jog šiuos institutus vienija proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo įgyvendinimo tikslai. Todėl teismas, nuspręsdamas stabdyti civilinę bylą dėl kitos bylos, kurių sąsajumas bylų sujungimo aspektu nenustatytas, privalėjo nurodyti aiškius, išsamius ir įtikinamus tokio procesinio sprendimo motyvus.

8.3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą privalomą bylos sustabdymo pagrindą ir nepagrįstai sustabdė šią civilinę bylą:

8.3.1. Teismas, priimdamas nutartį dėl bylos stabdymo, nepaaiškino, kaip sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018 gali būti prieštaringas sprendimui šioje civilinėje byloje, neįvertino, ar laidavimo nustatymo faktas trukdo išnagrinėti visus pareikštus reikalavimus civilinėje byloje, neatskleidė, kodėl civilinė byla dėl V. K. laidavimo fakto ginčijimo yra tiesiogiai susijusi su byla, kurioje prievolių pagal vekselį egzistavimą ginčija vekselio davėja UAB „ARVI“ ir ko. Tiesioginio prejudicinio ryšio tarp bylų buvimą paneigia tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčija ne laidavimo prievolės neegzistavimą dėl prievolės pagal vekselį pasibaigimo, bet teigia, kad laidavimo prievolė apskritai nebuvo sukurta.

8.3.2. Teismas, priimdamas nutartį dėl bylos stabdymo, privalėjo remtis aktualia tokiam procesiniam sprendimui priimti kasacinio teismo praktika, kurioje aiškinama, jog laidavimo samprata pagal CK ir ĮPVĮ nesutampa. Išieškojimo procesas iš laiduotojo yra reglamentuotas kaip savarankiškas procesas ir nėra jokio pagrindo teigti apie bylų, kuriose sprendžiami vekselio davėjo teisiniai santykiai su laiduotojo ir vekselio davėju nagrinėjimo skirtingose bylose teisinį ydingumą.

8.3.3. Teismas, siekdamas teisingai taikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, turėjo tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abejose bylose, o spręsdamas, ar tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų yra tiesioginis teisinis ryšys, ar ne, turėjo išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą sustabdė minėtu pagrindu, ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios sustabdė bylą.

8.4. Byla pradėta prieš 1,5 metų, jos sustabdymas dėl didelės apimties kitos civilinės bylos, dėl kurios sustabdyta, užtruks labai ilgai (mažiausiai 1,5–2 metus), o tai iš esmės pažeis atsakovės teisę į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į greitą procesą.

8.5. Šios civilinės bylos nagrinėjimas nepažeis ieškovo ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių; priešingai – jas užtikrins.

9. Ieškovas V. K. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Nors sutiktina, kad šioje bylos proceso stadijoje nebuvo pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimo, tačiau nepalaikomi atsakovės (apeliantės) atskirajame skunde nurodyti argumentai, kuriais prašoma panaikinti skundžiamą nutartį, t. y. pirma, esą skundžiama nutartis yra be motyvų, jie neišsamūs, netikslūs, klaidinantys, todėl konstatuotinas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas; antra, ši byla, kurioje ginčijamas V. K., kaip laiduotojo statusas pagal 2016-01-06 vekselį, yra nesusijusi su kita byla (c. b. Nr. e2-2553-467/2018), kurioje pagrindinė prievolės šalis „ARVI“ ir ko ginčija UAB „BELOR“ reikalavimo teisę pagal 2016-01-06 vekselį.

10.2. Skundžiama nutartis yra motyvuota, teismo pozicija – aiški, todėl nėra pagrindo jos naikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.3. Teismas iš esmės teisingai nustatė ryšį tarp sustabdytos bylos ir kitos Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos bylos. Akivaizdu, kad kitoje teismo byloje konstatavus, jog UAB „BELOR“ neturi reikalavimo teisės į pagrindinės prievolės šalį (vekselio davėją „ARVI“ ir ko) UAB „BELOR“ neturės jokios reikalavimo teisės ir į šalutinės prievolės šalį – V. K., kurį apeliantė nepagrįstai laiko laiduotoju pagal tą patį 2016-01-06 vekselį. Tačiau V. K. sutinka, kad kitoje Vilniaus apygardos teismo byloje priimtas sprendimas turėtų įtakos šioje byloje nagrinėjamam klausimui tik tuo atveju, jeigu teismas šioje byloje konstatuotų, kad ieškovas yra laiduotojas pagal 2016-01-06 vekselį. Tokiu atveju, esminę reikšmę byloje nagrinėjamam reikalavimui turėtų aplinkybė, ar UAB „BELOR“ apskritai turi reikalavimo teisę į pagrindinę prievolės šalį („ARVI“ ir ko) ir tokiu būdu ir į V. K..

10.4. Taigi, klausimas, ar ši byla stabdytina iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2553-467/2018, spręstinas po to, kai ši teismo byla bus išnagrinėta iš esmės. Toks procesinis sprendimas taip pat labiau atitiktų proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principus, nes pripažinus, kad V. K. nėra laiduotojas pagal 2016-01-06 vekselį teismo sprendimas kitoje byloje neturėtų šios bylos išnagrinėjimui jokios įtakos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.).

13. Vienas iš CPK 329 straipsnyje įtvirtintų absoliučių teismo negaliojimo pagrindų – sprendimo (nutarties) buvimas be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Šiuo sprendimo negaliojimo pagrindu remiasi apeliantė atskirajame skunde prašydama panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

14. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, neturi pagrindo spręsti, kad teismo nutartis sustabdyti bylą yra be motyvų – teismas, priimdamas tokį procesinį sprendimą rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-526-516/2018, kasacinio teismo praktika, taip pat pasisakė dėl kitos civilinės bylos, iki kurios išnagrinėjimo sustabdyta ši civilinė byla, galimos įtakos, bylas siejančio teisinio ryšio t. y. nurodė, jog jei Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018 pripažins, kad prievolė pagal vekselį įvykdyta, išieškojimas nebus galimas ir iš V. K., kuris notaro 2016-04-12 vykdomajame įraše nurodytas kaip laiduotojas pagal vekselį. Taigi, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas išdėstė teisinius argumentus, kuriais remiantis sprendė esant pagrindui stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Materialiosios ir (ar) procesinės teisės normų atitinkamas taikymas ir teismo argumentacija, sprendžiant bylos sustabdymo klausimą, su kuria nesutinka apeliantė, negali lemti išvados dėl egzistuojančio absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo, įtvirtinto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Šioje situacijoje nutarties motyvų išsamumas ir (ar) pakankamumas bylos sustabdymo institutui taikyti bus patikrintas sprendžiant skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, UAB „BELOR“ pasinaudojus teise į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina nesant pagrindo skundžiamą nutartį naikinti pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

16. Nenustačius kitų skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, nagrinėjamu atveju spręstina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintu privalomuoju bylos sustabdymo pagrindu iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018.

17. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų bylai vilkinti. Dėl to teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1232-943/2018).

18. Vienas iš CPK įtvirtintų privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų, kuriuo nagrinėjamu atveju rėmėsi pirmosios instancijos teismas, įtvirtintas CPK 163 straipsnio 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė šios civilinės bylos nagrinėjimą motyvuodamas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2553-467/2018 procesinio rezultato įtaka V. K. prievolės UAB „BELOR“, kildinamos laidavimo pagrindu, vykdymui. Tokia teismo išvada paremta Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, kurioje buvo tikrinamas nutarties panaikinti laikinąsias apsaugos priemones V. K. ieškinio reikalavimams užtikrinti teisėtumas ir pagrįstumas, motyvais bei atitinkamais kasacinio teismo išaiškinimais.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šių motyvų pagrindu spręsdamas esant būtinybei CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdyti šią civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018, tinkamai neįvertino civilinėse bylose įrodinėtino skirtingo faktinio reikalavimų tenkinimo pagrindo, turinčio esminės įtakos bylos sustabdymo institutui nagrinėjamu atveju taikyti.

21. Šioje civilinėje byloje, pradėtoje pagal V. K. 2016-12-19 ieškinį, ginčijamas atsakovės UAB „BELOR” reikalavimas ieškovui, kildinamas iš neprotestuotino paprastojo vekselio, kurį 2016-01-06 išdavė vekselio davėjas UAB „ARVI“ ir ko, ir prašoma panaikinti vykdomąjį įrašą (jo dalį), kurį 2016-04-12 išdavė Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarė J. K. dėl 3 175 342,86 Eur skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovės naudai, nurodant, kad jis ant 2016-01-06 vekselio pasirašė ne kaip laiduotojas, o kaip UAB „ARVI“ ir ko valdybos pirmininkas, tvirtindamas ir leisdamas išduoti vekselį, todėl ieškovas neturi pareigos mokėti atsakovei pagal vekselį ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį įrašą.

22. Savo ruožtu iš bylos medžiagos, šalių paaiškinimų, teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018, dėl kurios skundžiama nutartimi sustabdyta ši byla, be kita ko yra nagrinėjamas ieškovės „ARVI“ ir ko ir UAB „BELOR“ ginčas dėl UAB „BELOR“ reikalavimo į 2016-01-06 vekselio davėją „ARVI“ ir ko pripažinimo neteisėtu ir notaro 2016-04-12 vykdomojo įrašo panaikinimo, ieškovei „ARVI“ ir ko nesutinkant su prievole mokėti vykdomojo įrašo pagrindu antstolio išieškomą piniginę sumą UAB „BELOR“ naudai.

23. Atsižvelgiant į šių civilinių bylų nagrinėjimo dalyką akivaizdu, kad abejose bylose vyksta ginčas, susijęs su to paties dokumento (vekselio) pagrindu pradėto išieškojimo iš vekselio davėjo „ARVI“ ir ko ir V. K. teisėtumu, pastariesiems kreipusis į teismą su ieškiniais dėl UAB „BELOR“ reikalavimo teisės ginčijimo ir notarės išduoto vykdomojo įrašo (jo dalies) panaikinimo. Tačiau šios aplinkybės nėra pakankamos spręsti, kad civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018 priimtas procesinis rezultatas ir (ar) joje nustatytos aplinkybės yra tokie reikšmingi, kad be jų negalimas šios civilinės bylos išnagrinėjimas.

24. Skiriantis faktinėms aplinkybėms, kuriomis įrodinėtini ieškovų skirtingose bylose pareikšti reikalavimai UAB „BELOR“ (ieškovas atsakovės reikalavimo teisę į jį ginčija neigdamas savo kaip laiduotojo statusą pagal „ARVI“ ir ko išduotą vekselį, kai civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018 ieškovė „ARVI“ ir ko neneigia išdavusi vekselį, tačiau kyla ginčas dėl prievolės pagal vekselį vykdymo (buvimo)), nėra pagrindo daryti išvadą, kad civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018 bus nagrinėjamos ir nustatytos aplinkybės, turinčios įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią šiai civilinei bylai (t. y. aplinkybės, susijusios su V. K. laidavimu pagal vekselį), ar kad nesustabdžius šios bylos iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018 kyla prieštaringų sprendimų ar neteisingo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo grėsmė, minėtoje byloje nesant sprendžiamiems jokiems klausimams, susijusiems su V. K. šioje byloje ginčijamu laidavimo atsiradimo pagrindu.

25. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitos civilinės bylos nagrinėjimas neužkerta kelio teismui visus teisiškai reikšmingus faktus ieškovo pareikšto ieškinio ribose pačiam nustatyti šioje civilinėje byloje, todėl šios civilinės bylos sustabdymas remiantis vien tuo, kad palankaus teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018 priėmimas galėtų lemti išieškojimo iš V. K. pagal vekselį ir išduotą vykdomąjį įrašą negalimumą kitu nei jo įrodinėjamu ieškinio tenkinimo pagrindu (esant įvykdytai prievolei pagal vekselį, o ne paneigiant jo kaip laiduotojo pagal vekselį teisinį statusą), neatitinka CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtino bylos sustabdymo pagrindo taikymo, pažeidžia byloje dalyvaujančių asmenų teisę į greitą bylos išnagrinėjimą.

26. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartyje pirmosios instancijos teismui pateikti nurodymai įvertinti tai, ar išieškojimas iš paties vekselio davėjo yra vykdomas ar sustabdytas, buvo skirti sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais rėmėsi kaip pagrindu sustabdyti šią civilinę bylą.

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje bei kitoje byloje, su kurios nagrinėjimu siejamas privalomojo bylos sustabdymo būtinumas, suformuluotus reikalavimų (ieškinių) dalykus ir pagrindus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė šią civilinę bylą iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2553-467/2018, todėl skundžiama nutartis dėl neteisingai taikytos procesinės teisės normos naikintina plačiau nepasisakant dėl visų atskirojo skundo argumentų (CPK 337 str. 1 d. 2 p., 338 str., 329 str. 1 d., 185 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–338 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti.