Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-07-14 · Civilinė byla Nr. 2S-812-619/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-07-14Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-05-17Lietuvos apeliacinis teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-08-02Lietuvos apeliacinis teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-10-04Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-10-23Lietuvos apeliacinis teismas
  6. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-02-05Vilniaus apygardos teismas
  7. Pirmoji instancijaNutartis · 2019-02-07Lietuvos apeliacinis teismas
  8. KasacijaNutartis · 2020-12-23Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-07-14
Bylos Nr.
2S-812-619/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-46392-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Atsakovas
UAB „Belor“
Ieškovas
V. K.
Civilinė byla Nr. 2S-812-619/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-46392-2016-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.; 3.1.18.; 2.6.5.2.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui UAB „Belor“ dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu atsakovo reikalavimą, kildinamą iš UAB „ARVI ir ko“ 2016 m. sausio 6 d. išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio; 2) panaikinti vykdomąjį įrašą, kurį 2016 m. balandžio 12 d. išdavė Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarė J. K. dėl 3 175 342,86 EUR skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovo naudai.Ieškovas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje pagal 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą, kuriuo leista vykdyti išieškojimą iš ieškovo atsakovo naudai, iki bus priimtas sprendimas nagrinėjamoje byloje. Prašymą grindė aplinkybe, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimas palankus teismo sprendimas neteks prasmės, nes atsakovas jau galės būti išsiieškojęs pinigines sumas, nors jokių reikalavimo teisių į ieškovą neturi.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 23 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė antstolio Artūro Auglio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2774 dėl 3 175 342,86 EUR skolos išieškojimo iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo UAB „Belor“, į. k. 303276665, naudai iki šioje civilinėje byloje įsiteisės teismo priimtas sprendimas.Pirmosios instancijos teismo vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai yra susijusios su ieškovo reikalavimais ir tenkinus ieškovo reikalavimus, būtų sunku grąžinti šalis į pradinę padėtį, nes panaikinus ginčijamą Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą bei pripažinus atsakovo reikalavimą, kildinamą iš UAB „ARVI ir ko“ 2016 m. sausio 6 d. išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio, neteisėtu, ieškovui gali kilti papildomos neigiamos pasekmės, pažeisti jo teisėti interesai. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog yra teisinis pagrindas sustabdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje pagal Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2774 dėl 3 175 342,86 EUR skolos išieškojimo iš ieškovo V. K..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Belor“ prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį ir leisti nutartį vykdyti skubiai.Apeliantės nuomone, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų, todėl jos turi būti pakeistos, leidžiant atlikti visus veiksmus pagal 2016 m. balandžio 12 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2774 dėl skolos išieškojimo iš ieškovo V. K. atsakovo UAB „Belor“ naudai, išskyrus ieškovo V. K. turto realizavimo veiksmus. Pažymėjo, jog šiuo atveju nepagrįstas prioritetas bus suteiktas tik ieškovo interesams. Antstolis vykdomojoje byloje neaprašė ir neareštavo jokio ieškovo turto, o teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones neteko tokios galimybės. Pats ieškovas nepateikė jokių duomenų apie jam priklausančio turto vertę. Taip ieškovui sudarytos visos galimybės bloginti savo turtinę padėtį. Apeliantė pažymi, jog vienintelis ieškovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra 1/18 žemės sklypo, kurio vertė 8166,67 EUR. Ieškovo atžvilgiu jau šiuo metu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės kitose bylose, konstatavus, jog jo turtinė padėtis yra bloga. Atsižvelgiant į tai, apeliantės nuomone, atsakovo pasirinktam antstoliui turėtų būti sudaryta galimybė rasti ir areštuoti ieškovui priklausanti turtą.Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino preliminaraus ieškinio pagrįstumo, kadangi ieškinys grindžiamas vieninteliu argumentu, jog vekselį ieškovas pasirašė tik kaip valdybos narys. Teismas nevertino aplinkybės, jog juridinio asmens vardu veikia jo vadovas, tuo tarpu valdyba yra kolegialus organas sprendimus priimantis balsavimo būdu. Teismas taip pat nevertino, kad vekselyje aiškiai nurodoma, jog ieškovas jį pasirašė kaip laiduotojas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir tuo pagrindu, jog jos negalėjo būti taikomos, nes byla neteisminga apylinkės teismui, kadangi tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas viršijantis 45000 EUR sumą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas V. K. su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo veiksmų sustabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra civilinėje byloje teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Viena laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o vienas šios priemonės taikymo atvejų – situacijos, kai skolininkas teismine tvarka inicijuoja bylą, kad būtų panaikintas vykdomasis dokumentas, kuris yra vykdymo pagrindas. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašo pripažinti neteisėtu atsakovo reikalavimą, kildinamą iš UAB „ARVI ir ko“ 2016 m. sausio 6 d. išduoto neprotestuotino paprastojo vekselio bei panaikinti vykdomąjį įrašą, kurį 2016 m. balandžio 12 d. išdavė Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarė J. K. dėl 3 175 342,86 EUR skolos išieškojimo iš ieškovo atsakovo naudai. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškinio pagrįstumo, abstrakčiai padarė prielaidą, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovui gali kilti neigiamos pasekmės. Pažymėtina, jog teismo atliekamas preliminarus (lot. prima facie) ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog didžioji dalis apelianto argumentų dėl ieškinio pagrįstumo vertinti nagrinėjant bylą iš esmės, o ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, kadangi ieškovas ginčija tiek vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu vykdomas išieškojimas, tiek sandorį, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas. Taigi, darytina išvada, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo veiksmų ir priėmus galimai palankų ieškovui sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, susijusius su ieškovo turtine padėtimi. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo sustabdymo. Todėl ieškovas turėjo pareigą pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą, t.y. jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog sustabdžius išieškojimą taikant laikinąsias apsaugos priemones CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, vadovaujantis CPK 628 straipsnio 3 dalimi, skolininko turto suradimo ir arešto veiksmai nėra draudžiami. Taigi, kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai apriboja atsakovo teises, kadangi antstolis nėra suradęs ir areštavęs jokio ieškovo turto, o dėl prastos ieškovo turtinės padėties ir nesąžiningumo netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti atsakovo interesai. Nesutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir tuo pagrindu, jog šį klausimą išsprendė teismas, kuriam neteisminga nagrinėjama byla. Pažymėtina, jog klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla dėl ginčo esmės (CPK 147 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, susijusių su bylos pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtų, vykdomojo įrašo dalies panaikinimo, teismingumu, kadangi tai nėra šios bylos dalykas.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.Atsakovas 2017 m. gegužės 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė prašymą panaikinti arba pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį, patikslinant ją tokiu būdu – sustabdyti antstolio Artūro Auglio vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal 2016 m. balandžio 12 d. Vilniaus m. 45-ojo notarų biuro notarės J. K. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. JK-2774 dėl 3175342,86 EUR skolos išieškojimo iš ieškovo V. K. atsakovo UAB „Belor“ naudai, suteikiant teisę antstoliui vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01978 surasti ir areštuoti skolininkui V. K. priklausanti turtą, tokiu būdu užtikrinant vykdomojoje byloje iš ieškovo atsakovo naudai išieškotiną sumą. Šį prašymą, Vilniaus miesto apylinkės teismas persiuntė Vilniaus apygardos teismui atsižvelgdamas į tai, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl reikalavimo pripažinimo neteisėtu ir vykdomojo įrašo panaikinimo Vilniaus apygardos teismui persiųsta kartu su ieškovo atskiruoju skundu dėl 2017 m. sausio 6 d. nutarties (Vilniaus apygardos teismo byla Nr. 2S-1014-275/2017). Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartimi, šis prašymas kaip tiesiogiai susijęs su atsakovo UAB „Belor“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutarties paskirtas nagrinėti civilinėje byloje Nr. 2S-812-619/2017.Iš atsakovo pateikto prašymo turinio matyti, jog jis iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 23 d. nutarties. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 13-15 p. nurodytus argumentus, kuriais remiantis konstatuota, jog laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamoje civilinėje byloje yra pritaikytos pagrįstai, sprendžia, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovo UAB „Belor“ prašymo pakeisti arba panaikinti laikinąsias apsaugos priemones.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atmesti UAB „Belor“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė