Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2020-06-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-680-1036/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
1-680-1036/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11731-2020-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Išnagrinėta priimant nuosprendį.
Teisėjas
Mindaugas Povilanskas
Kaltinamasis
A. J.
Advokatai
Jolanta Klimavičienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-680-1036/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11731-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; (S) 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, vertėjaujant Viktorijai Mikelevič, dalyvaujant prokurorei Jūratei Žvironienei, kaltinamajai A. J., jos gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini) vadybininke, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2020 m. kovo 21 d. apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 6, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamoji A. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo išgėrusi apie 300 mililitrų, niekur važiuoti neplanavo. Tuo metu jai pradėjo rašyti vyras, su kuriuo skiriasi. Tada spontaniškai nusprendė nuvažiuoti į kapines, aplankyti savo tėvo kapo, mamai apie tai nesakė. Grįžtant namo įvyko nagrinėjamas įvykis. Jautėsi normaliai, buvau sąmoninga. Prieš tai, kurį laiką gėrė antibiotikus, gal tai turėjo įtakos. Gėrė su broliu, draugu, prieš išvažiuojant į kapines. Jos mama su dukra buvo namuose, turbūt matė, kad ji sėda už vairo. Mama sakė jai nevažiuoti, bet ją paveikė išgertas alkoholis ir vyro žinutės. Taip gyvenime atsitiko pirmą karą ir gavo tokią pamoką, kad net negali apsakyti. Savo poelgio niekaip negali pateisinti, jį vertina tragiškai. Paskirtą administracinį nurodymą įvykdė. Prašo teismo atliesti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos laidavimą. Su mama kalbėjosi apie įvykį. Su mama bendrauja kiekvieną dieną po kelis kartus, prieš ir po darbo, o savaitgaliais su dukra visada važiuoja pas mamą. Viso karantino metu, kol neiškvietė į darbą buvo pas mamą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kalta dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kiti proceso dalyviai. Be kaltinamosios A. J. prisipažinimo, jos kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Šalies argumentai

A. P. teisiamojo posėdžio metu prašė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą. Parodė, kad yra kaltinamosios motina ir yra vertas pasitikėjimo žmogus, kuris gali daryti jam teigiamą įtaką, kadangi pati viena išaugino du vaikus. Mano, kad dukra daugiau taip nesielgs, nes dukra jos klauso, dažnai skambina – per dieną po tris kartus, padeda jai. Nagrinėjamo įvykio dieną dukra su sūnumi ir marčia buvo pas ją, dengė šiltnamį. Dukra nesakė, ką jai rašė vyras. Ji su anūke buvo prie ūkinio pastato, o dukra prie namo. Nesupranta kodėl dukra išvažiavo, manė, kad sėdasi į automobilį paklausyti muzikos. Ji nebūtų leidusi dukrai važiuoti. Pati neturi vairuotojo pažymėjimo. Dukros poelgį vertina blogai.

Liudytoja R. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Vilniaus apsk. vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 1-os kuopos 3-ojo būrio vyriausiąja patrule. 2020 m. kovo 21 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. G., apie 18.35 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pradžioje susidūrė transporto priemonės ir vienas iš vairuotojų galimai yra neblaivus. Atvykus į nurodytą vietą pamatė stovinčius BMW ir Volvo automobilius. Priėjo prie automobilio BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo vietoje sėdėjo moteris. Prisistatė ir paprašė moters pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pateikus moteriai pažymėjimą paaiškėjo, kad tai yra A. J., gimusi (duomenys neskelbtini). Bendraujant su A. J. apie eismo įvykio aplinkybes iš moters pajuto sklindantį alkoholio kvapą, ir paklausė ar vartojo alkoholį. A. J. iš karto prisipažino, kad gėrė alkoholį prieš maždaug pusvalandį ir būdama neblaivi sėdo už minėto automobilio vairo išvažiavo į jos gyvenamosios vietos adresą. Paprašė A. J. išlipti iš automobilio, bet A. J. paaiškino, kad po eismo įvykio jai skaudą nugarą ir krūtinės ląstą, todėl padėjo jai išlipti. Eidama link tarnybinio automobilio, A. J. nuolat svirduliavo, judesiai buvo nekoordinuoti. Nusprendė patikrinti A. J. alkotesteriu. Pirmu pūtimu A. J. buvo nustatytas 2,91 promilės ir po maždaug 20 min. antru pūtimu buvo nustatytas 2,87 promilės girtumas. Iš karto užpildė neblaivumo nustatymo aktą, o dėl nugaros ir krūtinės ląstos skausmų atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada apžiūrėjusi A. J. išvežė į Respublikinę Vilniaus universiteto ligoninę tolimesnei apžiūrai. Po apžiūros A. J. buvo paleista ir buvo pristatyta į Operatyvaus valdymo skyrių. Automobilis BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo išvežtas į saugojimo aikštelę. Daugiau apie įvykį nieko nežino (b. l. 25–26).

Liudytojas Č. G. (Č. G.) apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. kovo 21 d. apie 18.30 val. jis kartu su pažįstamu Z. J. (Z. J.) važiavo pas medžiotojų klubo Eitminiškių 1 prezidentą. Jie važiavo jo automobiliu VOLVO XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jam važiuojant pagrindiniu kelia (duomenys neskelbtini) į savo automobilio galą pajuto didelį smūgį. Nuo smūgio automobilis dar apie 60 metrų pavažiavo nevaldomas, kol sustojo. Išlipęs iš automobilio jis pamatė, kad į jo automobilį atsitrenkė iš paskos važiavęs automobilis BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio visa priekinė dalis buvo sudaužyta. Jo automobilio galinė dalis irgi buvo sudaužyta. Priėjęs prie automobilio BMW jis pamatė, kad automobilyje yra tik viena moteris. Automobilio vairuotojo oro pagalvė buvo išsiskleidusi. Po kažkurio laiko, po poros minučių, moteris išlipo pati iš automobilio ir priėjusi prašė nekviesti policijos. Kadangi moteris atrodė visiškai girta ir nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas apie šį įvykį jis pranešė bendru pagalbos telefonu 112. Atvykę policijos pareigūnai įformino auto įvykį, ir nustatė moters girtumą 2.91 promilės. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 30–32).

Iš 2020 m. kovo 21 d. surašyto transporto priemonės techninės būklės patikrinimo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros vieta (duomenys neskelbtini), transporto priemonė po eismo įvykio apžiūrėta eismo įvykio vietoje BWW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), apgadinta automobilio priekinė dalis: variklio dangtis, abu priekiniai sparnai, priekinis bamperis, sugadintas radiatorius, suveikusi vairuotojo saugos pagalvė (b. l. 7–9).

Iš 2020 m. kovo 21 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. J. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena, eiti tiesia linija negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą negali, buvo atliktas neblaivumo patikrinimas, pirmojo tikrinimo metu prietaisu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0071, patikros sertifikato Nr. 1199995, 19.21 val. nustatytas 2,91 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu 19.40 val. nustatytas 2,87 promilių girtumas (b. l. 33).

Iš 2020 m. kovo 21 d. 19.20 val. alkotesterio matuoklio patikros duomenų matyti, kad A. J. alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0071, patikros sertifikato Nr. 1199995, nustatytas 2,91 promilių girtumas (b. l. 34).

Iš 2020 m. kovo 21 d. 19.40 val. alkotesterio matuoklio patikros duomenų matyti, kad A. J. alkoholio matuokliu Alcotest 7510, Nr. ARJK-0071, patikros sertifikato Nr.1199995,nustatytas 2,87 promilių girtumas (b. l. 35).

Iš išrašo iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vin kodas (duomenys neskelbtini), priklauso A. J. (b. l. 15).

Iš išrašo iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio BMW 320D, kategorija M1-AA, pasirinkti metai 2005, kaina Lietuvoje be PVM yra 2976 Eur, su PVM 3600 Eur. (b. l. 16).

Iš 2020 m. kovo 21 d. Vilniaus apskr. VPK KP NVRS pareigūno tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2020 m. kovo 21 d., apie 18:30 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 6, A. J., pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 3–5).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad A. J. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivi, kad jos iškvėptame ore nustatyta 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. J. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padariusi nusikalstamą veiką. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų R. K. ir Č. G. parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama A. J. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes A. J. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atsakomybės individualizavimo

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos, sąlygos atleisti kaltinamąją A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos motinos A. P. laidavimą. Vertindamas kaltinamosios asmenybės pavojingumą teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltinamosios antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltinamosios gyvenimo būdo bei jos ankstesnio elgesio padarinys. A. J. kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis). Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, savo poelgį vertina kritiškai, savanoriškai lankė ir baigė mokymus apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai (b. l. 89), kas rodo jog dėl alkoholio vartojimo ir savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, nusikalstamais veiksmais padarytą žalą įsipareigojo atlyginti ir dėl to sudarė žalos atlyginimo vekselį (b. l. 86–87), taip pat sumokėjo dėl eismo įvykio paskirtą administracinį nurodymą (b. l. 84–85). Sprendžiant kaltinamosios baudžiamosios atsakomybės klausimą vertintina ir tai, kad kaltinamoji turi mažametę dukrą (b. l. 90), kurią augina viena (b. l. 90), kiekvieną savaitgalį lankosi pas motiną, jai padeda, yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, yra dirbanti ir darbe charakterizuojama teigiamai (b. l. 92), kas patvirtina tamprius kaltinamosios socialinius bei darbinius ryšius, galinčius veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio kaltinamosios nusikalstamo elgesio. Duomenų, patvirtinančių kaltinamosios nusikalstamą ar neteisėtą elgesį po jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nei nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nenustatyta. Aukščiausiojo teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Praeityje kaltinamoji A. J. ne tik nebuvo teista (b. l. 51), bet ir nebausta administracine tvarka (b. l. 51), kas pagrindo teigti, jog asmeniui yra būdingas neteisėtas elgesys ir asmuo nesilaikys įstatymų bei darys naujas nusikalstamas veikas, nesudaro. A. J. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju, mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vairavimą esant neblaiviam vertinti kaip atsitiktinę nusikalstamą veiką, o ne kaip A. J. susiformavusio nusikalstamo elgesio natūralų rezultatą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad esminę reikšmę turi ne bausmės griežtumas, bet jos neišvengiamumas, o nurodytų duomenų visuma leidžia spręsti, kad jos pavojingumas dar nėra pasiekęs tokio laipsnio ir ji nėra piktybinė teisės normų reikalavimų pažeidėja, kurį galima pataisyti tik baudžiamojo įstatymo numatytomis sankcijomis ir yra pagrindas parodyti A. J. pasitikėjimą.

Jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad A. P. yra tinkama būti laiduotoja, byloje nėra jokių duomenų, neigiamai charakterizuojančių galimą laiduotoją, todėl teismas sprendžia, kad A. P. laikytina vertu teismo pasitikėjimo. Vien ta aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną kaltinamosios motina A. P. nesustabdė dukros A. J. nuo nusikalstamos veikos padarymo neleidžia daryti išvados, kad ateityje ji negalės daryti ir nedarys teigiamos įtakos savo dukrai. Nustatyta, kad A. P. praeityje neteista (b. l. 94), administracine tvarka nebausta (b. l. 93). Tiek kaltinamoji, tiek jos motina A. P. parodė, kad jas sieja artimi santykiai – telefonu bendrauja kiekvieną dieną po kelis kartus, kiekvieną savaitgalį susitinka, A. P. padeda auginti ir prižiūrėti kaltinamosios dukterį, apie įvykį kaltinamoji pirmiausia papasakojo mamai, pastaroji tokį jos poelgį įvertino neigiamai. A. J. visada atsižvelgia į mamos nuomonę, jos klauso, kartu aptaria visus svarbius gyvenimo klausimus. Pažymėtina, kad A. P. viena išaugino du savo vaikus, tarp jų ir kaltinamąją, dėl ko dukra gali daug iš jos pasimokyti, sekti jos pavyzdžiu. Po įvykio A. J. jaučiasi blogai, jai sunku ir gėda, jos artimiausias žmogus – mama, padeda ir jos kartu bando spręsti visas iškilusias problemas. Akcentuotina, kad A. P. tiek prašyme dėl kaltinamosios perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu konkrečiai pasisakė ir įvertino dukros padarytą nusikalstamą veiką, plačiai paaiškino, kaip vertina jos veiksmus, taip pat pilnai suprato savo, kaip galimos laiduotojos, pareigas ir prisiimamą atsakomybę, pasisakė, kaip ją paskyrus laiduotoja, ateityje pasireikštų jos teigiama įtaka dukrai, kaip ji padeda dukrai suprasti savo klaidas, kad ji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaip ji yra ir bus patikima, autoritetinga laiduotoja bei efektyviai įtakos dukrą. Kartu pažymėtina, kad pati A. P. paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo dieną, nenumanė, kad dukra gali išvažiuoti pavartojusi alkoholio, kadangi jai nebūdingas toks lengvabūdiškas elgesys, tikrai jai nebūtų leidusi vairuoti. Nuolatinis tarpusavio bendravimas ir santykių palaikymas laikytinas pakankamu išvadai, kad tarp asmenų esantys santykiai yra pakankamai stabilūs ir tamprūs, kad A. P. gebėtų įtakoti kito asmens elgesį, jį kontroliuoti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad A. J. anksčiau nebuvo padariusi nusikalstamų veikų, ar administracinių nusižengimų būdama apsvaigusi nuo alkoholio, todėl A. P. neturėjo jokio pagrindo įtarti galimas nusikalstamas savo dukros elgesio pasekmes. Be to, šiuo atveju ne mažiau svarbu pabrėžti, kad laidavimo institutas apskritai yra taikomas tik tuomet, kai nusikalstama veika jau yra padaryta, tad laiduotojui negali būti priskirtas kriterijus – kaltininko sulaikymas nuo nusikaltimo, už kurį ir yra sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės taikymo/atleidimo klausimas, nes tokiu atveju šio kriterijaus neatitiktų nei vienas laiduotojas. Teismas akcentuoja, kad tik tapdama laiduotoja A. P. prisiima kur kas daugiau įsipareigojimų, tame tarpe ir teigiamai įtakoti bei kontroliuoti A. J. elgesį, nei tiesiog palaikydama nuolatinius santykius su juo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad A. P. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, A. P. rūpi jo dukros ateitis ir už ją laiduoja, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas, įvertinęs tiek byloje surinktus duomenis apie A. P. asmenybę, tiek jos bei A. J. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, turi pagrindo manyti, kad A. P. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, daryti teigiamą įtaką A. J., tai daro ir darys, ji yra verta teismo pasitikėjimo ir yra tinkama būti laiduotoju, nes atitinka BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytus reikalavimus.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos A. P. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, A. J. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos A. P. asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas vienerių metų ir šešių mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė A. J.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai ir toks laidavimo terminas, įvertinus ankstesnį A. J. elgesį bei jos asmenybę, yra pakankamas. Įvertinus A. J. ir A. P. šeimynines aplinkybes ir šeimos finansinę padėtį, t. y. kaltinamoji augina mažametę dukrą, prie jos priežiūros ir išlaikymo sutuoktinis beveik neprisideda, jos pajamos nėra didelės (b. l. 91), mama A. P. gauna tik našlių ir senatvės pensijas (b. l. 93), taip pat atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, A. J. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato. Laiduotojos ir kaltinamosios sąveikos skatinimas, įvertinus jų asmenybes bei santykių pobūdį paskiriant užstatą nėra būtinas.

Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad priimdamas sprendimą dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia ir vadovaujasi aukštesnės instancijos teismo šiuo klausimu suformuota teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-365-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-434-211/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-409-209/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-870/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-731-935/2018 ir kt., Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-624-935/2019).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga (BK 67 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis – padėti įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. padarydama nusikalstamą veiką privalėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydama nusikaltimą, todėl ji privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes, dėl kurių atsiradimo ji pati ir yra kalta, ir kas teismui leidžia daryti išvadą, jog net ir atleidus A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jai turi būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajai A. J. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė naudodamasi šia teise, vairavo automobilį būdama stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos iškvėptame ore buvo 2,87 promilės etilo alkoholio koncentracija. Pažymėtina, jog pavojingi kaltinamosios veiksmai išaiškinti ir užkardyti tik po to, kai ji padarė eismo įvykį, t. y. atsitrenkė į kitą transporto priemonę ir jį sudaužė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika yra pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Be to, padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaip minėta kaltinamoji vairavo transporto priemonę esant sunkiam girtumo laipsniui, sukeldama eismo įvykį. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo sunkesni padariniai, t. y. nebuvo sužaloti asmenys, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Teismas pabrėžia, kad iš pačios kaltinamosios paaiškinimų matyti, jog ji tik prieš sėsdama už automobilio vairo, vartojo alkoholį. Šios aplinkybės rodo A. J. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog A. J., sėsdama už vairo neblaivi, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu įvertintina ir tai, kad A. J. anksčiau nebuvo teista ar bausta už teisės pažeidimus/nusižengimus dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviai, ar susijusius su neatsakingu alkoholio vartojimu. Pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Tuo labiau, kad nei dirbamo darbo pobūdis, nei išlaikomi asmenys, nei jų sveikatos būklė nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimo įvykdymo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-326-843/2020). Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamosios asmenį charakterizuojantys duomenys, jos elgesys po veikos padarymo, sudaro pagrindą uždrausti kaltinamajai vienus metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 22 d. (b. l. 45).

Kaip jau minėta, nekyla jokių abejonių, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką nusikalstamų veikų, susijusių su transporto priemonės vairavimu, kai ją vairuoja neblaivus asmuo, prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos tiek susijusios su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018). BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. A. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarė naudodamasi transporto priemone BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamoji negalėtų padaryti jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Automobilis BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajai A. J. (b. l. 15). Turto konfiskavimas labiau siejasi su A. J. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką ir tuo pačiu teisine atsakomybe plačiąja prasme. Todėl vadovaujantis anksčiau paminėtu įstatymo imperatyvu ir atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, transporto priemonė BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsiteisėjus nuosprendžiui konfiskuotina.

Procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, (b. l. 45), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

2020 m. kovo 23 d. prokuroro nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, automobiliui BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 18), paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo dėl turto konfiskavimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

nusprendė:

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. J., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos A. P. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laiduotojos A. P. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 22 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas – automobiliui BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. J. ir laiduotojai A. P. kad:

· laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

· jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas