Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato Mindaugo Repšo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 12 mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu – prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, pridėta dalis bausmės, paskirtos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ir D. V. paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Nurodyta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinta D. V., kad jam paskirto laisvės apribojimo laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir draudimus ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Nukentėjusiojo M. S. byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 3 000 Eur neturtinės žalos ir 686,05 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Priteista nukentėjusiajam M. S. iš D. V. 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 686,05 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio dalis netenkinta.

Nukentėjusiosios N. S. byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl 1 500 Eur neturtinės žalos ir 44,59 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Priteista nukentėjusiajai N. S. iš D. V. 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 44,59 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kita nukentėjusiosios N. S. civilinio ieškinio dalis netenkinta.

Iš D. V. priteista nukentėjusiesiems M. S. ir N. S. kiekvienam po 750 Eur, iš viso 1 500 Eur, proceso išlaidų už advokato D. Lengvino atstovavimą ir kiekvienam po 600 Eur, iš viso 1 200 Eur, už advokato V. Gutausko atstovavimą. Kita prašymų dėl atstovavimo išlaidų priteisimo dalis atmesta.

Procesas dėl civilinės ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. V. nuteistas už tai, kad jis nesunkiai sužalojo žmogų bei smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: 2023-08-19, apie 15.39 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, Klaipėdos m., konflikto metu kumščiu smogė M. S. į galvą, o jam parkritus ant žemės, ne mažiau kaip septynis kartus spyrė M. S. į krūtinės-pilvo sritį, du kartus ranka smogė į galvą, taip padarydamas jam daugybines poodines kraujosruvas veido dešinėje pusėje, poodinę kraujosruvą dešinės akies srityje, dešinio skruostikaulio, viršutinio žandikaulio dešinės pusės lūžius. Tuo pačiu konflikto metu stūmė N. S. į sieną, į metalinius vartelius, o jai klūpint šalia gulinčio M. S. ir bandant apsaugoti jį nuo smūgių, uždėjęs ranką N. S. ant sprando, palenkė ją link žemės, abiem rankomis ją nustūmė, dėl to ji parkrito ant žemės, taip padarydamas N. S. poodinę kraujosruvą kaktos srityje, odos nubrozdinimus dešinės ir kairės alkūnių sąnarių srityse, poodines kraujosruvas su odos nubrozdinimais dešinės ir kairės alkūnių sąnarių srityse, odos nubrozdinimus kaktos srityje, dešinio ir kairio kelių sąnarių srityse, poodinę kraujosruvą dešiniame žaste. Tokiais savo veiksmais D. V. nesunkiai sutrikdė M. S. sveikatą ir nežymiai sutrikdė N. S. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkintinas.

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Teismų praktikoje ne kartą nurodyta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-296-942/2018, 2K-7-39-1073/2022).???

Dėl D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos D. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu sutinka.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi paties D. V., kuris teisiamajame posėdyje visiškai pripažino jam pateiktame kaltinime nurodytas 2023-08-19 įvykio aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotus parodymus, nukentėjusiojo M. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojų E. K. ir L. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat susipažinusi su iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo priimto neįsiteisėjusio Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-09-26 nuosprendžio, kuriuo M. S. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to paties 2023-08-19 įvykio metu D. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, turiniu, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai įvertino nukentėjusiojo M. S. elgesį ir nepagrįstai nepripažino D. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad įtakos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymui turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo D. V.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą – nepagrįstai D. V. įvykdytus vieną BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir vieną BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą vertino kaip padarytus realiąja sutaptimi, nors jie buvo padaryti esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, taip pat, nors ir teisingai nustatęs, kad D. V. jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neteistas, klaidingai interpretavo BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai yra pagrindas Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-10 nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 dalis). Be to, nustačius, kad D. V. nusikalstamos veikos buvo padarytos idealiąja sutaptimi ir egzistuoja BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visuma, taip pat įvertinus baudžiamojoje byloje pateiktą D. B. prašymą perduoti D. V. jos atsakomybei pagal laidavimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-10 nuosprendžio dalis dėl D. V. nuteisimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį naikinama ir baudžiamoji byla jam nutraukiama, nes yra BK 40 straipsnyje numatytas pagrindas atleisti D. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal D. B. laidavimą be užstato (BPK 327 straipsnio 2 punktas). Panaikintina Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-10 nuosprendžio dalis, kuria D. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir pritaikius BK 64¹ straipsnį jam buvo paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu ir išaiškinimu.

17. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015, 2A-7-4-699/2015). Taip pat nusikalstamų veikų sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, jei, įgyvendinant bendrą sumanymą, padaromos kelios skirtinguose BK straipsniuose nurodytos nusikalstamos veikos, kurios iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, šios veikos padaromos viena po kitos, per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-207/2013). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, nurodytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Taigi realioji ir idealioji nusikalstamų veikų sutaptis atskiriama įvertinus kaltininko nusikalstamą sumanymą, padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį ir tarpusavio sąsają, jų tikslą, sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, nusikalstamų veikų eiliškumą bei kitas sutapčių atskyrimui svarbias aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024).

20. BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022, 2K-224-1073/2023).??? ???

22. Teisėjų kolegija negali sutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju nėra nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, kad D. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

24. Teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (asmens atitiktis BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytai sąlygai), atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019). Pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, kad atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-212-594/2024).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto galima teigti, kad D. V. inkriminuotos BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos atsitiktinai ir nėra pakankamo pagrindo daryti išvadai, kad jis yra linkęs smurtauti. Kaip jau minėta anksčiau, nusikalstamų veikų padarymo metu dėl ankstesnių nusikalstamų veikų, nors ir susijusių su fizinio smurto vartojimu, kilęs baudžiamasis santykis D. V. jau buvo visiškai pasibaigęs, teistumas išnykęs, tarp visų ankstesnių jo nusikalstamų veikų buvo pakankamai ilgi laiko tarpai (t. 2, b. l. 138–142), baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kad po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo 2023-08-19 jis būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų. D. V. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi dėl savo padarytų nusikaltimų, tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat šiuo procesiniu sprendimu buvo nustatyta, kad BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. S. elgesys ir tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BPK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), jis dirba (t. 2, b. l. 125), turi nuolatinę gyvenamąją vietą, atlygino dalį nusikalstamomis veikomis padarytos žalos, teisiamajame posėdyje pažadėjo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, savo padarytas nusikalstamas veikas vertina kritiškai. Nors nusikalstamų veikų padarymo metu D. V. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau jos buvo skirtos už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, o po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo 2023-08-19 D. V. du kartus buvo priimti nutarimai nutraukti / nepradėti administracinio nusižengimo teisenos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Visi D. V. anksčiau padaryti administraciniai nusižengimai iš esmės yra nešiurkštūs ir daugiausia susiję su transporto priemonių vairavimu ir eksploatavimu (t. 2, b. l. 138–137). Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad D. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl D. V. atitinka ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą.

26. Apeliaciniame skunde prašoma D. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu. BK 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kitos minėtoBK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos yra: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laidavimas gali būti taikomas, jei yra nustatyta šiame BK straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-7-75/2011, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-153-976/2018, Nr. 2K-67-942/2019). Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, nepripažinus asmens, siekiančio tapti laiduotoju, tinkamu būti laiduotoju ir vertu teismo pasitikėjimo, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

27. Kaip jau ne kartą minėta, D. V. iki nagrinėjamų nusikaltimų padarymo teistas nebuvo. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad jo padarytos nusikalstamos veikos (vienas BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas ir vienas BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas) viena kitos atžvilgiu sudaro idealiąją sutaptį, D. V. laikytinas asmeniu, pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Tokia išvada atitinka ir teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, Nr. 2K-340/2012, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-164-895/2018, Nr. 2K-224-1073/2023). D. V. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs abi nusikalstamas veikas, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. S. elgesys, tai taip pat yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamos veikos buvo įvykdytos prieš beveik pusantrų metų, o naujų apkaltinamųjų nuosprendžių D. V. nebuvo priimta. Kaip jau minėta, D. V. dirba, yra atlyginęs dalį savo nusikalstamomis veikomis padarytos žalos, o teisiamajame posėdyje yra pažadėjęs atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, taip pat įvertinus visumą aptartų aplinkybių, yra pagrindas manyti, kad D. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

28. Šioje baudžiamojoje byloje buvo gautas 2024-09-10 D. B. prašymas dėl D. V. perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą (t. 3, b. l. 96). Teisiamajame posėdyje apklausta laiduotoja D. B. parodė, kad yra D. V. sugyventinė, prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jai kaip laiduotojai, pateikė duomenis apie save. Nurodė, kad ji yra neteista, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba prokuroro padėjėja, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Su D. V. palaiko glaudžius šeiminius santykius, kartu gyvena 13 metų, veda bendrą ūkį, kartu leidžia laisvalaikį. D. V. gailisi dėl savo poelgio, kritiškai vertina savo veiksmus, jaudinasi, atlygino žalą už nukentėjusiųjų M. S. ir N. S. gydymą. D. V. yra ramaus būdo, paslaugus, padeda senyvo amžiaus tėvams, kaimynams. D. B. nurodė galinti daryti teigiamą įtaką D. V., daug su juo kalbėjo apie nagrinėjamą įvykį, D. V. suprato padaręs klaidą, jis pasižada ateityje nenusikalsti. Su kaimynais nebendrauja, vengia konfliktų. Stengsis, kad ateityje tokie incidentai nesikartotų, su kitais kaimynais gerai sutaria (t. 3, b. l. 114–115). Atsižvelgiant į tai, kad D. B. yra neteista, administracine tvarka nebausta, daug metų dirba prokuroro padėjėja, (duomenys neskelbtini) prokuratūros vyriausiojo prokuroro yra charakterizuojama labai teigiamai (t. 3, b. l. 101–103), veda šeiminį gyvenimą su D. V., darytina išvada, kad ji atitinka laiduotojui keliamus reikalavimus ir galės daryti jam teigiamą įtaką.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, D. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos D. B. atsakomybėn, baudžiamoji byla D. V. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina. Kadangi padaryti du nesunkūs nusikaltimai, po to D. V. jokių naujų teisės pažeidimų nepadarė, nustatytinas vidutinis BK 40 straipsnio 4 dalyje numatytas laidavimo terminas – 2 metai. Laidavimas skirtinas be užstato (BK 40 straipsnio 5 dalis). Laiduotojai D. B. išaiškintina jos teisė atsisakyti laidavimo – tuo atveju, jei ji atsisakytų laidavimo, teismas, atsižvelgęs į laidavimo atsisakymo priežastis, nuspręstų dėl D. V. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 40 straipsnio 6 dalis). Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. išaiškintinos naujos nusikalstamos veikos padarymo pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalyse, – jam laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuspręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

30. Panaikintina D. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Dėl nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio

31. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. S. civilinis ieškinys dėl 686,05 Eur turtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiuo argumentu.

32. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021, 2K-40-648/2024, 2K-236-788/2024 ir kt.).

33. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis M. S. pareiškė 686,05 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 116–118). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis M. S. nurodė, kad 2023-08-19 įvykio metu D. V. smurtaudamas suplėšė jam marškinius „Calvin Klein“ (40 Eur vertės), subraižė rankinį laikrodį „Diesel Black“ (199 Eur vertės), buvo sudaužytas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P20 Pro“, kurį nukentėjusysis turėjo šortų kišenėje (360 Eur vertės), teko sumokėti 25 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ už defektinio akto surašymą. Taip pat nukentėjusysis patyrė 62,05 Eur gydymosi išlaidas, pirko medikamentus, lankėsi pas ortopedą traumatologą. Pirmosios instancijos teismas šį civilinį ieškinį visiškai tenkino lakoniškai konstatavęs, kad įvertinus M. S. patirtos turtinės žalos faktą patvirtinančius dokumentus, paaiškinimus, kuriais nėra pagrindo netikėti, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, tarp D. V. veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, nes smurtiniais veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, jis turėjo pirkti vaistus, lankytis pas gydytojus, buvo sugadinti M. S. asmeniniai daiktai, rūbai. Su tokiomis pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis nesutiktina.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, M. S. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra įrodytas tik iš dalies. Nėra pagrindo abejoti, kad M. S. marškiniai „Calvin Klein“ (40 Eur vertės) buvo suplėšyti D. V. smurtiniais veiksmais 2023-08-19 įvykio metu, nes M. S. buvo užfiksuotas dėvintis būtent šiuos marškinius tiek įvykio metu, tiek iš karto po įvykio (t. 2, b. l. 68–69), o prie civilinio ieškinio yra pateikta fotonuotraukos kopija, kurioje yra akivaizdžiai užfiksuotas šių marškinių pažeidimas (perplėšimas) (t. 1, b. l. 119). Taip pat nėra pagrindo abejoti, kad dėl 2023-08-19 įvykio metu D. V. nusikalstamais veiksmais sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis M. S. patyrė iš viso 62,05 Eur gydymosi išlaidas, kurios yra preciziškai detalizuotos jo civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 117) ir patvirtintos prie civilinio ieškinio pateiktų kvitų kopijomis (t. 1, b. l. 125). Nėra pagrindo teigti, kad šios gydymosi išlaidos galėjo atsirasti dėl kitų aplinkybių, nesusijusių su 2023-08-19 įvykiu. Tai reiškia, kad yra patikimai įrodyta, jog 2023-08-19 įvykio metu dėl nusikalstamų D. V. veiksmų M. S. patyrė iš viso 102,05 Eur dydžio (40 Eur + 62,05 Eur) turtinę žalą.

35. Tuo tarpu iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nors policijos pareigūnų dėvimosiomis kameromis buvo užfiksuota, kad iš karto po 2023-08-19 įvykio M. S. segėjo juodos spalvos rankinį laikrodį (t. 2, b. l. 68–69), tačiau nėra pagrindo teigti, kad tai buvo būtent tas pats laikrodis „Diesel Black“, kurio vertę (199 Eur) buvo prašoma atlyginti civiliniu ieškiniu, be to, dėvimosiomis kameromis nėra užfiksuota, kad ant M. S. segėto laikrodžio būtų kokių nors akivaizdžiai matomų pažeidimų. Nors prie civilinio ieškinio buvo pateiktos rankinio laikrodžio „Diesel Black“ fotonuotraukų kopijos (t. 1, b. l. 120–121), tačiau jose yra užfiksuota tik tai, kad laikrodžio paviršius yra apibraižytas (nubrozdintas), tačiau vien iš šių fotonuotraukų nėra galimybės nustatyti, kad šie sugadinimai atsirado ne kitomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, nukentėjusiajam tiesiog segint laikrodį), o būtent 2023-08-19 įvykio metu dėl D. V. nusikalstamų veiksmų, taip pat, kad šie sugadinimai būtų ne tik estetinio pobūdžio, bet ir tokie, kad laikrodžio nebebūtų galima naudoti, todėl reikėtų atlyginti visą tokio naujo laikrodžio rinkos vertę. Civiliniame ieškinyje nurodomas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei P20 Pro“ apskritai niekaip nefigūruoja šios bylos medžiagoje. Nors nukentėjusysis M. S. nurodė, kad minėtas mobilusis telefonas aptariamo įvykio metu buvo jo dėvimų šortų kišenėje, tačiau nėra ne tik oficialių apžiūros protokolų ar kitų duomenų, kuriuose būtų užfiksuotas šis mobilusis telefonas, jo pažeidimai, sugadinimai, tačiau net ir prie civilinio ieškinio nėra pateikta jokių fotonuotraukų, kuriose minėtas telefonas ir jo sugadinimai būtų užfiksuoti – tėra pridėta tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023-08-31 defektavimo akto kopija. Minėtame defektavimo akte nurodyta, kad telefonas „Huawei P20 Pro“, kliento teigimu, nukrito ir sudužo, remonto kaina – 360 Eur (t. 1, b. l. 124), taip pat pateikta kvito kopija, patvirtinanti, kad minėtas defektavimo aktas kainavo 25 Eur (t. 1, b. l. 123). Tai reiškia, kad nėra jokios objektyvios galimybės patvirtinti, kad telefonas „Huawei P20 Pro“ buvo sugadintas būtent 2023-08-19 įvykio metu dėl D. V. neteisėtų veiksmų, o ne kitu laiku ir kitomis aplinkybėmis. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nebuvo įrodyta, jog 2023-08-19 įvykio metu dėl nusikalstamų D. V. veiksmų M. S. patyrė 584 Eur (199 Eur + 360 Eur + 25 Eur) turtinę žalą.

36. Esant tokioms aplinkybėms ši Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-10 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – iš D. V. M. S. priteistas turtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 102,05 Eur (686,05 Eur – 584 Eur) (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

37. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti iš D. V. priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajam M. S. dydį iki 1 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks prašymas yra iš dalies pagrįstas.

38. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi įstatymų leidėjas neįtvirtino baigtinio neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų sąrašo, nenustatė ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-511/2024).??? ???

39. Šioje byloje nukentėjusiojo M. S. civiliniu ieškiniu buvo prašoma priteisti jam 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 117–118). Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iš D. V. priteisė nukentėjusiajam M. S. 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

40. Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėdamas neturtinės žalos atlyginimo M. S. klausimą apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad dėl D. V. nusikalstamos veikos M. S. buvo padaryti įvairūs sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis dėl to patyrė ir fizinį skausmą, diskomfortą, neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, gydantis sužalojimus, kurį laiką negalėjo gyventi sau įprasto gyvenimo, užsiimti kasdiene veikla, negalėjo dirbti, be to, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, jaudinosi dėl subjaurotos savo išvaizdos, dėl sužalojimų pasekmių ateityje, dėl nesaugumo jausmo. Taip pat teismas įvertino tai, kad po nusikaltimo padarymo D. V. teisme savo kaltę pripažino visiškai, nukentėjusiojo atsiprašė, o nukentėjusysis nepateikė pagrįstų duomenų, kad patirti sužalojimai būtų negrįžtamai paveikę jo socialinę, šeiminę ar profesinę sritis. Teismas, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, D. V. elgesį, jo turtinę padėtį, kaltės laipsnį, nusprendė, kad nukentėjusiajam M. S. padaryta neturtinė žala vertintina 2 000 Eur.

41. Vis dėlto teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam M. S. nustatytu neturtinės žalos dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo atlyginimu, t. y. 2 000 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, kad nukentėjusysis M. S. dėl D. V. neteisėtų veiksmų patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai sukėlė jam fizinį skausmą, nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau byloje nėra duomenų, kad nukentėjusiojo fizinė sveikata nesugrįžo ar kad liko kokių nors liekamųjų reiškinių. Tačiau apylinkės teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo priimtu neįsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2024-09-26 nuosprendžiu M. S. buvo nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to paties 2023-08-19 įvykio metu D. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, taip pat nevertino paties nukentėjusiojo M. S. elgesio prieš 2023-08-19 įvykį. Kaip jau minėta, bylos medžiaga patvirtina, kad iš karto po aptariamo įvykio M. S. buvo nustatytas sunkus girtumas (2,99 prom.), prieš įvykį jis elgėsi provokuojančiai ir buvo agresyvus, pats inicijavo konfliktą, o toks jo elgesys turėjo įtaką D. V. veiksmams – fizinio smurto pavartojimui prieš nukentėjusįjį. Tai šiuo procesiniu sprendimu buvo pripažinta D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe padarant BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Iš teismų praktikos baudžiamosiose bylose matyti, kad priteisiamas neturtinės žalos atlyginimo dydis nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, tačiau santykinai panašiose bylose nukentėjusiesiems neretai buvo priteistos mažesnės nei 2 000 Eur sumos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-193-648/2022 nukentėjusiajam buvo priteista 1 000 Eur dydžio neturtinė žala, Nr. 2K-202-788/2022 – nukentėjusiajam priteista 1 500 Eur neturtinė žala). Dėl išdėstytų argumentų, įvertinus konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, minėtais teismų sprendimais kitose bylose nustatytus neturtinės žalos dydžius, taip pat iš dalies ir tai, kad šiuo procesiniu sprendimu buvo pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta D. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, ši Klaipėdos apylinkės teismo 2024-10-10 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų – iš D. V. M. S. priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 1 500 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme

42. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nenurodant visiškai jokių argumentų yra prašoma sumažinti nukentėjusiesiems skundžiamu nuosprendžiu priteistų advokatų atstovavimo išlaidų dydį, taip pat nėra nurodoma, ir kiek tas dydis turėtų būti sumažintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis prašymas yra nepagrįstas.

43. Iš bylos medžiagos matyti, jog nukentėjusieji M. S. ir N. S. prašė priteisti 2 000 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato D. Lengvino teisinei pagalbai apmokėti, ir 1 936 Eur proceso išlaidų, patirtų advokato V. Gutausko teisinei pagalbai apmokėti, pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus (iš viso buvo prašoma priteisti 3 936 Eur). Iki 2024-06-24 nukentėjusiesiems atstovavo advokatas D. Lengvinas (t. 3, b. l. 76–79). Bylą nagrinėjant teisme advokatas V. Gutauskas 2024-07-09 pateikė advokato orderius pagal susitarimą atstovauti N. S. ir M. S. (t. 3, b. l. 83–84).

44. Svarstydamas klausimą dėl priteistinos atstovavimo išlaidų sumos dydžio apylinkės teismas įvertino tai, kad ši baudžiamoji byla nėra didelės apimties, nelaikytina sudėtinga, ją sudaro tik 3 tomai, kuriuos daugiausiai sudaro teismo ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniai dokumentai, ikiteisminis tyrimas netruko nepagrįstai ilgai, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiesiems atstovavęs advokatas D. Lengvinas dalyvavo keliuose procesiniuose veiksmuose (apklausose), taip pat susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, parengė civilinį ieškinį. Byla teisme išnagrinėta surengus vieną teisiamąjį posėdį, kuris truko apie 1 val. 45 min., byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Byla teisiamajam posėdžiui buvo perduota 2024-05-16, o nuosprendis priimtas 2024-10-10, taigi bylos nagrinėjimas truko apie 7 mėnesius. Teismas įvertino ir tai, kad advokatas V. Gutauskas nukentėjusiesiems atstovavo tik nuo teisminio bylos nagrinėjimo pradžios, todėl anksčiau nebuvo susipažinęs su baudžiamąja byla. Teismas atsižvelgė ir į D. V.turtinę padėtį, tai, kad jis yra dirbantis, kreditinių įsipareigojimų neturi. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, protingumo, sąžiningumo principus, teismas nukentėjusiųjų prašymus priteisti atstovavimo išlaidas tenkino iš dalies – nukentėjusiųjų M. S. ir N. S. prašomas priteisti 2 000 Eur dydžio išlaidas advokato D. Lengvino teisinei pagalbai apmokėti sumažino iki 1 500 Eur, priteisdamas kiekvienam nukentėjusiajam po 750 Eur, o 1 936 Eur dydžio išlaidas advokato V. Gutausko teisinei pagalbai apmokėti sumažino iki 1 200 Eur, priteisdamas kiekvienam nukentėjusiajam po 600 Eur. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog vietoje nukentėjusiųjų prašomų priteisti iš viso 3 936 Eur dydžio atstovavimo išlaidų apylinkės teismas ir taip motyvuotai jiems priteisė iš viso 2 700 Eur, t. y. žymiai mažesnę sumą, nei prašė nukentėjusieji.

45. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinų atstovavimo išlaidų dydį nukentėjusiesiems M. S. ir N. S., tinkamai vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir abiem nukentėjusiesiems tinkamai nustatė grįstą bylos duomenimis atstovavimo išlaidų dydį, šios išlaidos nėra aiškiai per didelės, yra pagrįstos ir būtinos, jų mažinti nėra teisinio pagrindo, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

46. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas advokatas prašo tenkinus apeliacinį skundą priteisti apeliacinės instancijos teisme D. V. patirtas išlaidas, susijusias su advokato (gynėjo) suteiktomis teisinėmis paslaugomis, – iš viso 200 Eur, bylai yra pateikti šias išlaidas patvirtinantys duomenys (t. 3, b. l. 149, 159).

47. Tačiau BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog, asmenį išteisinus, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, nors apeliacinis skundas yra tenkinamas, o D. V. yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jis nėra išteisinamas, priteisti apeliaciniu skundu prašomas išlaidas už gynėjo suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo.

48. Nukentėjusiojo M. S. atstovas advokatas V. Gutauskas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti M. S. iš D. V. 635,25 Eur jo patirtų išlaidų už jam suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme ir šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (t. 3, b. l. 160–163).

49. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272/2011, Nr. 2K-419/2011, Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-204-895/2018 ir kt.).

50. Nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo D. V. gynėjo advokato M. Repšo apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas, todėl priteisti nukentėjusiojo atstovo advokato prašomas išlaidas už jo suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 1 ir 2 punktais, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo D. V. gynėjo advokato Mindaugo Repšo apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti D. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jog BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo M. S. elgesys (BPK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį buvo skirtos laisvės apribojimo bausmės, kurios vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir pritaikius BK 64¹ straipsnį jam buvo paskirta galutinė laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu ir išaiškinimu.

D. V., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį D. B. atsakomybėn be užstato. Nustatyti 2 (dvejų) metų laidavimo terminą.

D. V. baudžiamąją bylą nutraukti.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės D. V. ir laiduotojai D. B. išaiškinti, kad pagal BK 40 straipsnio 6, 7 ir 8 dalis:

– laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, nusprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuspręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

– jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiamas klausimas dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Panaikinti D. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš D. V. M. S. priteistą 686,05 Eur turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 102,05 Eur sumos.

Iš D. V. M. S. priteistą 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 1 500 Eur sumos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

D. V. gynėjo advokato Mindaugo Repšo prašymą dėl 200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteisimo atmesti.

M. S. atstovo advokato Vykinto Gutausko prašymą dėl 635,25 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme priteisimo atmesti.