- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 2K-267/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Josifas Tomaševičius (pirm.), Vytautas Greičius, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Nuteistasis
- A. D.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Josifo Tomaševičiaus, Vytauto Greičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
nuteistųjų A. D. (A. D.) ir juridinio asmens – UAB „ST“ gynėjui advokatui Juzefui Stankevičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiojo prokuroro kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendis dėl bausmių subendrinimo pakeistas: A. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, o už šias nusikalstamas veikas nustatyta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Galutinė subendrinta bausmė A. D. paskirta – 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda.
Juridiniam asmeniui UAB „ST“, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, o už šias nusikalstamas veikas nustatyta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Galutinė subendrinta bausmė UAB „ST“ paskirta – 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda.
Kita nuosprendžio dalis nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos D. Bajerčiūtės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, suklastojo bei panaudojo dokumentus, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. A. D., būdamas UAB „ST“ direktorius, tyčia, veikdamas kartu su asmenimis, dėl kurių atliekamas ikiteisminis tyrimas, pasinaudodamas uždarosiomis akcinėmis bendrovėmis „SC“, „S“, „B“, „E“, „I“ nusikalstamai veiklai nuslėpti, pagamindamas ir panaudodamas netikrus dokumentus apie sutartis su šiomis įmonėmis, apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančių lėšų – 168 221,70 Lt mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), o suklastodamas tikrus UAB „ST“ dokumentus – PVM deklaracijas – ir juos panaudodamas, apgaule UAB „ST“ naudai panaikino dalį didelės vertės turtinės prievolės – 168 221,70 Lt PVM mokesčių, mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2005 m. sausio – 2007 m. sausio mėn. laikotarpį.
Juridinis asmuo – UAB „ST“, suklastodamas bei panaudodamas tikrus uždarųjų akcinių bendrovių „SC“, „S“, „B“, „E“, „I“ dokumentus, apgaule panaikino dalį didelės vertės turtinės prievolės – 168 221,70 Lt PVM mokesčių, mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už 2005 m. sausio – 2007 m. sausio mėn. laikotarpį.
Žemesnės instancijos teismas
Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus vyriausiasis prokuroras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 369 straipsnio l dalies 1 punktas) ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendį be pakeitimų.
Šalies argumentai
Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, apėmimo būdu subendrindamas bausmes, paskirtas nuteistiesiems A. D. ir juridiniam asmeniui UAB „ST“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), 300 straipsnio 3 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio nuostatas.
Prokuroro nuomone, neteisinga yra Vilniaus apygardos teismo išvada, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai vienas asmuo padaro du ar daugiau nusikaltimų, kurie atitinka kelis baudžiamojo įstatymo straipsnius ir už juos asmuo nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Sutaptis gali būti dviejų rūšių – realioji ir idealioji. Nors Baudžiamajame kodekse idealiosios ir realiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos tiesiogiai nesuformuluotos, tačiau jas galima atskleisti pagal baudžiamojo įstatymo prasmę. Realioji sutaptis yra tada, kai asmuo keliais savarankiškai veiksmais padaro du ar daugiau nusikaltimų, numatytų BK specialiosios dalies straipsniuose. Idealiąja nusikalstamų veikų sutaptimi laikomi atvejai, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro kelis nusikalstimus, numatytus skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 8 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose (BK 274 ir 275 straipsniai)“ 17 punkte išaiškinta, kad jeigu kaltininkas pats suklastojo oficialų dokumentą ir, jį pateikęs kaip apgaulės priemonę, užvaldė svetimą turtą ar įgijo teisę į turtą, jo veika kvalifikuotina kaip sutaptis pagal sukčiavimą ir dokumentų suklastojimą. Šiame nutarime atkreiptas dėmesys į tai, kad dokumentų suklastojimas dažniausiai padaromas kitu laiku ir kitoje vietoje negu sukčiavimas (t. y. skirtingais veiksmais) ir pažymėta, kad nusikaltimų sutaptį, kai skirtingu laiku ir skirtingais savarankiškais veiksmais padaromi keli nusikaltimai, numatyti skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, priimta traktuoti kaip realiąją nusikaltimų sutaptį. Prokuroras nurodo, kad tokios pozicijos Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi ir dabar (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-672/2006, 2K-118/2007).
Kasatorius nurodo, kad, vertinant konkrečią teisinę situaciją nagrinėjamoje byloje, matyti, jog iš tikrųjų nusikalstamas sumanymas arba tikslas buvo pridėtinės vertės mokesčio įgijimas apgaule, tačiau įgyvendinant šį sumanymą buvo padarytos kelios savarankiškos nusikalstamos veikos – klastojamos sutartys, PVM sąskaitos–faktūros, PVM deklaracijos, apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita. Šios konkrečios veikos nesudaro idealiosios nusikaltimų sutapties, nes buvo vykdomos skirtingu laiku, skirtingose vietose, taigi negalima teigti, kad buvo padaryta viena veika. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad už nusikalstamas veikas – sukčiavimą ir dokumentų klastojimą – sudarančias realiąją nusikaltimų sutaptį, paskirtos bausmės turi būti bendrinamos dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 150 MGL (18 750 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „SC“, UAB „S“, UAB „E“, UAB „B“ PVM sąskaitų–faktūrų suklastojimo 2005 m. sausio – gruodžio mėn.) 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „ST“ PVM deklaracijų suklastojimo 2005 m. sausio mėn. – 2006 m. sausio mėn.) 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „SC“, UAB „S“, UAB „I“ PVM sąskaitų–faktūrų suklastojimo 2006 m. balandžio – gruodžio mėn.) 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „ST“ PVM deklaracijų suklastojimo 2006 m. balandžio mėn. – 2007 m. sausio mėn.) 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 100 MGL (12 500 Lt) dydžio bauda.
Juridinis asmuo „ST“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 300 MGL (37 500 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „SC“, UAB „S“, UAB „E“ UAB „B“ PVM sąskaitų–faktūrų suklastojimo 2005 m. sausio – gruodžio mėn.) 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) (dėl UAB „ST“ PVM deklaracijų suklastojimo 2005 m. sausio mėn. – 2006 m. sausio mėn.) 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „SC“, UAB „S“, UAB „I“ PVM sąskaitų–faktūrų suklastojimo 2006 m. balandžio – gruodžio mėn.) 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „ST“ PVM deklaracijų suklastojimo 2006 m. balandžio mėn. – 2007 m. sausio mėn.) 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (25 000 Lt) dydžio bauda.
Bausmės, paskirtos nuteistiesiems už šias nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir tuo pagrindu nustatytos galutinės bausmės: A. D. – 250 MGL dydžio, t. y. 31 250 Lt bauda, UAB „ST“ – 600 MGL dydžio, t. y. 75 000 Lt bauda.
Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir bausmes, paskirtas nuteistiesiems pagal BK 300 straipsnio 2, 3 dalis, 222 straipsnio 1 dalį, subendrino dalinio sudėjimo būdu (beje, pažymėtina, kad nenurodė, kokią subendrintą šiuo būdu bausmę nustatė), o po to šias bausmes, taikydamas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, apėmimo būdu subendrino su bausmėmis, paskirtomis A. D. ir UAB „ST“ pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Teismas padarė išvadą, kad dokumentų klastojimas ir apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas (BK 300 straipsnio 2, 3 dalyse, 222 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai) buvo padaryti siekiant apgaulės būdu užvaldyti valstybės biudžeto lėšas bei panaikinti turtinę prievolę, todėl sudaro idealiąją sutaptį su sukčiavimu (BK 182 straipsnio 2 dalis), nepaisant to, kad šios veikos įvykdytos skirtingais laikotarpiais.
Apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos, prieštarauja nustatytoms faktinėms nusikalstamų veikų padarymo aplinkybėms, be to, šio teismo sprendimas neargumentuotas konkrečiais bylos duomenimis.
Nusikaltimų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, savo požymiais atitinkančių veikas, numatytas keliuose BK specialiosios dalies straipsniuose. Nusikaltimų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Pagal baudžiamojo įstatymo prasmę realiosios sutapties atveju keliais savarankiškais veiksmais padaromi du ar daugiau nusikaltimų, numatytų skirtinguose BK (specialiosios dalies) straipsniuose. Idealioji sutaptis yra tada, kai esant vieningam tikslui, tais pačiais veiksmais, tuo pačiu metu padaroma veika, atitinkanti kelių skirtinguose BK straipsniuose numatytų nusikaltimų sudėtis. Atribojant realiąją ir idealiąją nusikaltimų sutaptis, turi būti remiamasi šiomis bendrosiomis nuostatomis, kurių turinį atskleidžia konkrečios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą, kad veikos, už kurias nuteisti A. D. ir juridinis asmuo UAB „ST“, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, nurodė vienintelį argumentą – kad jos padarytos esant vienam nusikalstamam sumanymui. Tačiau, sprendžiant, ar nusikaltimų sutaptis yra realioji, ar idealioji, nepakanka atsižvelgti tik į šį vieną požymį. Iš apkaltinamajame nuosprendyje aprašytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių matyti, kad A. D., būdamas UAB „ST“ direktorius, veikdamas kartu su kitais asmenimis, ilgą laiką, 2005–2007 m. laikotarpiu, skirtingais įvairios apimties veiksmais klastojo dokumentus: UAB „ST“ vardu išrašytas netikras PVM sąskaitas–faktūras, sutartis su kitomis bendrovėmis (UAB „SC“, „S“, „E“, „B“), darbų priėmimo–perdavimo aktus, pateikdavo suklastotus dokumentus buhalterinei apskaitai, taip pat klastojo UAB „ST“ PVM deklaracijas, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą ir taip iškreipė tikrąją UAB „ST“ ūkinę, komercinę būklę, duomenis apie turtą, dėl to iš dalies tapo negalima nustatyti šios bendrovės veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o panaudojęs suklastotus dokumentus, įgijo didelės vertės valstybės biudžetui priklausančių lėšų bei išvengė didelės vertės turtinės prievolės – mokėtinų PVM mokesčių. Taigi šiuo atveju nusikalstami veiksmai ne tik sudaro atitinkamų savarankiškų kelių nusikaltimų sudėtis, bet ir yra padaryti skirtingu laiku bei aplinkybėmis, skiriasi savo pobūdžiu, apimtimi. Dėl to vien tai, kad dokumentų klastojimas ir apgaulingas bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymas (BK 300 straipsnio 1, 2 dalys, 222 straipsnio 1 dalis) buvo susiję su tikslo neteisėtai užvaldyti valstybės biudžeto lėšas bei panaikinti turtinę prievolę (BK 182 straipsnis) įgyvendinimu, nėra pagrindas teigti esant minėtų veikų idealiajai sutapčiai. Akivaizdu, kad šių nusikaltimų sutaptis yra realioji, todėl už juos paskirtos bausmės nepagrįstai subendrintos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, todėl šio teismo nuosprendis naikintinas (BPK 369 straipsnio 2 dalis), o pirmosios instancijos teismo nuosprendis, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintinas teisingu, todėl paliktinas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 23 d. nuosprendį be pakeitimų.