Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. M. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžio, kuriuo L. M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dėl G. V. P. turto grobimo laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento (įgaliojimo) gaminimo G. V. P. pinigų grobimo epizode laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dėl A. A. B. pinigų pagrobimo laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento (įgaliojimo) gaminimo A. A. B. pinigų grobimo epizode laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl rengimosi pagrobti KB (duomenys neskelbtini) pinigus laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 21 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 2 dalį dėl rengimosi pagrobti R. V. IĮ pinigus laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį dėl I. Z. pinigų pagrobimo laisvės atėmimu vieneriems metams penkiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento (vairuotojo pažymėjimo) gaminimo ir realizavimo laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį dėl netikro dokumento (laikinojo paso) gaminimo ir realizavimo laisvės atėmimu keturiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtosios bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 17 d. nuosprendis, kuriuo nuteistojo L. M. V. apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti R. B., A. V., I. K., V. G., E. G., V. M., H. N., P. B., S. C., T. T., N. Š., jie kasacine tvarka nesiskundžia.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo L. M. V. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. M. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su R. B., A. V., I. K., E. G. ir pasislėpusiu nuo tyrimo asmeniu, susitarę padaryti keletą nusikalstamų veikų – 2003 m. sausio 2–3 d. laikotarpiu pasislėpusiam nuo tyrimo asmeniui paprašius banko „Hansa–LTB“ darbuotojos I. K. už piniginį atlygį gauti informaciją apie banko klientų anketinius duomenis ir jų turimas sąskaitas, ši 2003 m. sausio 3–9 d. pateikė jam informaciją iš banko informacinės duomenų bazės apie G. V. P. anketinius duomenis, jos turimą sąskaitą banke bei šios sąskaitos balansą; tyrimo nenustatytas asmuo gautą informaciją perdavė R. B. ir A. V., kurie pasiūlę E. G. už piniginį atlygį dalyvauti darant nusikaltimą – pasinaudojus netikru bei suklastotu dokumentais banko poskyryje paimti iš G. V. P. sąskaitos pinigus – ir šiam sutikus, 2003 m. sausio 8–10 d. per nenustatytą asmenį organizavo tikro dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) pagaminimą D. V. vardu su jame įklijuota E. G. nuotrauka ir tuo pačiu laikotarpiu netikro dokumento pagaminimą, t. y. R. B. ir A. V. perdavė L. M. V. informaciją apie G. V. P. ir D. V. anketinius duomenis bei informaciją apie G. V. P. turimą sąskaitą, šis savo bute (duomenys neskelbtini), už piniginį atlygį atspausdino netikrą dokumentą – netikrą įgaliojimą, kuriame nurodyta, jog G. V. P. įgalioja D. V. valdyti, naudotis ir disponuoti G. V. P. priklausančiais piniginiais indėliais ir palūkanomis, esančiais sąskaitoje (duomenys neskelbtini); šį įgaliojimą R. B. patvirtino netikru notaro A. R. P. antspaudu; įgaliojime vietoje notaro A. R. P. ir G. V. P. pasirašė R. B. ir L. M. V.; turėdami čia paminėtus suklastotus ir netikrus dokumentus 2003 m. sausio 10 d., apie 12.54 val., A. V., R. B., tyrimo nenustatytas asmuo ir E. G., siekdami apgaule pasisavinti pinigus, nuvyko į banko „Hansa–LTB“ Šiaulių regiono skyriaus Dvaro klientų aptarnavimo poskyrį, kur E. G. melagingai prisistatė D. V., pateikė D. V. Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir netikrą įgaliojimą bei paprašė jam išmokėti 9500 JAV dolerių (31 126,75 Lt) iš G. V. P. sąskaitos; banko darbuotojams patikėjus, kad jis yra D. V. ir yra teisėtai įgaliotas valdyti, naudotis ir disponuoti G. V. P. sąskaitoje esančiomis lėšomis, išmokėjo E. G. nurodytą pinigų sumą, o šis grynų pinigų išdavimo kvite pasirašė kaip D. V. ir gautus pinigus pasidalijo su R. B., A. V., R. M. ir I. K., taip bankui „Hansa–LTB“ buvo padaryta 31 313,51 Lt turtinė žala.

L. M. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su R. B., A. V., I. K. ir E. G., 2003 m. sausio 14–16 d. laikotarpiu, tardymo nenustatytas asmuo, gavęs iš I. K. už atlygį informaciją apie A. A. B., kaip banko „Hansa–LTB“ kliento, anketinius duomenis, jo turimą sąskaitą banke bei šios sąskaitos balansą, šią informaciją perdavė R. B. ir A. V.; pastarieji pasiūlė dalyvauti darant nusikaltimą E. G. ir, šiam sutikus, suorganizavo per nenustatytą asmenį už atlygį tikro dokumento (Lietuvos Respublikos piliečio paso) suklastojimą – D. D. vardu išduotą pasą su jame įklijuota E. G. nuotrauka, taip pat suorganizavo netikro dokumento pagaminimą, t. y. L. M. V., gavęs iš R. B. ir A. V. informaciją apie A. A. B. ir D. D. duomenis, už atlygį savo namuose (duomenys neskelbtini), pagamino netikrą įgaliojimą, kuriame nurodyta, kad A. A. B. įgalioja D. D. valdyti, naudoti ir disponuoti A. A. B. priklausančiais piniginiais indėliais ir palūkanomis; šį įgaliojimą R. B. patvirtino netikru notaro A. R. P. antspaudu ir pasirašė vietoje notaro ir A. A. B.; 2003 m. sausio 16 d., apie 13.00 val., A. V., R. B., tyrimo nenustatytas asmuo ir E. G. nuvyko į banko „Hansa–LTB“ Alytaus regiono skyriaus Marijampolės klientų aptarnavimo centrą, kuriame E. G. prisistatė banko darbuotojams kaip D. D., pateikė suklastotą D. D. pasą ir netikrą įgaliojimą bei paprašė jam išmokėti 27 000 Lt iš A. A. B. sąskaitos. Banko darbuotojai išmokėjo E. G. nurodytą pinigų sumą, o šis grynų pinigų išdavimo kvite pasirašė kaip D. D. ir gautus pinigus pasidalijo su R. B., A. V., tyrimo nenustatytu asmeniu ir I. K., taip bankui „Hansa–LTB“ buvo padaryta 27 602,27 Lt turtinė žala.

L. M. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad organizuota grupe rengėsi apgaule pasisavinti didelės vertės svetimą turtą savo naudai, t. y. veikdamas organizuota grupe su A. V., R. B., E. G. ir bendrininkų grupe su V. M. bei kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sugalvojęs nusikaltimo padarymo planą pasinaudojus netikrais ir suklastotais dokumentais sudaryti elektroninių paslaugų sutartį ir elektroninių paslaugų pagalba prisijungus prie svetimos įmonės sąskaitos apgaule užvaldyti didelės vertės svetimas lėšas, jas pervedant į kitos įmonės sąskaitą, jis pasiūlė A. V. ir R. B. prisijungti prie kooperatinės bendrovės (duomenys neskelbtini), gavo duomenis apie šią bendrovę, apie jos darbuotojus ir turimas sąskaitas, nurodė bendrininkams, kokius netikrus dokumentus reikia gauti, paaiškino elektroninių paslaugų sutarties sudarymo tvarką, nurodė, kad iš šios bendrovės sąskaitos galima pasisavinti 2 000 000 Lt, taip pat nurodė įsteigti įmonę, į kurios sąskaitą būtų galima pervesti apgaule užvaldytas lėšas; 2003 m. sausio mėnesio pabaigoje L. M. V. kartu su A. V. ir R. B. pasiūlė E. G., o nenustatytas asmuo – V. M. dalyvauti darant nusikaltimą, pažadėdami už tai piniginį atlygį, šiems sutikus, 2003 m. sausio mėn. pabaigoje–vasario mėn. pradžioje L. M. V. ir R. B. iš tyrimo metu nenustatytų asmenų nenustatytomis aplinkybėmis gavo nusikaltimui įvykdyti reikalingus netikrus ir suklastotus dokumentus bei netikrą antspaudą, netikrą vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvo įrašyti K. N. anketiniai duomenys ir įklijuota E. G. nuotrauka, netikrą KB (duomenys neskelbtini) darbuotojo pažymėjimą Nr. 3, kuriame buvo įrašyti K. N. anketiniai duomenys ir įklijuota E. G. nuotrauka, suklastotą A. J. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriame buvo įklijuota V. M. nuotrauka, netikrą KB (duomenys neskelbtini) įregistravimo pažymėjimo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją, netikrą KB (duomenys neskelbtini) antspaudą, netikrą Lietuvos Respublikos piliečio paso (duomenys neskelbtini) su įrašytais K. N. anketiniais duomenimis ir E. G. nuotrauka, kopiją, suklastotą prašymą sudaryti elektroninės paslaugos „hanza.net“ sutartį KB (duomenys neskelbtini) vardu; vykdydamas R. B. ir L. M. V. ir kitų nenustatytų asmenų nurodymus ir jiems padedant, V. M., pasinaudodamas suklastotu pasu, įregistravo A. J. individualią įmonę, 2003 m. sausio 20 d. banke „Hansa–LTB“, o 2003 m. sausio 21 d. banke „Snoras“ atidarė A. J. IĮ sąskaitas, į kurias turėjo būti pervedamos apgaulės būdu užvaldytos lėšos, gavo kitus reikalingus dokumentus, antspaudą; vykdydami nusikaltimo planą R. B. ir A. V. 2003 m. sausio 26–28 d. laikotarpiu, 2003 m. sausio 31 d., 2003 m. vasario 5 d. nuvežė E. G. ir V. M. prie banko „Hansa–LTB“ Kauno regiono skyriaus Saulėtekio klientų aptarnavimo poskyrio, tačiau pirmais dviem atvejais sudaryti elektroninės paslaugos „hanza.net“ sutarties nepavyko todėl, kad nebuvo pateikti visi sutarties sudarymui reikalingi dokumentai, o trečiuoju atveju sutartis nebuvo sudaryta, nes banko darbuotojams kilo abejonių dėl prašymo sudaryti sutartį teisėtumo ir jie iškvietė policijos pareigūnus, taigi bendrininkams nepavyko pabaigti nusikaltimo.

L. M. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad organizuota grupe 2003 m. sausio–vasario mėn. laikotarpiu rengėsi apgaule pasisavinti svetimą turtą, t. y. veikdamas organizuota grupe su R. B. ir A. V., sugalvojęs nusikaltimo padarymo planą pasinaudojant netikrais ir suklastotais dokumentais sudaryti elektroninių paslaugų teikimo sutartį ir elektroninių paslaugų pagalba prisijungus prie svetimos įmonės sąskaitos apgaule užvaldyti didelės vertės svetimas lėšas, jas pervedant į kitos įmonės sąskaitą, pasiūlė R. B., A. V. ir kitiems tyrimo metu nenustatytiems asmenims prisijungti prie R. V. individualios įmonės sąskaitos, gavo duomenis apie šią bendrovę, apie jos darbuotojus ir turimas sąskaitas, nurodė bendrininkams kokius netikrus ir suklastotus dokumentus reikia gauti, paaiškino elektroninių paslaugų sutarties sudarymo tvarką, nurodė, kad iš šios bendrovės sąskaitos galima pasisavinti 900 000 Lt, taip pat nurodė įsteigti įmonę, į kurios sąskaitą būtų galima pervesti apgaule užvaldytas lėšas; A. V., R. B. ir kiti tyrimo nenustatyti asmenys, įgyvendindami nusikaltimo planą, surado nusikaltimo vykdytoją H. N., iš tyrimo metu nenustatytų asmenų nenustatytomis aplinkybėmis gavo nusikaltimui įvykdyti reikalingus netikrus ir suklastotus dokumentus bei netikrą antspaudą, suklastotą Š. S. Lietuvos Respublikos piliečio pasą, kuriame buvo įklijuota H. N. nuotrauka, netikrą R. V. IĮ įregistravimo pažymėjimo kopiją, netikrą R. V. IĮ antspaudą, du netikrus įgaliojimus, kuriais R. V. įgaliojo Š. S. įgyti „hanza.net“ naudotojo ID, du suklastotus prašymus sudaryti elektroninių paslaugų „hanza.net“ sutartį R. V. vardu, be to, H. N. Kauno miesto savivaldybėje įregistravo H. N. įmonę, banke „Hansa–LTB“ atidarė šios įmonės sąskaitą, į kurią turėjo būti pervedamos apgaulės būdu užvaldytos lėšos, gavo kitus reikalingus įmonės dokumentus, antspaudą; toliau vykdydami nusikaltimo planą, R. B. ir A. V. atvežė 2003 m. vasario 24 d. H. N. prie banko „Hansa–LTB“ Alytaus regiono skyriaus Vilkaviškio klientų aptarnavimo centro, o 2003 m. vasario 25 d. – prie banko „Hansa–LTB“ Kauno regiono skyriaus Žiedo klientų aptarnavimo poskyrio, tačiau abiem atvejais H. N. banke „hanza.net“ sutarties sudaryti nepavyko, nes banko darbuotojams kilo įtarimų dėl prašymo sudaryti sutartį teisėtumo, taigi bendrininkams nepavyko pabaigti nusikaltimo.

L. M. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas organizuota grupe su A. V., R. B., T. T., S. C. ir N. Š., visiems kartu sugalvojus nusikaltimo padarymo planą, 2003 m. sausio 13 d.–kovo 24 d. laikotarpiu, A. V. ir T. T. paprašius, N. Š. už piniginį atlygį gavo informaciją apie AB „Vilniaus bankas“ kliento I. Z. anketinius duomenis, jo turimas sąskaitas ir šių sąskaitų balansą, R. B. pasiūlė S. C. dalyvauti darant nusikaltimą ir šiam sutikus R. B. ir T. T. organizavo netikrų dokumentų pagaminimą – pateikė informaciją apie I. Z. anketinius duomenis ir S. C. nuotrauką L. M. V. ir šis už piniginį atlygį tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą ir Lietuvos Respublikos piliečio laikinąjį pasą I. Z. vardu su juose įklijuota S. C. nuotrauka bei šiuos netikrus dokumentus perdavė T. T. ir R. B.; su šiais netikrais dokumentais 2003 m. kovo 24 d., apie 10.00 val., R. B., T. T. ir S. C., siekdami apgaule pasisavinti lėšas, nuvyko į Vilnių, kur AB „Vilniaus bankas“ Naujamiesčio skyriuje S. C., pateikęs netikrą vairuotojo pažymėjimą, paprašė nutraukti terminuotų indėlių sutartis ir išreiškė pageidavimą atsiimti indėlius 15 014,90 Lt ir 1300 EUR, tačiau banko darbuotojai paaiškinus, kad pinigus galės atsiimti tik po penkių dienų, jis nuvyko į AB „Vilniaus bankas“ Karoliniškių filialo Savanorių klientų aptarnavimo skyrių, tačiau, išgirdęs lauke laukusių bendrininkų R. B. ir T. T. perspėjantį telefono skambutį, iš banko skyriaus pasišalino ir nuvažiavo į to paties banko Naujamiesčio filialo Senamiesčio skyrių, kur pateikus netikrą vairuotojo pažymėjimą, S. C. buvo išmokėti I. Z. sąskaitose buvę pinigai, kuriuos S. C. perdavė T. T., o šis juos pasidalino su R. B., A. V., S. C. ir L. M. V.

Kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad A. V., duodamas neteisingus parodymus, turėjo aiškų ir konkretų motyvą jį (kasatorių) apkalbėti, nes iš visos grupės asmenų jis yra vienintelis, kuris jam yra nepažįstamas, su kuriuo jis neturi ir neturėjo jokių asmeninių ryšių ir nebuvo bendravęs iki nusikalstamų veiksmų. Visi kiti tariamos organizuotos grupės asmenys tarpusavyje vienaip ar kitaip susiję, todėl apkaltindamas jį nusikalstamos veikos organizavimu ir vadovavimu, A. V. siekia sumenkinti tiek savo, tiek kitų jam pažįstamų asmenų vaidmenį darant nusikalstamas veikas, taip stengiantis išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją palengvinti.

Kasatorius nurodo, kad dėl anksčiau nurodytų aplinkybių galima teigti, jog byla išnagrinėta neišsamiai ir šališkai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. M. V. kasacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo L. M. V. nusikalstamoms veikoms baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Dėl BK 25 straipsnio 3 dalies, 300 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 3 dalies, 182 straipsnio 1 dalies taikymo, BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalies reikalavimų laikymosi

Kasatorius ginčija teismo išvadą, kad jis organizuota grupe pagaminęs netikrus dokumentus (įgaliojimus, vairuotojo pažymėjimą, laikinąjį Lietuvos Respublikos pasą) apgaule užvaldė banko „Hansa–LTB“ klientų G. V. P., A. A. B. ir „Vilniaus banko“ kliento I. Z. turtą, teigdamas, kad įgaliojimų jis neklastojo, jų nepasirašinėjo, iš neteisėtai užvaldyto turto nieko negavo, vairuotojo pažymėjimo ir laikinojo Lietuvos Respublikos paso negamino, o rengdamas įgaliojimų projektus ar aiškindamas elektroninės bankininkystės tvarką nesuprato, kad tai bus panaudota nusikalstamoms veikoms daryti, be to, teigia, kad apkaltinamasis nuosprendis dėl jo pagrįstas vienintelio nuteistojo A. V. parodymais. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje patikrintų įrodymų visetu, L. M. V. veikas kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, nustatęs, kad jis 2003 m. sausio 8–10 d. ir sausio 14–16 d. laikotarpiais, gavęs iš R. B. ir A. V. informaciją apie G. V. P., D. V., A. A. B. ir D. D. anketinius duomenis bei informaciją apie banke „Hansa-LTB“ G. V. P. ir A. A. B. turimas sąskaitas, jų nurodymu už atlygį pagamino du netikrus dokumentus – įgaliojimus, kuriuose nurodyta, kad banko „Hansa–LTB“ indėlininkė G. V. P. įgalioja D. V., o A. A. B. – D. D. valdyti, naudotis ir disponuoti jiems priklausančiais piniginiais indėliais ir palūkanomis, esančiais atitinkamose sąskaitose; pasirašė G. V. P. netikrame dokumente su R. B., pastarasis taip pat jį patvirtino netikru notaro antspaudu; M. L. V. pagamintą netikrą A. A. B. įgaliojimą parašais ir netikru antspaudu patvirtino R. B. Be to, 2003 m. sausio 13–kovo 24 d. laikotarpiu, gavęs iš R. B. ir T. T. S. C. nuotrauką bei N. Š. jiems parūpintą informaciją apie „Vilniaus banko“ kliento I. Z. anketinius duomenis, jo turimas sąskaitas ir šių sąskaitų balansą, už atlygį pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą ir laikinąjį Lietuvos Respublikos piliečio pasą, suprasdamas, kad jie bus panaudoti užvaldant svetimą turtą, ir visi šie netikri L. M. V. pagaminti dokumentai buvo pateikti bankuose apgaule užvaldant turtą. Taip L. M. V. organizuota grupe (pirmais dviem atvejais su R. B. ir A. V., trečiuoju ir ketvirtuoju – su S. C., R. B. ir T. T.) pagamino netikrus dokumentus, suprasdamas, kad jie bus panaudoti užvaldant svetimą turtą. Teismas tokias aplinkybes nustatė ne tik remdamasis A. V., bet iš dalies ir paties L. M. V. parodymais, kuriuose jis teigęs, kad jis yra atspausdinęs 6–8 įgaliojimus pagal R. B. pateiktus duomenis su žmonių pavardėm ir sąskaitom, taip pat nurodęs, kad suprato, jog šie atspausdinti suklastoti įgaliojimai gali būti panaudoti sukčiaujant.

Teismas A. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus įvertino kaip iš esmės nesiskiriančius, iš kurių matyti, kad A. V. ir R. B. prašymu L. M. V. pagamino netikrą įgaliojimą G. V. P. vardu, kurį jie abu pasirašė, o notaro antspaudą uždėjo R. B., kad nusikaltimas A. A. B. atžvilgiu padarytas iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. A. V. ir R. B. prašymu L. M. V. pagamino netikrą įgaliojimą disponuoti sąskaita, jame pasirašė ir netikrą notaro antspaudą uždėjo R. B., kad I. Z. atveju – L. M. V., pasinaudodamas R. B. ir T. T. suteikta informacija apie I. Z. ir gavęs S. C. nuotrauką, pagamino netikrą vairuotojo pažymėjimą ir laikinąjį Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Grįsdamas L. M. V. kaltę dėl I. Z. pinigų užvaldymo epizodo, teismas nurodė, kad L. M. V. dalyvavimą darant šį nusikaltimą, taip pat A. V. parodymus patvirtina ir nuoseklūs viso bylos tyrimo metu nusikaltimo bendrininko S. C. parodymai. S. C. paliudijo, kad jis važiavo su A. V. pas L. M. V. kartu ir perdavė jam savo nuotraukas, o po I. Z. indėlių įgijimo, važiuojant automobiliu iš Vilniaus į Kauną, A. V. jam pasakė, kad dalį pinigų turi sumokėti L. M. V. Taigi šios nustatytos aplinkybės paneigia ir kitą L. M. V. skundo argumentą, kad jis už suklastotų dokumentų pagaminimą iš neteisėtai užvaldyto turto nieko negavo.

Taip pat nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad jis nedalyvavo organizuota grupe rengiantis apgaule pasisavinti KB (duomenys neskelbtini) ir D. V. individualios įmonės turtą, neorganizavo šių nusikaltimų padarymo. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas L. M. V. kaltę dėl jo dalyvavimo rengiantis apgaule pasisavinti svetimą KB (duomenys neskelbtini) turtą, nurodė, kad nors L. M. V. ir neigė dalyvavimą rengiantis apgaule užvaldyti šios bendrovės turtą, tačiau pats yra pripažinęs, kad R. B. prašymu atspausdino įgaliojimus, pagal kuriuos įmonės direktoriai įgalioja kažkokį asmenį sudaryti internetinės bankininkystės sutartį, t. y. klastojęs dokumentus, pripažino aiškinęs ir mokęs R. B., ko reikia ir ką reikia padaryti norint sudaryti elektroninės bankininkystės sutartį, ir konstatavo, kad jo parodymus apie tai, kad jis nebuvo šio nusikaltimo organizatorius paneigia A. V. parodymai, pagal kuriuos prisijungti prie KB (duomenys neskelbtini) sąskaitos sugalvojo L. M. V. ir pasiūlė tai R. B., be to, jis (L. M. V.) paaiškino, kokius reikia gauti įmonės dokumentus, kaip reikia sudaryti internetinės bankininkystės sutartį, vėliau vyko ne vienas pasitarimas, kuriuose buvo aptariami nusikaltimo padarymo planai, buvo sumanyta užregistruoti įmonę, atidaryti tos įmonės sąskaitą ir pan. Visus duomenis apie bendrovę (duomenys neskelbtini) gavo L. M. V., jis teigė, kad realiai galima užvaldyti 2 000 000 Lt. Pasisakydamas dėl L. M. V. nusikalstamos veikos – rengimosi apgaule užvaldyti R. V. individualios įmonės turtą, teismas nurodė, kad nors L. M. V. neigia, ką nors žinojęs apie šį nusikaltimą, šiuos jo parodymus paneigia nusikaltimo bendrininko A. V. nurodytos aplinkybės, taip pat kratos metu pas R. B. rasti dokumentai (elektroninių paslaugų teikimo ir juridinio asmens banko sąskaitos sutartys sudarytos 2003 m. sausio 20 d. tarp banko „Hansa–LTB“ ir A. J. įmonės, spaudas su užrašais (duomenys neskelbtini), taip pat užsakymo pagaminti antspaudą „H. N. įmonei“ kvitas, elektroninių paslaugų teikimo sutartis, sudaryta 2003 m. vasario 17 d. tarp banko „Hansa–LTB“ ir H. N., kaip fizinio asmens, H. N. įmonės registracijos pažymėjimas ir kt.). Pagal A. V. parodymus, L. M. V. turėjo informaciją apie R. V. individualios įmonės sąskaitas ir pasiūlė R. B. internetu prisijungti prie jų, buvo organizuojamas įmonės steigimas, atidaroma tos įmonės vardu sąskaita, L. M. V. rūpinosi reikalingų dokumentų gaminimu, gavo šios įmonės registracijos pažymėjimo kopiją.

Be to, teismo nuosprendyje nustatytos aplinkybės, kad L. M. V. su P. T. buvo nuvykęs prie banko, tačiau pajutęs, kad kažkas vyksta, pasišalino, paneigia L. M. V. teiginius, jog jis nedalyvavo rengiantis pasisavinti šių bendrovių turtą, neturėjo nusikalstamų ketinimų apgaule užvaldyti KB (duomenys neskelbtini) ir R. V. individualios įmonės turtą.

Organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (BK 25 straipsnio 3 dalis). V. G. P., A. A. B. ir I. Z. indėlių iš bankų užvaldymo atvejais bei rengiantis užvaldyti KB (duomenys neskelbtini) ir R. V. individualios įmonės lėšas, aiškiai matyti grupės narių bendrų nusikalstamų veiksmų suderinimas, pasiskirstymas užduotimis ir vaidmenimis, išankstinis susitarimas bendroms nusikalstamoms veikoms suformavo tvirtus besitęsiančius ryšius. Darant nusikaltimus buvo sugalvotas nusikaltimo padarymo planas, numatytas nusikaltimo padarymo mechanizmas, bendrininkams nurodytos užduotys, sutarta dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos, laiko. Indėlių iš bankų užvaldymo atvejais buvo sukurta sistema, pagal kurią vieni grupės dalyviai gauna informaciją apie indėlininkus, po to ieško asmenų, kurie sutiktų už atlygį įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, tokį asmenį suradę, pagal jo pateiktas nuotraukas organizuoja suklastotų asmens dokumentų gaminimą, su šiais dokumentais ir indėlininkų duomenimis konkrečiai kreipiasi į L. M. V., kuris pagal suklastotų asmens dokumentų duomenis ir indėlininkų duomenis pagamina netikrus dokumentus (įgaliojimus) arba pats, jam pateikus nuotraukas, gamina netikrus dokumentus (kaip šioje byloje vairuotojo pažymėjimą ir laikinąjį Lietuvos Respublikos piliečio pasą), paskui šie L. M. V. pagaminti netikri dokumentai vykdytojų pateikiami bankams ir apgaule užvaldytas turtas pasidalijamas tarp grupės narių. Rengiantis užvaldyti KB (duomenys neskelbtini) ir R. V. individualios įmonės turtą suorganizavo ir vadovavo šių nusikaltimų padarymui L. M. V. Jis gavo informaciją apie šių bendrovių sąskaitas, surado nusikaltimo vykdytojus; pagal šių asmenų pateiktas nuotraukas L. M. V. ir R. B. iš tyrimo nenustatytų asmenų gavo nusikaltimų įvykdymui reikalingus netikrus ir suklastotus dokumentus, šių bendrovių netikrus antspaudus. Nusikaltimų vykdytojai, vykdydami R. B. ir L. M. V. nurodymus, pasinaudodami suklastotais pasais, Kauno miesto savivaldybėje įregistravo individualias įmones, į kurias turėjo būti pervedamos apgaulės būdu užvaldytos piniginės lėšos, gavo kitus reikalingus įmonės dokumentus, antspaudus. Vėliau nusikaltimo vykdytojai su suklastotais dokumentais turėjo eiti į banką ir galutinai realizuoti nusikalstamą sumanymą – sudaryti su minėtomis bendrovėmis elektroninės bankininkystės sutartį ir prisijungti prie svetimų bendrovių sąskaitų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytą bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšių, veiksmų bendrumo, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, pagrįstai sprendė, kad L. M. V. dalyvavo organizuota grupe darant jam inkriminuotus nusikaltimus.

Patikrinusi bylos duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų nepažeidė, dėl L. M. V. apkaltinamasis nuosprendis grįstas tik teisėtais būdais gautais duomenimis, kurie buvo patikrinti teisiamajame posėdyje, jie buvo įvertinti teisėjo pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Taip pat nuosprendyje buvo pateikti įrodymai, kuriais pagrįstos teismo išvados dėl L. M. V. veikų, ir motyvai, kuriais vadovaujantis atmesti kiti įrodymai (305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kasatoriaus teiginys, kad bylos tyrimas neišsamus dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į jo prašymus atlikti suklastotų įgaliojimų ranka padarytų įrašų rašysenos ekspertizę, nepagrįstas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kas pasirašė notaro ir banko indėlininkų G. V. P. ir A. A. B. vardu, tačiau tai padaryti nebuvo galimybės dėl netinkamo tyrimo objekto, nes parašų kopijos, kaip neinformatyvios ir netinkamos asmens identifikavimui, netiriamos.

Kasatoriaus reikalavimas atlikti vairuotojo pažymėjimo ir netikro laikinojo paso dokumentų techninę ekspertizę negalėjo būti patenkintas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu. Bylos duomenimis, po I. Z. indėlių užvaldymo netikrą vairuotojo pažymėjimą T. T. ir R. B. suplėšė ir išmetė pro automobilio langą, o laikinasis Lietuvos Respublikos piliečio pasas S. C. buvo paliktas AB „Vilniaus banko“ Karoliniškių filialo Savanorių klientų aptarnavimo skyriuje, kuris, pasak šio banko darbuotojos I. U., ilgą laiką gulėjęs tarnybinėse patalpose, kažkur dingo.

L. M. V. apeliaciniame skunde pateikė iš esmės analogiškus skundo argumentus. Jis ginčijo dalyvavimą darant jam inkriminuotus nusikaltimus, atlygio iš nusikalstamų veikų gavimą, teigė nesupratęs, kad įgaliojimų projektai bus panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti, neigė pagaminęs netikrą vairuotojo pažymėjimą ir laikinąjį Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylos duomenis ir motyvuotai atsakė į visus esminius apelianto skundo argumentus. Atmesdamas apelianto argumentus dėl dalyvavimo apgaule užvaldant svetimą banko indėlininkų turtą ir rengiantis užvaldyti svetimą bendrovių turtą, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad L. M. V. iš esmės yra pripažinęs, kad R. B. ir A. V. prašymu yra atspausdinęs 6–8 įgaliojimus, ir supratęs, kad jie gali būti panaudoti nusikalstamoms veikoms daryti, taip pat pripažino aiškinęs R. B. apie elektroninės bankininkystės esmę, nurodęs, kokie dokumentai reikalingi, taip pat nurodė turtingas įmones KB (duomenys neskelbtini) ir R. V. individualią įmonę. Kolegija konstatavo, kad byloje esantys duomenys iš esmės sutampa su nuosekliais A. V. parodymais ir pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Ši apeliacinio teismo išvada teisinga.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo L. M. V. kasacinį skundą atmesti.