Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-344-253/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-04-09
Bylos Nr.: e2A-344-253/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas, Kristina Domarkienė
Ieškovas: J. U.
Atsakovas: R. P.
Išvadą teikia: Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-344-253/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04056-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. ir atsakovo R. P. (R. P.) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui R. P. (R. P.) dėl išlaikymo vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, atsakovo R. P. (R. P.) priešieškinį ieškovei J. U. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) nustatyti dukters M. P. gyvenamąją vietą su motina J. U.; 2) priteisti iš atsakovo dukters M. P. išlaikymui iki jos pilnametystės po 400,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) paskirti dukters M. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę J. U.; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakovu susilaukė dukros M. P.. Šalys šiuo metu negyvena kartu. Šalių dukra M. P. yra Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikos pilietė. Ieškovė geranoriškai kreipėsi į atsakovą dėl išlaikymo dukrai dydžio suderinimo, nes šiuo metu ji išlaiko dukrą viena, bet šalims nepavyko suderinti vaiko išlaikymo sumos, nors anksčiau atsakovas būdamas jūroje padėdavo dukrai ir duodavo pinigų daugiau nei prašoma šiame ieškinyje. Todėl ieškovė siekdama užtikrinti dukros teises, kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Šalių dukra gimė ne santuokoje, tai, ieškovės nuomone, charakterizuoja atsakovą kaip tėvą, kuris neatsakingas už vaiko likimą ir gerovę. Ieškovei nepavyko sukurti su atsakovu šeimos dėl jo nesąžiningo, neatsakingo elgesio. Tam tikru bendro gyvenimo laikotarpiu tarp šalių vyko barniai dukros akivaizdoje. Paskutinio barnio metu atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš ieškovę dukros akivaizdoje. Visa tai atsiliepė dukros psichikai ir dukros santykis su juo pasikeitė. Nuo tada dukra bijo likti viena su tėvu ir prisimena tą atvejį su baime. Atsakovas pasiėmė abu dukros M. gimimo liudijimus. Be to, jis klaidina advokatą ir slepia faktą, kad vaikas turi Lietuvos Respublikos pilietybę. Ieškovė Latvijos Respublikoje gauna 22,00 Eur dydžio vaiko išmoką. Lietuvos Respublikoje analogiška išmoka sudaro 50,00 Eur, tačiau atsakovas nesikreipė į atsakingas institucijas dėl šios išmokos gavimo, nes pats deklaravo išvykimą iš Lietuvos Respublikos, nors tarp reisų dirbti į jūrą gyvena Lietuvos Respublikoje, turi čia turto. Šalių dukra visą laiką gyveno ir gyvena su ieškove. Šiuo metu ieškovė su dukra gyvena Rygoje nuomojamame bute. Atsakovo turtinė padėtis yra gera: jis turi nekilnojamojo turto, gerai apmokamą darbą, kitų išlaikytinių neturi, tuo tarpu atsakovės turtinė padėtis yra daug blogesnė. Mano, kad pagal atsakovo gaunamas pajamas ieškovės prašoma priteisti išlaikymo vaikui suma yra nedidelė, tokia suma yra būtina vaikui, nes pagal ieškovės pateiktus skaičiavimus iš abiejų tėvų vaikui skiriama 800,00 Eur išlaikymo suma tenkintų tik minimalius vaiko poreikius. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje. Ieškovės manymu, dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove.

2. Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė: 1) nustatyti dukters M. P. gyvenamąją vietą su motina J. U.; 2) priteisti iš atsakovo dukters M. P. išlaikymui iki jos pilnametystės po 500,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 3) paskirti dukters M. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę J. U.; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarką: 1. Atsakovas pirmus du kartus bendrauja su dukra, dalyvaujant ieškovei vaiko gyvenamojoje vietoje Rygoje. Šalys bendru sutikimu turi iš anksto suderinti bendravimo su dukra datą. Vėliau atsakovui esant krante, ne jūroje, kas antrą šeštadienį nuo 9.00 val. atsakovas paima dukrą iš gyvenamosios vietos ir iki sekmadienio 19.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. 2. Atsakovas bendrauja su dukra neporiniais metais per šv. Kalėdas ir šv. Velykas abi dienas, pradedant nuo 2019 m. šv. Kalėdų, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 16.00 val. 3. Atsakovas bendrauja su dukra neporiniais metais jos gimimo dieną, ryte 9.00 val. paimdamas iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į namus iki 21.00 val. 4. Atsakovas bendrauja neporiniais metais su dukra Naujųjų metų šventiniu laikotarpiu nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. 5. Atsakovas bendrauja su dukra Tėvo dieną pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19.00 val. 6. Atsakovas netrukdomai gali bendrauti telefonu, internetu ir kitomis techninėmis priemonėmis su dukra, atsižvelgiant į dienos režimą. 7. Ieškovė teikia visą informaciją apie dukros sveikatą, gydymą, lavinimą, ugdymą ir kitus esminius įvykius; 5) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nustatyti šalių nepilnametės dukros gyvenamąją vietą su ieškove; 2) nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo po 250,00 Eur nuo šio priešieškinio įteikimo teismui dienos mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės bei nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką: 1. atsakovas su dukra bendrauja telefonu nuolat, kada tik yra jam galimybių, bet atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko dienos režimą; ieškovė užtikrina, kad esant tėvui krante, ne jūroje, vaikas kas antrą šeštadienį būtų paruoštas jį pasiimti iš vaiko gyvenamosios vietos 9.00 val., grąžintas kitą dieną, t. y. sekmadienį, į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; 2. atsakovas bendrauja su dukra neporiniais metais per šv. Kalėdas ir šv. Velykas abi dienas (pradedant nuo 2019 m. šv. Kalėdų), pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 16.00 val.; 3. atsakovas su dukra neporiniais metais bendrauja jos gimimo dieną, ryte 9.00 val. pasiimdamas iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas į namus iki 21.00 val.; 4. Atsakovas bendrauja su dukra neporiniais metais Naujųjų metų švenčių laikotarpiu, t. y. gruodžio 31 d. ir sausio 1 d., pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą 19.00 val.; 5. Atsakovas bendrauja su dukra Tėvo dieną; 6. Atsakovas ir ieškovė teikia vienas kitam visą informaciją, susijusią su vaiko sveikata ir jo gydymu, ugdymu, lavinimu, mokymusi, esminius vaiko gyvenimo įvykius.

4. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, – Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu pateikė išvadą. Nurodė, kad institucijos atstovai pasidomėjo privačių ir valstybinių darželių kainomis Rygoje, atsižvelgiant į gautus duomenis, vaikų teisių institucijos atstovo nuomone, keldamasi gyventi į didelį miestą ir pati ieškovė turi vadovautis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, atsižvelgti į savo gaunamas pajamas ir įvertinti, ar turės lėšų, reikalingų gyventi tokiame mieste, tačiau ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nors abu tėvai turi teikti vaikui vienodo dydžio išlaikymą. Nors atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, institucijos manymu, jog atsižvelgiant į šalių dukros amžių bei poreikius per mėnesį jai turėtų būti teikiamas 350,00 Eur dydžio išlaikymas. Pažymėjo, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar vaiko gyvenimo sąlygoms, išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė teismo nesiremti vaikų teisių apsaugos institucijos atstovo išvada, pateikta byloje, ir, atsižvelgiant į atsakovo turtinę padėtį bei prioritetinius vaiko interesus, išeiti už ieškinio ribų ir iš atsakovo priteisti 1 000,00 Eur išlaikymo šalių dukrai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nusprendė: nustatyti nepilnamečio vaiko M. P. gyvenamąją vietą su motina (ieškove); priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y., 2019 m. gegužės 24 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisto išlaikymo nepilnametei dukrai lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirti ieškovę; nustatyti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamete dukra M. P. tvarką:

1) atsakovas R. P. pirmus du kartus bendrauja su dukra, dalyvaujant ieškovei vaiko gyvenamojoje vietoje Rygoje. Šalys bendru sutikimu turi iš anksto suderinti bendravimo su dukra datą. Vėliau atsakovui esant krante, ne jūroje, kas antrą šeštadienį nuo 9.00 val. atsakovas paima dukrą iš gyvenamosios vietos ir iki sekmadienio 19.00 val. grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą;

2) atsakovas R. P. bendrauja su dukra neporiniais metais per šv. Kalėdas ir šv. Velykas abi dienas (pirmąją ir antrąją šv. Kalėdų dienas ir pirmąją bei antrąją šv. Velykų dienas), pradedant nuo 2019 m. šv. Kalėdų, pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 16.00 val.;

3) atsakovas R. P. bendrauja su dukra neporiniais metais jos gimimo dieną, ryte 9.00 val. paimdamas iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas į namus iki 21.00 val.;

4) atsakovas R. P. bendrauja neporiniais metais su dukra Naujųjų metų šventiniu laikotarpiu nuo gruodžio 31 d. iki sausio 1 d., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19.00 val.;

5) atsakovas R. P. bendrauja su dukra Tėvo dieną pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos 9.00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą 19.00 val.;

6) atsakovas R. P. netrukdomai gali bendrauti telefonu, internetu ir kitomis techninėmis priemonėmis su dukra, atsižvelgiant į dukters dienos režimą;

7) ieškovė J. U. teikia visą informaciją atsakovui R. P. apie dukros sveikatą, gydymą, lavinimą, ugdymą ir kitus esminius įvykius;

Minėtu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovo 1 031,73 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo valstybei 258,00 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą patikslinto ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė. Nurodė, jog sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdytina skubiai.

7. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, atsakovas neteikė prieštaravimų dėl šio ieškovės reikalavimo, atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuo gimimo gyvena su ieškove, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove. Pažymėjo, kad patikslintame ieškinyje ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka iš esmės atitinka atsakovo priešieškinyje prašomą nustatyti bendravimo tvarką su šalių nepilnamečiu vaiku.

8. Teismas, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, atsižvelgdamas į atsakovo iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio teiktą išlaikymą šalių dukrai, vaikų teisių apsaugos institucijos atstovo teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, pripažino, kad ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, yra per didelės. Nusprendė, kad įvertinus šalių teismui nurodytas gaunamas pajamas, šalių vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 700 – 800 Eur suma. Nurodė, jog teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai, nei pateikta teismui.

9. Teismas nurodė, kad viršyti patikslintame ieškinyje ieškovės pareikštus reikalavimus šiuo metu nėra jokio pagrindo.

10. Teismas nusprendė, jog iš atsakovo priteistina po 400,00 Eur kas mėnesį dukros išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, vaiko išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, dirba užsienyje, pagal pateiktus į bylą duomenis nustatyta, jog gauna geras pajamas, turi nekilnojamojo turto, automobilį, todėl turi galimybę didesne suma nei jo nurodoma 250,00 Eur prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė šiuo metu nedirba, gauna bedarbio pašalpą Latvijos Respublikoje, tačiau turi aukštąjį išsilavinimą (ryšių su visuomene specialistė), todėl taip pat turi stengtis gauti jos išsilavinimą ir galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų prisidėti prie nepilnametės dukters išlaikymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė J. U. (toliau – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – padidinti išlaikymo dydį, priteisiant iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 500,00 Eur kas mėnesį mokomomis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jos pilnametystės; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

12.1. Teismas vertino tik dalį įrodymų, nenurodė įrodymų, kuriais rėmėsi priimant sprendimą. Teismas ne iki galo motyvavo sprendimo priėmimą, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

12.2. Teismas nenustatė tikrosios atsakovo turtinės padėties, pagal byloje esančius įrodymus atsakovo mėnesinės pajamos siekia 5 000,00 Eur per mėnesį. Nenustačius tikrosios atsakovo turtinės padėties, priimtas ginčijamas teismo sprendimas nėra teisingas nepilnamečio vaiko atžvilgiu.

12.3. Skundžiamu sprendimu pažeistas proporcingumo principas. Teismas neįvertino tikrosios apeliantės turtinės padėties, nes nevertino svarbios byloje nustatytos aplinkybės, kad apeliantė turi dar vieną išlaikytinį. Atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Teismas neteisingai nustatė išlaikymo vaikui dydį, nes skundžiamu sprendimu apeliantei yra uždedama didesnė finansinė našta vaiko išlaikymo atžvilgiu.

12.4. Teismas nepagrindė motyvų, kodėl mano, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikui per didelės. Teismas nenurodė konkrečiai, kurios vaiko poreikių išlaidos padidintos.

Šalies argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovas R. P. (toliau – apeliantas) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir priteisti iš atsakovo 300,00 Eur išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo padavimu. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

13.1. Nors teismas nurodė, kad ieškovė šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Latvijos Respublikoje valstybinio socialinio draudimo agentūroje, jai per tris mėnesius išmokėta 1 412,83 Eur išmokų, mokama bedarbio pašalpa, kuri Latvijos Respublikoje yra 433,05 Eur. Ieškovei šioje byloje atstovavo du advokatai, ji buvo išvykusi į kalnus, atostogavo Graikijoje, šios aplinkybės rodo, kad ieškovė yra apsirūpinusi ir privalo didesnę savo pajamų dalį skirti dukros išlaikymui.

13.2. Teismo konstatuota aplinkybė, kad šiuo metu ieškovė gyvena Rygoje, kur pragyvenimas sunkesnis, nėra ta aplinkybė, dėl kurios iš atsakovo priteistina didesnė išlaikymo suma nepilnametės dukros išlaikymui. Ieškovė į Rygą išsikėlė gyventi savo noru.

13.3. Aplinkybė, jog atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – butą Klaipėdos mieste bei automobilį, neparodo ir neįrodo būtinumo dukros išlaikymui skirti didesnę lėšų dalį, nei ją skiria nepilnametės mama.

13.4. Šalių dukra yra penkerių metų amžiaus ir jos išlaikymui nėra būtinos didelės išlaidos.

13.5. Tai, kad atsakovo sąskaitoje teismo posėdžio metu buvo didelė pinigų suma, neįrodo, kad atsakovas nuolatos disponuoja tokiomis piniginėmis sumomis. Atsakovas dirba užsienyje ir jo darbo pajamos yra didelės, tačiau nėra pastovios. Atsakovas dirba tik tuo metu, kai darbdaviams yra reikalingas. Atsakovas nežino, kad jis bus pakviestas į darbą ir negali žinoti, ar jo sukauptų lėšų pakaks jam išgyventi iki naujos darbo sutarties ar kontrakto pasirašymo.

13.6. Teismo posėdžio metu atsakovas bandė taikiai išspręsti šį ginčą ir pasiūlė 300,00 Eur sumos išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

13.7. Teismas privalėjo atsižvelgti į visas aplinkybes, pripažinti, kad ne vien tėvo pareiga materialiai išlaikyti nepilnametę dukrą, tokią pačią pareigą turi ir vaiko mama.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

14.1. Apeliantas, cituodamas teismo sprendimo dalį „<....> ieškovė šiuo metu niekur nedirba, <.....> jai per tris mėnesius išmokėta 1 412,83 Eur išmokų, mokama bedarbio pašalpa, kuri Latvijos Respublikoje yra 433,05 Eur“, neteisingai suprato ir aiškino pirmosios instancijos teismo sprendimo nuostatas. Priešingai, teismas visapusiškai ištyrė minėtą aplinkybę, kad ieškovė laikinai nedirba dėl objektyvių priežasčių, nes nėra galimybės gauti vietos vaikų darželyje, o mokėti už privatų darželį ieškovė neturi piniginių lėšų.

14.2. Teismas, nors ir nenustatė tikrosios atsakovo turtinės padėties, tačiau teisingai nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis geresnė nei apeliantės.

Šalies argumentai

14.3. Apeliantas savo skunde teigia, kad ieškovė vyko į kalnus, atostogavo Graikijoje. Apeliantas savo skundą grindžia aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

14.4. Apeliantas skunde teigia, kad ieškovės pateiktos išlaidos dukrai nėra būtinos ir per didelės. Tačiau apeliantas pirmosios instancijos teisme neginčijo ieškovės pateiktos vaiko išlaidų sąmatos.

Atsiliepimas

14.5. Atsakovas skunde nurodo, kad šiuo metu daugiau nei tris mėnesius nėra kviečiamas į darbą, tačiau tai netiesa. Atsakovas, nors teismas buvo pripažinęs šalių dalyvavimą būtinu, į teismo posėdį 2019 m. spalio 17 d. neatvyko, nes buvo išvykęs dirbti į užsienį.

14.6. Atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, negu ją nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantas į bylą nepateikė nė vienos darbo sutarties, nepateikė įrodymų, kad darbo kontraktas ar kontraktai yra pasibaigę. Tokiu būdu apeliantas slepia savo tikrąsias pajamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, teisėtumo ir pagrįstumo. Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys apeliacine tvarka neapskųstos, todėl apeliacijos dalykas apibrėžiamas apeliacinių skundo ribomis.

Faktinės bylos aplinkybės

18. Byloje nustatyta, kad M. P., gimusi (duomenys neskelbtini) yra ieškovės ir atsakovo duktė (t. 1, e. b. l. 15). Šalių dukra gimė Latvijos Respublikoje (t. 1, e. b. l. 7), turi Latvijos ir Lietuvos Respublikos pilietybes (t. 1, e. b. l. 7; 15). Santuoka tarp šalių įregistruota nebuvo. Šalių nepilnametė dukra gyvena su ieškove ir dėl to ginčo byloje nėra.

Dėl apeliacinių skundų esmės

19. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, be kita ko, prašė šalių dukters išlaikymui priteisti 500,00 Eur periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio teismui padavimo dienos išlaikymo dydį indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas priešieškiniu prašė nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisti iš atsakovo po 250,00 Eur nuo priešieškinio įteikimo teismui dienos mokant periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki dukters pilnametystės.

20. Pirmosios instancijos teismas ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Dėl skundžiamo sprendimo dalies nusprendė priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodė, kad ištyrus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus šalių nepilnametės dukters poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, darytina išvada, kad viršyti patikslintame ieškinyje ieškovės pareikštus reikalavimus nėra jokio pagrindo.

21. Ieškovė ir atsakovas nesutikdami su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto iš atsakovo išlaikymo dydžio, pateikė apeliacinius skundus. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo padidinti priteistą išlaikymo dydį iki 500,00 Eur per mėnesį. Atsakovas neneigia savo pareigos prisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteisto šalių dukrai išlaikymo dydžiu ir prašo jį sumažinti iki 300,00 Eur per mėnesį.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.

23. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y., teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

24. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

25. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

26. Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

27. Šiuo atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino šalių nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį, įvertino vaiko poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį, t. y., vadovavosi kasacinio teismo praktikoje suformuluotais išlaikymo dydžio nustatymo kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą. Toliau dėl apeliacinių skundų argumentų pasisakytina detaliau.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

28. Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio teigia, jog teismas šalių dukrai priteisė mažesnį išlaikymą, nei yra vaiko poreikiai. Teismas nepagrindė motyvų, kodėl mano, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaikui per didelės. Teismas nenurodė konkrečiai, kurios vaiko poreikių išlaidos padidintos. Teisėjų kolegija nurodytus apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais.

29. Ieškovė pateikė nepilnametės dukros išlaidų sąmatą. Nurodė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį ieškovė išleidžia apie 1 100,00 Eur, vidutiniškai vienam mėnesiui tenkanti išlaidų dalis sudaro: maistui 180,00 Eur, gyvenamojo būsto nuoma (nuoma – 400,00 Eur, komunaliniai mokesčiai 250,00 Eur) – 216,00 Eur, ugdymas būreliuose –150,00 Eur, kanceliarinės prekės – 20,00 Eur, vaistai, vitaminai – 35,00 Eur, žaislai – 15,00 Eur, gydytojai – 40,00 Eur, avalynė – 126,00 Eur, apranga – 109,00 Eur, laisvalaikio pramogos (poilsio ir vandens parkai, kino teatrai, vaikiškos kavinės, vaikų šventės, popietės) – 85,00 Eur, higienos reikmenys – 20,00 Eur, kuras kelionėms (vežiojimas į būrelius, pas gydytojus, pas močiutę, į reabilitaciją) – 100,00 Eur, darželis privatus – 500,00 Eur; valstybinis – 200,00 Eur (t. 1; e. b. l. 64; 126; 196). Pažymėjo, kad vaikas šiuo metu nelanko darželio, nes trūksta lėšų.

30. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, jog ieškovė turi papildomų išlaidų dėl nepilnamečio vaiko sveikatos būklės, vaiko specialaus ugdymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra neturi specialių sveikatos poreikių. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, įvertinęs nurodytas vaiko poreikių sumas, atsižvelgdamas į atsakovo iki 2019 m. rugpjūčio mėnesio teiktą išlaikymą šalių dukrai, vaikų teisių apsaugos institucijos atstovo teismo posėdžio metu pateiktą išvadą, pripažino, kad ieškovės nurodytos išlaidos, reikalingos vaiko poreikiams tenkinti, yra per didelės. Nusprendė, kad, įvertinus šalių teismui nurodytas gaunamas pajamas, šalių vaiko poreikiams tenkinti reikalinga apie 700–800 Eur suma. Nurodė, jog teismas neturi pagrindo manyti, kad tokio dydžio išlaidos būtų neatitinkančios ekonominės realybės, vaiko amžiaus, būtinųjų bet kurio vaiko poreikių ar šioms sumoms pagrįsti būtų reikalingi papildomi įrodymai, nei pateikta teismui. Teismas, vertindamas šalių galimybę teikti nepilnametės dukros išlaikymui reikalingą sumą, nusprendė dukros išlaikymui iš atsakovo priteisti po 400,00 Eur kas mėnesį.

31. Įvertinusi byloje esančių duomenų visumą bei išklausiusi teismo posėdžių garso įrašus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jog ieškovė neįrodė, kad dukters išlaikymui reikalinga jos prašyta priteisti suma.

32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog minėta, kad nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Itin svarbu nustatyti, kokios iš tikrųjų yra vieno iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, patiriamos išlaidos ir ar jis nesiekia nepagrįstai jų padidinti. Nepilnametei dukrai išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaiko poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Teisėjų kolegija pažymi, jog mokslo metai bei šildymo sezonas netrunka visus metus ir išlaidos kanceliarinėms reikmėms, buto šildymui nėra patiriamos visus metus. Be to, būsto nuomos įmokos fiksuotos, nepriklausančios nuo ieškovės išlaikytinių skaičiaus. Nepilnamečio vaiko būtinaisiais poreikiais pripažįstamos padidėjusios vandens, elektros ir kitos dėl vaiko padidėjusios komunalinės sąnaudos. Taip pat vertintina tai, jog kai kurios prekės ir patiriamos išlaidos yra trumpalaikio ar vienkartinio pobūdžio ir nėra perkamos ir patiriamos kas mėnesį, o kai kurių užtenka ilgesniam laikotarpiui (pvz., higienos ir švaros prekės, vaistai ir pan.), taip pat manytina, jog kiekvieną mėnesį nėra poreikio pirkti vaikui drabužius, batus. Teisėjų kolegija pritaria, jog nepilnametis vaikas turi teisę į pramogas ir laisvalaikį, tačiau išlaidos kultūriniam lavinimui bei pramogoms turi būti protingos. Laikytina, jog 85,00 Eur per mėnesį išlaidos vaiko laisvalaikio pramogoms (poilsio ir vandens parkai, kino teatrai, vaikiškos kavinės, vaikų šventės, popietės) yra per didelės.

33. Pažymėtina ir aplinkybė, jog, išskyrus pačios ieškovės padarytus ir pateiktus apskaičiavimus, daugiau jokių įrodymų, objektyviai pagrindžiančių jos prašomą priteisti sumą ir konkrečius vaiko poreikius, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, ieškovės atstovės pateikti parduotuvių pirkimo čekiai nėra informatyvūs ir patys savaime neįrodo, kad visos patirtos išlaidos buvo skirtos išimtinai vaiko poreikiams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atstovės byloje pateikti pirkimo kvitai gali būti vertinami kaip įrodymai, parodantys kainų lygį šalyje, tačiau ne kaip konkrečius vaiko poreikius pagrindžiantys įrodymai.

34. Teisėjų kolegija tai pat pažymi, jog būtent ieškovės sprendimas persikelti gyventi Rygą padarytas neužsitikrinus galimybės vaikui lankyti valstybės finansuojamą ikimokyklinio ugdymo įstaigą lėmė itin reikšmingą išlaidų vaikui padidėjimą. Nesant abiejų tėvų suderintos valios dėl privataus darželio lankymo, nėra pagrindo savaime šių išlaidų dalies naštą perkelti atsakovui.

35. Ieškovės teigimu, jai gyvenant kartu su dukra ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis, užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą, priežiūrą slaugant, auklėjimą, ugdymą, lavinimą, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaikų priežiūros klausimus. Pagal kasacinio teismo praktiką, tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad kai vaikas lieka su vienu iš tėvų, jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-243/2010). Taigi sutiktina su ieškovės teiginiais, kad jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, be to, kartu gyvenant atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nereiškia, kad vaiko motinos turtinė padėtis dėl to tampa daug blogesnė ir yra pagrindas priteisti iš atsakovo didesnį išlaikymą (perkelti didesnę išlaikymo naštą). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vaiko motina, lygiai kaip ir tėvas, turi tokią pačią pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne siekti ją perkelti tik vaiko tėvui.

36. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista 400,00 Eur išlaikymo suma yra visiškai pagrįsta ir pakankama, ir ne tik minimaliems vaiko poreikiams patenkinti. Tokia išlaikymo suma, apeliacinės instancijos teismo nuomone, yra teisinga, atitinka bylos duomenis, realius vaiko poreikius, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir yra racionali bei pakankama dukters išlaikymui.

37. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog teismas neteisingai paskirstė išlaikymo naštą vaiko tėvams, visiškai neatsižvelgdamas į jų tikrąją turtinę padėtį. Teismas nenustatė tikrosios atsakovo turtinės padėties, neįvertino apeliantės turtinės padėties, nevertino aplinkybės, kad apeliantė turi dar vieną išlaikytinį, o atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliantės argumentais.

38. Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių.

39. Nagrinėjamoje byloje šalys teikė įrodymus, patvirtinančius savo turtinę padėtį. Ieškovė pateikė duomenis, jog ji šiuo metu nedirba, yra registruota Latvijos Respublikos valstybinio socialinio draudimo agentūroje, jai per 3 mėnesius nuo 2019 m. balandžio iki 2019 m. birželio išmokėta 1 412,83 Eur išmokų (t. 1; e. b. l. 133, 134–138). Ieškovei yra mokama bedarbio pašalpa, kuri Latvijos Respublikoje yra 433,05 Eur (I t.: e. b. l. 174). Ieškovės pajamas šiuo metu sudaro jai mokamos išmokos (valstybinės šeimos pašalpos): nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio po 11,38 Eur už kitą ieškovės nepilnametį vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini) taip pat nuo 2015 m. sausio 2 d. iki 2029 m. sausio 1 d. po 22,76 Eur už šalių dukrą bei po 10,00 Eur per mėnesį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2020 m. lapkričio 5 d. už auginamus du vaikus (t. 1; e. b. l. 142). Ieškovė šiuo metu gyvena Rygoje nuomojamame bute, nuomos kaina mėnesiui yra 400,00 Eur (t. 1, el. b. l. 146–150). Ieškovė jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir transporto priemonių Latvijos Respublikoje neturi (t. 1; e. b. l. 177; t. 2; b. l. 9). Ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą (ryšių su visuomene specialistė). Atsakovas, Sodros duomenimis, šiuo metu Lietuvos Respublikoje nedirba. Remiantis bylos duomenimis, atsakovo darbo pobūdis – aukštalipys. Iš į bylą pateiktų atsakovo sąskaitos Luminor, AS, išrašų nustatyta, kad atsakovo vidutinės mėnesinės pajamos yra apie 3 800,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovės nurodė, jog atsakovas gauna papildomas pajamas į „Revolut“ kortelę. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas gauna pajamas, kurias perveda į kitą kortelę, ir tai nėra papildomos pajamos (2019 m. spalio 7 d. teismo posėdžio garso įrašas), atsakovo darbo užmokestis, gaunamas jam dirbant pagal kontraktus užsienio įmonėse, atsakovo pajamos nėra pastovios. Atsakovui, valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, nuosavybės teise priklauso transporto priemonė „V. T.“, VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovo vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – butas, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, e. b. l. 178–179; 181–182). Šalims pradėjus gyventi skyrium atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui mokėjo po 250–300 Eur kas mėnesį (2019 m. balandžio, gegužės ir liepos mėnesiais).

Žemesnės instancijos teismas

40. Nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo atsakovo turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime įvertinęs šalių turimą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, išlaikytinių skaičių ir gaunamas darbines pajamas, išklausęs šalių paaiškinimus, nustatė, kad atsakovo gaunamos pajamos yra žymiai didesnės nei ieškovės, tačiau atsižvelgęs į vaiko poreikių bei tėvų turtinės padėties proporcingumą, abipusę tėvų pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, nusprendė, jog viršyti patikslintame ieškinyje ieškovės pareikštus reikalavimus šiuo metu nėra pagrindo. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo išlaikymą, pažeidė proporcingumo principą ar kad priteistas išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis pažeidžia jo interesus.

41. Ieškovės atstovei argumentuojant, jog teismas nevertino, kad ieškovė augina dar vieną vaiką, pažymėtina, jog, kaip jau minėta, pareiga išlaikyti vaikus tenka abiem tėvams. Nustatyta, jog ieškovės nepilnamečiam sūnui jo tėvas neteikia išlaikymo. Išklausius teismo posėdžių garso įrašus, matyti, kad tai ieškovės sąmoningas sprendimas, ji neketinanti dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo kreiptis į jo tėvą ir ateityje.

42. Kiekvieno vaiko teisėtas interesas gauti tinkamą išlaikymą ginamas prioritetiškai, o jeigu ieškovės netenkina šiuo metu gaunamos pajamos ar esama turtinė padėtis, ji privalo dėti visapusiškas pastangas susirasti darbą ar kitą pajamų šaltinį, pagerinti savo turtinę padėtį ir taip garantuoti savo nepilnamečiam vaikui būtiną aprūpinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

43. Apeliantė teigia, jog teismas vertino tik dalį įrodymų, nesivadovavo suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.

44. Įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176–185 straipsniuose. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu.

45. Priešingai, nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus tiek apie šalių turtinės padėties, tiek vaiko poreikius, pagrindė iš atsakovo nepilnametei dukrai priteisiamo išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo kasatorius, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažeidimų, aiškinant ir taikant išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio priteisimą reglamentuojančias teisės normas, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nenustatė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ieškovės argumentai dėl įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių pažeidimo nepagrįsti.

46. Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimo dalį nėra pagrindo, todėl jis netenkinamas.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

47. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl priteisto išlaikymo dydžio prašo jį sumažinti ir priteisti iš atsakovo 300,00 Eur nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Šį reikalavimą grindžia tuo, jog tai, kad atsakovas turi nekilnojamąjį turtą – butą Klaipėdos mieste bei automobilį, neparodo ir neįrodo būtinumo dukros išlaikymui skirti didesnę lėšų dalį, nei ją skiria nepilnametės mama, bei tai, kad atsakovo sąskaitoje teismo posėdžio metu buvo didelė pinigų suma, neįrodo, kad atsakovas nuolatos disponuoja tokiomis piniginėmis sumomis, jis dirba užsienyje ir jo darbo pajamos yra didelės, tačiau nėra pastovios. Teigia, kad šalių dukra yra penkerių metų amžiaus ir jos išlaikymui nėra būtinos didelės išlaidos.

48. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas ir kasacinio teismo išaiškinimus, mano, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo argumentais.

49. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, jog atsakovas sutiktų mokėti išlaikymą nepilnametei dukrai po 250,00 Eur kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas teigė, kad vaiko išlaikymui per mėnesį pakankama suma būtų apie 250,00 Eur, tačiau nepateikė šios sumos apskaičiavimo detalizacijos. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, jog šalių dukters išlaikymui sutiktų mokėti po 300,00 Eur kas mėnesį. Analizuojant bylos duomenis nustatyta, kad atsakovas neteikė skaičiavimų, kuriais grindžia 600,00 Eur išlaidas mėnesiui, kurie, jo manymu, turi būti skirtis dukros išlaikymui, todėl atsakovo nurodytą 300,00 Eur suma laikytina deklaratyvia, nepagrįsta nei įrodymais, nei asmenine patirtimi, kadangi vaikas su atsakovu negyvena.

50. Aptariamame kontekste taip pat pažymėtina, minėta, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau šioje nutartyje aptarti vaiko poreikiai ir nustatytos išlaidos jiems tenkinti atitinka protingumo kriterijų. Mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą išlaikymo dydį nėra pagrindo sumažinti. Taigi atsakovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo iš atsakovo priteistą išlaikymo nepilnamečiam vaikui 400,00 Eur sumą laikyti nepagrįsta ar neteisinga. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės bei argumentai nepaneigia fakto, kad teismo nustatyta suma, būtina vaiko poreikiams patenkinti, atitinka realius šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir atsakovo galimybes bei pareigą teikti tokio dydžio išlaikymą. Vadovaudamasi tuo, kad išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį šalių apeliacinių skundų motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

52. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y., po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

53. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

54. Atmetus šalių apeliacinius skundus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viena kitai nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kristina DomarkienėAlbina PupeikienėAlvydas Žerlauskas