Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Linos Muchtarovienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Madepa“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-3805-339/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Madepa“ ieškinį atsakovams T. N. ir E. N. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei žodinio teismo posėdžio bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme metu nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas T. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, t. y. vagystę ir svetimo turto sugadinimą, o atsakovas E. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, t. y. nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ir realizavimą. Vadovaujantis BK 72 straipsniu iš T. N. konfiskuoti į valstybės pajamas pinigai - 2600 Eur. Iš nuosprendžio matyti, kad dalis daiktų ieškovei gražinta. Šiuo nuosprendžiu teismas ieškovei UAB „Madepa“ pripažino teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodė, kad tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio dydžio nėra galimybės.

Dėl ginčo esmės

13. Šioje byloje patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo T. N. 4949,33 Eur žalos atlyginimo, priteisti solidariai iš atsakovų T. N. ir E. N. 6549,80 Eur žalos atlyginimo, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Iš atsakovo T. N. priteisė uždarajai akcinei bendrovei „Madepa“ turtinės žalos atlyginimą 8449,13 Eur bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. birželio 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitoje dalyje ieškinį atmetė.

14. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

15. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-611/2018, 24 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas).

16. CPK 285 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Tačiau teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).

17. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl formalaus įrodymų vertinimo negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Todėl net ir tuo atveju, kai yra visos CPK nustatytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis, inter alia (be kita ko), teisingumo, protingumo principais, turi įgaliojimus nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio sprendimo nepriimti (minėto nutarimo 19.1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, turi, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, atlikdamas formalų byloje esančių įrodymų vertinimą, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai aiškino bei taikė teisės normas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

18. Nagrinėjamoje byloje atsakovai nereiškė prašymų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ( CPK 287 straipsnis). Ginčas iš esmės kilo dėl netenkintų ieškovės reikalavimų dalyje dėl 3050 Eur iš atsakovų priteisimo. Ieškovės vertinimu teismas nepagrįstai netenkino ieškinio šioje dalyje nes žala padaryta atsakovų nusikalstamais veiksmais (CK 6.251 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad už užstatytus daiktus patyrė realią žalą ir ši suma laikytina CK 6.249 straipsnyje nurodytais tiesioginiais nuostoliais.

19. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-472-303/2015, 2K-21-942/2016).

20. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018).

21. Ieškovė pareiškė prašymą iš atsakovų žalą priteisti solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs ir tai, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-518/2006, 3K-3-543/2009, 2K-7-49-788/2016).

22. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).

23. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad atsakovas E. N. įgijo pavogtus ieškovei priklausančius daiktus, žinodamas, kad šie daiktai yra gauti nusikalstamu būdu, ir juos realizavo. Teismas padarė išvadas, kad nepagrįstas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai 3050 Eur, kuriuos jie gavo, užstatę pavogtus daiktus lombarduose. Taip pat akcentavo, kad nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovui E. N. pardavus pavogtus daiktus lombarde, atsakovas T. N. gavo 2600 Eur ir šie pinigai pripažinti uždraustos veikos rezultatu ir konfiskuoti į valstybės pajamas, kadangi pinigai buvo išmokėti už pavogtą turtą, negali būti laikomi žala.

24. Apeliacinio teismo vertinimu teismas minėtas išvadas padarė neištyręs ir neįvertinęs visumos faktinių aplinkybių. Apeliantės vertinimu, nors teismas atsakovų gautas lėšas konfiskavo į valstybės pajamas, tačiau UAB „Madepa“ nebuvo žinoma apie atsakovų nusikalstamus veiksmus, nežinojo, kad atsakovų įkeičiami daiktai gali būti vogti ar kitokiu nusikalstamu būdu įgyti, nes patys atsakovai savo parašais sutartyje užtikrino, jog įkeičiami daiktai nėra vogti. Nurodė, kad išmokėjus atsakovams kreditą už įkeistus daiktus dėl šių aplinkybių ieškovė patyrė nuostolius.

25. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas dėl šių reikalavimų neištyrė ir neįvertino visumos aplinkybių turėjusių įtakos teisingo sprendimo priėmimui, todėl vertintina, kad dėl konkrečių reikalavimų pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad byloje pateiktos dokumentų kopijos, kaip nurodoma kasos (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos kopijos yra neįskaitomos, su patikslintu ieškiniu pateikta kasos aparato juosta yra neįskaitoma, neinformatyvi, dėl šių pateiktų dokumentų nenurodyta jokių faktinių aplinkybių ir kt. Sutiktina su apeliantės argumentais dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas už akių šioje dalyje negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

26. Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, esant poreikiui nurodyti šalims pareigą įrodinėti, pareigą pateikti papildomus įrodymus dėl pareikštų reikalavimų, ir tik papildomai ištyrus ir įvertinus įrodymus tikslinga spręsti dėl ieškinio šioje dalyje pagrįstumo. Apeliantė taip pat apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme priteisimo, nurodydama, kad duomenų anksčiau nepateikė, nes buvo priimtas sprendimas už akių. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl šių bei kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą dalyje naikinti, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

27. Šiuo atveju grąžinus bylą dalyje nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nespręstinas, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Taip pat nesprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti civilinėje byloje Nr. 2-3805-339/2019 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą už akių dalyje dėl atmestų ieškinio reikalavimų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.