- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-15
- Bylos Nr.
- e2S-18-544/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21987-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- L. Č., P. Š., L. K.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų (apeliantų) L. Č., P. Š. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-35886-862/2025 pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams L. Č., P. Š., L. K., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. V..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovė) ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė:
1) pripažinti atsakovus P. Š., L. Č. ir L. K. (toliau – atsakovai) solidariai atsakingais kartu su ieškove (duomenys neskelbtini) už J. V. sukeltą žalą;
2) pripažinus atsakovų solidarumą, ieškovės (duomenys neskelbtini) naudai priteisti iš: P. Š. – 10 045 Eur, L. Č. – 27 121,45 Eur, iš L. K. – 5 817,23 Eur.
3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo P. Š. nekilnojamųjų ir (ar) kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisinių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą 10 045 Eur; 2) atsakovės L. Č. nekilnojamųjų ir (ar) kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisinių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, areštą 27 121,45 Eur; 3) atsakovo L. K. nekilnojamųjų ir (ar) kilnojamųjų daiktų, o jų nesant ar esant nepakankamai, piniginių lėšų ar turtinių teisinių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, areštą 5 817,23 Eur.
3. Nurodė, kad yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinys yra prime facie pagrįstas ir egzistuoja akivaizdi grėsmė, kad netaikius minėtų priemonių gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas, nes atsakovai neturi nekilnojamojo turto, o iš šalių ankstesnių santykių yra tikėtinų duomenų apie galimą atsakovų nesąžiningumą siekiant išvengti išieškojimo iš turto.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 10 045 Eur vertės atsakovo P. Š., 27121,45 Eur vertės atsakovės L. Č., 5817,23 Eur vertės atsakovo L. K. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis, ir atsakovų pinigines lėšas, esančias atsakovų sąskaitose ir/ar kituose bankuose, ir/ar kredito įstaigose, leidžiant atsakovams atlikti operacijas su atsiskaitomosiose sąskaitose arba pas trečiuosius asmenis esančiomis lėšomis, atsiskaitant su kreditore, mokant mokesčius valstybei.
Motyvuojamoji dalis
5. Susipažinęs su pateiktu ieškiniu, teismas jį laikė tikėtinai pagrįstu, todėl pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlygą, numatytą CPK 144 straipsnio 1 dalyje, laikė nustatyta.
6. Teismas nustatė, kad teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės sumos. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Pažymėjo, kad ieškovė su atsakovais sudarė nuotolinio lošimo sutatis, kurių paskyros buvo perduotas trečiajam asmeniui ir kuris pralošė 42 983,68 Eur. Atsakovai buvo nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Žalą trečiajam asmeniui atlygino ieškovė. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydamą prievolę pripažinti solidaria atsakovų prievolę trečiajam asmeniui bei ieškovei, prievolę įvykdžius, priteisti atitinkamas sumas iš atsakovų. Pažymėjo, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė įrodė grėsmę, kad nepritaikius šių priemonių, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovai L. Č., P. Š. ir L. K. (toliau – ir apeliantai) teismo prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės (duomenys neskelbtini) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Ieškovei tenkanti dalis iš ieškiniu prašomos priteisti sumos, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9 straipsnio 1 dalis, nėra atskaityta. Taigi, yra akivaizdu, kad ieškinys yra iš dalies nepagrįstas vien dėl to, kad ieškovė nesilaikė įstatyme imperatyviai numatytos prievolės dalinimo tvarkos, neatskaitydama jai pačiai tenkančios dalies. Pažymėjo, kad palūkanos, bylinėjimosi išlaidos ir kitos su prievole susijusios sumos yra pačios ieškovės procesinio veikimo rezultatas ir nėra ginčo prievolės dalis.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Teismui nebuvo pagrįsto pagrindo manyti, kad būsimas, galimai palankus ir ieškovei teismo sprendimas nebus vykdomas ar jo vykdymas bus apsunkintas. Tai, kad atsakovai perdavė savo lošimų paskyrų prisijungimo duomenis, nepatvirtina, jog atsakovai slėps savo turtą ar nevykdys teismo sprendimo.
7.3. Nurodė, kad atsakovai yra jauno anžiaus, gyvena (duomenys neskelbtini), neturi nekilnojamojo turto, visi trys nuomojasi butą, dirba ir gauna pajamas, bendradarbiauja su teismu, yra lengvai esant poreikiui surandami. Vien nubaudimas už Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo nuostatų nevykdymą negali būti pagrindas atsakovų nesąžiningumui konstatuoti, juo labiau, kad ir ieškovė nubausta už tą patį pažeidimą.
7.4. Atsakovų veiksmų (ne)teisėtumas dar tik bus ištirtas šioje byloje, kadangi anksčiau nagrinėtoje civilinėje byloje, kurios teisminio proceso Nr. 2-69-3-09422-2023-4, atsakovų veiksmų ir sąžiningumo vertinimas nebuvo jos dalyku. Priimtame sprendime buvo konstatuotas pačios ieškovės veiksmų neteisėtumas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje motyvuodamas savo išvadą, jog yra pagrindas pripažinti, kad atsakovai gali elgtis nesąžiningai – apsunkinti teismo sprendimą, rėmėsi būtent ieškinio argumentais, kurie neįrodo atsakovų nesąžiningumo.
7.5. Nurodė, kad ieškovė atsakovų nesąžiningumą įrodinėja aplinkybėmis, kurios sudaro šios bylos dalyką, nors Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog atsakovų nesąžiningumas, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, negali būti grindžiama aplinkybėmis, sudarančiomis bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką, o privalo būti susijęs su atliktais/atliekamais ar ketinamais atlikti veiksmais, siekiant paslėpti ir/ar apsunkinti savo turtą bei tokiu būdu padaryti teismo sprendimo įvydkymą neįmanomu. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių atsakovų ketinimą slėpti turtą, jį perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti.
7.6. Ieškovė yra nesąžininga, nes skirtingiems teismams nurodo visiškai priešingas aplinkybes dėl tų pačių faktų.
7.7. Pažymėjo, kad ieškovai yra fiziniai asmenys, kuriems taikomi areštai sukuria nepagrįstus ir neproporcingus apsunkinimus. Nurodė, kad jų turtinė padėtis yra gera, jie sprendimo vykdymo nevengs. Be to, (duomenys neskelbtini) yra finansiškai itin pajėgus juridinis asmuo, ieškinio suma ieškovei nereikšminga, lyginant su atsakovais, kuriems tai yra kasdienių poreikių tenkinimo svarbos klausimas.
7.8. Papildomai nurodė, kad ieškovė siekia įgyti atlygį už neteisėtai ir netinkamai organizuotą azartinių lošimų veiklą. Ieškovė nėra praradusi savo turto – ji reikalauja netektų pajamų, kurias neteisėtai gavo iš trečiojo asmens. Nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suteikia ieškovei nepagrįstą pranašumą, pažeidžia proporcingumo ir interesų pusiausvyros principus.
2. Ieškovė (duomenys neskelbtini) pateiktu atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Apeliantai nepaneigė ieškinio prima facie pagrįstumo. Įstatymas nenumato draudimo ieškovei regreso tvarka pagal CK 6.9 straipsnį pareikšti netgi ir tokio paties (pirminės prievolės) dydžio reikalavimą bendraskoliams (apeliantams). Atsakovai sutinka su ieškovės reikalavimu reikšti reikalavimus atsakovams regreso tvarka, tačiau nesutinka su pareikšto reikalavimo dydžiu, taigi, atsakovai netgi patvirtina ieškinio reikalavimo pagrįstumą.
8.2. Pažymėjo, kad atsakovai, perdavę lošimų paskyrų prisijungimo duomenis, aktyviai apgaudinėjo ieškovę dėl paskyrų tikrojo faktinio naudotojo, slepė neteisėto lošimo faktus, klaidino ieškovę. Jeigu atsakovai būtų buvę sąžiningi, jie net tik nebūtų perdavę savo paskyrų neteisietiems lošimams vykdyti, bet bent jau ieškovės vykdyto tyrimo metu būtų patvirtinę realias faktines aplinkybes ir užkirtę kelią žalai kilti. Taigi, atsakovų nesąžiningumą ieškovės atžvilgiu pagrindžia ne vien tik Lošimų priežiūros tarnybos konstatuoti neteisėti atsakovų veiksmai – neteisėtas lošimo paskyrų perdavimas trečiajam asmeniui, bet ir sąmoningas, tyčinis ir tikslingas atsakovės apgaudinėjimas.
8.3. Skundo argumentai dėl negalėjimo grįsti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškinio pagrindą sudarančiais argumentais yra teisiškai nepagrįsti. Ieškovė, kaip ir kiti asmenys, gali ir privalo vadovautis įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir juo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios tampa prejudiciniais faktais.
8.4. Nurodo, kad atsakovai yra nesąžiningi, o ieškovė bei trečiasis asmuo jau patyrė žalą, todėl yra realus pagrindas manyti, kad atsakovai turi polinkį ar nusiteikimą nesąžiningai elgtis santykyje su ieškove, todėl toks elgesys gali tęstis ir sukelti kitas žalingas pasekmes, dėl kurių teismo sprendimo šioje byloje vykdymas gali pasunkėti. Atsakovai gali siekti paslėpti arba perleisti savo turimą turtą, pateikti apie jį neteisingą informaciją.
8.5. Papildomai pažymėjo, kad tai, jog atsakovai neturi registruoto nekilnojamojo turto, tik padidina grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui, kadangi kitas turtas gali būti perleistas, paslėptas ar suvaržytas be didesnių nepatogumų ar pastangų. Ieškovės veiksmų teisėtumas ir jų vertinimas nėra CPK 144 straipsnio taikymo sąlyga, todėl šis atskirojo skundo argumentas yra teisiškai nereikšmingas kaip ir ieškovės turtinė padėtis. Atsakovų patiriami nepatogumai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nesudaro pagrindo nutarties naikinimui. Be to, atsakovai pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį gali prašyti leisti atlikti tam tikras jų poreikiams užtikrinti būtinas operacijas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).
4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
5. Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė teismui įrodymus – L. Č. dokumentai (būsto nuoma, darbovietė, darbo užmokestis, nepilnamečio vaiko būrelių mokėjimas, sąskaita už ryšio paslaugas); P. Š. pateikti dokumentai (būsto nuoma, mokėjimai už ryšio paslaugas, mokėjimai už sporto klubą); L. K. pateikti dokumentai (būsto nuoma, darbo užmokestis, televizijos ir interneto paslaugų apmokėjimai); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis; www.rekvizitai.lt duomenys apie (duomenys neskelbtini); Lošimų priežiūros tarnybos duomenys ir mokėjimo kvitas.
6. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Jeigu nauji įrodymai būtini svarbioms bylos aplinkybėms nustatyti, tai jie gali būti priimti apeliacinės instancijos teisme, ir tai nelaikoma CPK 314 straipsnio pažeidimu.
7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimta apie šio klausimo nagrinėjimą nepranešus atsakovams. Pridėtais įrodymais atsakovai grindžia atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei aplinkybes. Byloje dalyvaujantys asmenys, rengdami atsiliepimą į atskirąjį skundą, su šiais naujais įrodymais galėjo susipažinti ir iki apeliacinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalimi naujai teikiamų įrodymų atsakovai įrodinėja savo turtinę padėtį, galimybes ir nevengimą vykdyti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą, šiuos įrodymus teismas priima ir vertina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais. Tačiau dalies apeliantų pateiktų naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. liepos 11 d. nutartis; www.rekvizitai.lt duomenys apie (duomenys neskelbtini); Lošimų priežiūros tarnybos duomenys ir mokėjimo kvitas) apeliacinės instancijos teismas nepriima, nes jie nesusiję su apeliacijos objektu esančios pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu, be to, teismui ir taip prieinami iš viešoje erdvėje skalbiamų duomenų bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos įtvirtintos CPK 144 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas tik egzistuojant abiem šioms sąlygoms (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; 2017-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017; 2022-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022).
9. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nustatytos abi CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir minėtas priemones atsakovų atžvilgiu pritaikė. Atsakovai atskirajame skunde tvirtina, kad nebuvo abiejų sąlygų taikyti jų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir kad teismas, nutardamas jas taikyti, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus vertina iš dalies pagrįstais.
Dėl tikėtino ieškinio reikalavimo pagrindimo
10. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną sąlyga reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų visumos pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pvz., ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1006-467/2023).
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai konstatavo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Bylos duomenys rodo, kad ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nes jame suformuluoti aiškūs reikalavimai, pasirinktas įstatymų leidžiamas galimai pažeistų teisių gynimo būdas, nurodytas ieškinio teisinis ir faktinis pagrindas, argumentai ir motyvai bei pridėti įrodymai, kuriais remdamasi ieškovė įrodinėja, jog jos ieškinys pagrįstas. Nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovės naudai palankus teismo procesinis sprendimas negali būti priimtas.
12. Įrodinėdami, kad nebuvo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškinys preliminariai nepagrįstas, apeliantai tvirtina, kad ieškovė iš ieškinio reikalavimo sumos neišskaitė pačiai ieškovei, kaip solidariai skolininkei, tenkančios skolos sumos, taip pat kad palūkanos, bylinėjimosi išlaidos ir kitos su prievole susijusios sumos yra pačios ieškovės procesinio veikimo rezultatas ir nėra ginčo prievolės dalis. Šis apeliantų argumentas nepagrįstas, nes minėtos aplinkybės yra susijusios su ieškinio pagrindu ir bus vertinamos teismo bylą nagrinėjant iš esmės, o ne laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.
13. Esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir teismų praktikai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
Dėl grėsmes būsimo teismo sprendimo neįvykdymui ar vykdymo apsunkinimui
14. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, sprendė, ar yra nustatyta antroji laikinųjų apsaugos preimonių taikymo sąlyga - ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galimai palankaus ir ieškovei teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje buvusius įrodymus, susijusius su minėtos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos buvimu, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad minėta sąlyga yra nustatyta. Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.
15. CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018; 2024 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-23-516/2024 ir kt.). Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, užkirsti kelią tam, kad galutinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių, kaip asmens teises varžančio procesinio instituto, taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo (ieškovas) pateikia įtikinamų argumentų bei konkrečių duomenų (įrodymų) apie to asmens (atsakovo) jau atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių pagrindinis tikslas – išvengti galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019; 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020; 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-9-464/2022).
16. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas joje nurodė teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-2-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-859/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-507/2013) suformuluotą taisyklę, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką bei kad tuomet, kai yra įrodymų, jog reikalavimo suma konkrečiam asmeniui pagal jo turto vertę, pajamas, turimus įsipareigojimus nėra didelė, tai yra, kai jis paneigia objektyvios grėsmės būsimam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nepadarė konkrečios išvados, kad ieškovės pareikštų reikalavimų sumos atsakovams vertinamos kaip didelės ir kad tai sudaro pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, taip pat nepateikė jokio kiekvieno iš atsakovų turtinės padėties vertinimo pagal byloje pateiktus jų turtinę padėtį apibudinančius įrodymus. Todėl liko nepaneigti atsakovų argumentai apie tai, kad jie yra jauno amžiaus, darbingi, dirba ir gauna nuolatines pajamas, dėl ko ieškinio reikalavimai, jei jie būtų patenkinti, nesudarytų grėsmės jų įvykdymui.
17. Grėsmės būsimo teismo sprendimo (ne)įvykdymo aspektu vertinant argumentus apie tai, kad atsakovai neturi nekilnojamojo turto ir kad ieškinio sumos jiems didelės, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, jeigu atsakovas neturi tiek turto, kad jo užtektų reikalavimams patenkinti, pripažįstama, jog negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to atsakovo turtine būkle susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), bet ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1073-464/2017; 2023 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-504-912/2023). Taigi, netgi sudėtinga skolininko turtinė padėtis nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nepatvirtina atsakovų nesąžiningumo turtinės padėties bloginimo aspektu siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo, jei jis būtų priimtas ieškovės naudai, įvykdymo. Ši aplinkybė taip pat niekaip neįrodo, kad atsakovai ėmėsi ar ketina imtis nesąžiningų veiksmų, turėdami tikslą perleisti jiems priklausantį turtą, kad išvengtų teismo sprendimo įvykdymo ateityje.
18. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių institutas nėra skirtas atsakovo turto paieškoms ar jo kaupimui/išlaikymui, ateityje palengvinant sprendimo įvykdymą sulaikyto arba sukaupto turto sąskaita. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė, jas taikant tik tada, kai esama duomenų apie nesąžiningus ketinimus išvengti išieškojimo pagal būsimą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019).
19. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę, kad nepritaikius šių priemonių galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes ieškinio reikalavimai grindžiami ieškovės su atsakovais sudarytomis nuotolinio lošimo sutartimis, kurių paskyros vėliau buvo perduotos trečiajam asmeniui ir laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. trečiasis asmuo pralošė 42 983,68 Eur, kad atsakovams buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai pažeidus Azartinių lošimų įstatymo nuostatas, kad Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 16 d. priimtu sprendimu konstatavo, jog atsakovai neteisėtai perdavė savo paskyras trečiajam asmeniui ir šiuo pagrindu teismas trečiajam asmeniui iš ieškovės priteisė 42 983,68 Eur žalos atlyginimo, 1 937,21 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, 7 918,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kas sudarė pagrindą ieškovei kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą šioje byloje prašant pripažinti solidarią atsakovų prievolę trečiajam asmeniui ir priteisti ieškovei iš atsakovų atitinkamas sumas.
20. Taigi teismas atsakovų nesąžiningumą, siekiant pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį, pagrindė tuo, kad atsakovai pažeidė nuotolinio lošimo sutartis, neteisėtai perdavė paskyras trečiajam asmeniui, kuris tuo naudodamasis pralošė 42 983,68 Eur, kad atsakovai pažeidė Azartinių lošimų įstatymo nuostatas ir už tai buvo nubausti ir kad teismas šiuo pagrindu kitoje byloje priteisė iš ieškovės žalos atlyginimą trečiajam asmeniui. Tačiau šios aplinkybės sudaro šioje byloje pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, kuris turės būti įrodinėjamas nagrinėjant bylą iš esmės, tačiau jos niekaip neįrodo realios ir konkrečios grėsmės būsimo, galimai palankaus ir ieškovei sprendimo įvykdymui. Todėl pagrįstu vertinamas apeliantų atskirojo skundo argumentas, kad ieškovė ir teismas skundžiamoje nutartyje klaidingai jų nesąžiningumą pagrindė aplinkybėmis, sudarančiomis bylos dalyką. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtini konkretūs duomenys apie nesąžiningus atsakovo veiksmus ir realius ketinimus išvengti vykdymo, o ne abstraktūs įtarimai ar prielaidos (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018). Preliminariai vertinant atsakovų atsiliepimų turinį, atsakovai nesutinka su ieškiniu ir įrodinėja, kad nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų. Jeigu jos būtų įrodytos, tai reikštų, kad atsakovai galimai pažeidė ieškovės teises ir teisėtus interesus ir dėl to jai atsirado pagrindas kreiptis į teismą, tačiau tai ieškovei nesuteikia pranašumo prieš atsakovus ir nereiškia, kad laikinąsias apsaugos priemones taikyti privaloma.
21. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovų galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose, kai dėl prievolių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o tai, ar atliekami ar realiai ketinami atlikti atsakovų veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) tokiu būdu, kad būtų apsunkintas ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-330/2023; 2023 m. rugsėjo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2023).
22. Apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisiškai nereikšmingais vertinami atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių neproporcingumo ir /ar neekonomiškumo, todėl šiuo aspektu išsamiau nepasisakoma. Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties.
23. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvetino byloje esančius įrodymus, susijusius su laikinųjų apaugos priemonių taikymo pagrindais, netinkamai aiškino ir taikė CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiama nutartis panaikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės (duomenys neskelbtini) (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams L. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) P. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atmesti.
Nutarties kopiją nusiųsti Turto arešto aktų registrui.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.