- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2-23-516/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00530-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“
- Atsakovas
- L. L.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.2.1Atsakovo nekilnojamojo daikto areštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1400-555/2023 pagal ieškovės Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Kiemeliai“ ieškinį atsakovui L. L. dėl skolos ir baudos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „BURIMA“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Aroneka Trade“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Kiemeliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. L. 100 000 Eur skolą, 29 000 Eur baudą, 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui L. L. nuosavybės teise priklausančią 114/1500 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 9/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), leidžiant atsakovui areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį.
3. Nurodė, kad ieškinys preliminariai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Prašoma priteisti suma (129 000 Eur) atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, todėl yra reali tikimybė, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Skolos priteisimas be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iš ieškovės atims galimybę realiai išieškoti skolą ir neatkurs pažeistų ieškovės teisių. Atsakovas vengia sumokėti skolą, turi kitų įsiskolinimų, todėl tikėtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra bloga. Atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuriam yra pritaikyta hipoteka, kuri baigsis 2023 m. lapkričio 24 d. Tai reiškia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas turės galimybę realizuoti savo turtą, o ieškovė negalėtų nukreipti išieškojimo. Kyla realus pavojus, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti nebeįmanomu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2023 m. lapkričio 16 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė teismui ieškinį, suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikė reikalavimus įrodančius dokumentus. Preliminariai vertinęs ieškovės ieškinį, teismas nenustatė aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų padaryti išvadą, kad negalėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
6. Vertindamas grėsmę, teismas nurodė, kad ieškovės argumentai apie atsakovo blogą turtinę padėtį ir jam pareikštų reikalavimų sumą neįrodo jo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektu. Net ir pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, tai niekaip neužtikrintų atsakovo turtinės padėties pagerėjimo. Tam, kad būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė turi įrodyti, jog kyla sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Teismas nurodė, kad pagrindas areštuoti atsakovo turtą galėtų būti byloje pateikti duomenys, jog atsakovas ketina perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti savo turimą turtą.
7. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė Pasvalio rajono ŽŪB „Kiemeliai“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį panaikinti ir patenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Ieškovės prašoma priteisti suma iš atsakovo, kaip fizinio asmens, yra pakankamai didelė, todėl yra reali tikimybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Skolos priteisimas be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atims galimybę realiai išieškoti skolą ir neatkurs pažeistų ieškovės teisių. Atsakovas vengia sumokėti skolą, turi kitų įsiskolinimų, todėl tikėtina, kad jo finansinė padėtis yra bloga. Atsakovo nekilnojamajam turtui yra pritaikyta hipoteka, kuri baigsis 2023 m. lapkričio 24 d. Po to atsakovas turės galimybę realizuoti turtą.
8.2. Ieškinyje įrodinėjamos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie atsakovo nesąžiningumą. Atsakovas, būdamas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Anoreka Trade“ direktoriumi, žadėjo įvykdyti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau pažadų neįvykdė. Ieškovė su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis UAB „Anoreka Trade“ ir UAB „Burima“ 2023 m. birželio 2 d. sudarė 2022 m. liepos 12 d. laidavimo sutarties papildymą Nr. 2, tačiau ir po šio papildymo atsakovas veiksmų, rodančių, kad jis norėtų (galėtų) įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį nesiėmė. Atsakovui yra būdingas sistemingas nesąžiningas elgesys, melagingi pažadai, todėl tikėtina, kad sužinojęs apie pareikštus reikalavimus jis paslėps, perleis ar kitaip apsunkins turtą.
8.3. Nepagrįstas teismo argumentas, kad ieškovė turi įrodyti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kils teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Reikalavimas šioje proceso stadijoje pateikti tokius įrodymus yra perteklinis ir faktiškai neįgyvendinamas.
Atsiliepimas
9. Atsakovas L. L. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad didelei ieškinio sumai, kurios nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, nesuteikiama absoliučios ir savaime lemiančios arešto taikymą aplinkybės reikšmės.
9.2. Pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo nekilnojamojo turto areštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
13. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – ieškinio reikalavimo prima facie (liet. preliminaraus) – pagrįstumo, todėl apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos ribas, šios sąlygos teisėtumo bei pagrįstumo nevertina ir pasisako tik dėl tų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentų, kurie susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimu.
14. Pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
15. Nagrinėjamu atveju antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimą apeliantė (ieškovė) iš esmės įrodinėjo didele ieškinio suma ir galimai prasta atsakovo turtine padėtimi, nes jis neatsiskaito su ieškove, turi kitų įsiskolinimų, jo nekilnojamajam turtui taikoma hipoteka.
16. Visų pirma kalbant apie didelę ieškinio sumą, kaip galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui konstatuoti, turi būti atsižvelgiama į aktualiausią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kurioje pasisakoma, kad, nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-676-585/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019; 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019; 2018 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).
17. Taigi šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto areštą, turi pateikti priešingos šalies nesąžiningumo įrodymų, t. y. siekį pabloginti savo turinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Dėl to, priešingai nei teigia apeliantė, svarbu nustatyti ne asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą (jos dydį), bet jo elgesį sąžiningumo aspektu. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tokių įrodymų, kad atsakovas ketina imtis ar jau ėmėsi nesąžiningų veiksmų, ieškovė nepateikė.
18. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad atsakovas turi kitų įsiskolinimų, jo turtui yra pritaikyta hipoteka gali patvirtinti nebent tik tai, kad atsakovas galbūt yra susidūręs su finansiniais sunkumais, tačiau šios aplinkybės niekaip nepatvirtina jo nesąžiningumo ir neįrodo, jog jis ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas neatsiskaityti su ieškove, taip apsunkindamas ir galbūt būsimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai nei teigia apeliantė, nesąžiningumo neįrodo ir tai, kad atsakovas nevykdo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal sutartį. Paminėtas argumentas, susijęs su prievolės nevykdymu, yra ieškinio faktinį pagrindą pagrindžianti aplinkybė, bet ne atsakovo nesąžiningumo įrodymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Be to, pažymėtina ir tai, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti prievolės ar nesutikimas su reiškiamu reikalavimu ir nenorėjimas įvykdyti (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra skirtingos faktinės situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningo siekio išvengti būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
19. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Pasvalio rajono ŽŪB „Kiemeliai“ nurodomos aplinkybės nėra ir negali būti vertinamos kaip grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ir kad dėl to reiktų taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą.
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantei neįrodžius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės – egzistavimo, nėra pagrindo tenkinti atskirąjį skundą ir taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o ieškovės atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.