Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-3898-1099/2021

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-06-21
Bylos Nr.: e2-3898-1099/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-36197-2020-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Pavel Liubkevič
Ieškovas: D. R., B. R.
Atsakovas: S. F.
Trečiasis asmuo: J. P.
Advokatai: Andris Košel, Donatas Jaraminas

Civilinė byla Nr. e2-3898-1099/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-36197-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1; 2.1.5.1.2.3; 2.6.2;1 3.1.7.6; 3.2.6.1

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei,

dalyvaujant ieškovui D. R. (D. R.), jo ir ieškovės B. R. atstovui advokatui Donatui Jaraminui,

atsakovės S. F. atstovui advokatui Andriui Košel,trečiajam asmeniui J. P. (J. P.),liudytojai A. Č.-K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. R. (D. R.) ir B. R. ieškinį atsakovei S. F. dėl sumokėto avanso sugrąžinimo ir netesybų (baudos) priteisimo, trečiasis asmuo J. P. (J. P.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl sumokėto avanso grąžinimo ir netesybų priteisimo dėl netinkamo/tinkamo šalių susitarimo vykdymo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovai D. R. (D. R.) ir B. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės S. F. 1 000 Eur sumokėtą avansą, 1 000 Eur netesybas (baudą), 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškovai ieškinyje ir dublike nurodo, kad nekilnojamojo turto skelbimų portale 2020 m. gegužės mėn. rado skelbimą apie parduodamą 120 kv. m ploto namą su daline apdaila (toliau – namas, ginčo namas), kartu su jam priklausančiu 6 arų ploto žemės sklypu (toliau – žemės sklypas), esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas, ginčo turtas). Teigia, kad susisiekė su skelbime nurodytu kontaktiniu asmeniu – nekilnojamojo turto brokere A. Č.-K. (toliau – brokerė, liudytoja), ir susitarė dėl susitikimo turto buvimo vietoje. Aiškina, kad pirmojo susitikimo metu, kuris vyko 2020 m. gegužės 5 d. (susitikime dalyvavo ieškovai, turto brokerė bei trečiojo asmens J. P. (J. P.) sūnus J. P. (J. P.)), ieškovai sužinojo, jog skelbime nurodytas gyvenamasis namas tuo metu dar nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR).

4. Anot ieškovų, namas buvo nebaigtos statybos, su daline apdaila, o jo plotas siekė ne 120 kv. m, kaip buvo nurodyta turto pardavimo skelbime, bet tik 80 kv. m, t. y. name tuo metu dar nebuvo įrengta antrojo aukšto perdanga (40 kv. m). Tiek pirmojo, tiek antrojo susitikimo metu, kuris vyko 2020 m. gegužės 12 d., trečiasis asmuo ir jo sūnus ieškovams pristatė galimybes sudarant pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį arba įsigyti jau įregistruotą 120 kv. m ploto namą su daline apdaila, arba jau visiškai įrengtą 120 kv. m ploto namą, kurio įrengimo darbus pagal šalių pasirašytą preliminarią sutartį ir joje sutarta darbų kaina bei atliktinais darbais, atliktų trečiasis asmuo savo jėgomis ir sąskaita. Pažymi, kad ieškovai apie pageidaujamą turto pardavimo kainą (82 999 Eur – parduodant nebaigtos statybos (80 kv. m ploto) namą (ši kaina buvo nurodyta ir turto pardavimo skelbime) arba 120 000 Eur – parduodant visiškai įrengtą ir įregistruotą 120 kv. m namą) žinojo nuo pirmų susitikimų.

Šalies argumentai

5. Ieškovai nurodo, kad jiems tiko siūlomos namo įsigijimo sąlygos, įskaitant ir kainą (tiek nebaigtos statybos, tiek ir visiškai įrengto namo), tačiau ieškovai tuo metu dar nebuvo apsisprendę ar pirks namą su daline apdaila, ar visiškai įrengtą. Aiškina, kad 2020 m. gegužės 12 d. ieškovai ir atsakovė, atstovaujama trečiojo asmens, veikiančio pagal atsakovės išduotą 2020 m. sausio 24 d. notariškai patvirtintą įgaliojimą, sudarė Susitarimą dėl žemės sklypo su namu rezervavimo Nr. 2020/05/12 (toliau – Susitarimas, rezervavimo susitarimas). Anot ieškovų, pagal šį Susitarimą šalys įsipareigojo iki 2020 m. gegužės 25 d. sudaryti naują preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kartu su jame įregistruotu 80 kv. m ploto sodo namu (nebaigta jo statyba), kuriam bus suteiktas naujas unikalus numeris, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, ieškovų vertinimu, šis Susitarimas buvo preliminarioji sutartis dėl kitos preliminariosios turto pirkimo-pardavimo sutarties (Susitarimo atžvilgiu ji laikytina pagrindine sutartimi). Remiantis Susitarimo 8 punktu, ieškovai 2020 m. gegužės 13 d. bankiniu pavedimu pervedė 1 000 Eur į trečiojo asmens sąskaitą. Nurodo, kad po atlikto mokėjimo informavo trečiąjį asmenį ir nekilnojamojo turto brokerę, jog jie apsisprendė iš atsakovės įsigyti jau visiškai baigtą ir įrengtą namą su žemės sklypu, kartu nurodydami ir visus trečiojo asmens atliktinus darbus, visiškai įrengiant nurodytą namą.

6. Ieškovai aiškina, kad 2020 m. gegužės 25 d. prasidėjo šalių derybos dėl preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų – pirmas susitikimas vyko brokerės biure; 2020 m. gegužės 28 d. ieškovai su trečiojo asmens sūnumi buvo susitikę turto buvimo vietoje su tikslu aptarti kai kuriuos techninius statybos rangos darbų klausimus. Pažymi, kad brokerė įsipareigojo parengti preliminariosios sutarties projektą ir jį pateikti ieškovams (pradinis projekto variantas ieškovams atsiųstas 2020 m. gegužės 21 d.). Ieškovai, gavę pradinį preliminariosios sutarties projektą, brokerei 2020 m. gegužės 25 d. ir 2020 m. gegužės 26 d. el. laiškais pateikė savo pasiūlymus, pastabas ir pageidavimus, tačiau brokerė 2020 m. birželio 1 d. telefonu pranešė ieškovams, jog trečiasis asmuo atsisakė brokerės teikiamų paslaugų ir brokerė toliau derybose dėl preliminariosios sutarties projekto netarpininkaus. Anot ieškovų, jiems susisiekus su trečiojo asmens sūnumi J. P. dėl rengiamos preliminariosios sutarties projekto, jokio konkretaus atsakymo dėl šio projekto rengimo iš minėto asmens negavo.

7. Ieškovai nurodo, kad 2020 m. birželio 2 d. susitikimo metu trečiasis asmuo ieškovui D. R. nurodė, jog ieškovai jam turėtų mokėti į mėnesį po 1 proc. palūkanų nuo bendros kainos tol, kol namas nebus pilnai įrengtas ir ieškovai visiškai neatsiskaitys su trečiuoju asmeniu. Ieškovų teigimu, jų tokia nauja trečiojo asmens sąlyga netenkino. Pažymi, kad 2020 m. birželio 3 d. telefoninio pokalbio metu trečiojo asmens sūnus J. P. informavo ieškovą, jog namo įrengimo darbų kaina yra 124 500 Eur, o ne 120 000 Eur, kaip buvo nurodęs trečiasis asmuo nuo pradžių. Anot ieškovų, jie paprašė trečiąjį asmenį raštu pagrįsti kainos padidėjimą bei ją detalizuoti, tačiau 2020 m. birželio 5 d. trečiasis asmuo informavo ieškovą, kad su ieškovais jokios sutarties nesudarys ir neketina sudaryti. Aiškina, kad ieškovai bandė susisiekti ir su trečiojo asmens sūnumi, tačiau pastarasis telefono ragelio nekėlė bei atsiuntė pranešimą, jog ieškovų skambučiai nepageidaujami.

8. Ieškovai pažymi, kad Susitarimo 9 punkte šalys numatė, jog jeigu pardavėjas (atsakovė) iki preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo momento neįvykdys šiame Susitarime nustatytų pareigų, tai pirkėjų (ieškovų) reikalavimu šis susitarimas turi būti nutrauktas ir pirkėjai turi teisę atsiimti sumokėtą 1 000 Eur sumą, o pardavėjas tuo atveju privalo grąžinti pirkėjams iš jo gautą šį užstatą bei sumokėti pirkėjams 1 000 Eur baudą už pardavėjo prievolių pagal šią sutartį neįvykdymą. Anot ieškovų, derybos dėl preliminariosios sutarties sudarymo, dėl ko šalys buvo sutarusios sudarytu Susitarimu, nutrūko išimtinai tik dėl atsakovės (trečiojo asmens) kaltės ir trečiojo asmens iniciatyva.

9. Nurodo, kad 2020 m. birželio 10 d. registruotu laišku trečiajam asmeniui išsiuntė 2020 m. birželio 9 d. pretenziją dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, kuria trečiajam asmeniui, kaip atsakovės atstovui, išreiškė valią nutraukti Susitarimą dėl atsakovės (trečiojo asmens) kaltės, taip pat pareikalavo grąžinti 1 000 Eur užstatą bei sumokėti tokio pat dydžio baudą. Ieškovų teigimu, minėtas dokumentas trečiajam asmeniui nebuvo įteiktas, todėl ieškovai pretenzijos kopiją 2020 m. liepos 20 d. persiuntė trečiajam asmeniui el. paštu (duomenys neskelbtini). Trečiasis asmuo 2020 m. liepos 30 d. el. laišku pateikė atsakymą į šią pretenziją nurodydamas, jog ieškovų prašomų grąžinti pinigų jiems negrąžins, nes visus savo įsipareigojimus pagal Susitarimą trečiasis asmuo yra įvykdęs.

10. Ieškovai pažymi, kad atsakovė (jos atstovas trečiasis asmuo) visaip vengė pateikti ieškovams galutinį preliminariosios sutarties projektą pagal šalių aptartas sąlygas, atsisakė ieškovams pagrįsti turto pirkimo-pardavimo kainos padidėjimą 4 500 Eur sumai, nors ieškovai tokio kainos padidėjimo pagrindimo prašė, o galiausiai trečiasis asmuo atsisakė su ieškovais sudaryti preliminariąją sutartį bei grąžinti 1 000 Eur. Ieškovų nuomone, tokie trečiojo asmens veiksmai laikytini nesąžiningais, o atsisakymas sudaryti preliminariąją sutartį laikytinas nepagrįstu. Taigi, anot ieškovų, atsakovei atsiranda pareiga atlyginti ieškovams dėl preliminariosios sutarties nesudarymo jų patirtus nuostolius – sugrąžinti ieškovams pagal Susitarimą jų sumokėtą 1 000 Eur sumą bei sumokėti 1 000 Eur baudą už pardavėjo (atsakovės) prievolių pagal šį Susitarimą nevykdymą.

11. Ieškovai, nesutikdami su atsakovės argumentais dėl Susitarimo dalyko, nurodo, kad atsakovės siekį ir tikslą parduoti įregistruotą ne 80 kv. m ploto, o 120 kv. m ploto su daline apdaila namą ir 6 arų ploto žemės sklypą įrodo ieškovų pateiktas šio nekilnojamojo turto pardavimo skelbimas. Teigia, kad kadangi Susitarimo sudarymo metu ginčo namas iš viso nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre ir registre, viena iš Susitarimu prisiimtų atsakovės prievolių ir buvo iki 2020 m. gegužės 25 d. įregistruoti 80 kv. m namą nebaigta statyba (Susitarimo 3 punktas) tam, kad šalims sudarant naują preliminariąją sutartį šis namas jau būtų teisiškai įregistruotas ir šalys naujoje preliminariojoje sutartyje galėtų aptarti šio įregistruoto 80 kv. m namo nebaigta statyba rekonstravimo į 120 kv. m namą klausimus, o atsakovei atlikus šalių sulygtus namo rekonstravimo statybos darbus, ieškovai galėtų įsigyti jau rekonstruotą namą iš atsakovės pagal sudarytą pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį. Be to, pažymi, kad jei atsakovė iš tiesų Susitarimo sudarymo metu būtų siekusi parduoti ieškovams 80 kv. m nebaigtos statybos namą, o ieškovai būtų įsipareigoję būtent tokį namą įsigyti iš atsakovės, šalys Susitarimu iki 2020 m. gegužės 25 d. būtų sutarusios sudaryti ne naują preliminariąją sutartį, o pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes atsakovei įregistravus 80 kv. m namą, jai daugiau nebeliktų jokių kitų būtinų atliktinų veiksmų pagrindinės sutarties sudarymo galimybei, o įregistruotas namas būtų teisiškai visiškai parengtas nuosavybės teisės perėjimui iš atsakovės ieškovams. Anot ieškovų, nauja preliminariąja sutartimi, kuri tarp ieškovų bei atsakovės taip ir nebuvo sudaryta, ir buvo siekiama šalims aptarti bei susitarti visus namo rekonstravimo iki 120 kv. m darbus, taip pat susitarti dėl kitų atsakovės (pardavėjos) ir ieškovų (pirkėjų) teisių bei pareigų iki pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo.

12. Ieškovai taip pat pažymi, kad nors jie apie poreikį mokėti 1 000 Eur avansą atsakovei ir sudaryti tai įforminantį šalių susitarimą žinojo dar iki 2020 m. gegužės 12 d. brokerės ir trečiojo asmens bei jo sūnaus susitikimo, tačiau apie tokias Susitarime nustatytas sąlygas (jo tūrinį), kokiomis jis ir buvo sudarytas, sužinojo tik šio susitikimo metu. Aiškina, kad būtent šio susitikimo metu brokerė parengė Susitarimo projektą ir pateikė jį pasirašymui šalims. Be to, pažymi, kad šio susitikimo metu ieškovai jautė trečiojo asmens (jo sūnaus) netiesioginį spaudimą kuo greičiau pasirašyti tokį Susitarimą, kuo greičiau atlikti 1 000 Eur mokėjimą pagal jį, kadangi ieškovams trečiasis asmuo ir jo sūnus leido suprasti, jog ieškovams kuo skubiau nepasirašius Susitarimo ir nesutikus su jo sąlygomis, ginčo turtas bus parduotas kitiems neva tai jau eilėje laukiantiems asmenims. Taigi, ieškovai nurodo, kad jie iš esmės neturėjo nei pakankamai laiko, nei galimybės pasitarti su teisininkais dėl siūlomo Susitarimo (tuo metu dar projekto) sąlygų, o dėl pakankamo teisinių žinių neturėjimo nepastebėjo Susitarime paliktų tam tikrų spragų ir negalėjo suprasti, jog Susitarimo tekste nėra tiksliai išreikšta tikroji šalių valia, tikrieji šalių siekiai sudarant Susitarimą. Be to, ieškovai pažymi, kad pati atsakovė 2020 m. rugpjūtį, t. y. jau po Susitarimo nutraukimo, į nekilnojamojo turto skelbimų portalą www.aruodas.lt dar kartą įdėjo skelbimą dėl aptariamo namo pardavimo, kuriame nurodoma, jog parduodamas ne 80 kv. m ploto namas, dėl kurio pirkimo-pardavimo, anot atsakovės, šalys buvo sutarusios pagal Susitarimą, o 120 kv. m ploto namas su daline apdaila. Tai taip pat, anot ieškovų, patvirtina faktinę aplinkybę, jog ir ieškovams atsakovė buvo įsipareigojusi parduoti po atliktos namo rekonstrukcijos įregistruotą 120 kv. m ploto namą.

13. Ieškovai, nesutikdami su atsakovės argumentais dėl praleisto ieškinio senaties termino, nurodo, kad nei tarp ieškovų bei atsakovės sudaryto Susitarimo 9 punkte, nustatančiame atsakovei nurodomą 1 000 Eur baudą, jei nauja preliminarioji sutartis nėra sudaroma dėl jos (pardavėjos) kaltės, nei kituose Susitarimo punktuose netesybų (baudos) sumokėjimo terminas nustatytas nebuvo, todėl šiuo atveju turi būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.127 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisės norma, o reikalavimo įvykdyti prievolę (sumokėti baudą) pateikimo momentas laikytinas 2020 m. liepos 20 d., t. y. diena, kurią ieškovai trečiajam asmeniui, kaip atsakovės atstovui, jo el. pašto adresu nusiuntė 2020 m. birželio 9 d. pretenziją dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, kuria, be kita ko, buvo reikalaujama ir nurodytos baudos sumokėjimo (kadangi anksčiau ieškovų siųstos pretenzijos registruotu paštu trečiajam asmeniui jo deklaruotos gyvenamosios vietos ir vienintelio ieškovams žinomu adresu neįsiteikė). Taigi, anot ieškovų, sutrumpintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas dėl reikalavimo priteisti netesybas (baudą) prasidėjo 2020 m. liepos 20 d. ir turėjo baigtis tik 2021 m. sausio 20 d.; ieškinys pateiktas teismui 2020 m. gruodžio 14 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino.

Šalies argumentai

14. Ieškovas D. R. ir ieškovų atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai. Iš esmės pakartojo ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pakartotinai pažymėjo, kad skelbime, kuriame ir surado pardavinėjamą ginčo namą, buvo nurodyta, jog namo su daline apdaila kaina sudaro 82 999 Eur, o su pilnu įrengimu („iki rakto“) – 120 000 Eur; taip pat skelbime buvo nurodomas 120 kv. m namo plotas. Nurodė, kad ginčo namą ieškovai apžiūrėjo 2020 m. gegužės 5 d. ir 7 d., o 2020 m. gegužės 11 d. pranešė, jog nusprendė jį pirkti. Kaip ir buvo nurodyta skelbime, ieškovai nutarė pirkti 120 kv. m ploto namą, tačiau tuo metu dar sprendė ar pirkti jį su daline apdaila, ar pilnai įrengtą. Pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 12 d. pasirašius rezervavimo sutartį ir sumokėjus avansą (2020 m. gegužės 13 d.), ieškovai nusprendė pirkti ginčo namą su pilna apdaila, todėl prasidėjo derybos dėl preliminariosios sutarties sąlygų – šalys susitikimų metu (jų buvo bent porą) derino preliminariosios sutarties sąlygas (be kita ko, kas turėtų patekti į pilną apdailą). Paaiškino, kad 2020 m. birželio pradžioje trečiojo asmens sūnus pranešė, jog santykiai su brokere buvo nutraukti, todėl viskas turėjo būti derinama su juo; ieškovai pasiūlė patys toliau rengti preliminariosios sutarties projektą, tačiau po poros dienų trečiasis asmuo susitikimo metu pareiškė, kad jam čia „gaunasi blogas verslas“, todėl ieškovai turi mokėti papildomai 1 proc./mėn. palūkanų nuo galutinės kainos; vėliau trečiojo asmens sūnus pranešė ir apie padidėjusią kainą (iki 124 500 Eur), tačiau nepaaiškino tokio didėjimo aplinkybių; o galiausiai trečiasis asmuo pranešė (2020 m. birželio 5 d.) neparduosiantis ginčo turto, nutraukė bendravimą, todėl preliminarioji sutartis nesudaryta išimtinai dėl trečiojo asmens (ir jo sūnaus, kuris veikė su tėvo leidimu/žodiniu įgaliojimu), kuris veikė atsakovės vardu, veiksmų. Prašė rezervavimo susitarimą vertinti ieškovų naudai, nes jiems jis buvo pateiktas tik pasirašymui, nespėjus tinkamai susipažinti. Nesutiko, kad praleistas senaties terminas dėl netesybų; anot ieškovų, terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 20 d., kai trečiajam asmeniui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas dėl sutarties nutraukimo ir netesybų sumokėjimo.

Atsiliepimas

15. Atsakovė S. F. atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti.

16. Nurodo, kad Susitarimas buvo organizacinio pobūdžio ir juo buvo siekiama preliminariai sutarčiai būdingų tikslų. Anot atsakovės, ji tinkamai įvykdė Susitarimo 2 punkte numatytą prievolę iki 2020 m. gegužės 22 d. įregistruoti nebaigtą namo statybą; kitokių prievolių atsakovė minėtu susitarimu (be kita ko, dėl namo įrengimo ir pan.) neprisiėmė. Teigia, kad preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų atsisakymo įsipareigoti įsigyti žemės sklypą ir namą už 83 000 Eur. Pakartotinai pažymi, kad susitarimo dalyką sudarė atsakovės įsipareigojimas iki 2020 m. gegužės 22 d. įregistruoti neužbaigtą namo statybą bei ieškovų ir atsakovės bendra prievolė iki 2020 m. gegužės 25 d. sudaryti preliminariąją sutartį Susitarime nurodytomis sąlygomis, t. y. už 83 000 Eur. Aiškina, kad nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nedalyvavo derybose žodžiu ar raštu dėl namo dalinio ar visiško įrengimo ir preliminariosios sutarties dalyko pakeitimo; taip pat nei atsakovė, nei trečiasis asmuo taip pat neįgaliojo jokių trečiųjų asmenų derėtis su ieškovais dėl kitokių preliminariosios sutarties sąlygų, nei buvo numatytos Susitarime.

17. Atsakovė pažymi, kad prievolę įregistruoti nebaigtą namo statybą įvykdė tinkamai, tačiau ieškovai atsisakė sudaryti preliminariąją sutartį Susitarime nurodytomis sąlygomis, siūlydami papildomai susitarti dėl namo su daline ar visiška apdaila pirkimo-pardavimo už didesnę kainą. Kadangi ieškovų siūlomos turto pirkimo-pardavimo sąlygos iš esmės skyrėsi nuo sulygtų Susitarimu, anot atsakovės, ji su tuo nesutiko, dėl to Susitarimas buvo faktiškai nutrauktas 2020 m. birželio 5 d., o ieškovų sumokėtas 1 000 Eur avansas, vadovaujantis Susitarimo 8 punktu, nebuvo grąžintas (kaip pritaikyta bauda už ieškovų įsipareigojimų nevykdymą). Teigia, kad atsakovė, net po ieškovų atsisakymo sudaryti preliminariąją sutartį Susitarime nurodytomis sąlygomis, vis dar siekė geranoriškai išsaugoti sandorį, siūlydama sudaryti turto pirkimo-pardavimo sutartį, jos vertę padidinus tam momentui papildomai atliktais turto pagerinimais, tačiau ieškovai šio pasiūlymo taip pat atsisakė.

18. Atsakovė aiškina, kad preliminariosios ar pagrindinės sutarties nesudarius dėl nuo ieškovų priklausiančių aplinkybių, jie prarado teisę reikalauti grąžinti sumokėtą 1 000 Eur avansą bei taikyti atsakovei civilinę atsakomybę 1 000 Eur netesybų forma. Be to, nurodo, kad ieškovai praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų priteisimo. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie tariamą ieškovų teisių pažeidimą, t. y. iki 2020 m. gegužės 25 d. nesudarius preliminariosios sutarties, ir atitinkamai pasibaigė 2020 m. lapkričio 27 d., o ieškinys pareikštas tik 2020 m. gruodžio 14 d.

19. Atsakovė pakartotinai pažymi, kad preliminarioji ar pagrindinė sutartys nebuvo sudarytos dėl ieškovų pageidavimų ar reikalavimų preliminariojoje sutartyje numatyti sąlygas, kurios nebuvo numatytos Susitarime, ir kurios sąlygotų atsakovės didesnius įsipareigojimus, t. y. papildomai įrengti namą. Kadangi naujų sąlygų patvirtinimas reikštų atsakovei papildomų esminių finansinių išlaidų, rizikos ir kitokios kilmės sąnaudų prisiėmimą, su jomis atsakovė nesutiko; jų taip pat nepatvirtino ir neturėjo teisės patvirtinti turto pardavime atsakovei atstovaujantis trečiasis asmuo.

Atsiliepimas

20. Atsakovė, nesutikdama su ieškovų argumentais, nurodo, kad Susitarimo sudarymo momentu tiek pirmas namo aukštas, tiek antras buvo visiškai suformuoti; nei tūris, nei plotas neturėjo ir nekeičiant esminių pastato konstrukcijų nebegalėjo būti keičiami; faktinis namo plotas sudarė 120 kv. m (80 kv. m pirmas aukštas ir 40 kv. m neįrengta palėpė). Taigi, anot atsakovės, vadovaujantis Susitarimo sąlygomis, ji įsipareigojo perleisti, o ieškovai įsipareigojo įsigyti nebaigtos statybos namą su daline apdaila, kurio registruotas plotas sudarė 79,97 kv. m, neįskaitant 40 kv. m neįrengtos palėpės, tačiau namo įrengimas iki visiško formalaus baigtumo ir atitinkamomis medžiagomis iki pilnos apdailos nebuvo Susitarimo objektu.

21. Atsakovė pažymi, kad jos atsisakymas perleisti papildomai įrengtą namą ne tik neprieštaravo Susitarimo sąlygoms, tačiau ir buvo sąlygotas objektyvių priežasčių: įrengimui buvo būtinas papildomas finansavimas, kurio atsakovė skirti neturėjo galimybės, o ieškovai nesutiko sumokėti atitinkamo dydžio papildomo avanso, kuris būtų skirtas papildomam įrengimui, iki pagrindinės sutarties sudarymo; apdailos parinkimas bei įrengimas yra sudėtingas procesas ir dėl šios papildomos rizikos atsakovė neplanavo susitarti. Anot atsakovės, jos nesutikimą papildomai įrenginėti namą ieškovai panaudojo kaip formalią priežastį, tariamai pateisinančią jų aiškiai ir raštu numatytų savo sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Šalies argumentai

22. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Iš esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Pažymėjo, kad rezervavimo susitarimu atsakovė (jos vardu veikiantis trečiasis asmuo) įsipareigojo išregistruoti seną namą ir įregistruoti naują, bei parduoti nurodytą naujai įregistruotą sodo namą – 80 kv. m ploto, su daline apdaila; atsakovė neketino įrenginėti minėto ginčo namo. Aiškino, kad susitarimas iš esmės buvo reikalingas patikrinti pirkėjų patikimumą ir faktiškai buvo preliminariąja sutartimi, tačiau preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta, nes dar faktiškai nebuvo įregistruoto susitarimo objekto – ginčo namo. Nurodė, kad po susitarimo pasirašymo ieškovai pradėjo keisti pirkimo sąlygas, galimai norėję formaliai nutraukti sutartį dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių, su kuriomis atsakovė nesutiko. Anot atstovo, vien tai, kad skelbime buvo numatyta galimybė įrengti namą, nepatvirtina, jog toks susitarimas buvo sudarytas ir su ieškovais; jis buvo skirtas privilioti pirkėjus. Teigė, kad atsakovė buvo priversta įrenginėti ginčo namą ieškovams atsisakius jį pirkti. Pažymėjo, kad jeigu ieškovai ir tarėsi su trečiojo asmens sūnumi dėl namo įrengimo, tai buvo papildomas susitarimas ir su atsakove jis nebuvo susijęs bei/ar jai privalomas. Be to, pabrėžė, kad atsakovė net nesitarė su brokere dėl jos paslaugų teikimo, tai galimai padarė trečiojo asmens sūnus, kuris neturėjo įgaliojimų pardavinėti ginčo namą; faktiškai atsakovė net nežinojo apie namo pardavimą.

23. Trečiasis asmuo J. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė pavedė jam pastatyti ir parduoti pastatytą namą; tuo pagrindu ginčo namą statė jo sūnus (žodinės sutarties pagrindu). Teigė nežinantis iš kur ginčo santykiuose atsirado brokerė – galimai ji savo paslaugas pasiūlė jos sūnui. Pažymėjo, kad jis 2020 m. gegužės 12 d. tik atvažiavo į brokerės biurą ir pasirašė su ieškovais rezervavimo susitarimą, kurį vėliau tinkamai įvykdė – įregistravo naują namą. Aiškino, kad dėl namo įrengimo (antro etapo) su ieškovais nebuvo tartasi; buvo tik nurodyta, jog po pirkimo dėl namo įrengimo jie gali tartis su jo sūnumi, taip pat trečiasis asmuo siūlė surasti finansavimą (jeigu ieškovams reikėtų). Nurodė, kad atskiro įgaliojimo sūnui nebuvo pasirašęs, tačiau iš esmės žinojo ir neprieštaravo, jog sūnus pardavinėjo ginčo namą; jis asmeniškai su brokere nieko nederino.

24. Liudytoja A. Č.-K. teismo posėdžio metu nurodė, kad vykdant brokerės veiklą pasiūlė savo paslaugas trečiojo asmens sūnui, kuris prisistatė atstovaujantis trečiąjį asmenį (savo tėvą). Paaiškino, kad ji su trečiojo asmens sūnumi iš esmės susitarė (žodžiu) dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo; tuo pagrindu trečiojo asmens sūnus atsiuntė visus reikalingus dokumentus (ginčo namo dokumentus, trečiojo asmens įgaliojimą ir kt.) bei šalys pradėjo derinti rašytinės tarpininkavimo sutarties (kuri turėjo būti pasirašoma trečiojo asmens vardu, nes jis turėjo įgaliojimą pardavinėti ginčo namą) pasirašymą, tačiau, anot liudytojos, trečiojo asmens sūnus vis vilkino jos pasirašymą, keldavo papildomas/keisdavo sąlygas, kol galiausiai 2020 m. birželio pradžioje nutraukė santykius su liudytoja. Liudytoja pažymėjo, kad kai teikė tarpininkavo paslaugas, atsirado ieškovai, kurie išreiškė norą pirkti ginčo namą, todėl ji tarpininkavo dėl šio namo pardavimo tarp P. (tėvo ir sūnaus) bei ieškovų. Pažymėjo, kad iš esmės nuo pat derybų pradžios buvo tartasi dėl 120 kv. m ploto ginčo namo pardavimo-pirkimo (tinkamai jį įregistruojant), taip pat dėl visiško/pilno jo įrengimo. Nurodė, kad trečiojo asmens sūnus pageidavo, jog būtų pasirašytas rezervavimo susitarimas, todėl ji minėtą susitarimą parengė ir davė pasirašyti ieškovams bei trečiajam asmeniui jos biure 2020 m. gegužės 12 d.; anot liudytojos, minėtas susitarimas buvo formalus; esminės sąlygos turėjo būti nurodytos preliminariojoje sutartyje, kurios projektą ji pradėjo rengti. Teigė, kad dėl preliminariosios sutarties sąlygų ji, ieškovai ir trečiojo asmens sūnus bent porą kartų buvo susitikę ir derino, be kita ko, namo įrengimo sąlygas; liudytojos teigimu, faktiškai sąlygos jau buvo aptartos, tačiau po susitikimų trečiojo asmens sūnus vis iškeldavo tam tikras problemas/klausimus/neatitikimus ir pan. Pažymėjo, kad nors namas buvo 80 kv. m ploto, tačiau visą laiką buvo tartasi tik dėl 120 kv. m ploto namo pardavimo. Liudytojos vertinimu, dėl to, jog nebuvo sudaryta preliminarioji sutartis, kalti P., nes jie vis keitė savo poziciją. Nurodė, kad nors visada bendravo su trečiojo asmens sūnumi, tačiau kaip su trečiojo asmens atstovu; tuo labiau, jog trečiasis asmuo viską žinojo; tai patvirtino ir atvykdamas pasirašyti rezervavimo sutartį.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

Motyvuojamoji dalis

25. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad žemės sklypas ir sodo namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise iki 2020 m. gruodžio 3 d. (ir ginčo laikotarpiu) priklausė atsakovei S. F.. NTR išraše nurodyta, jog sodo namo bendrasis plotas 79,97 kv. m; deklaracija apie statybos užbaigimą įregistruota (ir atitinkamai minėtas pastatas įregistruotas) 2020 m. gegužės 18 d.

26. Nustatyta, kad pagal 2020 m. sausio 24 d. įgaliojimą Nr. 14-384 S. F. (atsakovė) įgaliojo J. P. (trečiąjį asmenį) savo nuožiūra aptartomis sąlygomis bei kaina parduoti atsakovei asmeninės nuosavybės teisėmis priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, pastatą – sodo pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat nurodytame žemės sklype pastatytus bet kokius kitus statinius.

27. Iš byloje pateikto skelbimo (Apus nekilnojamasis turtas) nustatyta, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo pardavinėjamas už 82 999 Eur, jo dydis nurodytas 120 kv. m; namas buvo parduodamas su daline apdaila (vėliau buvo įdėtas kitas skelbimas (2020 m. rugpjūčio 12 d.), kuriame namo plotas nurodytas 120 kv. m, kaina 98 000 Eur). Iš byloje pateikto aruodas.lt puslapyje buvusio minėto parduodamo turto skelbimo (2020 m. vasario 26 d.) nustatyta, jog buvo parduodamas 120 kv. m namas su daline apdaila (už 82 999 Eur), į kainą įeina pilna dalinė apdaila; įrengimo „iki rakto“ kaina – 120 000 Eur.

28. Nustatyta, kad trečiasis asmuo J. P., veikdamas atsakovės vardu, su ieškovais 2020 m. gegužės 12 d. pasirašė Susitarimą dėl žemės sklypo su namu rezervavimo Nr. 2020/05/12. Šis Susitarimas sudarytas siekiant sukurti prielaidas žemės sklypo su namu pirkimo-pardavimo preliminariai sutarčiai sudaryti ateityje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 25 d. (Susitarimo 1 punktas). Šalys Susitarimo 2 punkte sutarė, kad pardavėjas (trečiasis asmuo J. P., veikiantis atsakovės vardu) ketina parduoti žemės sklypą su namu, esantį adresu (duomenys neskelbtini); išregistruoti pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įregistruoti 80 kv. m sodo namą, nebaigta statyba, kuriam bus suteiktas naujas unikalus numeris. Susitarimo 3 punkte nurodyta, kad pardavėjas iki 2020 m. gegužės 22 d. įregistruoja 80 kv. m pastatą; 4 punkte pirkėjas patvirtino savo ketinimus pasirašyti preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį ir joje aptartomis sąlygomis pirkti ginčo turtą; turto preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį šalys susitarė sudaryti ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 25 d. (5 punktas); bendra ginčo turto kaina – 83 000 Eur (6 punktas).

29. Ieškovas D. R. 2020 m. gegužės 13 d. mokėjimo nurodymu pervedė trečiajam asmeniui J. P. 1 000 Eur (remiantis Susitarimo 8 punktu).

30. Iš byloje esančio D. R. ir brokerės A. Č.-K. susirašinėjimo el. laiškais nustatyta, kad brokerė ieškovui 2020 m. gegužės 21 d. nusiuntė preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties projektą; iš 2020 m. gegužės 25 d. el. laiško matyti, kad ieškovas preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties projektui turėjo pastabų; be to, iš šio laiško turinio nustatyta, kad ieškovai nusprendė pirkti 100 proc. baigtumo namą ir turi būti patikslintas sutarties priedas su jame nurodomais darbais bei avansiniais mokėjimais. Nustatyta, kad jau 2020 m. gegužės 19 d. el. laiške ieškovas nurodė atliktinus pilnos apdailos darbus (pirmo ir antro etapo).

31. 2020 m. gegužės 25 d. preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2020/05/25 projekte nurodyta, kad turtas bus parduodamas su įregistruotu 100 proc. baigtumu bei įregistruotas VĮ Registrų centre kaip atskiras 120 kv. m gyvenamasis namas – turtinis vienetas su unikaliu numeriu (sutarties 1.1.2 punktas). Taip pat nustatomi du statybos darbų etapai: 1 etapas – pilna dalinė apdaila, 85 proc. baigtumas; 2 etapas – pilna apdaila, 100 proc. baigtumas.

32. Iš byloje esančio susirašinėjimo per Viber programėlę nustatyta, kad ieškovai su trečiojo asmens sūnumi J. P. derino (2020 m. gegužės 29 d.-birželio 2 d.) namo įrengimo darbus ir būsimos preliminariosios sutarties sąlygas. Taip pat iš susirašinėjimo ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad nuo 2020 m. birželio 1 d. brokerė nebetarpininkavo šalims derybose (trečiojo asmens sūnui atsisakius jos paslaugų).

33. Iš byloje esančio susirašinėjimo sms žinutėmis nustatyta, kad ieškovai 2020 m. birželio 5 d. kreipėsi į trečiojo asmens sūnų, be kita ko, dėl kainos pakitimo detalizacijos, kuris sms žinutėje nurodė, kad „Jusu skambuchiau chia nepageidaujami. Viso geriausio“.

34. Ieškovai 2020 m. birželio 9 d. raštu kreipėsi į trečiąjį asmenį J. P. dėl preliminarios sutarties nutraukimo (dėl atsakovės kaltės) ir nuostolių atlyginimo (reikalaudami grąžinti sumokėtą 1 000 Eur avansą ir sumokėti 1 000 Eur dydžio baudą). Iš byloje esančio voko bei post.lt siuntų sekimo duomenų nustatyta, kad dokumentai, siųsti J. P. (trečiajam asmeniui) adresu (duomenys neskelbtini), grižo neįteikti (išsiuntimo spaudas 2020 m. birželio 10 d.; grįžimo spaudas 2020 m. liepos 16 d.). Nurodytas raštas pakartotinai persiųstas 2020 m. liepos 20 d. trečiajam asmeniui el. laišku.

35. Nustatyta, kad trečiasis asmuo J. P. 2020 m. liepos 30 d. ieškovams pateikė raštą dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo, kuriame nurodė, kad su ieškovų 2020 m. birželio 9 d. raštu nesutinka. Trečiasis asmuo nurodė, kad dėl ieškovų vis naujų pageidavimų ir sąlygų, įrengimo planas taip ir nebuvo suderintas. Rašte pažymėjo, kad namo įregistravimas buvo pagrindinė ir vienintelė preliminariosios sutarties sudarymo sąlyga. Be kita ko, nurodė, jog ieškovai gali įsigyti ginčo turtą už 95 000 Eur, atsižvelgiant į atliktus tolesnius namo įrengimo darbus.

36. Ieškovai 2020 m. liepos 31 d. el. paštu informavo trečiąjį asmenį J. P., jog pagrindinės aprašomo žemės sklypo su jame esančiu 79,97 kv. m namu, koks šis namas yra šiuo metu, pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti neketina ir pakartotinai pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą ir sumokėti baudą.

Ieškinys tenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl preliminariosios sutarties nuostatų aiškinimo

37. CK 6.156 straipsnyje nustatytas sutarties laisvės principas reiškia asmens universalią teisę savo pasirinkimu ir laisva valia pradėti derybas, sudaryti preliminariąją sutartį dėl pagrindinės sutarties, sudaryti vienos ar kelių rūšių sutarčių elementų turinčią sutartį, nurodyti sąlygines sandorio sąlygas ir pan. Tai reiškia, kad sutarties laisvės principas leidžia asmeniui savo valia spręsti ir sudaryti CK normomis reglamentuotas ir šiomis normomis tiesiogiai nereglamentuotas, tačiau imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančias sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009).

38. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, aiškinanti materialiosios teisės normas, reglamentuojančias preliminariosios sutarties institutą, yra pakankamai išplėtota. Joje konstatuota, kad preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017).

39. Paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015).

40. Pagrindinė preliminariosios sutarties sąlyga, skirianti ją nuo pagrindinės sutarties, – aiškiai išreikštas ar akivaizdžiai (aiškiai) numanomas šalių įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį. Iš CK 6.165 straipsnyje įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iš šios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Tuo tarpu pagrindinėje sutartyje prievolės dalykas yra veiksmai, kurie arba patys turi vertybės reikšmę (pvz., atlygintinų profesionalo paslaugų teikimo sutartyje), arba veiksmai, kuriais objektas – vertybė – yra perduodamas kitai šaliai (parduodama, mainoma, dovanojama ir pan.). Preliminariosios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Tai – organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Tokia sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, kas yra būdinga pagrindinėms sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Taigi, preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje.

41. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Civilinei atsakomybei pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį taikyti yra būtini du teisiškai reikšmingi faktai: 1) preliminariosios sutarties šalies atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį; 2) atsisakymas ar vengimas sudaryti pagrindinę sutartį turi būti nepagrįstas. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra kumuliatyvios – preliminariosios sutarties šalies atsakomybei atsirasti nepakanka nustatyti, jog kita šalis atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį. Galimos tokios situacijos, kai viena preliminariosios sutarties šalis atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau toks jos elgesys yra nulemtas objektyvių – nuo jos valios nepriklausančių – priežasčių (kitos preliminariosios sutarties šalies neteisėti veiksmai, faktinės aplinkybės, kurių atsiradimo rizikos nėra prisiėmusi sutarties šalis, ir pan.), – tokiais atvejais, nors ir egzistuoja pirminė sąlyga, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Kasacinio teismo išaiškinta, kad civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020; 2021 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-378/2021).

42. Taigi, teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse pažymėta, kad sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės netesybų arba nuostolių forma, reikia nustatyti, ar buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011). Tai, ar pagrįstai atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį, yra vertinamoji sąvoka, priklausanti nuo konkrečių bylos aplinkybių.

43. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad pasirašytas Susitarimas vertintinas kaip preliminarioji sutartis ateityje sudaryti kitą naują preliminariąją sutartį.

Dėl susitarimo aiškinimo

44. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose. Sutarčių aiškinimo klausimais kasacinio teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020; 2021 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-823/2021).

45. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019).

Žemesnės instancijos teismas

46. Nagrinėjamu atveju atsakovė savo nesutikimą su ieškinio reikalavimais iš esmės grindė tuo, kad Susitarimu ji įsipareigojo tik iki 2020 m. gegužės 22 d. įregistruoti naujai pastatytą sodo namą, nebaigtos statybos; anot atsakovės, kitokių prievolių ji minėtu susitarimu (dėl namo įrengimo ir pan.) neprisiėmė. Ieškovai su tokia pozicija nesutiko ir teigė, kad nuo pat derybų pradžios buvo tartasi dėl 120 kv. m ploto ginčo namo pardavimo-pirkimo (tinkamai jį įregistruojant), taip pat dėl visiško/pilno jo įrengimo (dėl šios aplinkybės buvo susitarta jau po susitarimo pasirašymo).

47. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

48. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tiek, kiek susiję su faktinių aplinkybių, sudarančių civilinės atsakomybės taikymo pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį pagrindą, įrodinėjimo naštos paskirstymu, nurodo, jog preliminariosios sutarties šalis, teismine tvarka reikalaujanti taikyti civilinę atsakomybę, privalo įrodyti, kad kitos šalies aktyvūs ir (ar) pasyvūs veiksmai nulėmė pagrindinės sutarties nesudarymą, t. y. kad kita šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį. Vienai preliminariosios sutarties šaliai įrodžius, kad kita sutarties šalis atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, įrodinėjimo našta pereina antrajai preliminariosios sutarties šaliai, t. y. ta sutarties šalis, kuri atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį, siekdama išvengti civilinės atsakomybės jai taikymo, turi įrodyti, kad atsisakymas sudaryti pagrindinę sutartį yra pagrįstas. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas preliminariosios sutarties šaliai, atsisakiusiai sudaryti pagrindinę sutartį, paaiškintinas tais argumentais, kad vis dėlto ta šalis, kuri pasirinko atitinkamą elgesio modelį, geriausiai žino ir gali paaiškinti priežastis (aplinkybes), nulėmusias tokį pasirinkimą, todėl būtent ji turi geresnes galimybes įrodyti sau naudingas aplinkybes nei kita preliminariosios sutarties šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

Žemesnės instancijos teismas

49. Teismas, įvertinęs Susitarimo sąlygas, šalių paaiškinimus, jų elgesį tiek iki Susitarimo pasirašymo, tiek ir po, liudytojos paaiškinimus, ginčo turto pardavimo skelbimus, sprendžia, kad ieškovai įrodė savo poziciją, jog iš esmės nuo pat derybų pradžios šalys – ieškovai ir trečiasis asmuo, atstovaujantis atsakovę, tarėsi dėl 120 kv. m ploto ginčo namo pardavimo-pirkimo, taip pat dėl visiško/pilno jo įrengimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

50. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių (įskaitant ir liudytojos) paaiškinimai patvirtina, kad po Susitarimo pasirašymo šalys galutinai sutarė, jog ieškovai pirks ginčo turtą su pilna apdaila už 120 000 Eur sumą; galutinės pirkimo sąlygos, įskaitant ir namo įrengimo sąlygas, turėjo būti aptartos ir nurodytos preliminariojoje sutartyje; šalys vedė pakankamai intensyvias derybas dėl preliminariosios sutarties sąlygų, tačiau iš esmės dėl trečiojo asmens, kuris veikė atsakovės vardu, veiksmų (brokerės paslaugų atsisakymo, vengimo toliau tęsti derybas dėl preliminariosios sutarties sąlygų, nebendradarbiaujant su ieškovais, kainos padidinimo (nuo 120 000 Eur iki 124 500 Eur, papildomų sąlygų nustatymo (dėl palūkanų mokėjimo), galiausiai atsisakymo parduoti ieškovams ginčo turtą (2020 m. birželio 5 d.))) preliminarioji sutartis sutartu laiku (ar vėliau) taip ir nebuvo sudaryta.

51. Atsakovė ir trečiasis asmuo, be kita ko, įrodinėjo, kad turtą pardavinėjo trečiojo asmens sūnus ir brokerė (liudytoja), kuriems nei atsakovė, nei trečiasis asmuo tokios teisės nebuvo suteikę.

52. Pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalį asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius. Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti – nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 straipsnio 2 dalis). Abiem šiais atvejais sandoriai, sudaryti per atstovą, sukuria teisines pasekmes atstovaujamajam.

53. CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalyse įtvirtinta išimtis, kai atstovas neturi realių įgaliojimų arba juos viršija, bet toks sandoris sukuria pareigas atstovaujamajam. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą reguliavimą, yra pažymėjęs, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu. CK 2.133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

54. Atstovaujamasis gali nuginčyti viršijusio įgaliojimus atstovo sudarytą sandorį ne visais atvejais, kai atstovas viršija savo įgaliojimus, bet tik tada, jei atstovaujamasis nedavė rimto pagrindo tikėti, kad atstovas įgaliojimus turi ir kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo įgaliojimus. Kasacinio teismo praktikoje ši taisyklė išvestina iš CK 2.133 straipsnio 2 ir 9 dalių, pagal kurias atstovaujamasis yra saistomas atstovo sudaryto sandorio, jei įrodomos tariamo atstovavimo sąlygos. CK 2.133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, jog jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam. Nurodyto straipsnio 9 dalyje reglamentuojama, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Taigi, jeigu trečiasis asmuo, sudarydamas sandorį, pagrįstai tikėjo, kad atstovas veikia tinkamai įgaliotas dėl atstovaujamojo veiksmų, toks sandoris galios, nors įgaliojimai ir buvo viršyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-701/2017; 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2017).

55. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryto sandorio galiojimo, CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta aplinkybė – vėlesnė atstovaujamojo valia patvirtinti tokį sandorį ar jo nepatvirtinti – yra lemiama tik tuo atveju, kai kita sandorio šalis nesiremia CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Kai kita sandorio šalis reikalauja sandorio galiojimo ir įrodinėja, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, atstovaujamasis turi ginčyti sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2007; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje 3K-3-173/2011; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68-611/2016).

56. Kaip minėta, byloje nekilo ginčo dėl to, kad ginčo turtą faktiškai pardavinėjo trečiasis asmuo, jo sūnus ir jam paslaugas pasiūliusi brokerė (liudytoja). Viena vertus, byloje nėra pateikta tiesioginių įrodymų, kad trečiojo asmens sūnui (ar brokerei) buvo suteikta teisė trečiojo asmens vardu pardavinėti ginčo turtą.

57. Kita vertus, pats trečiasis asmuo, kuris veikė atsakovės vardu, teismo posėdžio metu patvirtino, jog žinojo ir neprieštaravo, jog jo sūnus stato ir pardavinėja ginčo turtą, tokiu būdu iš esmės patvirtindamas tokių teisių suteikimą savo sūnui; atitinkamai ir brokerei (liudytojai), su kuria trečiojo asmens sūnus buvo susitaręs dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad trečiasis asmuo 2020 m. gegužės 12 d. atvyko į brokerės biurą ir ten pasirašė brokerės parengtą Susitarimą. Be to, teismo vertinimu, ieškovai turėjo rimtą pagrindą manyti, jog tariasi dėl ginčo turto pardavimo su tokią teisę turinčiu atstovu, t. y. faktiškai remiasi CK 2.133 straipsnio 9 dalimi. Byloje nėra pateikta jokių duomenų/objektyvių paaiškinimų, kad ieškovai žinojo ar turėjo žinoti, jog trečiojo asmens sūnus ir/ar brokerė viršijo savo teises.

58. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju derybas dėl ginčo turto pardavimo su ieškovais vedė tiek trečiasis asmuo, tiek jo sūnus (kuriam trečiasis asmuo buvo suteikęs tokią teisę), tiek brokerė (kuriai tokią teisę iš esmės buvo suteikęs trečiojo asmens sūnus), todėl iš esmės visų šių asmenų atlikti veiksmai/vykdytos derybos su ieškovais atsakovei, kaip atstovaujamajai, yra privalomi.

Dėl avanso priteisimo

59. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariąją sutartį pažeidusi šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais. Neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (elgiasi nesąžiningai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2016).

60. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų; pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties; antra, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta; jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta; tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2014 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2014).

61. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė (ir/ar jos vardu veikę aukščiau nurodyti asmenys) neįrodė dėjusi pastangas sudaryti sutartą preliminariąją / ar pagrindinę nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, t. y. byloje nėra duomenų apie tai, kad ji siuntė (po brokerės paslaugų atsisakymo) pranešimus ieškovams apie savo ketinimus sudaryti preliminariąją ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartį (jos projektą; nors šalys buvo sutarusios, jog būtent atsakovės pusė turi ją parengti (ginčo dėl šios aplinkybės byloje nekilo)), bendradarbiavo su ieškovais preliminariosios / pagrindinės sutarties sudarymo klausimais, jog ieškovai atsisakė ir nesutiko ją sudaryti (ieškovai atsisakė toliau tęsti santykius – sudaryti preliminariąją sutartį/pagrindinę sutartį, kai trečiasis asmuo/jo sūnus be paaiškinimų pradėjo kelti galutinę ginčo turto pardavimo kainą, kelti papildomas sąlygas (dėl palūkanų mokėjimo), t. y. elgėsi nesąžiningai, tikėtina, siekdami gauti didesnę materialinę naudą iš pardavimo, taip pat nesiekiant sąžiningai derėtis su ieškovais dėl preliminariosios sutarties sąlygų (dėl namo įrengimo), nes, kaip patvirtino liudytoja teismo posėdžio metu, susitikimų metu trečiojo asmens sūnui iš esmės viskas tikdavo, tačiau po susitikimų jis vis keitė savo poziciją, keldavo papildomas sąlygas ir pan.

62. Apibendrindamas nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nenustačius ieškovų (pirkėjų) kaltės dėl preliminariosios / ar pagrindinės ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo, atsakovė (pardavėja) privalo grąžinti avansinį mokėjimą Susitarimo 9 punkto pagrindu.

63. Nustatyta, kad Susitarimo 9 punkte šalys iš esmės susitarė, jog tuo atveju, jeigu pardavėjas nepagrįstai vengs arba atsisakys sudaryti preliminariąją sutartį (neįvykdys Susitarime nustatytas pareigas), tai pirkėjų (ieškovų) reikalavimu šis susitarimas gali būti nutrauktas ir ieškovai turės teisę atsiimti sumokėtą 1 000 Eur sumą (avansą), o pardavėjas turės sumokėti 1 000 Eur dydžio baudą.

64. Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigė, kad ieškovai atliko mokėjimą pagal Susitarimą (1 000 Eur dydžio), būsimų mokėjimų, vykdant preliminariąją/pagrindinę sutartį, sąskaita, todėl teismas, atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, bei vykdyto mokėjimo paskirtį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovams parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui (atsakovei) sumokėta suma pripažįstama avansu (CK 6.309 straipsnio 2 dalis).

65. Teismas pažymi, kad sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės (šiuo atveju preliminariosios) sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę (šiuo atveju preliminariąją) sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Nors pagal preliminarųjį susitarimą nesukuriama piniginės prievolės, t. y. prievolės, kurioje pinigai atlieka mokėjimo – atsiskaitymo funkcijos, tačiau pinigų perdavimo pagal preliminariąją sutartį galimybė egzistuoja. Pinigų perdavimas pagal preliminariąją sutartį gali turėti kitas reikšmes ir atlikti kitas funkcijas, todėl teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti, kaip kvalifikuoti tokius perduotus pinigus. Visais atvejais perduodamų pinigų reikšmė nustatoma pagal šalių valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

66. Remiantis kasacinio teismo praktika, avansas vykdo mokėjimo paskirtį, bet šia paskirtimi gali būti naudojamasi, jeigu ateityje atsiranda mokėjimo prievolė. Jeigu ateityje mokėjimo prievolė neatsiranda, nes, pvz., pagrindinė sutartis nesudaroma, tai nėra pagrindo sumokėtą avansą naudoti pagal mokėjimo paskirtį. Tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016). Taigi, preliminariosios sutarties (šiuo atveju Susitarimo) pagrindu avansą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti jį grąžinti, jei nėra sudaroma pagrindinė (šiuo atveju preliminarioji) sutartis.

67. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, ieškovų reikalavimas dėl sumokėto 1 000 Eur avansinio mokėjimo grąžinimo tenkintinas ir iš atsakovės ieškovams priteistina 1 000 Eur avanso.

Dėl netesybų (baudos) priteisimo

68. Sudarant preliminariąją sutartį, prisiimama pareiga ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, kuri gali būti užtikrinta netesybomis pagal sutartį (CK 6.70 straipsnis). Tokia sutarties nuostata yra pagrindas civilinėms teisėms ir pareigoms atsirasti (CK 1.136 straipsnio 1 dalis), nes neprieštarauja įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-378/2020).

69. Netesybos pagal sutartį – sutartyje nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų, kurios atlieka ir esamų bei būsimų prievolių įvykdymo užtikrinimo funkciją, tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi apibrėžtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2019 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-469/2019). Kasacinio teismo išaiškinta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, patirtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-469/2020).

70. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Susitarime, kaip minėta, aiškiai susitarė, kad tuo atveju, jeigu viena iš šalių nepagrįstai sulygtu terminu atsisakys sudaryti preliminariąją sutartį, privalės kitai šaliai sumokėti netesybas – 1 000 Eur dydžio baudą.

71. Kaip jau konstatuota šio sprendimo 49-62 punktuose, preliminarioji sutartis nebuvo sudaryta faktiškai dėl atsakovės (jos vardu veikusių asmenų) kaltės, todėl ieškovams iš atsakovės priteistina 1 000 Eur dydžio bauda (CK 6.70 straipsnis; Susitarimo 9 punktas).

Dėl ieškinio senaties

72. Atsakovė, be kita ko, nurodė, kad ieškovai praleido sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl netesybų priteisimo. Atsakovės teigimu, nagrinėjamu atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo sužinojimo apie tariamą ieškovų teisių pažeidimą, t. y. iki 2020 m. gegužės 25 d. nesudarius preliminariosios sutarties, ir atitinkamai pasibaigė 2020 m. lapkričio 27 d., o ieškinys pareikštas tik 2020 m. gruodžio 14 d. Ieškovai su tokia atsakovės pozicija nesutiko ir prašė ieškinio senaties terminą skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 20 d., t. y. kai ieškovai trečiajam asmeniui, kaip atsakovės atstovui, jo el. pašto adresu nusiuntė 2020 m. birželio 9 d. pretenziją dėl preliminariosios sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

73. Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Bendras ieškinio senaties terminas – 10 metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

74. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018).

75. Pagal bendrąsias ieškinio senaties termino pradžios taisykles, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Tokia teisė atsiranda tada, kai asmuo sužino ar turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti.

76. Įvertinus tai, kad preliminarioji sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 25 d., laikytina, jog nuo šios datos ieškovams atsirado teisė ginti savo pažeistą teisę, kadangi apie galimai pažeistą teisę ieškovai sužinojo ar galėjo sužinoti nurodytu terminu nepasirašius preliminariosios ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Pažymėtina, kad iš esmės tokios praktikos dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo laikosi ir aukštesnės instancijos teismai panašaus pobūdžio bylose (Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-211-555/2021). Taigi, ieškinys turėjo būti pareikštas per šešis mėnesius nuo 2020 m. gegužės 26 d., t. y. iki 2020 m. lapkričio 26 d.; ieškinys pateiktas 2020 m. gruodžio 17 d., t. y. praleidus nurodytą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą 21 diena.

77. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio turi patikrinti ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta aplinkybių, kurios laikytinos svarbiomis praleistam terminui atnaujinti, sąrašo; taip pat neįvardyta kriterijų, kuriais remdamasis teismas turėtų spręsti dėl tokių aplinkybių pripažinimo svarbiomis praleisto termino priežastimis. Teismas, spręsdamas svarbių priežasčių konstatavimo klausimą, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgti į ieškinio senaties instituto esmę ir jo paskirtį, ginčo esmę, šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Kiekvienu atveju turi būti taikomi ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai dėl bylos šalių, dėl kurių sprendžiamas praleisto ieškinio senaties termino priežasčių svarbos įvertinimo klausimas. Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

78. Teismas, įvertinęs ieškovų ir atsakovės veiksmus po 2020 m. gegužės 25 d. (iki kada turėjo būti sudaryta preliminarioji sutartis), t. y. kad faktiškai dar iki 2020 m. birželio 5 d. šalys vedė derybas dėl preliminariosios sutarties sudarymo, į ieškovų veiksmus dėl sutarties nutraukimo – 2020 m. birželio 9 d. siuntė paštu pretenziją trečiajam asmeniui, tačiau jai grįžus neįteikta, pakartotinai 2020 m. liepos 20 d. persiuntė ją trečiajam asmeniui el. paštu; į tai, jog trečiasis asmuo savo nesutikimą su ieškovų pretenzija pateikė 2020 m. liepos 30 d., į tai, jog nurodytas terminas praleistas nežymiai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis; CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

79. Tenkinant ieškovų prašymą, iš atsakovės priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteisiamą 2 000 Eur sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

80. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

81. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

82. Ieškovai prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 45 Eur žyminį mokestį ir 770 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; bendrai – 815 Eur; atsakovė pateikė prašymą atlyginti jos patirtas 1 815 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti

83. Teismo vertinimu, ieškovų ir atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos – atitinkamai 815 Eur ir 1 815 Eur, neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių; be to, teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos būtų, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, nepagrįstai didelės ir reikėtų jas mažinti.

84. Nagrinėjamu atveju ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovams iš atsakovės priteistinos visos jų patirtos 815 Eur bylinėjimosi išlaidos. Ieškinį tenkinus, atsakovės patirtos išlaidos jai neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Trečiasis asmuo iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė prašymo ir/ar įrodymų dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl jos jam taip pat neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

85. Byloje iš viso patirta 19,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl, ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovų D. R. (D. R.) ir B. R. ieškinį atsakovei S. F. dėl sumokėto avanso sugrąžinimo ir netesybų (baudos) priteisimo, trečiasis asmuo J. P. (J. P.), tenkinti.

Priteisti iš atsakovės S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovams D. R. (D. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. R., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) sumokėto avanso, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) netesybų, 5 (penkių) proc. metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą (2 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gruodžio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 815 Eur (aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19,03 Eur (devyniolika eurų 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič