Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

15.3. Kadangi atsakovas ieškinio neginčijo, įrodymų neteikė, teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės nurodomomis aplinkybėmis.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tarp šalių sudaryta santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl nepilnamečio vaiko E. S. priteisto išlaikymo ir dėl nepilnamečio vaiko L. S. išlaikymo dydžio nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Šalims nekeliant ginčo dėl kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, plačiau dėl jos nepasisakytina. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos teismo sprendimo dalies ir jai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių vertinimo.

19. Pažymėtina, jog 2020 m. vasario 12 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas atsakovo prašymas dėl teisminės mediacijos taikymo sprendžiant ginčą. Apeliantas siūlė, gavus ieškovės sutikimą, bylą perduoti teisminei mediacijai. Nurodė, kad šalių santykiai šiuo metu yra įtempti, tarp jų nuolat kyla ginčai dėl savo teisių ir pareigų įgyvendinimo, todėl tikslinga pasitelkti profesionalaus mediatoriaus pagalbą, siekiant suderinti skirtingus šalių turtinius bei neturtinius interesus bei pasiekti taikų ginčo sprendimą. 2020 m. vasario 19 d. ieškovė pateikė nuomonę dėl prašymo skirti mediaciją. Nurodė, jog su mediacija nesutinka. Byloje nėra ginčo dėl santuokos nutraukimo. Taip pat nurodė, jog dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčo nėra – sūnus gyvena su atsakovu, dukros su ieškove. Nurodė, kad turtiniai santykiai šalių nesieja – nėra dalytino santuokinio turto, dėl kurio būtų galima tartis. Ieškovei nesutikus ginčo perduoti spręsti teisminės mediacijos būdu ginčas tarp šalių nagrinėjamas apeliacine tvarka Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, santuokos akto įrašo (duomenys neskelbtini). Šalys būdamos santuokoje susilaukė trijų vaikų: L. S., gimusio (duomenys neskelbtini) E. S., gimusios (duomenys neskelbtini) ir E. M. S., gimusios (duomenys neskelbtini).

21. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės R. S. patikslintą ieškinį atsakovams V. S., P. S., išvadą teikianti institucija Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, išlaikymo vaikui priteisimo, turto padalijimo bei pagal atsakovo V. S. patikslintą priešieškinį ieškovei R. S., atsakovas P. S., trečiasis asmuo M. B., išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl tėvystės nuginčijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. 2014 m. spalio 7 d. nutartimi teismas sutuoktiniams nustatė trijų mėnesių terminą susitaikyti ir civilinę bylą sustabdė. 2014 m. spalio 27 d. teisme gautas ieškovės atstovo advokato pranešimas, kuriuo pranešė, jog sutuoktiniai R. S. ir V. S. susitaikė, todėl prašo bylą nutraukti. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartimi civilinė byla (duomenys neskelbtini) atnaujinta ir nutraukta.

Dėl tinkamo informavimo apie bylą

22. Nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nustatyti nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo dydį, nustatyti bendravimo tvarką. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui nedalyvaujant.

23. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismo šaukimas į teismo posėdį, kurio metu byla buvo nagrinėjama iš esmės, atsakovui nebuvo įteiktas. Atsakovas sutinka, kad jis nebuvo aktyvus ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvavo parengiamajame teismo posėdyje, tačiau jam nebuvo sudaryta galimybė savo poziciją išsakyti bylą nagrinėjant iš esmės, taip pat pateikti byloje priešieškinį.

24. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad procesiniai dokumentai, šaukimas į parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo įteikti tinkamai. 2019 m. balandžio 17 d. atsakovui išsiųstas pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo bei nustatytas 20 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą patikslintą ieškinį, taip pat pateikta informacija apie galimybę šalims ginčą ar jo dalį išspręsti taikiai, naudojantis nemokama teisminės mediacijos paslauga. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. balandžio 23 d. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gegužės 14 d. nutartimi byloje 2019 m. birželio 13 d., 09 val. 00 min. paskirtas parengiamasis posėdis (Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose, adresu S. D. g. 8, Klaipėda, 114 posėdžių salėje). Nustatyta, kad atsakovas teismo pranešimą gavo 2019 m. gegužės 17 d., tačiau į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Šias aplinkybes pripažįsta ir pats apeliantas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad atsakovas apie ieškinį ir parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotas, tačiau dėl didelio užimtumo rūpinantis neįgaliu ir palūžusiu sūnumi, taip pat pats sunkiai išgyvendamas sutuoktinės išdavystę, bandydamas adaptuotis gyvenimui Lietuvoje, atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo. Teigia, jog apie bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovas informuotas nebuvo. Teisėjų kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Remiantis byloje esančias duomenimis 2018 m. birželio 13 d. parengiamajame teismo posėdyje buvo pasirengta bylos nagrinėjimui teismo posėdyje, todėl nutarta civilinę bylą Nr. e2-861-824/2019 skirti nagrinėti teismo posėdyje 2018 m. rugsėjo 10 d. 09.00 val., į teismo posėdį šaukti byloje dalyvaujančius asmenis, išaiškinant šalims, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Iš bylos duomenų matyti, jog 2019 m. birželio 13 d. teismo šaukimas atsakovui buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas su žyma, jog neatsiėmė pašte per siuntos galiojimo terminą. Atsakovui apie posėdį pranešta pagal 123 straipsnio 3 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas adresas (duomenys neskelbtini).

25. Pažymėtina, jog pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. CPK 226 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimo teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis). Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme.

26. Atsakovas, remiantis CPK 7 straipsnio 2 dalies reikalavimais, privalėjo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdamas į proceso eigą, pateikti teismui procesinius dokumentus, t. y. atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami atsikirtimai, to nepadaręs pats turi prisiimti riziką dėl tokių veiksmų nevykdymo atsiradusių pasekmių. Šių pareigų atsakovas nevykdė, žinodamas apie iškeltą bylą, nesidomėjo jos eiga, neteikė įrodymų, neprašė atidėti tiek parengiamojo, tiek teismo posėdžio, neteikė jokių duomenų. Tai reiškia, kad pats atsakovas nevykdė savo pareigų ir toks jo neatsakingas elgesys nesudarė kliūčių teismui nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia pripažinti, kad apeliantas visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį elgėsi netinkamai, t. y., neteikė laiku procesinių dokumentų, nedalyvavo teismo posėdžiuose.

27. Apibendrinant darytina išvada, kad teismas, išnagrinėdamas bylą atsakovui nedalyvaujant, nepažeidė civilinio proceso normų reikalavimų. Priešingai nei teigia apeliantas, bylą išnagrinėjus atsakovui nedalyvaujant nebuvo pažeista jo teisė į teisminę gynybą, sąžiningą teisminį procesą.

Dėl santuokos iširimo

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

29. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

30. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, jog šalims nepavyko išsaugoti šeimos, šalių nebesieja bendras gyvenimas nei kiti ryšiai. Taip pat nurodė, kad 2015 m. pabaigoje ieškovei su vaikais grįžus gyventi į Lietuvą, atsakovas liko gyventi Australijoje, ieškovės ir atsakovo ryšiai nurūko, tačiau atsakovas nenusišalino nuo šeimos išlaikymo – gyvendamas Australijoje, jis reguliariai siuntė vaikams išlaikymą, prisidėdavo prie šeimos poreikių tenkinimo. Atsakovas nuo 2018 m. rugpjūčio vidurio grįžo gyventi į Lietuvą, tačiau šalys nebendrauja, bendro ūkio neveda.

31. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudaryta santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas šias išvadas padarė įvertinęs ieškinio motyvus bei ieškovės paaiškinimus. Pažymėtina, kad atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, neteikė atsiliepimo į ieškinį, neteikė priešieškinio, jokių paaiškinimų ir įrodymų, patvirtinančių jo poziciją, nepateikė.

32. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nemotyvavo sprendimo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovui net ir nepateikus atsiliepimo į ieškinį, teismas turėjo santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, nes ji pripažino turinti sužadėtinį, o realios atsakovo kaltės neįrodinėjo. Vien tai, kad gyvendama santuokoje su atsakovu ieškovė susižadėjo su kitu vyru, yra pakankamas faktas pripažinti jos kaltę. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus kaip nepagrįstus.

34. Sutiktina, kad CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos, t. y. kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

35. Kaip jau minėta, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje. Sutiktina su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog atsakovas nesutikdamas su ieškovės pareikštu ieškiniu ir manydamas, kad ieškovė neteisingai nurodė santuokos iširimo priežastis, turėjo pasirūpinti pateikti atsikirtimus ar priešieškinį.

36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys įrodymai (rašytiniai įrodymai bei paaiškinimai) leidžia manyti, kad abi šalys nevykdė CK 3.27 straipsnyje nustatytų pareigų, nesistengė išsaugoti šeimos. Byloje nustatyta, kad šalys gyvena atskirai, nepilnametės šalių dukros gyvena su ieškove, o nepilnametis šalių sūnus gyvena su atsakovu (nuo 2018 m. spalio mėnesio). Šios faktinės aplinkybės, vertinant jas visų bylos duomenų kontekste, suponuoja išvadą, kad santuoka iširo, nes abu sutuoktiniai prisidėjo prie to. Esant šioms aplinkybėms, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, abiejų šalių elgesį, pagrįstai nustatė abipusę šalių kaltę dėl šeimos iširimo ir tokia teismo išvada atitinka CK 3.60, 3.61 straipsnių nuostatas.

37. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui nepateikus įrodymų, pirmosios instancijos teismas išvadą dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės padarė remdamasis byloje esančių įrodymų visuma (CPK 185 straipsnis), todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar kasacinio teismo praktiką, formuojamą šiuo klausimu. Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos vertinimu, remiantis apelianto argumentais nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo bei dydžio nustatymo

38. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovė E. S. susilaukė būdama neištikima atsakovui. Nurodo, kad šioje byloje būtina atlikti ekspertizę vaiko giminystės ryšiui su tėvu nustatyti bei atitinkamai į bylą įtraukti M. B.. Pripažinus, kad atsakovas nėra biologinis E. S. tėvas, iš naujo spręstinas klausimas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos nustatymo.

39. Byloje nustatyta, kad šalys būdamos santuokoje susilaukė trijų vaikų: L. S., E. S. ir E. M. S.. E. S., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti tėvai V. S. ir R. S. (I t; b. l. 11). Kitų duomenų byloje nėra.

40. Pirmosios instancijos teisme ginčo dėl vaikų tėvystės nekilo. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo dukterų išlaikymui po 300,00 Eur per mėnesį. Atsakovas sutinka, kad tokia išlaikymo suma yra reali bei neprieštarauja tokią išlaikymo sumą mokėti dukters E. M. S. išlaikymui, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas neturėjo galimybės santuokos nutraukimo byloje pareikšti priešieškinio bei įrodyti aplinkybę, kad duktė E. S. nėra jo biologinis vaikas.

42. Pažymėtina, kad apeliacijos paskirtis – neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė (CPK 301 straipsnis). CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas nagrinėjant teismo sprendimo priėmimo metu buvusias aplinkybes ir pagal byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nagrinėdamas tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.

43. Naujo reikalavimo nurodymas apeliaciniame skunde reiškia, kad toks reikalavimas byloje turėtų būti sprendžiamas naujais aspektais, atsižvelgiant į nurodomas naujas aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos ir vertinamos pirmosios instancijos teisme. Šiam reikalavimui pagrįsti būtina rinkti įrodymus, nustatinėti jį pagrindžiančias aplinkybes, todėl toks reikalavimas turi būti aiškiai suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys įrodymai ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme.

44. Kaip minėta anksčiau, įstatymas draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Reikalavimai, kuriuos apeliantas kelia ir jais iš esmės grindžia prašymą bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, iš esmės yra nauji ir grindžiami aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme. Įvertinus apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus darytina išvada, kad apelianto nurodytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo pripažinti, jog aplinkybės yra išimtinės ir egzistuoja akivaizdus pagrindas netaikyti CPK 312 straipsnyje nustatytų ribojimų (CPK 320 straipsnis). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes anksčiau aptartas atsakovo apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nenagrinėtinas.

45. Apeliaciniame skunde atsakovas taip pat nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria nepilnamečiam šalių sūnui iš ieškovės priteistas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovas teigia, jog nei išvadą teikianti institucija, nei teismas nesiaiškino realių nepilnamečio vaiko L. S. poreikių. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovė pirminiu ieškiniu prašė priteisti 350,00 Eur išlaikymo sūnui L. S. bei pagrindė jo poreikius rašytiniais įrodymais. Iš ieškovės sūnaus išlaikymui turi būti priteista 450,00 Eur suma. Teisėjų kolegija tokius atsakovo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

46. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, reikalinga įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, taip pat protingi poreikiai, kuriuos lemia vaiko gabumai, polinkiai. Teismas privalo nustatyti ir tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Svarbu, kad nebūtų nustatytas toks išlaikymo dydis, kokio realiai dėl objektyvių priežasčių tėvai negalėtų suteikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

47. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

48. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, pažymėjo, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės prašomų priteisti vaikams piniginių sumų, skirtinų vaikų išlaikymui, t. y. pasirinko šiame procese pasyvią poziciją, todėl teismui yra pagrindo manyti, kad jis sutinka su vaikams priteistinų išlaikymui sumų dydžiais.

49. Byloje nustatyta, jog tarp šalių nėra ginčo dėl nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos, ieškovė neprieštarauja, kad šalių sūnus gyvena su tėvu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad nežino, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas sūnaus poreikiams patenkinti, todėl prašė iš jos sūnaus išlaikymui priteisti po 200,00 Eur per mėnesį. Ieškovė taip pat nurodė, kad paaiškėjus aplinkybėms, jog sūnaus išlaikymui reikalingos didesnės lėšos, ji teiktų jam didesnį išlaikymą. Atsakovas įrodymų, kad sūnaus išlaikymui reikalinga didesnė suma, nei nurodė ieškovė, nepateikė. Kaip jau minėta, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nepateikė priešieškinio, teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat neteikė įrodymų, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas sūnui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas priteistino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimą, analizavo byloje esančius įrodymus. Pritartina ieškovės atsiliepime nurodytiems argumentams, kad atsakovas, su kuriuo sūnus faktiškai gyvena, rūpindamasis vaiko interesais, privalėjo pateikti į bylą įrodymus apie sūnaus poreikius ir išlaidas ir nurodyti, kokia, jo nuomone, suma reikalinga sūnui per mėnesį. Atsakovas nenurodė objektyvių kliūčių, kurios trukdė atsakovui pateikti byloje atsiliepimą, arba minimalius skaičiavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teikdamas apeliacinį skundą taip pat nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

50. Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į formuojamą teismų praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš ieškovės šalių nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteisti po 200,00 Eur nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

51. Atkreiptinas dėmesys, kad tėvų ginčo atveju nustatant priteistino išlaikymo dydį vaikų kasdieniniams poreikiams tenkinti, būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo metu. Pasikeitus tėvų galimybėms teikti išlaikymą ir vaikų poreikiams, šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis) ar dėl atsiradusių papildomų išlaidų priteisimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

Dėl turto padalijimo

52. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad atsakovui nedalyvaujant teisme nebuvo atskleistos reikšmingos aplinkybės dėl šalių bendro turto, nespręsti jo teisingo padalijimo klausimai. Atsakovas santuokos nutraukimo byloje siektų padovanotą turtą susigrąžinti iš ieškovės, taip pat siektų išreikalauti ieškovės sąskaitų išrašų, kuriuose būtų matyti, kokiu tikslu ieškovė naudojo šeimos pinigus bei kokia apimtimi privalo juos kompensuoti atsakovui.

53. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus apie tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012).

54. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pareikštas turtinis reikalavimas. Kaip jau byloje nustatyta, Klaipėdos apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui V. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo.

55. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog šalys bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausančio turto neturi (valstybės įmonės Registrų centro duomenimis). Ieškovei ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po 1/3 dalį turto adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės dalį: žemės sklypo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro duomenis – 11 300,00 Eur; gyvenamojo namo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 72 000,00 Eur; ūkinio pastato (unik. Nr.(duomenys neskelbtini)), vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 1 340,00 Eur; garažo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 2 290,00 Eur; garažo (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 2 110,00 Eur; šiltnamio (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis –691,00 Eur; šiltnamio (unik. Nr .(duomenys neskelbtini)), vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis - 363,00 Eur; šiltnamio (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis – 613,00 Eur; kiemo statinių (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė pagal VĮ Registrų centro neteikiama. Viso turto vertė – 90 707,00 Eur. VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovės ir atsakovo vardu įregistruotų transporto priemonių nėra. Ieškovė kreditinių įsipareigojimų neturi. Apie atsakovo kreditinius įsipareigojimus teismui duomenų nepateikta.

56. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, jog anksčiau aptartas apeliacinio skundo argumentas nėra susijęs su šios bylos ginčo dalyku.

Dėl bylos procesinės baigties

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 327 straipsnį byla gali būti perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik trimis atvejais: pirma, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustato CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus pagrindus; antra, jeigu yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme; trečia, jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali bylos dalį dėl neišspręstų reikalavimų grąžinti pirmosios instancijos teismui, o kita bylos dalis išnagrinėjama apeliacine tvarka. CPK 329 straipsnio 1 dalyje nustatytas dar vienas pagrindas, kai apeliacinės instancijos teismas gali grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – kai pažeistos ar netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir šio pažeidimo negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas. Sprendžiant klausimą, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; kt.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nė vieno iš anksčiau nurodytų pagrindų bylos grąžinimui pirmosios instancijos teismui.

58. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

59. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi procesinės ir materialiosios teisės normomis, kasacinio taikymo praktika, priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

60. Apeliacinį skundą atmetus, tenkintinas ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 600,00 Eur, pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkte (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatytos sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. S. ieškovei R. S. 600,00 (šešis šimtus eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.