Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-452-324/2022

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-04-19
Bylos Nr.: e2A-452-324/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-16055-2020-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas

Teisėjai: Virginija Gudynienė (pirm.), Izolda Nėnienė, Edita Šliumpienė
Atsakovas: A. U.
Ieškovas: G. U.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė ,,Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Citadele faktoringas ir lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Julianus Inkaso“, M. J. M., A. U., V. P.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius

Civilinė byla Nr. e2A-452-324/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16055-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 3.3.1.18.1

KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės ir Editos Šliumpienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. U. patikslintą ieškinį atsakovui A. U. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei; tretieji asmenys akcinė bendrovė ,,Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė ,,Citadele faktoringas ir lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Julianus Inkaso“, M. J. M., A. U., V. P., antstoliai V. Z., V. K., S. V., J. Ž., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė G. U. (toliau – ir ieškovė) teismo prašė: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo A. U. (toliau – ir atsakovas) santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti iki santuokos turėtą pavardę G.; 3) nustatyti nepilnametės dukters P. U., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnametė dukra), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai vienkartine 46 640 Eur išmoka, uzufrukto teise lėšų tvarkytoją paskiriant ieškovę; 5) nustatyti, kad prievoles kreditoriams V. P., M. J. ., UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB „Julianus inkaso“, antstoliams V. Z., V. K., J. Ž., S. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakovas vykdys asmeniškai; 6) prievolę AB ,,Swedbank“ pagal kredito sutartį (Nr. 17-020265 FA), kredito likutis 2020 m. liepos 22 d. yra 68 442,20 Eur, šalys vykdys solidariai kreditoriaus atžvilgiu, tačiau tarpusavio santykiuose kiekvienai, t. y. ieškovei ir atsakovui tenkanti prievolės dalis proporcingai turimai nuosavybei - po ½ dalį visos kredito įmokos, t. y. po 143,75 Eur bei po ½ gyventojų turto draudimo įmokos 3,12 Eur. Ieškovei pripažintina teisė už prievolės įvykdymą gauti kompensaciją, kuri viršija ½ dalį visos įmokos, t. y. dalis, sumokėta už atsakovą; 7) priteisti iš atsakovo 3 084,27 Eur kompensaciją ieškovei už faktiškai jos sumokėtas įmokas kreditoriui AB ,,Swedbank“ bei gyventojų turto draudimui; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį teismo prašė atmesti ieškinio dalį dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir dėl vaiko išlaikymo dydžio bei formos, kitas ieškinio dalis tenkinti. Nurodė, jog sutinka su santuokos nutraukimu, ieškovės siūloma bendravimo su dukra tvarka, tarpusavio išlaikymu, turto ir prievolių padalijimu. Jis turi daugiau nei 200 000 Eur įsiskolinimą, todėl nėra pajėgus išmokėti vienkartinę išmoką, be to, nebus galimybių šios išmokos iš jo išieškoti, dėl to jo dukra neteks teisės į valstybės paramą, kadangi parama teikiama tik esant priteistiems mėnesiniams išlaikymo mokėjimams. Šeima rūpinosi net ir būdamas įkalinimo įstaigoje, lėšas perdavė atsakovo motina, ji taip pat padėjo rūpintis šalių dukra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko pavardes: G., U. Nustatė šalių nepilnametės dukters P. U. gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1) atsakovas bendrauja su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis laisvu nuo vaiko ugdymo laiku ar savaitgaliais, atsižvelgiant į vaiko supratimą ir brandą, pagal atsakovo sulaikymo ar kalinimo sąlygas; 2) ieškovė sudaro technines galimybes (vaiko pasiekiamumą ryšio priemonėmis) atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku pagal šios tvarkos 1 punktą. Priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai 38 411,26 Eur suma, uzufrukto teise lėšų tvarkytoją paskiriant ieškovę. Pripažino prievoles kreditoriams V. P., M. J. M., UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“, UAB „Julianus inkaso“, antstoliams V. Z., V. K., J. Ž., S. V., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsakovo A. U. asmeninėmis prievolėmis. Pripažino prievolę trečiajam asmeniui AB ,,Swedbank“ pagal kredito sutartį (Nr. 17-020265 FA) ieškovės ir atsakovo solidaria prievole. Pripažino ieškovei teisę į dalies sumokėtų kredito bei gyventojų turto draudimo įmokų, viršijančios pusę šių įmokų bendros sumos, atlyginimą iš atsakovo. Priteisė iš atsakovo ieškovei 3 084,27 Eur kompensaciją už faktiškai jos sumokėtas įmokas kreditoriui AB ,,Swedbank“ bei gyventojų turto draudimui. Kitos ieškinio dalies netenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 305 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausme, kurią atlieka Vokietijos laisvės atėmimo įstaigoje, todėl ieškovė įrodė faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija, kurios atsakovas įrodymais nepaneigė. Dėl to teismas sprendė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atsakovo nurodomos aplinkybės, jog ieškovė po įkalinimo nuo jo nusigręžė, nepalaikė, nelankė įkalinimo įstaigoje ir iš esmės apskritai juo nesidomėjo, net jei tokios būtų nustatytos, teismo vertinimu, negali būti laikomos patvirtinančiomis ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo, nes santuokos iširimo momentas iš esmės sutampa su atsakovo nuteisimo už tyčinį nusikaltimą momentu. Įstatyme neįtvirtinta sutuoktinio pareiga siekti išsaugoti faktiškai iširusią santuoką, rūpintis dėl santuokos iširimo kaltu sutuoktiniu, lankyti jį įkalinimo įstaigoje, juo domėtis ir pan. Teismas sprendė, jog ieškovės kaltė dėl santuokos iširimo byloje nenustatyta.

5. Teismas konstatavo, jog byloje įrodyti vaiko poreikiai per mėnesį sudaro 468,41 Eur. Dabartinė atsakovo turtinė padėtis negali būti laikoma leidžiančia tenkinti visus vaiko poreikius – jo skoliniai įsipareigojimai viršija 200 000 Eur sumą, kelis kartus viršija turimo turto vertę, pajamos per mėnesį mažos, todėl teismas sumažino nustatytą vaiko mėnesių poreikių dydį (468,41 Eur) pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis. Atėmus išmokos sumą, valstybės nepadengti vaiko poreikiai sudarytų 398,41 Eur. Teismas, įvertinęs nelygią šalių turtinę padėtį bei tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, kuriai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, sprendė, jog nepatenkintų vaiko poreikių per mėnesį tenkinimo naštą šalims tikslinga padalinti iš esmės lygiomis dalimis – matematiškai suapvalinus, kiekvienam po 199,20 Eur.

6. Nurodė, kad skaičiuojant išlaikymą šalių nepilnamečiam vaikui tvirta pinigų suma nuo 2019 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės 2036 m. vasario 25 d. (16 m., 7 mėn., 24 d.), išlaikymo, priteistina iš atsakovo suma sudarytų 38 411,26 Eur ((199,20 x 192) + (199,20 / 29 x 24)). Teismas nustatė, jog atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 199,20 Eur, nes jo pajamos nepakankamos išlaikymo prievolei vykdyti. Atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas, kuris yra areštuotas ir įkeistas hipoteka trečiajam asmeniui. Atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė 52 960,05 Eur. Nors šiuo metu išieškojimas iš turto, kuriam įregistruota hipoteka, be hipotekos kreditoriaus sutikimo negalimas, įvykdžius įsipareigojimus pagal kredito sutartį ir pasibaigus hipotekos sandoriui toks išieškojimas iš principo bus įmanomas. Tokiu atveju reikalavimai dėl išlaikymo bus tenkinami pirma eile. Teismas nurodė, kad tikėtina, jog vaiko 38 411,26 Eur dydžio išlaikymo reikalavimas visiškai ar iš dalies galės būti patenkintas, kai iš turto bus galimas išieškojimas. Atsižvelgiant į tai sprendė, jog vaiko interesus šiuo metu labiausiai atitinka išlaikymo forma tvirta pinigų suma 38 411,26 Eur.

III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai P. U. po 150 Eur per mėn. periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukters pilnametystės, periodines išmokas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, uzufrukto teise lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių, jo ir ieškovės elgesio atsakovui atsidūrus įkalinimo įstaigoje, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės. Šalių santuoka iširo ne dėl atsakovo nuteisimo, o dėl to, kad ieškovė, atsakovui atliekant bausmę, nustojo su juo bendrauti, juo domėtis, nelankė, atsakovo motina pastebėjo, kad ieškovė išgėrinėja, ne visada tinkamai vykdo motinos pareigas. Tarp šalių prasidėjo kivirčai, kuriuos daugiausia lėmė ne įkalinimo bausmė, o ieškovės elgesys atsakovui atliekant bausmę. Apie atsakovo pajamų šaltinį ir, tikėtina, laisvės atėmimą ieškovė žinojo dar iki nuteisimo (to ieškovė neneigė), ieškovė kartu su atsakovu slapstėsi Ispanijos Karalystėje, o atsakovą suėmus noriai naudojosi jo motinos, seserų, draugų pagalba - tiek materialine, tiek ir dukros priežiūros. Atsakovui kalint, jo motina netrumpus laikotarpius faktiškai augino šalių dukrą, ieškovė buvo apsistojusi jos namuose ir gavo materialinę bei emocinę paramą. Kaltomis dėl santuokos iširimo laikytinos abi šalys - atsakovas, kad pasirinko netinkamą gyvenimo būdą, dėl ko buvo nuteistas, ir ieškovė, kad nesiekė išlaikyti šeimos santykių, nejautė dėkingumo už atsakovo pastangas jai pagelbėti net ir kalint, neliko lojali.

7.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą vienkartine išmoka, nors iš bylos duomenų yra žinoma (tai pažymėjo ir pats teismas), kad atsakovas tokios pinigų sumos neturi ir išieškoti galimybių nėra. Paskolos išmokėjimo terminas yra 2047 m. kovo 15 d., t. y. tuomet, kai šalių dukrai bus sukakę 29 metai, neišmokėta paskolos suma - 68 442,60 Eur, atsakovas paskolos mokėti negali, o ieškovė posėdžio metu tvirtino, kad tikėtinai ji viena išmokėti paskolos nepajėgs. Vadinasi, teismas priteisė pinigų sumą, kurios faktiškai šalių dukra negaus iki 29 m. arba priverstinio skolos išieškojimo atveju niekada, be to, šios sumos priteisimas atėmė iš šalių dukros galimybę gauti kasmėnesinę išmoką iš Sodros. Tokiu būdu teismas parinko išlaikymo būdą, kuris ne tik neužtikrina nuolatinio lėšų teikimo, bet iš esmės neužtikrina jokio lėšų teikimo, atėmė vienintelį realų išlaikymo lėšų šaltinį – 72 Eur/mėn. išmoką pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą.

7.3. Kritiškai vertintinas teismo argumentas, kad atsakovo vaikas A. U. byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, gali savo teises ir interesus ginti per įstatyminę atstovę, turi teisę atskiroje byloje reikšti reikalavimą dėl nustatyto išlaikymo formos pakeitimo. Paskolos sutartis, kurios pagrindu sudarytas hipotekos sandoris, pasibaigs tik 2047 m. kovo 15 d., kuomet atsakovo sūnui bus sukakę 32 metai; be to, pakeitus išlaikymo formą į vienkartinę išmoką, atsakovo sūnus, analogiškai kaip ir šalių dukra, netektų teisės gauti ne mažiau kaip 9 504 Eur išmoką pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą. Kita vertus, nereikšdamas prašymo pakeisti išlaikymo formos į vienkartinę išmoką, atsakovo sūnus faktiškai prarastų galimybes gauti išlaikymą iš tėvo, nes skola jam sudarytų vos 0,39 proc. (38 411,26 Eur/150 Eur x 100) skolos šalių dukrai.

Šalies argumentai

7.4. Teismo sprendimas, kuriuo iš vieno vaiko atimama 12 960 Eur išmokų, o iš kito siūloma atimti 9 504 Eur mainais į hipotetinę galimybę 2047 m. išieškoti apytiksliai 58 211,28 Eur (38 411,26 Eur šalių dukrai ir tikėtinai apie 19 800 Eur sūnui), yra neproporcingas ir iš esmės pažeidžiantis abiejų atsakovo vaikų interesus, neužtikrinantis jokio lėšų teikimo iki vaikai sulauks pilnametystės.

7.5. Teismas nesivadovavo nuostata, kad išlaikymo dydis visiems vaikams turėtų būti vienodas (vaikų lygybės principas) ir kad esant esmingai tėvų finansinės padėties disproporcijai gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismo priteista 199,20 Eur per mėnesį išlaikymo suma nėra proporcinga esamai atsakovo finansinei situacijai, pažeidžia vaikų lygybės principą, nes atsakovo sūnui iš pirmosios santuokos priteista kur kas mažesnė, t. y. 150 Eur per mėnesį suma. Be to, atsakovo finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, jis turi du išlaikytinius.

7.6. Teismo teisė vertinti įrodymus pagal vidinį įsitikinimą nereiškia teisės atmesti įrodymus vien subjektyvių prielaidų pagrindu. Liudytojos L. Š. paaiškinimai buvo emocingi, tačiau nuoseklūs, nepaneigti kitais įrodymais (kitų liudytojų parodymais ir pan.). Ieškovė daugelio šios liudytojos pasakytų teiginių neginčijo (ginčas iš esmės vyko tik dėl 7 000 Eur sumos ). Šeimos bylose dažniausiai liudija tik giminystės ar kitais artimais ryšiais susiję asmenys, kadangi svetimi nežino intymių šeimos gyvenimo detalių. Dėl to teismo sprendimas nesiremti liudytojos parodymais vien tuo pagrindu, kad ji yra atsakovo artimoji giminaitė (motina), yra suinteresuota bylos baigtimi ir demonstruoja itin neigiamą nusistatymą ieškovės atžvilgiu, yra nelogiškas bei nepagrįstas.

7.7. Teisėjas buvo subjektyviai šališkas galimai dėl atsakovo statuso (nuteistas už tyčinį nusikaltimą asmuo), jo teiktus įrodymus, paaiškinimus bei atsakovo kviestos liudytojos paaiškinimus vertino itin kritiškai, tuo tarpu ieškovės paaiškinimus, net nepagrįstus įrodymais, vertino pernelyg nekritiškai. Teismo šališkumas ypač jautėsi, kai buvo atsisakyta priimti atsakovo teiktą priešieškinį, pertraukinėjama atsakovo kviesta liudytoja, uždavinėjami klausimai, kurių liudytoja akivaizdžiai nesuprato (pvz., ar ji yra suinteresuota bylos baigtimi), o vėliau jos nerišlūs, nesupratus klausimo esmės, pateikti atsakymai vertinti atsakovo nenaudai.

Atsiliepimas

8. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Šalies argumentai

8.1. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo tas pačias aplinkybes dėl šalių kivirčų, kuriuos nulėmė ieškovės elgesys atsakovui atliekant bausmę. Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad skyriui ieškovės ir atsakovo šeima nėra žinoma, nebuvo gauta duomenų apie netinkamą vaiko priežiūrą ar netinkamą šalių dukros interesų atstovavimą, tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams. Kartu su patikslintu ieškiniu buvo pateikta ir vaizdinė medžiaga, iš kurios akivaizdu, jog mama rūpinasi dukros ugdymu, organizuoja šventes, kartu užsiima įvairiais darbeliais. Ši kasdieninio rūpesčio našta iš esmės teko tik ieškovei. Atsakovo motina yra pagelbėjusi, kai ieškovė mokėsi specialybės, tačiau šiuo metu (po apeliacinio skundo pateikimo) nėra nei karto išreiškusi noro pamatyti anūkę. Nepaisant atsakovo priešiškumo ieškovės atžvilgiu, jos patiriamų grasinimų iš atsakovo pusės ir atvirai išreiškiamų neigiamų atsakovo mamos nuostatų, ieškovė stengėsi, kad dukra palaikytų ryšį su močiute.

8.2. Apeliacinio skundo teiginiai apie ieškovės alkoholio vartojimą kaip priklausomybę yra neteisingi ir nepagrįsti. Ieškovė, kuriai po atsakovo suėmimo teko vienai finansinė našta auginti ir rūpintis dukra, vienai rūpintis kasdieniais mergaitės poreikiais (ugdymu, laisvalaikiu, sveikata ir pan.), įgyti profesinių įgūdžių, mokėti kreditą, negalėtų piktnaudžiauti alkoholiu ne tik dėl atsakomybės bei įsipareigojimų sau ir vaikui, bet ir profesinės veiklos pobūdžio (kosmetologinės procedūros), kadangi tai susiję su artimu jos ir klienčių kontaktu.

8.3. Ieškovė nebūtų turėjusi galimybių lankyti atsakovo įkalinimo įstaigoje tiek dėl COVID karantino apribojimų, tiek dėl to, jog reikėjo uždirbti lėšų vaiko ir būsto išlaikymui, tiek dėl rūpinimosi vaiku, kuriam tuo metu buvo 2-3 metai.

8.4. Apeliaciniame skunde nurodyta nauja aplinkybė, kad atsakovas su ieškove slapstėsi Ispanijoje. Šioje šalyje jie gyveno nesislapstydami nuo 2018 m. liepos mėnesio ir tai nesusiję nei su santuokos nutraukimu, nei su jos nutraukimo priežastimis. Šalys savo vardu nuomojosi būstą šalia Valencijos. Pas juos atostogų buvo atvykusi atsakovo mama, sesuo.

8.5. Atsakovas faktiškai neteikia vaikui išlaikymo nuo 2019 m. liepos 1 d. ir tikėtinai artimiausiu metu to negalės daryti. Turimas atsakovo turtas, t. y. ½ dalis nebaigto statyti (80 proc. baigtumo) 123,04 kv. m buto ir 53/209 dalis 0,836 ha žemės sklypo yra areštuoti. VĮ „Registrų centro“ duomenimis, ½ buto vertės yra 30 100 Eur, 53/209 dalies žemės sklypo – 6035, t. y. 36 135 Eur. Atsakovo asmeninių įsiskolinimų (neskaitant ieškovės dengiamo kredito bankui) suma pagal antstolių pateiktus vykdomuosius dokumentus viršija 42 477 Eur.

8.6. Atsakovas, pageidaudamas nustatyti 150 Eur per mėnesį išlaikymo dydį, nenurodo, kad turi galimybes tai išmokėti ir siūlo dalį šios naštos perkelti valstybei.

8.7. Atsakovas teikia įvairias versijas apie paskolos pabaigą 2047 m., tačiau nenurodo, jog ne jo motina, o ieškovė šiuo metu už jį faktiškai moka paskolos įmokas, kurias vargu ar galės išsiieškoti iš atsakovo. Jis nenurodo, kaip norėtų ar galėtų dabar ar ateityje užtikrinti už jį sumokėtos paskolos grąžinimą ieškovei. Jeigu atsakovas tikisi, kad sutartis bus vykdoma tinkamai iki 2047 m., vadinasi, jis pagrįstai mano, jog ieškovė pagal savo darbą ir gebėjimus sugebės užtikrinti kredito grąžinimą (tuo tarpu tam prieštaraudamas abejoja, kaip ji išgyvens iš valstybės už dukrą negaudama papildomų 70 Eur išmokų per mėnesį). Šiuo metu yra areštuota atsakovui priklausanti turto, įkeisto hipoteka kredito užtikrinimui, dalis, o tai reiškia, kad kreditorius bet kada gali nutraukti sutartį, dėl to atsakovo prielaidos apie kredito sutarties tęstinumą iki 2047 metų yra nepagrįstos. Būtent dėl to ieškovės, net ir tinkamai vykdančios prievoles tiek už save, tiek už atsakovą, padėtis yra nesaugi ir šis nesaugumas patiriamas tiesiogiai dėl atsakovo kaltės. Atsakovas nenurodė, kokių veiksmų ar pastangų imsis, kad areštas jam priklausančiai būsto daliai būtų panaikintas. Tai reiškia, jog priverstinis išieškojimas gali įvykti bet kada ir tai priklauso tik nuo kreditoriaus valios.

8.8. Ieškovė ne tik nuolat kelia kvalifikaciją, tačiau ir dirba pagal verslo liudijimą, gauna pajamas, iš kurių išlaiko ir dukrą, moka kreditą, taupo likusias lėšas tam atvejui, jei dėl Vyriausybės sprendimų tektų apriboti veiklą.

8.9. Vaiko interesai nenukenčia, yra tenkinami visi būtinieji vaiko poreikiai, taip pat ir papildomi, specialūs poreikiai (poilsio, laisvalaikio, papildomų lėšų reikėjo dantukų gydymui). Ieškovė užsisakė atostogų kelionę sau ir šalių dukrai į Turkiją. Jei dėl ne nuo ieškovės priklausančių aplinkybių situacija pablogėtų (kreditoriaus sprendimas nutraukti sutartį dėl arešto ar galimybių sumokėti kreditą sumažėjimas dėl veiklos ribojimo), išlaikymo priteisimas tvirta suma ekonominiu bei socialiniu požiūriu geriausiai atitiktų šalių nepilnamečio vaiko interesus, nes tokiu atveju ieškovė (ar išieškojimą perėmusi dukra) atsakovo turto pardavimo iš varžytynių atveju galėtų reikšti reikalavimą dėl išlaikymo (ne tik dėl susikaupusios periodinių mokėjimų įsiskolinimo dalies). Vaikų teisių apsaugos skyrius 2021 m. kovo 8 d. išvadoje taip pat įvertino, jog išlaikymo teikimo forma vienkartine išmoka labiau atitinka vaiko interesus.

8.10. Teismas teisingai įvertino atsakovo motinos L. Š. parodymus. Ieškovė negavo jokių lėšų jokia forma nei kaip paramos, nei kaip vaiko išlaikymo. Atsakovo argumentai dėl 7000 Eur perdavimo per kažkokius trečiuosius asmenis, kurie kažkodėl tuos pinigus neva perdavė liudytojai, o ne ieškovei, neatitinka ne tik objektyvios tiesos, bet ir įstatymo (CK 1.93 straipsnio 2 dalis).

8.11. Atsakovo argumentai dėl teisėjo šališkumo yra nepagrįsti. Procesas pirmosios instancijos teisme truko ilgiau nei metus. Nei atsakovas, nei jo atstovė teismui nušalinimo nereiškė. Kritiškai vertintinas atsakovo atstovės teiginys, kuriuo grindžiamas teisėjo šališkumas, jog šališkai buvo užduotas klausimas, ar liudytoja suinteresuota bylos baigtimi. Toks klausimas yra standartinis ir įprastai užduodamas apklausiant liudytojus. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šališkumas pasireiškė ir atsisakant priimti atsakovo teikiamus įrodymus, tačiau nenurodoma nei kokius, nei kodėl buvo atsisakyta juos priimti. Pagal bylos duomenis visi įrodymai, kurie buvo tinkamai pateikti, buvo įvertinti. Tai, kad atsakovui nepatinka įrodymų įvertinimas, negali būti šališkumo ar teisėjo suinteresuotumo požymiu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais neperžengdamas jo ribų.

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo šalių santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai tvirta vienkartine pinigų suma, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – Turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. 11485, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą.

13. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja. CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų ribojimu apeliacijoje siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos išnagrinėjimą, užtikrinti sąžiningą bylinėjimąsi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-286/2013).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, kad nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, priima ieškovės pateiktus naujus įrodymus.

Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo ir teismo nešališkumo

15. Santuoka yra vienas iš pagrindų asmenims abipusiu susitarimu sukurti šeimos teisinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.7 straipsnis), kuriuose preziumuojamos sutuoktinių tarpusavio teisės ir pareigos, sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.26 straipsnis), turto (CK 3.87 straipsnis) ir vaikų (CK 3.140 straipsnio 1–2 dalys) bendrumas. Santuoka baigiasi, kai vienas iš sutuoktinių miršta ar ji įstatymų nustatyta tvarka nutraukiama. Santuoka gali būti nutraukta arba bendru sutuoktinių sutikimu, arba dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės, arba, esant tam tikroms įstatymo nustatytoms objektyvioms priežastims, vieno iš sutuoktinių prašymu (CK 3.49 straipsnis). Priklausomai nuo santuokos nutraukimo būdo, šalims kyla atitinkami padariniai.

16. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, o CK 3.30 straipsnyje išdėstytos sutuoktinių pareigos išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

Žemesnės instancijos teismas

17. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, kai vienas iš sutuoktinių piktnaudžiauja alkoholiu, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-378/2020, 77 punktas) arba kai vienas iš sutuoktinių daug dėmesio skiria pramogoms ir azartiniams lošimams, neprisideda prie šeimos išlaikymo, nedirba nesant pateisinamų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 38 punktas), tai gali būti pagrindas pripažinti, jog toks sutuoktinis netinkamai vykdo sutuoktinio pareigas ir jas iš esmės pažeidžia.

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

19. Apeliacine tvarka vertinamoje byloje nustatyta, kad atsakovas yra nuteistas už tyčinį nusikaltimą laisvės atėmimo bausme, kurią atlieka Vokietijos laisvės atėmimo įstaigoje. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Tuos pačius argumentus, kuriais yra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada apie ieškovės įrodytą kito sutuoktinio kaltės prezumpciją, atsakovas buvo pateikęs ir pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodomos aplinkybės apie ieškovės nebendravimą su juo bausmės atlikimo metu negali būti vertinamos kaip santuokos iširimo priežastis – akivaizdu, jog tai yra šeimos iširimo pasekmė, nes apeliantas prašo vertinti aplinkybes, jo teigimu, atsiradusias po įkalinimo. Apeliantas pripažįsta, kad pasirinko netinkamą gyvenimo būdą ir dėl to yra kaltas dėl šeimos iširimo. Minėta, jog įstatymas nuteisimo už tyčinį nusikaltimą faktą įtvirtina kaip santuokos iširimo dėl nuteistojo sutuoktinio kaltės prezumpciją. Apeliacinės instancijos teismas neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadą, jog įstatyme nėra įtvirtinta sutuoktinio pareiga siekti išsaugoti faktiškai iširusią santuoką (CPK 185 straipsnis, 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

20. Ieškovės kaltę dėl šeimos iširimo apeliantas įrodinėja savo motinos L. Š. parodymais, tačiau pastebėtina, jog ir ši liudytoja teikė parodymus ne apie ieškovės elgesį šeimoje iki atsakovo nuteisimo, o po pastarojo patekimo į laisvės atėmimo įstaigą. Kita vertus, jos parodymų apie ieškovės išgėrinėjimą, ne visada tinkamai atliekamas motinos pareigas nepatvirtina jokie kiti objektyvios kilmės parodymai.

21. Aplinkybe apie abiejų šalių slapstymąsi Ispanijoje atsakovas nesirėmė pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinio proceso metu dėl jos nepasisakytina. Kita vertus, ši aplinkybė nėra pagrįsta įrodymais ir neturi sąsajumo su apelianto siekiama įrodyti abiejų šalių kalte dėl santuokos nutraukimo.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto argumentai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą yra nepagrįsti.

23. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teisėjo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (žr. pvz., EŽTT sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

24. Šališką pirmosios instancijos teismo nuteikimą apeliantas motyvuoja atsisakymu priimti jo priešieškinį, požiūriu į atsakovą kaip į nuteistą asmenį, nesuprantamo klausimo liudytojai L. Š. pateikimu ir jos parodymų vertinimu ne atsakovo naudai.

25. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.

26. Iš pirmosios instancijos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties matyti, jog priešieškinį buvo atsisakyta priimti dėl to, kad jis buvo pareikštas praėjus daugiau kaip 5 mėnesiams nuo šios nutarties priėmimo. Bylą numatyta nagrinėti iš esmės 2021 m. birželio 7 d. Priešieškinis yra su trūkumais (nesumokėta dalis žyminio mokesčio; nenurodomas reikalavimų faktinis pagrindas, kuris privalo būti nurodytas būtent priešieškinyje, o ne kituose procesiniuose dokumentuose; nepateiktas užsienio kalba surašyto dokumento vertimas į lietuvių kalbą), todėl jį priimant turėtų būti nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o priėmus kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims turės būti nustatytas ne trumpesnis kaip 14 dienų terminas atsiliepimams pateikti. Iki numatytos teismo posėdžio datos minėti terminai gali būti nepasibaigę, dėl ko gali tekti atidėti bylos nagrinėjimą. Ieškovė posėdyje pareiškė prieštaravimą priešieškinio priėmimui. Dėl visų nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog priešieškinio priėmimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą. Be to, pažymėjo, kad priešieškinyje nurodoma, jog atsakovas neprivalo teikti priešieškinio, savo interesus gali visapusiškai ginti pasinaudodamas atsiliepimo į ieškinį procesine forma, priešieškinis reiškiamas iš esmės dėl teismo bei šalių patogumo, jis tik susistemina reikalavimus, jau išdėstytus atsiliepime. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra pateikęs į bylą atsiliepimą į patikslintą ieškinį, rašytinius paaiškinimus, yra atstovaujamas advokato padėjėjos, teismas nusprendė, kad priešieškinio priėmimas gali ne tik užvilkinti bylos nagrinėjimą, bet ir prieštarauti ekonomiškumo principui.

27. Taigi, priešieškinį buvo atsisakyta priimti motyvuota teismo nutartimi, laikantis CPK 143 straipsnyje nustatytų taisyklių, kurios apeliaciniame skunde iš esmės nėra kvestionuojamos, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsisakymas priimti atsakovo priešieškinį kaip nors pakenkė tinkamam bylos išnagrinėjimui arba išreiškia neigiamą teismo požiūrį į atsakovą kaip į nuteistą dėl nusikaltimo padarymo asmenį.

28. CPK 192 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta teismo pareiga išsiaiškinti liudytojo santykius su šalimis, trečiaisiais asmenimis bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės liudytojo parodymams įvertinti, todėl atmestini apelianto argumentai, jog šių aplinkybių aiškinimasis nagrinėjamu atveju reiškia pirmosios instancijos teismo šališkumą. Aplinkybė, kad liudytojos L. Š. parodymus teismas įvertino ne taip, kaip pageidavo atsakovas, savaime nereiškia teismo šališkumo – vadovaujantis CPK 185 straipsniu, teismas įrodymus privalo įvertinti (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas teismui nušalinimo nepareiškė.

29. Vadovaujantis nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo išvada apie šalių šeimos iširimą dėl atsakovo kaltės nekeistina.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir formos

30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalį, tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jie turi teisę bendru sutarimu nustatyti išlaikymo tvarką ir formą (CK 3.193 straipsnio 1 dalis). Tėvams ar vienam jų nevykdant išlaikymo pareigos, išlaikymo forma ir dydis nustatomi teismo sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

31. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

32. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismo šalių dukrai priteista 199,20 Eur per mėnesį išlaikymo suma nėra proporcinga esamai atsakovo finansinei situacijai.

33. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

34. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 32 punktas). Todėl kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus (turimą turtą, pajamas, turimų išlaikytinių skaičių, sveikatą ir pan.) ir kiekvieno vaiko poreikius (sveikatą, gabumus, kurie turi būti lavinami, ir pan.).

35. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatyta šalių vaiko poreikiams patenkinti reikalinga išlaidų suma (468,41 Eur). Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma atitinka vaiko amžių, apskaičiuota tinkamais įvertinus jo poreikius, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose. Be kita ko, atsakovas apeliacinio skundo argumentais ir nepaneigė vaiko poreikiams patenkinti reikalingų lėšų dydžio, nepateikė įrodymų, skaičiavimų, patvirtinančių mažesnę nei pirmosios instancijos teismo nustatytą vaiko poreikiams patenkinti reikalingą lėšų sumą, taigi atsakovas iš esmės nepaneigė teismo sprendimo dėl vaiko poreikių dydžio teisingumo ir pagrįstumo.

36. Tinkamai nustačius vaiko poreikius ir jiems tenkinti reikalingą išlaidų sumą, toliau skaičiuojant išlaikymo vaikui dydį turi būti vertinama tėvų turtinė padėtis, nuo kurios ir priklauso vaiko poreikių tenkinimo lygis.

37. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; pvz., žr. 2015 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015).

38. Sutiktina su atsakovu, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės, jis turi daugiau išlaikytinių nei ji, tačiau pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas į sunkią turtinę padėtį pateko dėl savo elgesio (jis nuteistas už tyčinį nusikaltimą), taigi dabartinė atsakovo finansinė padėtis susiklostė išimtinai dėl jo pasirinkto netinkamo gyvenimo būdo ir nesąžiningo elgesio. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali teisėtai remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006). Atsakovui dėl savo netinkamo gyvenimo būdo patekus sunkią turtinę padėtį, nėra pagrindo ir nukrypti nuo tėvų lygių dalių prisidėti prie savo vaiko išlaikymo principo.

39. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atsakovo argumentu, kad teismo priteistas išlaikymo šalių nepilnametei dukrai dydis pažeidžia vaikų lygybės principą, nes atsakovo sūnui iš pirmosios santuokos priteista kur kas mažesnė (150 Eur/mėn.) suma.

40. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CK 3.198 straipsnyje įtvirtintas vaikų lygybės principas nereiškia, jog visiems vaikams visais atvejais turi būti priteisiamas vienodas išlaikymas. Išlaikymo dydis kiekvienam vaikui priklauso nuo individualių jo poreikių ir kito vaiko tėvo galimybių teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011). Todėl vaikų, turinčių tik vieną bendrą tėvą (motiną), išlaikymo dydis gali skirtis, be kita ko, priklausomai ir nuo kito tėvo (motinos) finansinių galimybių. Svarbiausia tokiose situacijose yra įvertinti, kad vienam vaikui teikiamas didesnis išlaikymas nepažeistų vaiko iš kitų santykių interesų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu: jei po teismo sprendimo pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 23 punktas).

41. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-3616-1043/2017 buvo nutraukta pareiškėjų R. U. ir A. U. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patvirtinta pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria atsakovas įsipareigojo sūnaus A. U. išlaikymui teikti periodinėmis išmokomis po 150 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šis atsakovo sūnus, atstovaujamas savo įstatyminės atstovės, turi teisę atskiroje byloje reikšti reikalavimą dėl nustatyto išlaikymo formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė šalių dukteriai didesnę išlaikymo sumą, nei buvo priteista atsakovo sūnui.

42. Nesutiktina su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė išlaikymą šalių dukrai vienkartine išmoka.

43. Spręsdamas dėl išlaikymo formos nustatymo apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Taigi, išlaikymas vaikui reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad būtų maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant į vaiko interesus ir tėvų turtinę padėtį. Teismas savo iniciatyva gali parinkti tokią išlaikymo formą, kokia labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo formos parinkimo kriterijai yra šie: vaiko poreikiai, jo amžius, sveikatos būklė, tėvų turtinė padėtis, tėvų turto struktūra, gaunamų pajamų dydis, periodiškumas, tėvo (motinos) gebėjimas tinkamai tvarkyti turtą ir gauti iš jo pajamas vaikų išlaikymui ar kitaip tenkinti vaikų poreikius iš priteisto turto.

44. Išlaikymas dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Ši išlaikymo forma paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatinių pajamų (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu.

45. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas prie dukters išlaikymo nuo 2019 m. liepos 1 d. visiškai neprisidėjo. Iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutarties matyti, kad atsakovas 2019 m. rugpjūčio 7 d. buvo sulaikytas Ispanijoje (sulaikymo pagrindas – Europos arešto ir perdavimo orderis Vokietijai dėl dalyvavimo nusikalstame susivienijime ir vagystėje EAO Nr. 133/2019). Nutartyje taip pat nurodyta, kad atsakovas šiuo metu įkalinimo įstaigoje „JVA Schwabisch“ atlieka teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kurios pabaigos data 2026 m. kovo 17 d. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovas neturi galimybės teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis, nes jo pajamos nepakankamos išlaikymo prievolei vykdyti. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas turi itin daug kreditorių, dėl to išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas bei išieškojimas gali pasunkėti. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 53/209 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurie yra įkeisti hipotekos turėtojui AB ,,Swedbank“. Šis turtas taip pat areštuotas. Iki ginčijamo sprendimo priėmimo už atsakovą įmokas bankui mokėjo ieškovė. Reikšminga aplinkybė, kad šalių dukra (kaip ir kitas atsakovo nepilnametis vaikas) yra atsakovo kreditorė dėl išlaikymo, jos reikalavimas priverstine tvarka išieškant iš atsakovo turto būtų tenkinamas pirmąją eile ir taip ji įgytų pirmenybę prieš kitus trečiosios eilės kreditorius (CPK 754 straipsnio 2 dalis).

46. Įvertinusi šiuos argumentus teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog labiausiai vaiko interesus atitiktų išlaikymo forma tvirta pinigų suma (38 411,26 Eur). Tokia išlaikymo forma labiau atitiks vaiko interesus gauti išlaikymą, bus efektyvesnė ir ekonomiškesnė. Be kita ko, atsakovas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui ir nenurodė, kad artimiausiu metu galėtų teikti dukrai išlaikymą ar bent prisidėti prie tokio išlaikymo, apeliacinio skundo argumentus siedamas su jo dalies paskolos grąžinimu 2047 metais.

47. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas šalių dukrai išlaikymą tvirta pinigų suma, atėmė vienintelį realų išlaikymo lėšų šaltinį – išmoką pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymą. Pažymėtina, kad visų pirma abu tėvai yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, todėl šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems (taip pat ir valstybei). Antra, valstybės pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymą mokama suma (iki 1,8 bazinės socialinės išmokos dydžio, nuo 2021 m. sausio 1 d. tokia išmoka galėjo būti iki 72 Eur) padengtų tik nedidelę iš atsakovo priteistinos sumos dalį (maždaug 36 procentus) ir neužtikrintų visų mergaitės būtinųjų poreikių tenkinimo. Be kita ko, reikšminga aplinkybe laikytina ir tai, kad atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. balandžio 23 d. įkalinimo įstaigoje gavo 1143,86 Eur pajamų, pvz. 2021 m. vasario mėn. gavo 188,04 Eur, o 2021 m. kovo mėn. 235,93 Eur, tačiau iš šių pajamų neskyrė savo dukrai net ir dalies išlaikymo, nurodydamas, kad šias pajamas išnaudoja mokamai televizijai, mokamiems telefono skambučiams, įvairesnei mitybai (atsakovo 2021 m. gegužės 11 d. priešieškinyje nurodytos aplinkybės), taigi jis savo poreikius iš esmės laiko svarbesniais nei nepilnametės dukters, kurios išlaikymas išimtinai tenka ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtas apelianto argumentas rodo jo siekį ne pačiam teikti išlaikymą savo nepilnametei dukrai, o šią naštą iš dalies perkelti valstybei.

48. Vadovaujantis nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo vaikui priteisimo tiek jo dydžio, tiek formos aspektais yra teisėta ir pagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir teisminę praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme

50. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ieškovė patyrė 450 Eur advokato pagalbos išlaidų. Ieškovė pateikė šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus - PVM sąskaitą-faktūrą MSP NR. 1106/2022 450 Eur sumai ir patvirtinimus apie lėšų įskaitymus į kliento sąskaitą, 2022 m. sausio 29 d. 242 Eur ir 2022 m. vasario 2 d. 208 Eur. Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos (CPK 98 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

51. Apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 17,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 17,12 Eur (septyniolika eurų 12 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Virginija GudynienėIzolda NėnienėEdita Šliumpienė