Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Timita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Go4Rent“ dėl sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė teismo: 1) pakeisti ieškovės ir atsakovės UAB „Go4Rent“ 2022 m. vasario 4 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. FL_R_I_2101311 nutraukimo pagrindą, pripažįstant, kad išperkamosios nuomos sutartis nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 7 d. dėl to, kad perduotas automobilis Lexus RX, valsybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo su trūkumais, kurie atsakovės UAB „Go4Rent“ nebuvo aptarti ir ieškovei nežinomi, o dėl šių daikto trūkumų jo neįmanoma naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas; 2) nutraukti ieškovės ir atsakovių 2022 m. vasario 4 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. FL_R_I_2101311; 3) pripažinti atsakovei UAB „Timita“ nuosavybės teises į automobilį Lexus RX, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 4) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Go4Rent“ 1 051,09 Eur sumokėtos sumos; 5) priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Timita“ 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Ieškovė nurodė, kad 2022 m. vasario mėnesį pagal skelbimą internete išsirinko atsakovės UAB „Timita“ už 7 500 Eur parduodamą automobilį Lexus RX (toliau – automobilis). Ieškovė nuvyko į automobilių pardavimo aikštelę ir apžiūrėjo automobilį, įsitikino, kad jis važiuoja, jam yra atlikta techninė apžiūra, todėl nusprendė jį įsigyti. Atsakovės UAB „Timita“ atstovai pasiūlė, kad automobilio pirkimą finansuotų atsakovė UAB „Go4Rent“, todėl šalys 2022 m. vasario 4 d. sudarė trišalę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. FL_R_I_2101311 (toliau – pirkimo–pardavimo sutartis), pagal kurią atsakovė UAB „Timita“ pardavė, o atsakovė UAB „Go4Rent“ įsigijo automobilį, kurį perdavė ieškovei. Tą pačią dieną, 2022 m. vasario 4 d., ieškovė su atsakove UAB „Go4Rent“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. FL_R_I_2101311 (toliau – išperkamosios nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo mokėti 60 mėnesių po 255,51 Eur dydžio įmoką per mėnesį. Nuosavybės teisės į automobilį buvo įregistruotos UAB „Go4Rent“ vardu, o ieškovė įregistruota, kaip automobilio valdytoja.

3. Įsigijus automobilį, paaiškėjo, kad jis netinkamas naudoti pagal paskirtį. MB „222E“ sudarė sąrašą būtinų automobilio remonto darbų už 865 Eur sumą. Panevėžio techninės apžiūros centras 2022 m. gegužės 17 d. atlikęs privalomąją transporto priemonės techninę apžiūrą nustatė eilę neatitikimų techniniams reikalavimams. Dėl to ieškovė atsakovei UAB „Timita“ pareiškė pretenziją, į kurią atsakovė neatsakė. Automobilis netinkamas eksploatuoti, juo buvo nuvažiuota 1 385 kilometrai. Atsakovė UAB „Timita“, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu patvirtino, kad automobilis neturi paslėptų defektų. Dėl to UAB „Timita“ yra atsakinga už netinkamą automobilio kokybę. Nutraukus abi sutartis, automobilis grąžintinas atsakovei UAB „Timita“, o atsakovė UAB „Go4Rent“ ieškovei turi grąžinti 1 051,09 Eur sumą. Ieškovė, įsigijusi automobilį, kuriuo negali naudotis, patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą (dvasinių išgyvenimų, nepatogumų), kuri turi būti priteista iš atsakovės UAB „Timita“.

4. Atsakovė UAB „Timita“ nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad automobilis buvo perduotas ieškovei po techninės būklės patikrinimo. Automobilis buvo įsigytas iš užsienio ir iki jo perdavimo ieškovei nebuvo eksploatuotas. Ieškovės vyras yra profesionalas, įsigijęs ne vieną automobilį. Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu jis turėjo galimybę automobilį patikrinti. Automobilis perdavimo metu buvo tinkamas eksploatuoti. Pakartotinė techninė apžiūra buvo atlikta praėjus tam tikram automobilio eksploatavimo laikui. Automobilio trūkumai galėjo atsirasti jo eksploatavimo metu. Automobilis yra daugiau nei 15 metų senumo, juo buvo nuvažiuota daugiau nei 283 000 km. Dėl to ieškovės nuvažiuotų 1 385 km pakanka nustatytiems gedimams atsirasti. Ieškovė nepateikė įrodymų, kaip pasireiškė patirta neturtinė žala. Atsakovė pati susisiekė su ieškove ir geranoriškai siūlė nutraukti sutartį, tačiau ieškovė nesutiko. Ieškovė nepatyrė nuostolių, nes nėra duomenų, ar automobilio remonto darbai buvo atlikti.

5. Atsakovė UAB „Go4Rent“ neutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad iš ieškovės gavo 1 051,09 Eur, tačiau ši suma nepadengė ieškovės skolos atsakovei. Dėl to 2022 m. gegužės 26 d. ieškovei buvo pasiūlyta nutraukti išperkamosios nuomos sutartį, sumokant tik 400 Eur sutarties sudarymo mokestį. Tačiau ieškovė nesutiko ir toliau nemokėjo nuomos įmokų, todėl sutartis buvo nutraukta, o automobilis atsiimtas. Netikslinga automobilį grąžinti atsakovei UAB „Timita“, nes jis priklauso UAB „Go4Rent“, kuri ketina automobiliu toliau disponuoti, vykdydama veiklą. Ieškovei buvo pateikta detali informacija apie parduodamą automobilį, pridėtos nuotraukos. Be to, ieškovė turėjo galimybę automobilį apžiūrėti, jį įvertinti ir išbandyti. Suteikta informacija buvo pakankama vidutiniam vartotojui įvertinti perkamą daiktą. Tai, kad įsigijimo metu automobilis buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatacijai, patvirtina ir automobiliui atlikta techninė apžiūra. Ieškovė naudojosi automobiliu, todėl turėjo mokėti nuomos mokestį. Ieškovė tik gegužės mėnesį paprašė leisti nemokėti nuomos mokesčio. Ieškovės skola susidarė, nes nebuvo mokamas nuomos mokestis, automobilis nebuvo grąžintas. Nutraukus išperkamosios nuomos sutartį, pačiai atsakovei teko iš Panevėžio automobilį atsiimti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. kovo 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Timita“ iš ieškovės L. P. 740 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas nustatė, kad didžioji dalis techninės apžiūros rezultatų ataskaitoje nurodytų nustatytų automobilio trūkumų, susijusių su apšvietimu, turėjo ir galėjo būti akivaizdžiai matomi automobilio įsigijimo metu. Pati ieškovė patvirtino, kad ji turėjo galimybę minėtą automobilį apžiūrėti, juo pavažinėti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė turėjo galimybę suvokti ir matyti automobilio trūkumus, kurių identifikavimui nereikalingos specialios žinios. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad trūkumai, susiję su apšvietimo sistema, negalėjo būti žinomi ieškovei, įsigyjant (išsinuomojant) automobilį.

8. Teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ir kiti nurodyti trūkumai – pakabos gedimas bei per didelis išmetamųjų dujų kiekis – egzistavo iki ieškovei įsigyjant automobilį, kad jie buvo sąmoningai paslėpti. Tiek ieškovė, tiek liudytoju apklaustas jos sutuoktinis nurodė, kad įsigijusi automobilį ieškovė juo važinėjo į darbą (mėnesį) ir pravažiavo apie 1 400 km. Taigi, nurodytų trūkumų atsiradimą galėjo sąlygoti ir ieškovės automobilio eksploatavimas. Be to, akivaizdu, kad įsigydama 2007 m. pagamintą automobilį, ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Naudotas daiktas buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilis jo įsigijimo metu atliko savo tiesioginę funkciją, t. y. juo buvo galima važiuoti.

9. Išvadą dėl automobilio (ne)galimumo dalyvauti eisme priima specialius įgaliojimus turinčios įstaigos, tačiau, nagrinėjant bylą dėl parduoto automobilio atitikties kokybės reikalavimams, reikšmingas aplinkybes turi įrodyti šalys, kurios jomis remiasi (CPK 12, 178 straipsnis). Dėl to, ieškovei nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis turėjo paslėptų trūkumų, pateiktas techninės apžiūros dokumentas negali būti laikomas neginčijamu pardavėjo kaltės įrodymu. Specializuotos įstaigos atlikta techninė apžiūra iš esmės vertinama, kaip vienas iš įrodymų, bendrame įrodomosios medžiagos kontekste, o nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sandorio sudarymo metu automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą.

10. Teismas nusprendė, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų, byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad buvo parduotas netinkamas naudoti daiktas (ar turintis paslėptų trūkumų), atitinkamai nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimų dėl išperkamosios nuomos sutarties Nr. nutraukimo pagrindo pakeitimo į CK 6.498 straipsnio 4 punkte numatytą pagrindą, o taip pat ir tenkinti kitų išvestinių ieškinio reikalavimų – nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties, automobilį pripažinti atsakovės UAB „Timita“ nuosavybe ir priteisti ieškovei iš atsakovės UAB „Go4Rent“ 1 051,09 Eur nuomos mokesčio. Nenustačius, kad daiktas ieškovei buvo perduotas netinkamas naudoti, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė turi teisę susigrąžinti sumokėtą nuomos mokestį. Priešingai, ieškovė turėjo pareigą (iki sutarties nutraukimo) laiku mokėti sutartas nuomos įmokas, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas (CPK 185 straipsnis).

11. Patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 3 000 Eur suma, teigdama, kad dėl susidariusios situacijos ji išgyveno, sunkiai miegojo naktimis, turėjo kreiptis į gydytojus. Ieškovė nepateikė savo teiginius pagrindžiančių leistinų įrodymų, apsiribodama tik žodiniu paaiškinimu. Taigi, byloje nesant ieškovės nurodomas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), teismas konstatavo, kad tokios žalos atsiradimas neįrodytas, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Ieškovė L. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1. Teismas nepagrįstai ieškovei, kaip pirkėjai, taikė aukštą atidumo standartą, neatitinkantį Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas teigė, kad dalis automobilio trūkumų galėjo būti nesunkiai matomi jau sutarties sudarymo metu. Tačiau pardavėjas atsako už visus, o ne tik paslėptus, parduodamo daikto trūkumus. Pareiga išsamiai patikrinti parduodamo daikto kokybę, negali būti perkeliama pirkėjui. Ieškovė nebuvo tik pirkėja, bet tuo pačiu ir vartotoja – silpnesnioji sandorio šalis. Pagal teismų praktiką pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą. Už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas. Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybės, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.

12.2. Ieškovė, įsigijusi automobilį, juo nuvažiavo tik apie 1 400 kilometrų, t. y. nedidelį atstumą. Apie automobilio defektus ieškovė raštu pranešė atsakovei 2022 m. kovo 16 d. Sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti, kad parduotas daiktas yra netinkamos kokybės, t. y. kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas. Nei viena iš atsakovių nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kad automobilį ieškovė būtų eksploatavusi netinkamai.

12.3. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad automobilis buvo penkiolikos metų senumo. Automobilio amžius savaime nėra pateisinimas bet kokių jo trūkumų, tame tarpe ir tokių, kurie nebuvo nurodyti pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, ir kurie užkerta kelią eksploatacijai. Ir naudotą daiktą įsigijęs pirkėjas turi teisėtą pagrindą manyti, kad bent kažkurį laiką juo galės saugiai naudotis pagal tiesioginę paskirtį. Esminiai automobilio trūkumai išryškėjo ne po tam tikro laiko, bet iš karto, tą pačią dieną, įregistravus sandorį ir grįžtant namo.

12.4. Teismai turi pareigą aiškintis, ar perkamas daiktas atitiko jam reiškiamus bendruosius reikalavimus. Vien konstatuoti faktą, kad automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra ir automobilis pripažintas tinkamu eksploatacijai, nepakanka. Teismas pervertino aplinkybę, kad pirkimo–pardavimo metu automobilis turėjo galiojančią techninę apžiūrą. Techninės apžiūros dokumentas, kuriuo konstatuota, kad automobilis iki sutarties sudarymo atitiko techninius reikalavimus, nėra svaresnis įrodymas už ieškovės pateiktą dokumentą, kuriame nustatyti automobilio trūkumai. Konstatavus, kad automobilis dėl savo techninės būklės nebuvo tinkamas eksploatuoti pagal paskirtį, turi būti taikomos netinkamos kokybės daikto pardavimo pasekmės.

13. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Go4Rent“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas teisingai įvertino, kad didžioji dalis trūkumų, kurie nurodyti techninės apžiūros rezultatuose, susiję su apšvietimu ir turėjo bei galėjo būti akivaizdžiai matomi automobilio įsigijimo metu. Pati ieškovė patvirtino, kad turėjo galimybę suvokti ir matyti automobilio trūkumus, kurių identifikavimui nereikalingos specialios žinios, netgi galėjo jį išbandyti ir pavažiuoti. Nėra pagrindo konstatuoti, kad kiti nurodyti trūkumai – per didelis išmetamųjų dujų kiekis ar pakabos gedimas – jau egzistavo įsigyjant automobilį. Ieškovei sutarties sudarymo metu buvo pateikta visa būtina, pardavėjos turima ir tinkama informacija. Ieškovė turėjo galimybes automobilį įvertinti ir tinkamai apsispręsti dėl pasirinkimo bei savo poreikių. Pagal CK 6.328 straipsnį pirkėjas nuo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo turi teisę prieš mokėdamas ar prieš priimdamas daiktus juos patikrinti bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, kurie atitinka protingumo kriterijus.

13.2. Pagal CK 6.333 straipsnį pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tačiau ieškovė neįrodė, kad pirkimo–pardavimo metu parduodamas automobilis iš esmės negalėjo būti eksploatuojamas ir kad minėti trūkumai buvo būtent sutarties sudarymo metu. Be to, automobiliui galiojo techninė apžiūra, kuri laikytina vienu iš esminių įrodymų, patvirtinančių, kad automobilis buvo tinkamas eksploatacijai ir dalyvavimui eisme. Pardavimo metu automobilis tiesioginę funkciją atliko ir jokių esminių gedimų, neleidžiančių jo eksploatuoti, nebuvo. Ieškovė neturėjo teisės vienašališkai sustabdyti Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutarties vykdymo ir nemokėti nuomos įmokų iki pat sutarties nutraukimo.

14. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Timita“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1. Teismas labai aiškiai ir teisingai konstatavo, kad parduodamas naudotas daiktas (automobilis) dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobiliui buvo atlikta techninė apžiūra, kurios metu buvo nustatyta, kad automobilį leidžiamą eksploatuoti. Tai reiškia, kad sandorio sudarymo momentu automobilio pakabos, išmetamųjų dujų kiekis ir kiti parametrai atitiko automobiliui keliamus reikalavimus. Atsakovė negali paaiškinti, dėl kokių priežasčių, praėjus tam tikram laikui, automobiliui atliekant techninę apžiūrą, buvo uždrausta automobiliui dalyvauti viešajame eisme.

14.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tokie galimi trūkumai, kaip šviesų intensyvumas ar dalies LED lempučių neveikimas, ieškovės galėjo ir turėjo būti matomi sandorio sudarymo metu. Teismas teisingai įvertino, kad, atsižvelgiant į automobilio amžių ir ridą, nereikia tikėtis tokios pat kokybės, kaip naujo automobilio. Pati ieškovė patvirtino, kad ji turėjo galimybę automobilį apžiūrėti, juo pavažinėti. Dėl to yra pagrindas išvadai, kad ieškovė turėjo galimybę suvokti ir matyti automobilio trūkumus, kurių identifikavimui nėra reikalingos specialios žinios. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad trūkumai, susiję su apšvietimo sistema, negalėjo būti žinomi ieškovei įsigyjant (išsinuomojant) automobilį.

14.3. Teismas pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ir kiti nurodyti trūkumai – pakabos gedimas bei per didelis išmetamųjų dujų kiekis – egzistavo iki ieškovei įsigyjant automobilį ir, kad jie buvo sąmoningai paslėpti. Tiek ieškovė, tiek liudytoju apklaustas jos sutuoktinis nurodė, kad įsigijusi automobilį ieškovė juo važinėjo į darbą (mėnesį) ir pravažiavo apie 1 400 km. Taigi nurodytų trūkumų atsiradimą galėjo sąlygoti ir ieškovės automobilio eksploatavimas. Be to, įsigydama 2007 m. pagamintą automobilį, ieškovė negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas. Automobilis buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Automobilis jo įsigijimo metu atliko savo tiesioginę funkciją, t. y. juo buvo galima važiuoti. Byloje nėra jokių įrodymų (pateiktų iš sveikatos priežiūros įstaigų) apie patirtus ieškovės išgyvenimus ir t.t.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Byloje yra kilęs ginčas dėl netinkamos kokybės automobilio pardavimo, automobilio pirkimo– pardavimo sutarties nutraukimo, išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo pagrindo ir 1 051,09 Eur sumokėtų įmokų grąžinimo bei 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pagal trišalę ieškovės ir atsakovių 2022 m. vasario 4 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį atsakovė UAB „Timita“ už 7 500 Eur pardavė 2007 m. pagamintą automobilį atsakovei UAB „Go4Rent“, kuri įsipareigojo išperkamosios nuomos pagrindu automobilį perduoti valdyti ieškovei (el.b., l. 13-18). Ieškovė su atsakove UAB „Go4Rent“ 2022 m. vasario 4 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, pagal kurią automobilis buvo perduotas valdyti ieškovei, o ieškovė įsipareigojo 60 mėnesių, iki 2027 m. vasario 7 d., mokėti atsakovei po 255,51 Eur dydžio įmokas per mėnesį (el.b., l.5-12).

16. Automobilis ieškovei buvo perduotas turto perdavimo–priėmimo naudotis ir valdyti aktu, automobilio trūkumai nenustatyti (el.b., l. 22). MB „222E“ nustatė automobilio trūkumus, kurių pašalinimo kaina, kartu su darbais sudarė 865 Eur (el.b., l. 23). Dėl to ieškovė 2022 m. kovo 16 d. pateikė atsakovei UAB „Timita“ pretenziją dėl netinkamos kokybės daikto (el.b., l. 27). 2022 m. gegužės 17 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitos išvadoje nurodyta, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų, ši išvada nesuteikia teisės dalyvauti viešajame eisme (el.b., l. 24-25).

17. Ieškovė nuo 2022 m. vasario 5 d. iki 2022 m. liepos 12 d. pagal išperkamosios nuomos sutartį sumokėjo atsakovei UAB „Go4Rent“ iš viso 1 051,09 Eur (el.b., l. 28-40; 131). Atsakovė UAB „Go4Rent“ 2022 m. lapkričio 9 d. pranešimu nutraukė su ieškove sudarytą išperkamosios nuomos sutartį, nurodydama, kad sutartis nutraukiama nuo 2022 m. lapkričio 7 d., nes ieškovė nesumokėjo skolos per papildomai suteiktą terminą, taip pat nurodė, kad ieškovė turi iki 2022 m. lapkričio 16 d. sumokėti atsakovei iš viso 10 067,21 Eur ir grąžinti automobilį (el.b., l. 132-133). Automobilis 2022 m. lapkričio 25 d. turto priėmimo–perdavimo aktu buvo grąžintas atsakovei UAB „Go4Rent“ (el.b., l. 147). Ieškovė 2022 m. birželio 20 d. teisme pateikė ieškinį atsakovėms dėl sutarčių nutraukimo, sumokėtų sumų grąžinimo ir žalos atlyginimo.

Dėl automobilio trūkumų ir pardavėjo atsakomybės

18. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas taikė ieškovei nepagrįstai aukštą atidumo standartą, neatitinkantį teismų praktikos, netinkamai įvertino ieškovės pateiktus įrodymus, tuo tarpu atsakoves faktiškai atleido nuo pareigos įrodyti, jog nustatyti automobilio trūkumai atsirado dėl ieškovės kaltės. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad automobilis yra 15 metų senumo, nes pagal teismų praktiką ir naudotas daiktas turi būti tinkamas naudoti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais ieškovės argumentais.

19. Pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Pagal šio straipsnio 2 dalį įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.

20. Pagal CK 6.431¹ straipsnį motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui. Pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė išperkamosios nuomos sutartimi siekė įsigyti naudotą automobilį. Atsakovės UAB „Timita“ 2022 m. vasario 4 d. komerciniame pasiūlyme buvo nurodyta, kad automobilis jai priklauso nuo 2021 m. kovo 21 d., pirmosios registracijos data – 2007 m. birželio 22 d., Lietuvoje neeksploatuota, automobilio techninė apžiūra galioja iki 2024 m. vasario mėnesio (el.b., l. 19-21). Ieškovės ir atsakovių paaiškinimai bei liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovė su savo sutuoktiniu apžiūrėjo automobilį, pabandė juo važiuoti apie 300-400 m, esminių trūkumų nenustatė, todėl nutarė įsigyti šį automobilį.

22. Pagal kasacinio teismo praktiką, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, CK XXIII skyriaus taisyklės taikomos ir naudoto daikto, nagrinėjamu atveju – naudoto automobilio, pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

23. Aiškindamas parduodamo naudoto ir naujo daikto skirtumus kokybei keliamų reikalavimų aspektu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį. Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017).

24. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

25. Nei įstatymas, nei šalių pirkimo–pardavimo sutartis nenustato privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas (CK 6.337 straipsnis), todėl pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis). Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo naudoto daikto kokybę, jei įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo arba negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018).

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-454-611/2018).

27. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra pasisakęs dėl įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims tokio pobūdžio bylose, - sprendžiant dėl parduoto daikto kokybės, pirkėjas turi įrodyti parduoto daikto trūkumų faktą, t. y. kad parduotas daiktas neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), kad jo negalima naudoti pagal paskirtį, kad jis neatitinka kokybės reikalavimų, reiškiamų tokio pobūdžio daiktams, ir kad pirkimo metu jis nežinojo ir jam negalėjo būti žinoma apie parduoto daikto trūkumus. Tačiau aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-505-686/2016; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2020).

28. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė teismui MB „222E“ pažymą, kurioje nustatyti šie automobilio trūkumai: sudilę pusašio lankstas, priekinis ir galinis rato guoliai, variklio galvos dangtelio tarpinė, galinė stabilizatoriaus traukė, ir įvorė, kuro bako užpylimo vamzdžiai (nudėvėti), kondicionieriaus freonas (el.b., l. 23). Šie trūkumai išryškėjo jau 2022 m. kovo pradžioje, t. y. praėjus tik mėnesiui nuo automobilio įsigijimo, nes jau 2022 m. kovo 16 d. ieškovė pateikė pretenziją atsakovei UAB „Timita“ dėl netinkamos kokybės daikto, teiraudamasi, kaip automobilis buvo praėjęs techninę apžiūrą, nurodydama nustatytus trūkumus ir reikalaudama susisiekti su ja dėl automobilio grąžinimo arba remonto (el.b., l. 27).

29. Ieškovė taip pat pateikė teismui 2022 m. gegužės 17 d. privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų ataskaitą kurioje nurodyta, kad automobilis neatitinka techninių reikalavimų, jo dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas (el.b., l. 24-25). Apžiūros metu nustatyti dideli žibintų trūkumai: priekinių žibintų skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų (a); priekinio žibinto valymo arba apiplovimo įtaisas neveikia – kai artimosios šviesos žibinto šviesos šaltinio arba bendras šviesos šaltinio modulio LED etaloninis šviesos srautas didesnis kaip 2 000 liumenų; priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai ir galinio kontūro gabarito žibintai ir dieniniai žibintai nešviečia arba yra šviesos šaltinio defektas (-ų) – kai tai yra daugiau kaip vienas iš kelių tos pačios paskirties (priekiniai, šoniniai, galiniai gabarito žibintai arba dieniniai) žibintų arba panaudotas netinkamas šviesos šaltinis (dešinė priekis, kairė priekis); posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintuose yra šviesos šaltinio defektų – nešviečia arba LED atveju veikia mažiau kaip 2/3 visų LED žibintų kairė šonas ant sparno; priekinių ir galinių rūko žibintų šviesos pluošto riba sklinda aukščiau nei priekinių žibintų šviesos pluošto riba; galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibinte yra šviesos šaltinio defektų, kai tai yra pavienis šviesos šaltinis arba pažeisti visi daugialypiai šviesos šaltiniai.

30. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nurodyti automobilio trūkumai, susiję su apšvietimu, priešingai, negu įvertino pirmosios instancijos teismas, negalėjo būti akivaizdžiai matomi automobilio įsigijimo metu. Techninėje apžiūroje nėra užfiksuota, kad žibintai nešviestų, tačiau nustatyta, kad jų skleidžiamas šviesos srauto pokrypis neatitinka nustatytų reikalavimų, yra šviesos šaltinių defektų, veikia mažiau kaip 2/3 visų LED žibintų. Taigi šie trūkumai galėjo būti nustatyti tik specialistų ir negalėjo būti pastebėti atidaus pirkėjo.

31. Techninės apžiūros ataskaitoje nustatyti ir kiti dideli automobilio trūkumai: pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje); benzininio variklio CO kiekis išmetamosiose dujose viršija ribines vertes. Taip pat techninės apžiūros ataskaitoje nustatyti nedideli trūkumai: veidrodis arba netiesioginio matymo įtaisas nežymiai pažeistas arba atsilaisvinusi paslanki jungtis; atbulinės eigos žibintuose yra šviesos šaltinio defektų; purvasaugis susidėvėjęs (suskirdęs) arba nepatikimai, netinkamai pritvirtintas; gesintuvas, M1 ir N1 klasių transporto priemonės neatitinka nustatytų reikalavimų; nėra arba nesukomplektuotas trikampis avarinio sustojimo ženklas, trūksta dalių; pirmosios pagalbos rinkinys nesukomplektuotas arba neatitinka nustatytų reikalavimų (el.b., l. 24-25).

32. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pakabos gedimas ir per didelis išmetamųjų dudjų kiekis nebuvo paslėpti trūkumai ir galėjo atsirasti ieškovei eksloatuojant automobilį. Pažymėtina, kad nustatyti išmetamųjų dujų kiekio nėra galimybės vien tik jį apžiūrint įsigijimo metu, taip pat ir pirkimo metu jau egzistavęs pakabos gedimas galėjo išryškėti tik po automobilio įsigijimo.

33. Kasacinio teismo nuosekliai formuojamoje įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų (CPK 176, 185 straipsniai) aiškinimo ir taikymo praktikoje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2014; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 63 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018, 22, 23 punktai; kt.).

34. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė (pirkėja) tinkamai įgyvendino jai tenkančią įrodinėjimo pareigą ir įrodė įsigyto daikto – naudoto automobilio kokybės trūkumus (žibintų, lanksto ir variklio gedimus), dėl kurių automobilio naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį nėra įmanoma. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino techninės apžiūros dokumentą. Pažymėtina, kad lanksto ir variklio trūkumai taip pat buvo nustatyti ir 2022 m. kovo pradžioje atliktoje MB „222E“ pažymoje. Aplinkybė, kad šie trūkumai išryškėjo praėjus tik vienam mėnesiui po automobilio įsigijimo, o jau po trijų mėnesių nuo įsigijimo automobilio dalyvavimas eisme tapo draudžiamas, leidžia daryti išvadą, kad nustatyti trūkumai egzistavo jau automobilio įsigijimo metu.

35. Pažymėtina, kad pardavėja (atsakovė UAB „Timita“), nurodydama, jog automobilis buvo tinkmos būklės, techninės apžiūros metu nebuvo nustatyta jokių trūkumų, o nurodytiems trūkumams atsirasti užteko ieškovės nuvažiuotų 1 385 km, nepateikė jokių duomenų, patvirtinačių automobilio būklę jo pardavimo metu. Atsakovės nurodomos aplinkybės neatleidžia pardavėjos nuo įrodinėjimo pareigos bei jos atsakomybės pardavus netinkamos kokybės daiktą.

36. Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, perkeldamas ją ieškovei, nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog parduotas automobilis buvo netinkamos kokybės, neatitiko įprastų kokybės reikalavimų, kad automobilio trūkumus buvo galima pastebėti jo įsigijimo metu, o kiti galėjo atsirasti po jo įsigijimo, ieškovei nuvažiavus 1 400 km. Būtent UAB „Timita“, kaip pardavėja, turėjo įrodyti, kad pardavė tinkamos kokybės daiktą, o ne ieškovė turėjo įrodyti trūkumų atsiradimo priežastis.

37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė 2022 m. kovo 16 d. pretenziją buvo informavusi atsakovę UAB „Timita“ dėl netinkamos kokybės daikto (el.b., l. 27). Tačiau atsakovė nesiėmė jokių veiksmų, kad įsitikintų, kokie nustatyti parduoto daikto trūkumai. Atsakovė taip pat nepateikė teismui, kokio turinio atsakymą ji išsiuntė ieškovei. Kadangi byloje aplinkybės, kurias turėjo įrodyti atsakovė (pardavėja), nėra įrodytos, su tuo susijusių neigiamų pasekmių rizika tenka atsakovei, kaip pardavėjui, o ne ieškovei, kaip pirkėjai.

38. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, kad pagal išperkamosios nuomos sutartį jai perduotas naudotas automobilis buvo su trūkumais, kurie buvo neleisti, trukdantys transporto priemonę naudoti pagal paskirtį, automobilis neatitiko kokybės reikalavimų, o vartotoja negalėjo žinoti apie parduoto naudoto daikto trūkumus. Taip pat pripažintina, kad nustatyti automobilio gedimai yra esminiai ir ieškovė, siekdama įsigyti automobilį ir perėmusi jį naudojimui, iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytų sutarčių – galimybės automobilį eksloatuoti (juo važinėti).

Dėl pirkimo–pardavimo ir išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo pagrindų ir pasekmių

39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilis ieškovei buvo perduotas pagal jos ir atsakovių sudarytą trišalę pirkimo–pardavimo sutartį ir ieškovės su atsakove UAB „Go4Rent“ sudarytą išperkamosios nuomos sutartį. Šiuo metu išperkamosios nuomos sutartis yra nutraukta nuo 2022 m. lapkričio 7 d., automobilis yra pas atsakovę UAB „Go4Rent“. Atsakovė UAB „Go4Rent“ 2022 m. lapkričio 9 d. pranešime yra nurodžiusi, kad sutartis nutraukta, nes ieškovė nesumokėjo skolos per papildomai suteiktą terminą, todėl ieškovė turi iki 2022 m. lapkričio 16 d. sumokėti atsakovei iš viso 10 067,21 Eur (el.b., l. 132-133). Ieškovė ieškiniu prašė pakeisti išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo pagrindą ir pripažinti, kad sutartis buvo nutraukta, nes perduotas automobilis buvo su trūkumais, dėl kurių jo nebuvo įmanoma naudoti pagal paskirtį, taip pat prašė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti automobilį pardavėjai UAB „Timita“, o ieškovei priteisti iš atsakovės UAB „Go4Rent“ 1 051,09 Eur, sumokėtų pagal išperkamosios nuomos sutartį.

40. Ieškovė ieškinyje paaiškino, kad jai nusprendus automobilį įsigyti, atsakovės UAB „Timita“ atstovai pasiūlė, kad jo pirkimą finansuotų atsakovė UAB „Go4Rent“, todėl buvo sudaryta trišalė pirkimo–pardavimo sutartis, kurios šalys: UAB „Timita“ – pardavėja, UAB „Go4Rent“ – pirkėja, ieškovė – klientė (el.b., l. 1-2; 13-18). Pagal pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.1 punktą pirkėjas įsipareigojo iš pardavėjo pirkti, o pardavėjas įsipareigojo pirkėjui parduoti sutartyje nurodytą turtą. Pagal šios sutarties 3.2 punktą pirkėjas turtą perka, kad jį pagal išperkamosios nuomos sutartį perduotų valdyti ir naudotis klientui, todėl sudarius sutartį, klientas pardavėjo atžvilgiu turi visas teisės aktuose ir sutartyje nustatytas teises, kurias turi pirkėjas (t. y. gali reikšti jam pretenzijas, kad turtas nekokybiškas ar neatitinka specifikacijos, kad pardavėjas nesilaiko sutartų turto pristatymų terminų ir pan.), tačiau jis neturi teisės be išankstinio raštiško pirkėjo sutikimo keisti turto, jo kainos ar nutraukti sutartį (nebent šalys susitarė kitaip).

41. Pagal ieškovės ir atsakovės UAB „Go4Rent“ išperkamosios nuomos sutartį automobilis buvo išnuomotas ieškovei 60 mėnesių už 255,51 Eur per mėnesį mokamą užmokestį su galimybe automobilį įsigyti, o ieškovė įsipareigojo valdyti ir naudotis automobiliu pagal sutarties sąlygas ir mokėti nuomos įmokas (el.b., l.5-12). Kadangi pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tam, kad automobilis pagal išperkamosios nuomos sutartį būtų perduotas ieškovei, šių abiejų sutarčių sąlygos ir jų nutraukimo galimybės bei pasekmės turi būti aiškinamos ir vertinamos sistemiškasi.

42. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė aptariamuose sutartiniuose teisiniuose santykiuose yra vartotoja, o sudarytos pirkimo–pardavimo ir išperkamosios nuomos sutartys ieškovės atžvilgiu yra vartojimo sutartys.

43. Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017, 47 punktas; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018, 37 punktas).

44. Visa kasacinio teismo praktika dėl CK 6.228⁴ straipsnio normų dėl vartojimo sutarties sąlygų vertinimo sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo išsamiai ir apibendrintai pateikta šio teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018 ir 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020.

45. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė – nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis.

46. Taigi, nesąžiningų sąlygų kontrolė visų pirma taikoma vartojimo sutartims, antra, taikoma tokioms sutarčių sąlygoms, kurios nebuvo individualiai aptartos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 44 punktas). Pareiga įrodyti, kad tam tikra sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka pardavėjui ar paslaugų teikėjui (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis; iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 4 dalis).

47. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad vartojimo sutarties sąlygos būtų laikomos individualiai aptartomis ir joms nebūtų taikoma sąžiningumo kontrolė, turi būti įvykdyti du reikalavimai: 1) verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas turėjo galimybę derėtis (derybos faktiškai vyko); 2) verslininkas turi įrodyti, kad derybų metu jis suteikė vartotojui realias ir protingas galimybes keisti sutarties turinį. Jei šalių derybų metu sutarties sąlygų pakeitimai, naudingi vartotojui, nebuvo atlikti, verslininkas turi įrodyti, kad vartotojas pakeitimų atlikti nenorėjo, nors tam buvo sudarytos visos sąlygos, vartotojo reikalavimai buvo nepagrįsti arba vartotojas neturėjo tikslo pasiekti galutinį susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-403/2020, 45, 46 punktai).

48. Nagrinėjamoje byloje pirkėjo, pardavėjo ir kliento atsakomybė bei sutarčių nutraukimo sąlygos yra įtvirtintos tiek pirkimo–pardavimo bendrosiose sąlygose, tiek ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutarties bendrosiose sąlygose. Dėl to pripažintina, kad ieškovė, kaip vartotoja, neturėjo galimybės dėl jų derėtis, kitoks jų taikymas taip pat neaptartas šių sutarčių specialiosiose sąlygose. Taigi minėtų sutarčių bendrosioms sąlygoms taikytina sąžiningumo kontrolė.

49. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 3.5 punktą klientas pareiškia ir patvirtina pirkėjui, jog pats pasirinko perkamą turtą ir jo pardavėją, patikrino turto fizinę ir teisinę būklę bei statusą, komplektiškumą, trūkumų buvimą ar nebuvimą, ridą, dokumentų tinkamumą bei visus kitus jam svarbius dalykus, susijusius su turtu bei supranta, jog visa rizika, susijusi su turto pirkimu tenka jam. Kadangi klientas pats pasirinko turto pardavėją ir įsitikino turto tinkamumu, todėl jis kartu su pardavėju yra solidariai atsakingas už turto tinkamumą, pardavėjo prievolių pagal sutartį nevykdymą ir atsako už pirkėjo patirtus nuostolius. Pirkėjas jokiais atvejais neatsako už tai, kokį pardavėją ir turtą pasirenka klientas bei už turto techninius ir (ar) teisinius trūkumus ar netinkamumą klientui.

50. Pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 8 punkte yra nustatytos sutarties nutraukimo sąlygos. Pagal 8.1. punktą pirkėjas turi teisę vienašališkai raštu prieš 14 kalendorinių dienų, įspėjęs pardavėją, nutraukti sutartį, jeigu yra nors viena iš toliau nustatytų sąlygų, kurių kiekviena laikoma esminiu sutarties pažeidimu: turtas neatitinka specifikacijos ir to nebuvo įmanoma nustatyti turto priėmimo perdavimo akto pasirašymo metu (8.1.1. punktas); turtas yra netinkamos kokybės pagal šią sutartį (turi paslėptų defektų, trūkumų, neatitinka įprastai tokiam turtui taikomų kokybės ir tinkamumo standartų ir kt.), ne dėl pirkėjo ar kliento kaltės (8.1.2. punktas); paaiškėja turto trūkumai, kurie negali būti ištaisomi arba kurių ištaisymo (darbų ir medžiagų) rinkos kaina yra didesnė nei 100 Eur (8.1.3. punktas); turtą perduoti dėl pardavėjo kaltės vėluojama daugiau kaip 14 kalendorinių dienų (skaičiuojant nuo specialiosiose sąlygose nustatyto turto perdavimo datos) (8.1.4. punktas).

51. Pagal pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 8.2 punktą, jei pirkėjas nutraukia sutartį pagal 8.1. punkte nustatytus pagrindus, per 7 kalendorines dienas nuo sutarties nutraukimo datos pardavėjas klientui grąžina visas sumokėtas sumas pagal šią sutartį (jei tokių buvo). Klientas per 7 kalendorines dienas nuo sutarties nutraukimo datos turi grąžinti turtą pardavėjui (jei jis klientui buvo perduotas). Iš turto kainos gali būti atskaitomos su sutarties sudarymu ir vykdymu susijusios tiesioginės pardavėjo patirtos ir dokumentais pagrįstos išlaidos, kurios jokiais atvejais negali viršyti 50 Eur sumos.

52. Aptartos pirkimo–pardavimo sutarties bendrosios sąlygos patvirtina, kad trišalėje sutartyje faktiškai nebuvo numatyta jokia galimybė nutraukti pirkimo–pardavimo sutarties dėl esminių daikto trūkumų kliento (automobilio naudotojo) iniciatyva, o nutraukimo galimybė priklauso tik nuo paties pirkėjo valios. Tuo tarpu pagal šios sutarties bendrųjų sąlygų 3.5 punktą klientas kartu su pardavėju yra solidariai atsakingas už turto tinkamumą, pardavėjo prievolių pagal sutartį nevykdymą ir atsako už pirkėjo patirtus nuostolius. Pirkėjas jokiais atvejais neatsako už tai, kokį pardavėją ir turtą pasirenka klientas bei už turto techninius ir (ar) teisinius trūkumus ar netinkamumą klientui.

53. Pagal Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutarties bendrųjų sąlygų 3.5 punktą klientas patvirtina, kad jis pats renkasi pardavėją ir turtą, todėl bendrovė neatsako už pardavėjo prievolių pagal pirkimo–pardavimo sutartį vykdymą ir (ar) už turto trūkumus. Visos pretenzijos dėl pardavėjo prievolių pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir (ar) dėl turto trūkumų turi būti reiškiamos pardavėjui, o ne bendrovei. Pagal šių sąlygų 3.9 punktą, vykdant pirkimo–pardavimo sutartį klientas atlieka visas pirkėjo funkcijas, išskyrus apmokėjimą ir pirkimo–pardavimo sutarties keitimą bei nutraukimą (pastaruosius veiksmus atlieka bendrovė).

54. Išperkamosios nuomos sutarties nutraukimo sąlygos nustatytos 10 punkte. Pagal 10.1 punktą bendrovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepasibaigus nuomos terminui, jei įvyksta bent vienas iš žemiau nurodytų esminių sutarties pažeidimų: klientas sąmoningai pateikė neteisingą ar neišsamią informaciją (10.1.1 punktas), dėl kliento veiksmų mažėja turto vertė (10.1.2 punktas), klientas tyčia ar dėl neatsargumo blogina savo finansinę būklę (10.1.3), klientas sudaro sutartis ar susitarimus, kurie riboja ar apsunkina bendrovės nuosavybės teisę į turtą (10.1.4 punktas), klientas nevykdo gamintojo nustatytų techninių turto priežiūros reikalavimų (10.1.5 punktas), klientas laiku nesumoka arba sumoka ne visą sutartyje numatytą mokėjimą ir nepadengia įsiskolinimo per vieną kalendorinį mėnesį nuo tos dienos, kai suėjo atitinkamo mokėjimo terminas (10.1.6), pablogėja kliento finansinė būklė (10.1.7 punktas), klientas nepagrįstai nepriima turto iš bendrovės (10.1.8, klientas pažeidžia sutarties 4 ir 5 skyrių reikalavimus (10.1.9 punktas).

55. Pagal šios sutarties bendrųjų sąlygų 10.7 punktą klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį nepasibaigus nuomos terminui, jeigu: bendrovė neperduoda turto klientui ar kitaip nepagrįstai kliudo naudotis turtu (10.7.1 punktas); bendrovė kitaip pažeidžia sutarties sąlygas ir tokie pažeidimai yra esminiai (10.7.2 punktas). Klientas, siekdamas vienašališkai nutraukti sutartį, privalo raštu informuoti bendrovę apie sutarties sąlygų pažeidimą, pateikdamas tai pagrindžiančius įrodymus ir raštu pareikalauti, kad bendrovė per 30 kalendorinių dienų nuo rašytinio pranešimo iš kliento gavimo dienos pašalintų sutarties sąlygų pažeidimus. Jeigu nustatytu terminu bendrovė nepašalina pažeidimo ir (ar) nepateikia klientui tai liudijančių dokumentų, sutartis laikoma nutraukta (10.8 punktas). Pagal sutarties 10.9 punktą klientas turi teisę vienašališkai nutrakti sutartį nepasibaigus nuomos terminui bei nesant esminių sutarties pažeidimų apie tai įspėdamas bendrovę prieš 30 kalendorinių dienų ir sumokėdamas visas iki sutarties nutraukimo pagal sutartį privalomas sumokėti sumas.

56. Aptartos bendrosios ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutarties sąlygos patvirtina, kad pagal jas klientė (automobilio valdytoja ir nuomininkė) negali reikšti nuomotojai (pirkėjai) jokių pretenzijų dėl automobilio trūkumų, taip pat dėl jų nutraukti išperkamosios nuomos sutarties. Tuo tarpu pagal pirkimo–pardavimo sutarties bendrąsias sąlygas sutarties nutraukimo teisė dėl automobilių trūkumų buvo suteikta tik pirkėjai. Ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutarties bendrosiose sąlygose nėra aptarta, kokie sutarties pažeidimai pagal 10.7.2 punktą yra pripažįstami esminiai. Tačiau atsižvelgiant į šių sąlygų visuma tokiu pažeidimu negalėtų būti pripažįstama paaiškėjusis aplinkybė, kad nuomininkui buvo perduotas netinkamas naudoti pagal paskirtį automobilis.

57. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Go4Rent“, 2022 m. kovo 7 d. gavusi ieškovės kreipimąsi dėl paaiškėjusių automobilio trūkumų, 2022 m. kovo 9 d. pranešime ieškovei nurodė, kad bendrovė neatsako už automobilio kokybę, rekomendavo susisiekti su pardavėju ir ieškoti bendro kompromiso, jei ieškovė apsispręstų nutraukti išperkamosios nuomos sutartį anksčiau termino, jai bus apskaičiuota mokėtina suma kartu su sutarties sudarymo mokesčiu, kompensacija už anksčiau laiko nutrauktą sutartį ir kt. mokėjimai (el.b., l. 76-77). Taigi nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, kad pagal pirkimo–pardavimo ir išperkamosios nuomos sutarties bendrąsias sąlygas automobilio nuomininkė ir valdytoja, išaiškėjus paslėptiems esminiams automobilio trūkumams, dėl kurių jis nebegali būti naudojamas pagal paskirtį, neturi jokių galimybių be pirkėjos, atsakovės UAB „Go4Rent“, valios naudotis CK6.334 straipsnyje numatytais pirkėjo teisių gynimo būdais, reikšdama reikalavimą tiesiogiai pardavėjai, taip pat negali nutraukti išperkamosios nuomos sutarties, neįvykdydama pareigos sumokėti nuomotojai visas likusias sutartyje numatytas sumas.

58. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog pagal pirkimo–pardavimo sutarties bendrąsias (8.1-8.2 punktai) ir ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutarties bendrąsias sąlygas (10.7-10.8 punktai) nėra numatyta klientui (automobilio naudotojui ir nuomotojui) vienašališkai nutraukti sutarčių dėl paaiškėjusių esminių automoblio trūkumų, dėl kurių jis negali būti naudojamas pagal paskirtį, leidžia pripažinti šias sutarties sąlygas nesąžiningomis pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 2 ir 6 punktus, nes sutarčių nutraukimo padariniai nustatyti nuomininko (vartotojo) nenaudai, o pardavėjui ir nuomotojui (pirkėjui) yra taikoma tokia apsauga, kad jie ne tik nepatiria finansinių nuostolių, tačiau ir gali patirti naudą.

59. Ieškovė ieškiniu prašė nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir pripažinti atsakovei UAB „Timita“ nuosavybės teises į automobilį. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilį iš ieškovės yra perėmusi atsakovė UAB „Go4Rent“, kuri bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ketina šį automobilį toliau naudoti savo veikloje. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pirkimo–pardavimo sutartis yra trišalė, pagal ją pirkėjas įsipareigoja iš pardavėjo pirkti, o pardavėjas įsipareigoja pirkėjui parduoti sutartyje nurodytą turtą (bendrųjų sąlygų 3.1 punktas), taip pat pirkėjas turtą perka, kad jį pagal išperkamosios nuomos sutartį perduotų valdyti ir naudotis klientui (bendrųjų sąlygų 3.2 punktas). Taigi nagrinėjamoje byloje pakankama ieškovės, kaip vartotojos, teisių gynimo priemonė būtų pirkimo–pardavimo sutarties dalies, pagal kurią yra sukuriamos teisės ir pareigos klientui (ieškovei), nutraukimas, kitas šios sutarties dalis, nustatančias atsakovių UAB „Timita“ ir UAB „Go4Rent“ tarpusavio teises ir pareigas, paliekant galioti.

60. Ieškovės ir atsakovės UAB „Go4Rent“ išperkamosios nuomos sutartis yra nutraukta, tačiau ieškovė siekia pakeisti šios sutarties nutraukimo pagrindą, nes pagal atsakovės pritaikytą sutartyje numatytą nutraukimo pagrindą ieškovei kyla pareiga sumokėti atsakovei 10 067,21 Eur (el.b., l. 132-133). Kadangi apeliacinės instancijos teismas nutarties 58 punkte pripažino, kad ilgalaikės automobilio nuomos su išpirkimu sutarties bendrosios sąlygos (10.7-10.8 punktai), kuriose nėra numatyta kliento teisė vienašališkai nutraukti sutarties dėl paaiškėjusių esminių automoblio trūkumų, dėl kurių jis negali būti naudojamas pagal paskirtį, yra nesąžiningos, konstatuotina, kad yra pagrindas tenkinti šį ieškovės reikalavimą ir pripažinti, kad išperkamosios nuomos sutartis nutraukta nuo 2022 m. gegužės 17 d. (draudimo automobiliui dalyvauti viešajame eisme diena) dėl to, kad perduotas automobilis buvo su trūkumais, dėl kurių jo nebegalima naudoti pagal paskirtį ir sutarties sąlygas. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tai, jog teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2008).

61. Byloje sprendžiamas ginčas, kilęs iš išperkamosios nuomos sutarties – dėl jos nutraukimo teisinių padarinių. Civiliniame kodekse tokios sutarties sąvoka nepateikiama, tačiau kodekso 6.503 straipsnyje nurodyta galimybė nuomojamą daiktą išpirkti. Pagal šio straipsnio 1 dalį įstatymai arba nuomos sutartis gali nustatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje nustatytą kainą (išperkamoji nuoma).

62. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad kaip išperkamosios nuomos sutartis gali būti kvalifikuojama sutartis, kai fizinis asmuo asmeniniams poreikiams tenkinti siekia įsigyti daiktą, perimdamas jo valdymą ir naudojimą, o už daiktą jo savininkui sumoka periodinėmis įmokomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011; 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi išperkamosios nuomos sutarties tikslas – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013 pažymėta, kad CK nereglamentuojami išperkamosios nuomos sutarčių nutraukimo padariniai ir šalių atsakomybė pagal šią sutartį, todėl, sprendžiant ginčus dėl šalių atsakomybės pagal išperkamosios nuomos sutartį, visų pirma turi būti vadovaujamasi konkrečios sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai).

63. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė nuo 2022 m. vasario 5 d. iki 2022 m. liepos 12 d. pagal išperkamosios nuomos sutartį sumokėjo atsakovei UAB „Go4Rent“ iš viso 1 051,09 Eur (el.b., l. 28-40; 131), kuriuos ieškiniu reikalauja jai priteisti iš atsakovės. Išperkamosios nuomos sutartis buvo sudaryta ir automobilis perduotas naudoti 2022 m. vasario 4 d., 2022 m. kovo pradžioje buvo nustatyti tam tikri jo trūkumai, o jau 2022 m. gegužės 17 d. automobilio dalyvavimas viešajame eisme buvo uždraustas, faktiškai automobiliu buvo nuvažiuoti 1 385 km.

64. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad, labiau tikėtina, jog bent du mėnesius ieškovė automobilį faktiškai naudojo. Pažymėtina, kad pagal CK 6.503 straipsnį išperkamosios nuomos sutartis savo esme yra nuomos sutartis, pagal kurią nuomininkas turi mokėti nuomos mokestį tol, kol naudojasi daiktu (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Pagal išperkamosios nuomos sutartį ieškovė buvo įsipareigojusi mokėti po 255,51 Eur įmokas per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šios įmokos už du mėnesius buvo sumokėtos pagrįstai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 540,07 Eur (1 051,09 Eur – 511,02 Eur (255,51 Eur * 2)) suma.

Dėl neturtinės žalos

65. Ieškovė ieškiniu taip pat prašė priteisti jai iš atsakovės UAB „Timita“ 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

66. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nepateikė teismų įrodymų, kad būtų patyrusi tokių neigiamų išgyvenimų, dėl kurių būtų pagrindas spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų apie patirtą neturinę žalą, jos reikalavimas dėl 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Dėl procesinės bylos baigties

67. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, susijusias su automobilio trūkumais, nepagrįstai netaikė CK nuostatų, reglamentuojančių vartojimo sutarčių sąlygas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija tenkina apeliacinį skundą iš dalies, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkina iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

68. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

69. Nagrinėjamoje byloje ieškovei pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. gegužės 2 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr)TP-22-T-1209-4394 buvo teikiama valstybės garantuojama teisnė pagalba, apmokama 100 procentų. Pagal pateiką 2022 m. spalio 14 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patirtos išlaidos sudaro 532,91 Eur. Atsakovė UAB „Timita“ pateikė įrodymus, kad patyrė 740 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė UAB „Go4Rent“ duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas neteikė, procesiniuose dokumentuose jų atlyginti neprašė.

70. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Apeliacinės instancijos teismas sprendimu patenkino 67 proc. ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovių į valstybės biudžetą priteistina 220 Eur žyminio mokesčio suma ir 357,05 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tuo tarpu atsakovei UAB „Timita“ iš ieškovės priteistina 244,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

71. Atitinkamai iš atsakovių į valstybės biudžetą priteistinas ir 220 Eur žyminio mokesčio dalis, ieškovės mokėtina už apeliacinį skundą.

72. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės L. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti tarp ieškovės L. P. ir atsakovių UAB „Timita“ ir UAB „Go4Rent“ sudarytos 2022 m. vasario 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. FL_R_I_2101311 dalį, kuria teisės ir pareigos nustatomos ieškovei L. P..

Pripažinti, kad ieškovės L. P. ir atsakovės UAB „Go4Rent“ 2022 m. vasario 4 d. išperkamosios nuomos sutartis Nr. FL_R_I_2101311 nutraukta nuo 2022 m. gegužės 17 d. dėl to, kad perduotas automobilis Lexus RX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo su trūkumais, dėl kurių automobilio neįmanoma naudoti pagal jo paskirtį ir sutarties sąlygas.

Priteisti ieškovei L. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „Go4Rent“, juridinio asmens kodas: 305697517, 540,07 Eur.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovių UAB „Timita“, juridinio asmens kodas: 304678535, ir UAB „Go4Rent“, juridinio asmens kodas: 305697517, lygiomis dalimis 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 0 euro centų) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660, ir 357,05 Eur (tris šimtus penkiasdešimt septynis eurus 5 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5630.

Priteisti atsakovei UAB „Timita“, juridinio asmens kodas: 304678535, iš ieškovės L. P., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) 244,20 Eur (du šimtus keturiasdešimt keturis eurus 20 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovių UAB „Timita“, juridinio asmens kodas: 304678535, ir UAB „Go4Rent“, juridinio asmens kodas: 305697517, 220,00 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 0 euro centų) žyminio mokesčio, mokėtino už apeliacinį skundą, į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.