- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-18
- Bylos Nr.
- e2S-1961-936/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13748-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Timita“, uždarajai akcinei bendrovei „Go4Rent“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės L. P. ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Timita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Go4Rent“ dėl sutarčių nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Go4Rent“ 2022 m. vasario 4 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. FL_R_I2101311; 2) nutraukti ieškovės, atsakovės UAB „Go4rent“ ir atsakovės UAB „Timita“ sudarytą 2022 m. vasario 4 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. FL_R_I_2101311; 3) pripažinti atsakovei UAB „Timita“ nuosavybės teises į automobilį LEXUS RX, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ; 4) priteisti ieškovei iš UAB „Go4Rent“ 766,53 Eur; 5) priteisti ieškovei iš UAB „Timita“ 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Ieškiniu ieškovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Go4Rent“ 2022 m. vasario 4 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. FL_R_I2101311 vykdymą. Ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, jog bylos nagrinėjimo metu turi mokėti atsakovei UAB „Go4Rent“ po 251,55 Eur per mėnesį nuomos mokesčio, nors realiai išnuomota transporto priemone naudotis negali. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė turėtų mokėti už turtą, kuriuo realiai naudotis negali, atsižvelgiant į tai, nuostoliai, patirti dėl nekokybiško daikto, vis augtų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 27 d. nutartimi ieškovės L. P. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nutartis grindžiama šiais argumentais:
3.1. Prieš taikant laikinąsias apsaugos priemones turi būti įvertintos dvi sąlygos: 1. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2. nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismo nuomone, pirmoji sąlyga nagrinėjamoje byloje buvo – teismas sprendė, jog ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas. Pasisakydamas dėl antrosios sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė visiškai neargumentavo, kokiu būdu pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas, jeigu būtų nutraukta šalių sudaryta sutartis, ar kodėl negalėtų susigrąžinti sumokėtų įmokų iš atsakovės. Ieškovė taip pat nenurodė bei nepateikė jokių argumentų, kad atsakovė UAB „Go4Rent“ yra nesąžininga ir apsunkintų sprendimo vykdymą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog nesant antrosios būtinosios sąlygos, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė L. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąją apsaugos priemonę, sustabdant ieškovės ir atsakovės UAB „Go4Rent“ 2022 m. vasario 4 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. FL_R_I2101311 vykdymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas neįtikinamai motyvavo nutartį, o realios grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimo sąlygą aiškino nepateisinamai siaurai. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas.
4.2. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė atsakovei UAB „Go4Rent“ šiuo metu kas mėnesį moka po 251,55 Eur nuomos mokesčio, nors išnuomotu turtu realiai naudotis negali, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti 2022 m. vasario 4 d. išperkamosios nuomos sutartį. Nors netinkamos kokybės transporto priemonę pardavė kita bendrovė – UAB „Timita“, tačiau periodines įmokas ieškovė turi mokėti automobilio įsigijimą finansavusiai UAB „Go4Rent“. Atsižvelgiant į tai, išperkamosios nuomos sutarties sustabdymas būtų pilnai atitikęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovei toliau mokant kasmėnesinį nuomos mokestį, patiriami nuostoliai ir toliau nepertraukiamai didėtų.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu ieškovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ir atsakovė UAB „Go4Rent“ 2022 m. vasario 4 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį, o ieškovė ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovės UAB „Go4Rent“ 2022 m. vasario 4 d. sudarytą išperkamosios nuomos sutartį Nr. FL_R_I2101311<...> 4) pritaikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti tarp ieškovės ir atsakovės UAB „Go4Rent“ 2022 m. vasario 4 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. FL_R_I2101311 vykdymą. Atsižvelgiant į tai, ieškiniu prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė vertinama kaip susijusi su ieškinyje pareikštu reikalavimu.
9. CPK 145 straipsnio 1 dalis numato sąrašą laikinųjų apsaugos priemonių, kurias gali pritaikyti teismas. CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas numato, jog teismas gali taikyti ir kitas įstatymuose numatytas ar teismo pritaikytas priemones, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Tai suponuoja, jog minėtoje normoje nurodytas laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nelaikytinas baigtiniu, todėl ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė – išperkamosios nuomos sutarties vykdymo sustabdymas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, gali būti pritaikyta, nustačius abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias sąlygas.
10. Visų pirma, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015).
11. Pirmosios instancijos teismas nutartimi sprendė, jog ieškovės ieškinys yra prima facie (tikėtinai) pagrįstas. Nagrinėjamu atveju ieškiniu yra siekiama 2022 m. vasario 4 d. išperkamosios nuomos sutartį nutraukti bei grąžinti ieškovei tai, ką ji pagal sutartį sumokėjo atsakovei UAB „Go4Rent“, taigi taikyti restituciją. Iš ieškinio nustatyta, kad ieškovė suformulavo ieškinio atsakovėms pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, nenustatyta, kad pagal ieškovės suformuluotus ieškinio reikalavimus negalėtų būti priimtas palankus ieškovei teismo sprendimas ar kad ieškovė būtų pasirinkusi savo galimai pažeistas teises ginti netinkamu būdu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
12. Antroji sąlyga, kurią reikia nustatyti taikant laikinąsias apsaugos priemones – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1596-516/2017). Šiuo atveju, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė grėsmės galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Ieškovė atskirajame skunde ginčydama šį teismo argumentą nurodė, jog teismas pernelyg susiaurino šios sąlygos taikymo aiškinimą, o grėsmė pasireiškia būtent tuo, jog nesustabdžius išperkamosios nuomos sutarties vykdymo ieškovės patiriami nuostoliai iki galutinio teismo sprendimo ir toliau didėtų.
13. Ieškovės nurodyti argumentai neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo instituto esmės, nes laikinosios apsaugos priemonės pagal savo pobūdį sudaro prielaidas sklandžiai įvykdyti teismo sprendimą, tuo atveju jei jis būtų palankus ieškovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-943/2019). Ieškovė, prašydama taikyti sutarties vykdymo sustabdymą, kaip laikinąją apsaugos priemonę, siekia, kad būtų laikinai sureguliuota ginčo situacija. Laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas plačiąja prasme taip pat užtikrina būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nes, laikinai nesureguliavus situacijos, bylos nagrinėjimo metu šalies ar kitų suinteresuotų asmenų teisių pažeidimai gali visiškai eliminuoti ginčo objektą ir bylos nagrinėjimą padaryti beprasmį. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės byloje nenustatytos.
14. Ieškovė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kurie pagrįstų būtinybę tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Nors ir sutiktina su ieškovės argumentu, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas, tačiau tuo pačiu pabrėžtina, jog jeigu būtų priimtas ieškovei palankus sprendimas, tokiu atveju būtų taikoma restitucija (CK 6.222 straipsnis) ir ieškovei būtų grąžintos visos sumos, kurias ji sumokėjo iki teismo sprendimo priėmimo, taip abi ginčo šalys būtų grąžintos į pirminę padėtį iki sutarties sudarymo, o byloje nėra duomenų, jog atsakovės turtinė padėtis kliudytų jai grąžinti ieškovei iki teismo sprendimo priėmimo sumokėtas sumas. Tai reiškia, jog galimai pagrįsti ieškovės reikalavimai bet kokiu atveju liktų apginti – byloje nėra duomenų, kurie leistų pagrįstai dvejoti, jog ieškovei palankus sprendimas nebūtų realiai ir tinkamai įvykdytas – esant ieškovei palankiam teismo sprendimui ir taikant restituciją, atsakovė UAB „Go4Rent“ pagal ieškovės byloje pareikštus reikalavimus būtų įpareigota grąžinti visą ieškovės sumokėtą vykdant sutartį sumą. Dėl išdėstytų argumentų nėra pagrindo teigti, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo įvykdymas taptų netikslingas ir prarastų prasmę, nes ieškovės teisės liktų apgintos – vien ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimas savaime pasiektų byloje siekiamą tikslą, o ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymo prašoma laikinoji apsaugos priemonė (sustabdyti išperkamosios nuomos sutarties vykdymą) niekaip neužtikrintų.
15. Svarbu pažymėti dar ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visada sukelia mažesnius ar didesnius suvaržymus, todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atsižvelgti į ekonomiškumo, teisingumo ir proporcingumo principus. Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones taikytų tokia apimtimi, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteiktų nepagrįsto prioriteto. Atsižvelgiant į tai, visais atvejais laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių pernelyg didelio pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
16. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, spręstina, jog šie principai galėtų būti pažeisti. Teisingumo ir proporcingumo principai įpareigoja išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, todėl, šiuo atveju reikia atsižvelgti ir į tai, kokia žala kiltų atsakovei, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, tačiau ieškinys būtų atmestas, - jeigu įmokos nebūtų mokamos, per šį laikotarpį susidarytų įsiskolinimas, dėl kurio atsakovė galimai turėtų inicijuoti naują procesą. Vertinant situaciją, jeigu ieškinys būtų patenkintas, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, kaip jau minėta, restitucijos pagrindu ieškovė atgautų visas sumokėtas sumas tame pačiame procese. Taikius ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę, būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi bylos aplinkybės nepagrindžia išimtinių šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, jog priėmus palankų ieškovei sprendimą, atsakovė UAB „Go4Rent“ šio sprendimo nevykdytų, nėra pagrindo konstatuoti grėsmę galimo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas pažeistų šalių lygiateisiškumo, ekonomiškumo, proporcingumo principus, be to, neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamų tikslų įgyvendinimo (užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą), nes neegzistuoja realus jų taikymo pagrindas – grėsmė, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys nebeįmanomas arba beprasmis.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Atsakius į esminius atskirojo skundo argumentus, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
18. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Dėl išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas vertina, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.