Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1107-842/2024 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Mano būstas Neris“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

19.5. Civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, susijęs su draudimo teisiniais santykiais. Byloje spręstas klausimas dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės. Ieškinį ieškovė reiškė pasinaudodama CK 6.1015 straipsnyje numatyta subrogacija. Be to, ieškovės, kaip draudiko, pareigos, susijusios su draudžiamojo įvykio tyrimu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas netenkintinas.

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

27. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023-08-01 duomenimis, namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta turto administratorė UAB „Mano būstas Neris“.

28. Iš 2021-07-14 butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, kad buvo sprendžiamas klausimas – ar namo gyventojai pritaria stogo remonto darbams keičiant visiškai dangą virš 1, 2, 4, 5 ir 6 laiptinių (stogo danga virš 3-ios laiptinės suremontuota). Darbus vykdyti pagal mažiausios kainos kriterijų atrinkta UAB ,,Monstatas“. Darbų kaina yra 46731,53 Eur. Mokestis už atliktus darbus bus paskirstytas visiems butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai turimam naudingam plotui išsimokėtinai per 24 mėnesius. Per mėnesį 1m² – 0,43. Gautas gyventojų pranešimas, kad per lubas sunkiasi vanduo, atvažiavus įvertinti situaciją nustatyta, kad stogas jau turi avarinės būklės požymių ir galimi prabėgimai ne virš vieno buto. Atlikta išsami apžiūra, kurios metu nustatyta, kad stogas virš 1 bei 2 laiptinių labai blogos būklės, danga susidėvėjusi, galimai jau praradusi ir savybes, pūslėta–skylėta. Parapetų apskardinimai pažeisti korozijos, vietomis sunaikinti korozijos. Stogo būklė virš 4, 5 ir 6 laiptinių patenkinama, tačiau rekomenduojamas visiškas stogo dangos keitimas. Balsavimas neįvyko.

29. Iš 2021-08-13 butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, kad buvo sprendžiamas klausimas – ar namo gyventojai pritaria stogo remonto darbams, visiškai keičiant dangą virš 1, 2, 4, 5 ir 6 laiptinių (stogo danga virš 3-ios laiptinės suremontuota). Darbus vykdyti pagal mažiausios kainos kriterijų atrinkta UAB ,,Monstatas“. Darbų kaina yra 46731,53 Eur. Mokestis už atliktus darbus bus paskirstytas visiems butų ir kitų patalpų savininkams, proporcingai turimam naudingam plotui išsimokėtinai per 24 mėnesius. Balsavimas neįvyko.

30. Iš 2022-03-21 butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, kad buvo sprendžiamas klausimas – pritarti daugiabučio gyvenamojo namo stogo remonto darbams. Kainą 8000,00 Eur. Mokestis visiems butų / patalpų savininkams. Išsimokėjimas per 18 mėnesių. Balsavimas neįvyko.

31. Iš 2023-04-28 butų ir kitų patalpų savininkų (duomenys neskelbtini) balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo nustatyta, kad buvo sprendžiamas klausimas – ar namo gyventojai pritaria namo tiksliniam stogo remonto kaupimui, 12 mėnesių, po 0,10 Eur / kv.m. Balsavimas neįvyko.

32. Į bylą taip pat pateiktas 2023-08-25 daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu protokolas, iš kurio nustatyta, kad buvo svarstyta dėl dalyvavimo namo atnaujinimo (modernizavimo) procese pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-09-23 nutarimu Nr. 1213 (aktualią teisės akto redakciją) ir investicijų plano parengimo sąlygų.

33. Iš (duomenys neskelbtini) statinio techninės priežiūros žurnalo nustatyta, kad buvo vykdomi statinio būklės nuolatiniai stebėjimai, nuo 2021 m. fiksuoti įrašai dėl nesandaraus stogo, tokie įrašai daryti 2022 m., 2023 m.

34. Iš 2023-01-02 statinio apžiūros akto nustatyta, kad atsakovė vykdė kasmetinę pastato pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūrą. Apžiūros metu nustatyta, kad ant stogo laikomi dujų balionai, statybinės medžiagos, stogo remonto darbai neužbaigti. Stogo prilydoma, bituminė danga nusidėvėjusi, pūslėta, galimi nesandarumai ties alsuokliais, ventiliaciniais kaminais, parapetais. Parapetų apskardinimo vietomis nėra, kitur skardos tvirtinamos netinkamai, nesuformuojant nuolydžių, tvirtinant pažeidžiamos skardos. Liukai netvarkingi, nesandarūs, sunkūs. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti – vykdyti eksploatacinę priežiūrą – valyti, remontuoti; atlikti stogo dangos remonto darbus; įrengti naujus lankstinius – užtvirtinti dangos vertikalius paviršius prieglaudomis; keisti liukus į lengvų konstrukcijų su fiksavimo mechanizmais.

35. Į bylą pateiktas 2023-04-04 UAB „Mano Būstas Neris“ atsakymas į ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pretenziją, kuriuo atsakovė informavo, kad 2023-02-25 klientų aptarnavimo centre buvo registruotas pranešimas dėl apliejamų namo patalpų. Atlikus apžiūrą, buvo užfiksuota, kad nesandari 1-os ir 2-os laiptinės stogo dangos dalis. Žymima, kad įranga priskirtina bendriesiems namo inžinieriniams tinklams. Atsakovė sutinka su pateikta pretenzija ir sutinka atlyginti žalą. Į bylą pateiktas gyventojo pranešimo fiksuotas aprašas: ,,73 bt (5a) kambaryje laša per šviestuvo kiaurymę, patikrintas stogas – žymių įtrūkimų nesimato, įlajos neužsikimšusios, ant stogo yra kažkokio surūdijusio vamzdžio dalis, smala sutrūkinėjusi, įtariamas pratekėjimas iš ten, foto“.

36. Į bylą pateiktos fotonuotraukos po minėto 2023-02-25 atsakovės gauto pranešimo apie atsakovės atliktus sandarinimo darbus.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų

37. Apeliaciniame skunde atsakovė iš esmės akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino rašytinių įrodymų visumos, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo šiuo klausimu formuojamos teismų praktikos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė byloje įrodė, jog savo pareigas vykdė tinkamai ir rūpestingai, informavo butų ir kitų patalpų savininkus apie stogo būklę, tačiau butų ir kitų patalpų savininkai, būdami pasyvūs, nepriėmė sprendimo dėl stogo remonto. Atsakovės vertinimu, ji negali būti atsakinga už butų ir kitų patalpų savininkų neveikimą ir neturi pareigos atlyginti žalą, kurios dydis yra visiškai nepagrįstas. Atsakovės nuomone, namo remonto darbai, dėl kurių byloje kilo ginčas, nėra priskirtini privalomiesiems reikalavimams, ir administratorė neturėjo pagrindo be butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo tokius darbus atlikti.

38. Pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Šis teisės institutas skirtas tam, kad užkirstų kelią nukentėjusio asmens, t. y. draudėjo, nepagrįstam praturtėjimui, be to, subrogacijos institutas užtikrina principo „niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų“ (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) realumą: subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

39. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp pastarojo ir reikalavimą jam pareiškusio draudiko susiklosto deliktiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja bendrosios deliktinės atsakomybės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

40. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; skolininko kaltė preziumuojama (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-469/2016).

41. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė, kad už 2023-02-25 draudžiamojo įvykio metu butui padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, kadangi ji draudžiamojo įvykio metu buvo paskirta daugiabučio namo administratore ir buvo atsakinga už daugiabučio namo pagrindinių konstrukcijų (taip pat ir stogo) priežiūrą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad atsakovė savo pareigas vykdė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, žinodama apie stogo trūkumus, iki draudiminio įvykio nesiėmė jokių veiksmų užkirsti kelią galimai žalai atsirasti.

42. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Detaliau bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai, įvardijant juos kaip pastato bendrojo naudojimo objektus, nurodyti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje, kurios 1 punkte detaliai apibrėžtos bendrosios pastato konstrukcijos, 2 punkte – bendrosios pastato inžinerinės sistemos, 3 punkte – pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys, 4 punkte – vietiniai inžineriniai tinklai. Įstatyme detalizuota, jog bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

43. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 8.83 straipsnio 3 dalis).

44. Bendrojo naudojimo objektų administratoriai administruoja bendrojo naudojimo objektus pagal Vyriausybės patvirtintus nuostatus (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (aktuali redakcija nuo 2023-01-01), 3 punkte įtvirtinta, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant. Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius atlieka minėtų nuostatų 4 punkte nurodytas funkcijas.

45. Kasacinis teismas, aiškindamas administratoriaus pareigas nustatančias teisės aktų nuostatas, yra nurodęs, kad administratorius neturi teisės savarankiškai priimti sprendimų dėl namo bendrojo naudojimo objektų remonto, atnaujinimo, pakeitimo. Jis tik, remdamasis techninės apžiūros duomenimis, privalo sudaryti numatomų atlikti darbų planus, tačiau šie planai turi būti svarstomi patalpų savininkų susirinkime ir planuojamiems atlikti darbams turi pritarti patalpų savininkai. Administratorius turi teisę priimti sprendimus tik dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).

46. Nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Mano Būstas Neris“, kaip daugiabutį gyvenamąjį namą administruojanti bendrovė (administratorė), turėjo pareigą vykdyti gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų valdymą, naudojimą ir priežiūrą. Byloje nustatyta, kad 2023-02-25 įvyko draudiminis įvykis, buvo užlietas daugiabučio gyvenamojo namo, administruojamo atsakovės, butas. 2023-02-25 atsakovės klientų aptarnavimo centre registruotas pranešimas dėl apliejamų namo patalpų. Atsakovei atlikus apžiūrą, buvo užfiksuota, kad nesandari 1-os ir 2-os laiptinės stogo dangos dalis bei pažymėta, kad įranga priskirtina bendriesiems namo inžinieriniams tinklams. Į bylą atsakovės pateiktas gyventojo pranešimo fiksuotas aprašas: ,,73 bt (5a) kambaryje laša per šviestuvo kiaurymę, patikrintas stogas – žymių įtrūkimų nesimato, įlajos neužsikimšusios, ant stogo yra kažkokio surūdijusio vamzdžio dalis, smala sutrūkinėjusi, įtariamas pratekėjimas iš ten, foto“.

47. Taigi byloje nėra ginčo, jog butas buvo užlietas ir žala kilo dėl bendrojo naudojimo objekto – stogo trūkumų (butas įrengtas viršutiniame daugiabučio namo aukšte, virš buto nėra jokių kitų inžinerinių tinklų, konstrukcijų (išskyrus stogą)).

48. Stogas yra bendrojo naudojimo objektas (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktas). Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus (šiuo atveju atsakovės) uždavinys – užtikrinti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971) (toliau – Reglamentas) nuostatas – statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatyme bei statybos techniniuose dokumentuose nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai ir užtikrinti, kad statinys būtų naudojamas vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statinių naudojimą, nuostatomis. Vienas iš pagrindinių statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždavinių yra laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (Reglamento 12.2 p.), taip pat siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (Reglamento 12.5 p.). Mažinant ardančiuosius klimato (vėjo, lietaus, drėgmės, temperatūrinių pokyčių, saulės radiacijos) poveikius, būtina prižiūrėti, kad būtų tvarkingi išorės atitvarų (sienų, stogų, cokolių ir kita), pamatų ir kitų konstrukcijų drėgmę izoliuojantys įrenginiai (izoliacija, drenažiniai sluoksniai ir kita) (Reglamento 13.1 p.); būtų tvarkingi įrenginiai, skirti vandens pašalinimui nuo statinių ir jų konstrukcijų (apskardinimai, latakai, lietvamzdžiai, įlajos, nuogrindos ir kita) (Reglamento 13.2 p.); liūčių metu ir tirpstant sniegui ar ledui nesusidarytų vėjo blaškomi vandens srautai, šlakstantys statinių atitvaras ar kitas konstrukcijas (Reglamento 13.4 p.); atitvarų elementų sujungimo siūlėse ir kitose vietose neatsirastų pavojingų deformacijų požymių (plyšių, apsauginių sluoksnių arba ekranų pažeidimų, drenažinių latakų ar vamzdelių užakimo ir kita) (Reglamento 13.5 p.); laiku būtų pašalinti atitvarinių konstrukcijų apsauginio sluoksnio erozijos židiniai, ypač vyraujančiųjų vėjų kryptimis (Reglamento 13.6 p.).

49. Reglamento 84 p. numatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 p.). Namo būklei įvertinti be kita ko atliekami nuolatiniai namo būklės stebėjimai (Reglamento 87.1 p.); periodinės (sezoninės) namo bendrųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros (Reglamento 87.2 p.). Pagal nuolatinių stebėjimų, apžiūrų, statinio tyrimų ar ekspertizės, energijos vartojimo pastate audito ar pastato energinio naudingumo sertifikavimo, ar šiluminės energijos sąnaudų analizės duomenis ir išvadas nustatytas pastebėtų defektų ir deformacijų šalinimo priemones ir namo atnaujinimo (remonto) darbus valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka planuoja ir organizuoja šių priemonių ir darbų įgyvendinimą (Reglamento 95 p.). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (Reglamento 96 p.). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai (Reglamento 99 p.).

50. Iš į nagrinėjamą bylą pateikto (duomenys neskelbtini) statinio techninės priežiūros žurnalo nustatyta, kad buvo vykdomi statinio būklės nuolatiniai stebėjimai, nuo 2021 m. fiksuoti įrašai dėl nesandaraus stogo, tokie įrašai daryti 2022 m., 2023 m. Iš 2023-01-02 statinio apžiūros akto nustatyta, kad atsakovė vykdė kasmetinę pastato pagrindinių konstrukcijų ir inžinerinių sistemų apžiūrą. Apžiūros metu nustatyta, kad ant stogo laikomi dujų balionai, statybinės medžiagos, stogo remonto darbai neužbaigti. Stogo prilydoma, bituminė danga nusidėvėjusi, pūslėta, galimi nesandarumai ties alsuokliais, ventiliaciniais kaminais, parapetais. Parapetų apskardinimo vietomis nėra, kitur skardos tvirtinamos netinkamai, nesuformuojant nuolydžių, tvirtinant pažeidžiamos skardos. Liukai netvarkingi, nesandarūs, sunkūs. Rekomenduojami darbai defektams pašalinti – vykdyti eksploatacinę priežiūrą – valyti, remontuoti; atlikti stogo dangos remonto darbus; įrengti naujus lankstinius – užtvirtinti dangos vertikalius paviršius prieglaudomis; keisti liukus į lengvų konstrukcijų su fiksavimo mechanizmais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad rekomenduoti darbai defektams pašalinti buvo atlikti.

51. Į civilinę bylą pateikti rašytiniai įrodymai (minėtas statinio techninės priežiūros žurnalas, statinio apžiūros aktas, taip pat atsakovės pateiktas gyventojo pranešimo fiksuotas aprašas, balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolai) leidžia daryti išvadą, kad problema, susijusi su namo stogo defektais, egzistavo jau ne vienerius metus ir atsakovei, kaip daugiabučio namo administratorei, apie šią problemą buvo žinoma. 2023-01-02 statinio apžiūros akte buvo pateiktos ir rekomendacijos dėl nustatytų stogo defektų šalinimo – atlikti stogo remonto darbus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad šios rekomendacijos būtų įgyvendintos.

52. Į nagrinėjamą bylą pateikti 2021-07-14, 2021-08-13, 2022-03-21 butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolai, iš kurių nustatyta, kad atsakovės iniciatyva buvo ne kartą sprendžiama dėl namo stogo remonto darbų, tačiau šiuo klausimu gyventojų balsavimai neįvykdavo. Atsakovės vertinimu, ji neturėjo pagrindo be butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo tokius darbus atlikti.

53. Kaip jau minėta, Reglamento 96 p. įtvirtinta, jog pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojaus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovė, žinodama apie daugiabučio namo stogo, saugančio pastato vidų nuo atmosferos poveikio, būklę, apie jo trūkumus, savo, kaip daugiabučio namo administratorės, pareigas vykdė nepakankamai rūpestingai ir atidžiai ir iki draudiminio įvykio nesiėmė priemonių, kad būtų išvengta galimų materialinių nuostolių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė savo pareigas, susijusias su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, privalo vykdyti nepriklausomai nuo butų ir kitų patalpų savininkų valios buvimo, sprendimus priimti savarankiškai, kad būtų užtikrinta namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.

54. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad stogas, per kurį į butą prasisunkė vanduo ir padarė žalos, turėjo esminių trūkumų. Už stogo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės objekto, priežiūrą atsakinga atsakovė, kuri, žinodama apie stogo defektus, tinkamai stogo priežiūros neatliko – esančių esminių stogo trūkumų, kad būtų užkirstas kelias galimai žalai, nešalino. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą atsakinga atsakovė savo pareigų tinkamai neatliko, todėl buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui. Atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, netinkamai vykdžiusi jai teisės aktais nustatytas pareigas, yra atsakinga už apdraustam turtui padarytą žalą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, padaryta žala).

55. Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu žalos dydžiu.

56. Nagrinėdamas draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad draudikui nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, inter alia, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).

57. Į nagrinėjamą bylą pateiktas 2023-03-06 ieškovei siųstas buto savininko el. laiškas dėl butui padarytos žalos bei reikalingų remonto darbų, kuriame nurodyta, kad kambaryje, kurio lubų plotis 17,07 m², nuo stogo nutekėjo vanduo, kadangi lubos pakabinamos (gipsinės) vanduo kaupėsi ant jų ir nutekėjo per lempos išpjovimo ertmę ant svetainėje esančios sofos ir medinių grindų. Grindims žala nepadaryta, tačiau sofos visas kraštas šlapias ir purvinas nuo vandens, prasisunkusio per stoge esančią skylę. Lubose atšokęs dažų sluoksnis siekia apie 1-1,5m², tačiau norint gražiai sutvarkyti lubas, reikės jas visas perdažyti, taip pat lašantis vanduo lašėjo ant elektros blokelio, kuris dabar šlapias ir neveikia. Bute padaryta žala buvo pastebėta ryte, todėl elektra nebuvo naudojama ir vėliau atjungta. Reikalingi darbai: lubų paruošimas, lubų gruntavimas, lubų dažymas, elektros blokelio pakeitimas, sofos valymas / keitimas. Į bylą pateiktos fotonuotraukos, patvirtinančios nurodytas aplinkybes. Ieškovė pateikė remonto sąmata, kurios dydis – 626,33 Eur (lubų perdažymas – 324,33 Eur, elektros instaliacijos patikrinimas, smulkus remontas – 40,00 Eur, šviestuvų permontavimas – 56,00 Eur, patalpų padengimas plėvele, patalpų valymas – 40,00 Eur, baldų permontavimas, nešimas, daiktų pernešimas – 66,00 Eur, sofos valymo darbai – 100,00 Eur). Remonto sąmata sudaryta taikant 0,00 proc. nusidėvėjimą. 2023-03-15 ieškovė išmokėjo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkui 626,33 Eur draudimo išmoką padarytiems nuostoliams atlyginti.

58. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus duomenis, kuriais ieškovė grindė iš atsakovės priteistinos žalos dydį, neturi pagrindo konstatuoti, kad jų nepakanka žalos dydžiui nustatyti, kad ieškovės parengtoje sąmatoje nurodyti remonto darbai yra nebūtini, nereikalingi, jų atlikimo kaina yra apskaičiuota netinkamai. Atsakovė neginčijo ieškovės sudarytoje darbų sąmatoje nurodytų darbų ir jų kiekio, nepateikė jokių duomenų ar įrodymų, kuriais būtų paneigtas ieškovės prašomas priteisti nuostolių dydis. Apeliacinės instancijos teismas ieškovės nurodytus konkrečius darbus ir medžiagas bei jų kiekį pripažįsta reikalingais kompensuoti, siekiant teisingai atlyginti padarytą žalą, ir sprendžia, kad 626,33 Eur dydžio turtinė žala pirmosios instancijos teismo ieškovei priteista pagrįstai.

59. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų tyrimu ir vertinimu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktika CPK reglamentuojamais įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais nuosekliai išplėtota (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2011; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-701/2016; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 ir kt.).

60. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017).

61. Teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-916/2024).

62. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-80-1075/2021).

63. Teismo atliktas įrodymų vertinimas turi atsispindėti jo priimtame procesiniame sprendime, kuriame teismas turi motyvuotai pagrįsti, kokiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, kokius įrodymus laikė nepatikimais ir dėl kokių priežasčių, kokie yra prieštaravimai tarp byloje pateiktų įrodymų ir kaip jie pašalinti, kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023). Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą, taip, be kita ko, įgyvendindamas ir dalyvaujančių byloje asmenų teisę būti išklausytiems. Teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimai taikytini visų instancijų teismų priimamiems sprendimams ir yra susiję su įstatymu pavesta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais (CPK 270, 331 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-421/2018; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023; 2024 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024).

64. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs į nagrinėjamą bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo įvertinti apeliaciniame skunde atsakovės nurodyti argumentai, bylos aplinkybės, nurodyti įrodymai, kuriuos išanalizavus, nėra pagrindo padaryti kitokių išvadų, nei padarė ginčą išsprendęs pirmosios instancijos teismas.

Dėl bylos procesinės baigties

65. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, minėtomis įstatymų normomis, ir tuo pagrindu ginčo klausimu priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą. Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad atsakovė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.